2020-05-27 Nr. AB-10586-3-61-3-01859-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-430-556/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01859-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo administracinėje byloje bylą pagal pareiškėjo Š. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), neturtinės žalos atlyginimą – 12 000 Eur.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. birželio 7 d. Pareiškėjas pažymėjo, kad Vilniaus PN jis kalintas, nesilaikant nustatyto ploto vienam asmeniui reikalavimo. Pasak pareiškėjo, jis daug kartų norėjo kreiptis į Vilniaus PN administraciją dėl pažeidimų, tačiau jam buvo daromas psichologinis spaudimas, kad bus pablogintos jo kalinimo sąlygos. Nuolat reikėdavo laukti, norint patekti į prausyklą ar dušą, tualetą, nes būryje per mažai tokių patalpų, pareiškėjas pastoviai jautė nepatogumus. Pirtyje tarp prausimosi kabinų nebuvo pertvarų, dėl to pareiškėjas pastoviai kentė nepatogumus. Norėdamas išsiskalbti rūbus, pastoviai patirdavo nepatogumus, nes rūbus tekdavo kabinti prie prasmirdusių rūbų, vienoje patalpoje buvo laikomi ir sporto rūbai, ir dirbančiųjų nešvarūs rūbai. Skalbimo mašinos susidėvėjusios, jose skalbiant rūbus jie buvo tik gadinami. Be to, tiek kietasis, tiek minkštasis inventorius buvo susidėvėjęs, neatitiko higienos normų reikalavimų. Sekcijose ir būriuose visose patalpose įrengtos grotos, o tai prieštaravo priešgaisriniams reikalavimams, tai yra grėsmė pareiškėjo gyvybei. Per grotas į miegamąją patalpą nepateko natūrali šviesa, o tai labai kenkė pareiškėjo akims. Remontai buvo atliekami tik pareigūnų postuose ir jiems skirtose patalpose, o kalinamiesiems ant galvos krito tinkas, per nesandarius langus į patalpas pateko drėgmė ir šaltis. Dirbtinis dienos ir nakties apšvietimas neatitiko nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas pažymėjo, kad buvę pareigūnai kali geresnėmis sąlygomis, negu kiti nuteistieji, o tai yra diskriminacija, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 4 dalies nuostatoms.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad gyvenant nurodytomis sąlygomis teko ilgą laiką intensyviai išgyventi vidinį diskomfortą. Vilniaus PN administracija, žinodama, kad įstaigoje yra tokie pažeidimai, turėjo trūkumus pašalinti, tačiau to nepadarė, tad Vilniaus PN administracija sudarė nežmoniškas kalinimo sąlygas tyčia ir sąmoningai. Kalinant pareiškėją diskriminacinėmis sąlygomis, palyginus su buvusiais pareigūnais, pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatos.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

5. Vilniaus PN nurodė, kad pareiškėjas į įstaigą atvyko 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir buvo apgyvendintas karantino gyvenamojoje patalpoje, kurioje buvo iki 2016 m. rugpjūčio 10 d., kai Vilniaus PN direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 7-279 perkeltas į bendrabučio tipo gyvenamąją patalpą Nr. 5-306-04. Vilniaus PN įrengtos 2 karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 ir Nr. 109. Karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 m2, joje įrengtos dvi dviaukštės lovos, t. y. 4 miegamosios vietos, taigi, vienam nuteistajam tenka apie 3,6 m2 ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Karantino gyvenamosios patalpos Nr. 109 plotas – 19,78 m2, joje įrengtos 3 dviaukštės lovos, t. y. 6 miegamosios vietos, taigi, vienam nuteistajam tenka apie 3,3 m2 ploto, toks vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus. Karantino (izoliavimo) patalpose nuteistieji asmenys laikomi trumpą laiko tarpą, tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus organizuotas pokalbis su psichologinės tarnybos, socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Vilniaus PN nėra sisteminama informacija, kiek tuo pat metu buvo laikoma asmenų tam tikroje gyvenamojoje patalpoje (be kita ko, ir karantino gyvenamosiose patalpose). Karantino gyvenamosios patalpos dažniausiai nėra visiškai užpildytos. Dėl didelio nuteistųjų judėjimo dažnu atveju nuteistųjų skaičius konkrečioje karantino patalpoje paros metu gali kisti kelis kartus. Karantino patalpos dienos metu nerakinamos ir nuteistieji, esantys karantino patalpoje, gali judėti bendrame pastato lokaliniame sektoriuje (tai gyvenamoji patalpa, analogiška bendrabučio tipo gyvenamajai patalpai).

6. Vilniaus PN nėra kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl Vilniaus PN nesisteminama informacija, kokiose patalpose ir kokiais laikotarpiais nuteistieji gyvena, atlikdami jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno šiose Vilniaus PN bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose: I gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 5-306 (5 nuteistųjų būrio 306 gyvenamoji patalpa), plotas – 33,46 m2, įrengta 10 miegamųjų vietų (t. y. vienam nuteistajam tenka apie 3,34 m2 ploto, toks asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus), I gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-02 (1 nuteistųjų būrio 2 gyvenamoji patalpa), plotas – 15,51 m2, įrengtos 5 miegamosios (t. y. vienam nuteistajam tenka apie 3,1 m2 ploto, toks asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus), II gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 8-311 (8 nuteistųjų būrio 311 gyvenamoji patalpa), plotas – 14,64 m2, įrengtos 4 miegamosios vietos (t. y. vienam nuteistajam tenka apie 3,66 m2 ploto, toks asmeniui tenkantis plotas visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus). Pareiškėjas skunde neįvardijo, kokie asmenys ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko kartu su juo nurodytose patalpose, nenurodė, koks plotas teko vienam asmeniui. Paskiriant nuteistuosius į gyvenamąsias patalpas, nuteistųjų skirstymo į būrius ir gyvenamąsias patalpas komisija visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius ir visada stengiasi, kad būtų užtikrintas vienam nuteistajam teisės aktuose nustatytas gyvenamasis plotas. Gyvenamosiose patalpose, kuriose pareiškėjui teko gyventi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo vienu metu laikoma ne daugiau asmenų, negu įrengta miegamųjų vietų. Vilniaus PN nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris nustato, kad dienotvarkės nustatytu laiku nuo 7.00 val. iki 23.00 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla.

7. Bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kuriose pareiškėjas gyveno ginčo laikotarpiu, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, taigi, yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas. Apsauginių grotų įrengimas ant bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų įtvirtintas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevencijos tikslais.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad I gyvenamojo korpuso (bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos) kiekviename aukšte įrengta po 2 sanitarinius mazgus kiekvienam nuteistųjų būriui (būriuose gyvena 40–50 nuteistųjų). I korpuse įrengti sanitariniai mazgai yra identiški. Su atsiliepimu pateiktas I gyvenamojo korpuso 3 aukšto (kuriame gyveno pareiškėjas) planas, kuriame matyti, kad aukšte įrengti 2 sanitariniai mazgai, kiekviename iš jų įrengta po 5 tualeto vietas, 4 pisuarus, 4 kriaukles ir 3 prausyklas. Tai atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Sanitariniai mazgai tvarkingi, jie nuolatos tvarkomi kiekviename būryje dirbančių asmenų. Būriuose dirbantiems asmenims Vilniaus PN administracijos išduodamas ploviklis, taip pat universalus valiklis grindims ir sienoms valyti, guminės pirštinės, kempinėlės ir pan. Pareiškėją perkėlus į I gyvenamojo korpuso 1 nuteistųjų būrio 2 gyvenamąją patalpą, taip pat į II gyvenamojo korpuso 8 nuteistųjų būrio 311 gyvenamąją patalpą, šiose vietose gyvenantiems nuteistiesiems įrengti visiškai atskiri tvarkingi sanitariniai mazgai ir dušo patalpos.

9. Dėl I gyvenamojo korpuso dušų Vilniaus PN pažymėjo, kad teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Vilniaus PN I gyvenamajame korpuse įrengta dušo patalpa visiškai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Nuteistiesiems Vilniaus PN nustatytas naudojimosi dušu grafikas. Būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos kriauklės ir prausyklos su nuolatos tiekiamu vandeniu, kur nuteistieji visada turi galimybę nusiprausti, taip pat kiekvieno būrio virtuvėlėse (poilsio kambariuose) yra vandens virduliai, tokiu būdu nuteistieji visada turi galimybę turėti karšto vandens.

10. Dėl pareiškėjo skunde nurodyto argumento, kad II gyvenamajame korpuse 8–9 nuteistųjų būriuose gyvenantiems nuteistiesiems, buvusiems valstybės tarnautojams, sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos, negu I gyvenamajame korpuse gyvenantiems kitiems nuteistiesiems, atsakovo atstovas pažymėjo, kad II gyvenamajame korpuse įrengtos identiškos, niekuo nesiskiriančios bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, kaip ir I gyvenamajame korpuse. Buvusiems valstybės tarnautojams sudarytos tokios pat kalinimo sąlygos, kaip ir kitiems Vilniaus PN nuteistiesiems, tiesiog jie yra izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, siekiant BVK nustatytų tikslų. Vilniaus PN akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų, netinkamų gyvenimo sąlygų bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose nesikreipė.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjo Š. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta, jog pareiškėjas į Vilniaus PN atvyko 2016 m. rugpjūčio 4 d. ir buvo apgyvendintas karantino gyvenamojoje patalpoje; Vilniaus PN įrengtos 2 karantino gyvenamosios patalpos Nr. 108 ir Nr. 109, patalpos Nr. 108 plotas – 14,39 m2, joje įrengtos 4 miegamosios vietos, patalpos Nr. 109 plotas – 19,78 m2, joje įrengtos 6 miegamosios vietos (b. l. 11–17). Vilniaus PN direktorius 2016 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 7-279 paskyrė pareiškėją į gyvenamąją patalpą Nr. 5-306-04 (b. l. 21) (5 nuteistųjų būrio 306 gyvenamosios patalpos plotas – 33,46 m2, įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 11–17). Vilniaus PN direktorius 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 7-388 perkėlė pareiškėją į gyvenamąją patalpą Nr. 5-306-09 (b. l. 22) (5 nuteistųjų būrio 306 gyvenamosios patalpos plotas – 33,46 m2, įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 11–17). Vilniaus PN direktorius 2017 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 7-15 perkėlė pareiškėją į gyvenamąją patalpą Nr. 8-311-04 (b. l. 23). II gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos Nr. 8-311 (8 nuteistųjų būrio 311 gyvenamoji patalpa) plotas – 14,64 m2, įrengtos 4 miegamosios vietos (b. l. 11–17). Vilniaus PN direktorius 2017 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 7-212 perkėlė pareiškėją į gyvenamąją patalpą Nr. 1-02-04 (b. l. 24). I gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpos Nr. 1-02 (1 nuteistųjų būrio 2 gyvenamoji patalpa) plotas – 15,51 m2, įrengtos 5 miegamosios (b. l. 11–17).

13. Vilniaus PN direktorius 2017 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 56-861(1) suteikė pareiškėjui teisę išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų į darbą. Remiantis Vilniaus PN 2018 m. birželio 7 d. raštu Nr. 9-2698(06), pareiškėjas iš Vilniaus PN, atlikęs bausmę, paleistas 2018 m. birželio 7 d. (b. l. 27). Vilniaus PN Ūkio skyrius 2018 m. birželio 26 d. pažymoje Nr. 14-1594, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2018 m. birželio 7 d. į Vilniaus PN Ūkio skyrių su skundais, prašymais (pareiškimais) dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nesikreipė (b. l. 32).

14. Teismas pažymėjo, kad šioje administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisti neturtinės žalos atlyginimą (12 000 Eur) dėl netinkamų kalinimo sąlygų.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111 punktu ir sprendė, jog pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose galėjo laisvai judėti; jam buvo suteikta galimybė išeiti be sargybos už Vilniaus pataisos namų teritorijos ribų į darbą. Teismas ypač pabrėžė, kad pareiškėjas Vilniaus PN pretenzijų nereiškė, o jo teiginys, kad jis daug kartų norėjo kreiptis į Vilniaus PN administraciją dėl pažeidimų, tačiau jam buvo daromas psichologinis spaudimas, kad bus pablogintos jo kalinimo sąlygos, laikytas gynybine pozicija.

16. Teismas, įvertinęs fotonuotraukas (b. l. 36–41, 45–46), konstatavo, kad dušų įrengimas neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, jų yra pakankamai. Jokie teisės aktai nenustato reikalavimo įrengti pertvaras dušo patalpose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Nuteistiesiems Vilniaus PN nustatytas naudojimosi dušu grafikas (b. l. 35). Būriams įrengtuose sanitariniuose mazguose įrengtos kriauklės ir prausyklos su nuolatos tiekiamu vandeniu, kur nuteistieji visada turi galimybę nusiprausti, taip pat kiekvieno būrio virtuvėlėse (poilsio kambariuose) yra vandens virduliai, tokiu būdu nuteistieji visada turi galimybę turėti karšto vandens.

17. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo patalpų remonto, netinkamo apšvietimo atmesti kaip niekuo pagrįsti, todėl negalintys sudaryti prielaidų bei sąlygų konstatuoti šio pobūdžio pažeidimus. Teismas pažymėjo, kad visose Vilniaus PN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti plastikiniai langai, kuriuos nuteistieji turi galimybę atsidaryti, taigi yra užtikrinta galimybė patalpose esantiems nuteistiesiems vėdinti gyvenamąsias patalpas.

18. Pareiškėjas išreiškė nusiskundimus ir dėl, esą, neteisėtai sumontuotų grotų Vilniaus PN. Teismas akcentavo, kad apsauginių grotų įrengimas ant bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų įtvirtintas Taisyklėse, jų įrengimas neprieštarauja nustatytiems pataisos įstaigų įrengimo reikalavimams. Grotos sumontuotos pačių nuteistųjų saugumo sumetimais bei draudžiamų daiktų pateikimo į įstaigą bei jų platinimo įstaigoje prevencijos tikslais.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, jog pareiškėjo Š. V. skundas nepagrįstas, jo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

III. 20. Pareiškėjas Š. V. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės kartoja argumentus, išdėstytus skunde pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, neapklausė kartu su pareiškėju kalėjusių asmenų. Pareiškėjo vertinimu, jam atliekant bausmę Vilniaus PN nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui turintis tekti plotas. Į bendrą plotą be pagrindo buvo įskaičiuotas inventoriaus užimamas plotas. Pareiškėjas nurodo, kad pastoviai patirdavo nepatogumus, norėdamas patekti į prausyklę, tualetą, nes tekdavo laukti eilėje, prausykloje ir tualete vamzdynas neuždengtas, pirtyje buvo stebimas kitų nuteistųjų. Skalbimo mašinos susidėvėjusios, netinkamos naudoti, kartu skalbiami ir darbiniai rūbai, ir patalynė, ir apatinis trikotažas. Anot pareiškėjo, gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengta priešgaisrinė sistema, avariniai išėjimai. Miegamosiose patalpose būdavo nepakankamas apšvietimas. Buvę valstybės tarnautojai buvo kalinami geresnėmis sąlygomis, nei pareiškėjas. Pareiškėjas, gyvendamas karantino patalpoje, negalėjo laisvai judėti.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Vilniaus PN pažymi, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti analogiški argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas nepateikia jokių objektyvių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo. Teismas detaliai atsakė į kiekvieną pareiškėjo skundo reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas Š. V. kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

25. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus, byloje surinktus įrodymus, pripažino pareiškėjo pretenzijas dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto, sanitarinių mazgų ir dušų įrengimo ir galimybės jais naudotis, karšto vandens nebuvimo, patalpų remonto, apšvietimo, vėdinimo ir neteisėtai sumontuotų grotų nepagrįstomis ir neįrodytomis.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačias argumentais, kuriais grindė skundą pirmosios instancijos teismui.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė, todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

29. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neatsižvelgė į tai, jog dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė inventorius, todėl nepagrįstai sprendė, kad ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjui tenkantį plotą apskaičiavo teisingai ir priėjo prie pagrįstos išvados, kad vienam asmeniui tenkanti minimali gyvenamojo ploto norma pareiškėjo atžvilgiu nebuvo pažeista. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pritaria teismo vertinimui, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenustato, jog apskaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, iš jo turi būti atimamas baldais ar kitu inventoriumi užimtas plotas.

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu nurodyta, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Atkreiptinas dėmesys ir į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose galėjo laisvai judėti; jam buvo suteikta galimybė išeiti be sargybos už Vilniaus pataisos namų teritorijos ribų į darbą.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia ir tai, kad buvę valstybės tarnautojai buvo kalinami geresnėmis sąlygomis, nei pareiškėjas. Panašius teiginius dėl diskriminacijos pareiškėjas buvo nurodęs ir pateiktame skunde pirmosios instancijos teismui. Tačiau pareiškėjas minėtų teiginių niekaip nepagrindė ir nedetalizavo, juos patvirtinančių duomenų nepateikė. Šių pareiškėjo teiginių nepatvirtina ir jo nurodomos nacionalinio teisinio reguliavimo nuostatos. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo nurodytų aplinkybių.

32. Pažymėtina ir tai, kad kiti pareiškėjo argumentai dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų, prausyklų, tualetų, skalbyklų įrengimo pagrįstai pripažinti deklaratyviais ir abstrakčiais. Atsakovo atstovo teismui pateikti duomenys minėtus pareiškėjo teiginius paneigia. Tuo tarpu pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios leistų padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

33. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išreikalavo pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl pareiškėjui tekusio konkretaus gyvenamojo ploto ir kitų kalinimo sąlygų įvairiais jo kalinimo laikotarpiais bei įvertino juos, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu (ABTĮ 56 str. 6 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl kartu kalėjusių asmenų neapklausimo atmestini kaip nepagrįsti.

34. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo nurodytų pažeidimų, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius