2019-10-16 Nr. AB-19660-3-63-3-00816-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-954-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00816-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir S. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. L. ir S. P. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys: E. Š. ir E. Š.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos V. L. ir S. P. (toliau – ir pareiškėjos) su patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamos: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir VTPSI Klaipėdos departamentas) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. (16.2)2D-7292 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti VTPSI teisės aktų nustatyta tvarka atlikti patikrinimą dėl savavališkai pastatytų, rekonstruotų ir perstatytų statinių.

2. Pareiškėjos paaiškino, jog gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdo, naudoja ir disponuoja trys bendrasavininkai. Pažymėjo, kad dalis priestato, žymimo indeksu 3a1m, pastatyta pareiškėjoms priklausančioje žemės sklypo dalyje ir nuo jo iki šulinio žiedo yra 38 cm tarpas, dėl ko neįmanoma tinkamai prižiūrėti ir naudotis šuliniu bei žemės sklypo dalimi. Pareiškėjų teigimu, uždara įstiklinta veranda, žymima indeksu 1a1m, buvo pastatyta ir pripažinta tinkama naudoti iki priestato, žymimo indeksu 3a1m, pristatymo ir sujungimo su veranda. Minėti statiniai rekonstruoti ir pastatyti neturint statybą leidžiančių dokumentų, patvirtinančių nekilnojamųjų daiktų suformavimo teisėtumą, todėl yra rekonstruoti ir pastatyti savavališkai. Pareiškėjų manymu, minėtą aplinkybę patvirtina valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2017 m. kovo 3 d. pažyma Nr. (4.4.23)AK-66, kurioje nurodyta, kad verandos rekonstrukcijos duomenų bei kitų prašomų dokumentų dėl priestatų negalima pateikti, nes jų neturima. VĮ Registrų centras pateikė brėžinį ir paaiškino, kad jis yra leidimas, projektas ir pažyma apie statybos užbaigimą.

3. Pareiškėjos nurodė, kad nesutinka su Sprendime išdėstyta pozicija, kad verandos ir priestato statybos teisėtumas nenagrinėtinas, nes statybos darbai atlikti daugiau nei prieš 10 metų ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjos pažymėjo, kad verandos rekonstrukcija 2017 m. liepos 13 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (toliau – ir 2017 m. liepos 13 d. išrašas) neužfiksuota; priestatas taip pat neįregistruotas, nes statybos pabaigos metai inventorizacinėje byloje pažymėti 1968 m., o 2017 m. liepos 13 d. išraše Statybos pabaigos metai nurodyti 1960 m; atvira terasa iki namo pamatų aukščio pastatyta naujai, o ne sustiprinta, tačiau 2017 m. liepos 13 d. išraše tai neužfiksuota. Nekilnojamojo turto techninės inventorizacijos byloje duomenys užfiksuoti 1998 m. kovo 5 d., kur verandos langai nebuvo užkalti lentomis. Pareiškėjų manymu, dėl nurodytų faktinių aplinkybių galinis pietų fasadas neatitinka gyvenamojo namo projekto sprendinių, iš esmės yra pakeista ir sugadinta statinio pietų fasado išvaizda.

4. Pareiškėjos, vadovaudamosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016, akcentavo, kad VTPSI, vykdydama savo funkcijas ir nagrinėdama prašymus, skundus (pranešimus) privalo laikytis vieno langelio principo, kas reiškia, kad ji bet kokiu atveju privalo išspręsti pareiškėjo klausimus ir į visus juos atsakyti. Pareiškėjų teigimu, Inspekcija neatliko veiksmų, kuriuos atlikti jai numato įstatymai, nevykdė jai priskirtos funkcijos – užtikrinti statybos teisėtumą.

5. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, jog VTPSI Klaipėdos departamentas gavo pareiškėjų 2017 m. kovo 13 d. skundą dėl atliktų statybos darbų (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo prašoma atlikti patikrinimą, kadangi dalies gyvenamojo namo savininkas neteisėtai pertvarkė verandą 1a1m į patalpas, užkalė langus lentomis, galimai vykdė priestato prie namo 3a1m statybas pagal 1966 m. lapkričio 28 d. Palangos vyriausiojo architekto suderinimą bei 2012 metais žemės sklype pastatė vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus ir betoninę terasą prie namo. Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės), 48.7 punktu, t. y. pareiškėjų skundo nagrinėjimą, dalyje dėl priestato 3a1m statybos teisėtumo, atsakovas nutraukė, įvertinęs, kad priestatas buvo statomas 1966–1968 metais, t. y. statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų. Atsakovas nurodė vadovavęsis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-450/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje A556-15/2010; 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje eA-1922-662/2016; 2016 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.), ir teigė, kad VTPSI Klaipėdos departamentas Sprendime pareiškėjoms išsamiai, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu nurodė skundo nenagrinėjimo motyvus. Atsakovas nesutiko su tuo, kad priimant Sprendimą atsakovas nepagrįstai vadovavosi Taisyklėmis, nes šį norminį aktą ir/ar jo dalį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. I-13-520/2016 panaikino ir jis negalioja.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. Š. nurodė, kad ginčo namo dalį nusipirko 2017 m. gegužės mėnesį ir pažymėjo, kad namo dalį nusipirko jau su pastatyta veranda ir priestatu, kurie pastatyti labai seniai.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjų V. L. ir S. P. skundą.

10. Teismas nustatė, kad V. L. ir S. P. 2017 m. kovo 13 d. su skundu kreipėsi į VTPSI Klaipėdos departamentą, prašydamos atlikti patikrinimą dėl verandos pertvarkymo į patalpas, dėl naujų vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, betoninės terasos statybos teisėtumo. VTPSI Klaipėdos departamentas, atsakydamas į minėtą pareiškėjų skundą, priėmė skundžiamą 2017 m. gegužės 24 d. Sprendimą, kuriame nurodoma, kad pagal pareiškėjų prašymą 2017 m. gegužės 2 d. buvo atliktas patikrinimas (patikrinimo aktai Nr. SPA-512(16.2) ir Nr. SPA-514(16.2)). Patikrinime dalyvavo VTPSI Klaipėdos departamento vyriausioji specialistė kartu su Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiuoju specialistu, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiąja valstybine inspektore bei A. J. įgaliota atstove. Nustatyta, kad paskutinis pastatų kadastrinis matavimų tikslinimas buvo atliktas 1998 m. birželio 18 d. ir jo metu matėsi, kad veranda ir betoninė atvira terasa prie gyvenamojo namo buvo. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo atlikti verandos paprastojo remonto darbai ir lauko terasa tik suremontuota bei sustiprinta betono sluoksniu, nekeičiant buvusių išorinių matmenų. Sprendimu atsakovas informavo pareiškėjas, kad pagal Taisyklių 48.7 punktą, skundo ar pranešimo nagrinėjimas nutraukiamas, jei dėl statybos neturint statybą leidžiančio dokumento paaiškėja, kad statybos darbai atlikti seniau kaip prieš 10 metų, todėl skundas dėl priestato, žymimo indeksu 3a1m, statybos teisėtumo nenagrinėtas.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 pripažinta, kad Taisyklių 48.7 punkto (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) nuostatos ta apimtimi, kuria jos sudaro pagrindą VTPSI atsisakyti nagrinėti skundus ar pranešimus dėl statybos darbų, atliktų seniau kaip prieš 10 metų, arba jų nagrinėjimą nutraukti, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, suponuojančiam teisės aktų hierarchiją, ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto nuostatoms.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimo 52 punkte pažymėjo, kad įgaliojimai Inspekcijai nustatyti skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nenagrinėjimo arba jų nagrinėjimo nutraukimo atvejus negali būti aiškinami kaip teisinis pagrindas įstatymo įgyvendinamajame teisės akte (t. y. Taisyklėse) nustatyti teisinį reguliavimą, negrindžiamą įstatyme įtvirtintu reguliavimu, kuriuo būtų iš esmės ribojamos (paneigiamos) asmens teisės į tai, kad, kreipiantis su skundu ar pranešimu į VTPSI, siekiant, kad būtų apgintos jo ar kito asmens teisės, šis skundas ar pranešimas būtų išnagrinėtas.

Minėto išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimo 54 punkte nurodyta, kad išvadą, jog Taisyklių nuostatose įtvirtintas reguliavimas turėjo būti įtvirtintas įstatyme arba turėjo būti grindžiamas įstatyme įtvirtintu reguliavimu, pagrindžia ir ta aplinkybė, kad įstatymų leidėjas 2016 m. birželio 30 d. papildė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 25 straipsnį 8 dalimi, kurioje įtvirtino iš esmės analogišką tiriamoms Taisyklių nuostatoms reguliavimą (2016 m. birželio 30 d.

įstatymas Nr. XII-2577). Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu Taisyklių 48.7 punktą (2016 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. 1V-47 redakcija) pripažino prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktams dėl to, kad tuo metu galiojančioje Priežiūros įstatymo redakcijoje bei kituose įstatymuose nebuvo nuostatos atitinkančios aptariamą taisyklių punktą. Nagrinėjamos bylos atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas jau po to, kai įstatymų leidėjas 2016 m. birželio 30 d.

įstatymu Nr. XII-2577 papildė Priežiūros įstatymo 25 straipsnį 8 dalimi, kurioje įtvirtintas iš esmės analogiškas Taisyklių 48.7 punkto nuostatai reguliavimas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo teisę vadovautis Taisyklių 48.7 punktu (2016 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 1V-144 redakcija), nes analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir Sprendimo priėmimo metu galiojusios Priežiūros įstatymo redakcijos 25 straipsnio 8 dalyje.

12. Nustatyta, jog 2017 m. gegužės 10 d. statybos patikrinimo akte (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-514 VTPSI Klaipėdos departamento specialistė nustatė, kad vadovaujantis ištrauka iš inventorinės bylos, paskutinio kadastrinio matavimo, atlikto 1998 m. birželio 18 d., metu lauko terasa (priestatas) buvo. Iš pareiškėjų į bylą pateikto 1966 m. lapkričio 28 d. Palangos miesto vyriausiojo architekto suderinto brėžinio matyti, kad prie ginčo pastato – gyvenamojo namo jau 1966 metais buvo suderinta veranda ir priestatas. Vieno buto medinio – tinkuoto gyvenamo namo projektas, patvirtintas 1993 m. balandžio 18 d., taip pat patvirtina tai, kad plano tvirtinimo metu veranda ir atvira terasa prie gyvenamojo namo buvo patvirtinta plane. Iš pirmo aukšto plano, esančio inventorinėje byloje teismas darė išvadą, kad paskutinio kadastrinių matavimų tikslinimo metu (1998 m. birželio 18 d.) prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), atvira terasa jau buvo. Be to, Namų valdos įkainojimo suvestinėje dar 1998 m. kovo 14 d. kartu su gyvenamuoju namu buvo įkainota mansarda, rūsys, veranda ir priestatas. Teismo vertinimu, anksčiau aptarti bylos medžiagoje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalis (priestatas, lauko terasa) buvo pastatyta daugiau nei prieš 10 metų. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad minėtas statinys būtų pastatytas ar perstatytas mažiau negu prieš 10 metų, todėl konstatuota, jog atsakovas pagrįstai nustatė šią aplinkybę.

13. Pareiškėjos 2017 m. kovo 13 d. skunde VTPSI Klaipėdos departamentui nurodė, kad veranda, žymima indeksu 1a1m, rekonstruota į patalpas, verandos langai užkalti lentomis, pažeisti statinio projekto sprendiniai ir teisės aktų reikalavimai, atlikti statybos darbai kvalifikuotini rekonstrukcijos darbais. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad tyrimas dėl verandos, žymimos indeksu 1a1m, galimai neteisėtos rekonstrukcijos buvo vykdomas vietoje. Patikrinimo metu konstatuota, kad buvo atlikti verandos paprastojo remonto darbai, kuriems statybos leidimas nėra būtinas.

14. Iš rašytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad Sprendime atsakovas, pasisakydamas dėl verandos, žymimos indeksu 1a1m, nurodė, kad patikrinimo metu nustatyta, kad A. J. 2012 metais įsigijęs namą atliko verandos paprastojo remonto darbus, o lauko terasą tik suremontavo bei sustiprino betono sluoksniu, nepakeisdamas buvusių išorinių matmenų; tyrime dalyvavę Palangos miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyriaus atstovai dėl verandos remonto pastabų neturėjo. Teismas sprendė, kad aplinkybę dėl verandos paprastojo remonto darbų patvirtino 2017 m. gegužės 3 d. A. P. paaiškinimo papildymas.

15. Teisėjų kolegija, patikrinusi ginčo santykius teisinio reguliavimo kontekste, konstatavo, kad VTPSI Klaipėdos departamentas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-7252 dalyje dėl verandos paprastojo remonto darbų padarė teisingą išvadą, jog tokio pobūdžio darbams nereikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju individualaus administracinio akto dalis dėl verandos remonto yra pakankamai aiški, jos teisėtumo aspektas gali būti deramai įvertintas ir patikrintas, todėl ji yra teisėta ir pagrįsta. Teismas pažymėjo, jog atsakovas savo kompetencijos ribose įvertino faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, dėl ko savavališkos statybos fakto nenustatė, t. y. atlikti statybos darbai (paprastasis remontas) teisės aktais nustatytų reikalavimų nepažeidžia.

16. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjų į bylą pateikto 2017 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. F17-53, pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matoma, kad tretieji suinteresuoti asmenys E. Š. ir E. Š. ginčo pastato dalį įsigijo pagal 2017 m. gegužės 22 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1487. 2017 m. rugsėjo 2 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad faktinių aplinkybių pradžia buvo 2017 m. liepos 7 d. 11:00 val., o pabaiga – 2017 m. rugpjūčio 28 d. 17:20 val. Teismo nuomone, Sprendimo priėmimo metu, t. y. 2017 m. gegužės 24 d. tretieji suinteresuoti asmenys praktiškai negalėjo būti pradėję remontuoti ginčo gyvenamojo namo dalies. Pareiškėjos kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spęsti, kad protokole užfiksuoti remonto darbai buvo atlikti Sprendimo priėmimo metu į bylą nepateikė, todėl konstatuota, kad priimant Sprendimą VTPSI Klaipėdos departamentas tokių duomenų negalėjo turėti.

17. Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog Sprendimu būtų pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar atsakovas, priimdamas Sprendimą viršytų kompetenciją, taip pat kad Sprendimas prieštarautų tikslams bei uždaviniams, dėl kurių VTPSI Klaipėdos departamentas buvo įsteigtas ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Teismas sprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

III. 18. Pareiškėjos V. L. ir S. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų skundą.

19. Pareiškėjos nurodo, kad pagal Priežiūros įstatymo nuostatas, VTPSI patikrinus statybą ir nustačius savavališkos statybos faktą, VTPSI negali priimti sprendimo, kuriuo nuspręstų nešalinti nustatytų trūkumų ar nelegalių statybos padarinių. Pareiškėjų manymu, VTPSI patikrinimo akte neužfiksavo pareiškėjų žodinių paaiškinimų ir patikrinimo vietoje nustatytų faktinių duomenų, todėl pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalį.

20. Pareiškėjų vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymų pateikimą ir priėmimą, nes atsisakė prieš bylos nagrinėjimą priimti pareiškėjų pateiktas fotonuotraukų kopijas, kurios buvo užfiksuotos 2012 metais naujos terasos statybos metu ir 2017 m. birželio 3 d., t. y. po VTPSI atlikto patikrinimo vietoje. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad gyvenamojo namo plano tvirtinimo metu veranda ir atvira terasa jau buvo. Pagal 1953 m. balandžio 18 d. gyvenamojo namo projektą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, priestatai 2a1m, 3a1 ir atvira terasa suprojektuoti nebuvo. Pareiškėjų manymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti naujus įrodymus byloje, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jų nepriėmė.

21. Pareiškėjos paaiškino, jog 1998 m. birželio 18 d. patikslinti kadastriniai duomenys, kuriais rėmėsi teismas, nebuvo įrašyti į pareiškėjų nekilnojamojo turto inventorizacijos bylą. Prie ginčo namo yra du priestatai, todėl neaišku kuris nurodytas Namų valdos įkainojimo suvestinėje, kuria rėmėsi teismas. Pareiškėja V. L. dėl 1998 m. birželio 18 d. patikslintų kadastrinių duomenų kopijų išdavimo 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą, kuriam tuometinis bendrasavininkis ieškovas V. P. buvo pateikęs namų valdos techninės apskaitos bylos kopijas.

22. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovas paaiškina, kad patikrinimo metu VTPSI Klaipėdos departamento specialistė atsižvelgė ir įvertino tiek skunde išdėstytus motyvus, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimus, todėl pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde dėstomais motyvais nėra.

24. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų apeliaciniame skunde aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nenurodė, nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą apeliacinės instancijos teismui vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjos nepateikė argumentų, kad naujų įrodymų būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. (16.2)2D-7292 „Dėl statybos darbų (duomenys neskelbtini)” teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė konstatavęs, kad atsakovas 2017 m. gegužės 2 d. atlikto patikrinimo metu nenustatė savavališkos statybos darbų, o pareiškėjų kvestionuojami verandos 1a1m, atviros terasos ir priestato 3a1m statybos darbai buvo atlikti anksčiau negu prieš 10 metų, visos šios pastato dalys yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl pagal Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį bei Taisyklių 48.7 punktą dėl tokių darbų inspekcija skundų nenagrinėja.

27. Pareiškėjos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigė, kad pateikiami įrodymai patvirtina, jog buvo atliekami verandos 1a1m, atviros terasos ir priestato 3a1m savavališki statybos darbai, todėl atsakovas neteisėtai atsisakė priimti sprendimą dėl tokios statybos padarinių. Teismą prašė pridėti prie bylos naujus įrodymus – Namų valdos techninės apskaitos bylos, patikslintos 1998 m. birželio 18 d., dalies lapų (13) kopijas, 1953 m. balandžio 18 d. išduotą Leidimą Nr. 4/53, 1953 m. balandžio 18 d. žemės sklypo planą ir ūkio pastato planą (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, kurių prie bylos nepridėjo pirmosios instancijos teismas.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (140 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama ta apimtimi, kurioje pareiškėjos apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

29. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, ir kt.). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016, kt.).

30. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija neprideda pareiškėjų apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų prie bylos, nes nėra objektyvių duomenų, kokiu metu buvo padarytos pateikiamos fotonuotraukos, todėl jomis negalima remtis siekiant pagrįsti vienas ar kitas aplinkybes; kitus duomenis (namo techninės apskaitos bylos 13 lapų kopijų, leidimas, planai), pareiškėjos, būdamos ginčo namo bendraturtėmis, turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau nėra nurodyta pagrįstų priežasčių, dėl kurių tai nebuvo padaryta.

31. VTPSI Klaipėdos departamento 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų skundą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), verandos 1a1m, atviros terasos ir priestato 3a1m statybos darbų, yra grindžiamas 2017 m. gegužės 2 d. atlikto patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis (patikrinimo aktai Nr. SPA-512(16.2) ir Nr. SPA-514(16.2)). Patikrinimo metu nustatyta, kad paskutinis pastatų kadastrinis matavimų tikslinimas buvo atliktas 1998 m. birželio 18 d., jų duomenys patvirtina, kad tuo metu buvo užfiksuoti ginčo statiniai – veranda, priestatas ir betoninė atvira terasa prie gyvenamojo namo. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo atlikti verandos paprastojo remonto darbai ir lauko terasa tik suremontuota bei sustiprinta betono sluoksniu, nekeičiant buvusių išorinių matmenų. Priestato statybos darbai atlikti 1966–1968 metais, todėl pagal Taisyklės 48.7 punktą, statybos teisėtumas nenagrinėtas, nes statybos darbai atlikti anksčiau kaip prieš 10 metų.

32. Remiantis į bylą pateiktu Palangos miesto vyriausiojo architekto suderintu 1966 m. lapkričio 28 d. brėžiniu (b. l. 13), kuriame prie ginčo pastato – gyvenamojo namo jau 1966 metais buvo suderinta veranda ir priestatas, Pirmo aukšto planu, pastato ir jo dalių įkainojimo aprašymu, atliktu 1998 m. kovo 14 d. (ištrauka iš inventorinės bylos; b. l. 44, 91–93), galima daryti išvadą, kad paskutinio kadastrinių matavimų tikslinimo metu (1998 m. birželio 18 d.) prie gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo priestatas, veranda ir atvira terasa jau buvo. Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, kad nėra aišku, apie kurį priestatą kalbama pirmosios instancijos teismo sprendime, nes minėtame įkainojimo aprašyme yra nurodyti abu priestatai (b. l. 74–88). Sprendime nurodyta, kad visos šios gyvenamojo namo dalys (veranda 1a1m, atvira terasa ir priestatas 3a1m) yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taigi byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad ginčo pastato dalys yra pastatytos anksčiau negu prieš dešimt metų. Pareiškėjos leistinų įrodymų teismui, kurie paneigtų nurodytus duomenis, nepateikė (ABTĮ 56 straipsnio 4 dalis), taigi aptariamu aspektu atsakovas turėjo pagrindą remdamasis Taisyklės 48.7 punktu, kuris atitinka Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalies nuostatas, pareiškėjų skundo dalies dėl šių statinių statybos teisėtumo nenagrinėti. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl ginčo pastato projekto sprendinių iki paskutinių fiksuotų kadastro duomenų 1998 m. birželio 18 d. nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.

33. Kitas aspektas, kurį byloje tiek skunde, tiek apeliaciniame skunde akcentuoja pareiškėjos, yra susijęs su minėtų ginčo statinių remonto darbais, kurie, pareiškėjų teigimu, laikytini savavališkos statybos darbais, nes atlikti neturint statybą leidžiančio dokumento. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Statybos įstatymo 27 straipsnio, nustatančio statybą leidžiančių dokumentų rūšis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punkte nuostatas, kad statinio paprastasis remontas – tai statyba, kurios tikslas – atnaujinti statinį jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant; 72 punkte įtvirtintą statinio rekonstravimo apibrėžimą – tai statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d.

įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys” (toliau – ir Reglamentas; aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2013 m. rugsėjo 6 d.) 7 punktu, nustatančiu statinio statybos rūšis (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (statinio kapitalinis remontas; statinio paprastasis remontas), statinio griovimas), padarė išvadą, kad 2012 m. buvo atlikti ginčo verandos ir atviros terasos paprastojo remonto darbai, kuriems nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.

Vadovaujantis Reglamento 12 punktu, statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant; į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį; nišų laikančiose atitvarose iškirtimas, kai nišos gylis neviršija pusės atitvaros storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas atitvaros storis; angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas; pastatų ar jų dalių apšiltinimas; balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų; architektūros detalių pakeitimas; statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas; taip pat kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų (12.12 p.).

34. Skunde 2017 m. kovo 13 d. atsakovui VTPSI Klaipėdos departamento pareiškėjos nurodė, kad verandai 1a1m atlikta rekonstrukcija, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir projekto sprendinius, užkalti langai. Taip pat teigė, kad atvira terasa buvo pastatyta gyvenamojo namo pamatų aukštyje 2012 metais. Pagal Reglamento 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan.; laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

35. Pirmosios instancijos teismas nenustatė byloje tokių aplinkybių, kad atliekant 2012 m. atviros terasos ir verandos remontą, būtų atlikti statinio rekonstravimo darbai, kuriems būtų reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Apeliaciniame skunde nesutikdamos su atliktų darbų priskyrimu paprastojo remonto darbams pareiškėjos nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų jų teiginius, kad tokiems darbams buvo reikalingi statybą leidžiantys dokumentai. Pareiškėjų paaiškinimai dėl atliktų statybos darbų rūšies, kai nėra nurodoma, kodėl ir kurių statybą reglamentuojančių nuostatų jie neatitinka, t. y. nėra pagrindžiama aktualiu teisiniu reglamentavimu dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tokių darbų atlikimo 2012 m. nei šiuo metu, laikytini subjektyviu situacijos vertinimu, kuris dėl savo nekonkretaus pobūdžio negali lemti ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumo.

36. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė vertinti pareiškėjų į bylą pateiktą faktinių aplinkybių konstatavimo 2017 m. rugsėjo 2 d. protokolą Nr. F17-53, nes jame užfiksuoti duomenys praėjus reikšmingam laikui po atlikto patikrinimo ir dėl to negali būti vertinami byloje sprendžiant dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumo.

37. Teisėjų kolegija tų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebuvo nurodyti skunde pirmosios instancijos teismui (dėl verandos galimo pertvarkymo į patalpas, dėl betoninės terasos pakėlimo iki pamatų aukščio, kt.) neturi pagrindo nagrinėti, nes tai peržengtų bylos ribas, bei iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčijamo atsakovo Sprendimo teisėtumo, nenustačiusi pagrindų tenkinti apeliacinį skundą, jį atmeta, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. L. ir S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė