6c201e09-e6e2-4541-9607-764aec98e7f6 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1749-343/2017                                                                                      Teisminio proceso Nr.2-51-3-00991-2016-9                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2;2.6.10.1; (S)                                                                                                                                 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo R.

P. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-30-445/2017 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovui R. P., tretieji asmenys Varėnos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, Sodininkų bendrija „Atžalynas“, dėl neteisėtos statybos padarinių likvidavimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje teismo prašė įpareigoti atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti pastatytÄ tvorÄ valstybinėje žemėje Å¡alia žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei Å¡io įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys suteikti teisę ieÅ¡kovei atlikti Å¡iuos veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant turėtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada savavaliÅ¡ka statyba pradėta, jos padariniams Å¡alinti taikytini įstatymai, galiojantys savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo metu. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog 2006, sausio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo SB „Atžalynas" esantį sklypÄ kartu su sodo nameliu. Sklypo ribos buvo pažymėtos tvora, t. y. įsigijo sklypÄ , jau aptvertÄ tvora. Kadangi faktinė Klevų gatvės dalis yra susiformavusi už sklypo tvoros ribų, atsakovui nekilo įtarimų, kad ginčo tvora galėjo žymėti ne sklypo ribas, todėl 2006 m. atsakovas tik atstatė tvorÄ pagal buvusios tvoros pamatus.

Tarp atsakovo sklypo ir faktinės K. gatvės yra įsiterpęs apie 0,0145 ha žemės plotas ant kurio atsakovas yra atstatęs ginčo tvorÄ . Siekdamas įsigyti šį įsiterpusį žemės plotÄ , kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ . Net ir nustačius savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , nėra pagrindo griauti ginčo tvoros, o jos nugriovimas bÅ«tų skubotas, neproporcingas sukeltoms pasekmėms bei prieÅ¡tarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams. Be to, atsakovas turi valstybinės žemės valdytojo – SB „Atžalynas“ narių 2016 m. gegužės 27 d. visuotinio susirinkimo sutikimÄ ginčo tvoros statybai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Ä®pareigojo atsakovÄ R. P. per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ tvoros, Å¡iuo metu esančios valstybinėje žemėje Å¡alia žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) statybai įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, o nustatyta tvarka per teismo nustatytÄ terminÄ neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigojo atsakovÄ savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti tvorÄ ir sutvarkyti statybvietę, o Å¡io įpareigojimo atsakovui teismo nustatytu terminu neįvykdžius, suteikė teisę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atlikti Å¡iuos veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovo.

Varėnos rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 19 d. papildomu sprendimu papildė 2017 m. kovo 3 d. sprendimo rezoliucinę dalį – atsakovui per teismo nustatytÄ terminÄ neparengus projektinės dokumentacijos ir neįteisinus savavaliÅ¡kos statybos, pasibaigus nustatytam terminui, įpareigojo atsakovÄ per vienÄ mėnesį savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti tvorÄ . Teismas atmetė atsakovo argumentÄ kaip neįrodytÄ , kad jis, turėdamas valstybinės žemės valdytojo – SB „Atžalynas“ narių 2016 05 27 visuotinio susirinkimo sutikimÄ ginčo tvoros statybai, teisėtai valdo žemės sklypÄ , ant kurio stovi jo tvora.

Teismas byloje esančiais duomenimis nustatė, kad ginčo tvora yra ne atsakovo žemės sklypo ribose, t. y. pastatyta žemės plote, kuris atsakovui naudotis nepriskirtas. Byloje nepateikta raÅ¡ytinių dokumentų, patvirtinančių, kad SB „Atžalynas“ yra suteikta teisė valdyti ir naudoti žemės plotÄ , ant kurio stovi ginčo tvora, todėl vertino, kad SB „Atžalynas“ narių 2016 05 27 visuotinio susirinkimo priimtas sprendimas neturi teisinio pagrindo ir negali pagrįsti atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis teisėtai valdo žemės sklypÄ ant kurio yra ginčo tvora.

Teismas konstatavo, kad atsakovo tvora pastatyta neteisėtai, kadangi neatitinka teisės aktų reikalavimų nei pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 “Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (redakcija, galiojusi nuo 2012 03 01 iki 2016 12 31), nei pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 “Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1 -713 (redakcijÄ , galiojančiÄ nuo 2017 01 01).

Teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių paÅ¡alinimo bÅ«do, atsižvelgė į tai, kad atsakovas turi galimybę sutvarkyti teisinę dokumentacijÄ , taip pat į tai, kad nėra duomenų, jog neteisėtai pastatyta tvora daro konkrečiÄ Å¾ymiÄ Å¾alÄ visuomenės saugomiems gėriams, į tai, kad faktinė kelio (Klevų gatvės) vieta istoriÅ¡kai (pagal seniausius turimus duomenis nuo 1995 m.) yra likusi toje pačioje vietoje (nors tvorÄ atsakovas yra pastatęs ne savo sklype, tačiau tokiu bÅ«du nėra užėmęs kelio), ginčo tvora netrukdo privažiavimui prie kitų asmenų pastatų, sklypų ar vieÅ¡ajam transportui, yra iÅ¡laikytas 3 metrų kelio (K. gatvės) plotis.

Todėl teismas sprendė, kad pažeidimas, nors ir padarytas, tačiau nėra esminis, sudarantis pagrindÄ visiÅ¡kai tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ Ä¯pareigojant atsakovÄ per vienÄ mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti neteisėtos statybos padarinius, t. y. vertino, kad nėra pagrindo taikyti kraÅ¡tutinę ir neproporcingÄ neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ nugriovimÄ . Teismas byloje nenustatęs duomenų, kad žemės sklype, kuriame nustatyta savavaliÅ¡ka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra negalima, kad atsakovo tvoros statyba prieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktu, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡sprendė atsakovui leidžiant teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentacijÄ jo tvoros statybai.

Teismas taip pat atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, kurioje nurodyta, kad ateityje atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, ir paaiškėjus, kad tarp K. gatvės ir R. P. sklypo lieka laisvas žemės plotas, R. P. galėtų jį įsigyti. Teismas nurodė, kad atsakovas turėtų inicijuoti šiuos administracinio teismo nutartyje nurodytus arba kitus ginčo tvoros įteisinimo veiksmus.

Atsakovui per nustatytÄ terminÄ neparengus projektinės dokumentacijos, bÅ«tų taikomi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 2 punkte nurodyti reikalavimai nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, o to atsakovui neatlikus, Inspekcijai bÅ«tų suteikiama teisė nugriauti savavaliÅ¡kai pastatytÄ statinį ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis.II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai.

Apelianto vertinimu, sprendimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas, neteisingai konstatavus savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos, nepagrįstai kaip alternatyvÄ nurodant ginčo tvoros nugriovimÄ , tuo pažeidžiant nuosavybės teisę, įrodymų vertinimo taisykles; todėl naikintinas dėl Å¡ių argumentų:   8.1. Teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių SB „Atžalynas“ teisę valdyti ir naudoti žemės plotÄ , ant kurio stovi ginčo tvora, nepagrįsta.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. įsiteisėjusiame sprendime administracinėje byloje Nr.I-2294-331/2014 aiškiai nurodyta, kad, vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 str. 1 d. 15 p., bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo ir pardavimo klausimus, bei konstatavo, kad ginčo žemės sklypas, ant kurios stovi ginčo tvora, yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A-1623-552/2015, kurioje buvo nagrinėjami tie patys santykiai, taip pat konstatavo, kad ginčo 0,0145 ha žemės plotas laikytinas mėgėjų sodo teritorijoje esančia sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žeme, o ateityje, atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis viešame registre, ir paaiškėjus, kad tarp K. gatvės ir R.

P. sklypo lieka laisvas žemės plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimÄ , R. P. galėtų jį įsigyti Taisyklių nustatyta tvarka. Taigi, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, kad ginčo žemės plotas, ant kurio stovi ginčo tvora, laikytinas SB „Atžalynas“ bendrojo naudojimo žeme. 8.2. Tvora patenka į SB „Atžalynas“ bendrojo naudojimo teritorijÄ , bendrijos visuotiniam narių susirinkimui leidus naudoti bendrojo naudojimo žemės plotÄ , esantį po ginčo tvora, leidus šį plotÄ iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kad jos statyba yra savavaliÅ¡ka. 8.3.

Teismo sprendimas, kuriuo kaip alternatyva nurodytas ginčo tvoros griovimas, yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principams, bendriesiems teisingumo ir protingumo principams, teismų praktikai, kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad savavaliÅ¡kų statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma esant tik esminiam pažeidimui, kai nėra teisinės galimybės kitaip spręsti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ .

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas turėjo net pažeidimo atveju spręsti, kad nėra pagrindo taikyti neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ nugriovimÄ . 8.4. Teismas, nustatydamas 6 mėnesių terminÄ tvoros statybos projektinei dokumentacijai parengti, neįvertino, kad atlikti SB „Atžalynas“ naudojamos žemės kadastrinius matavimus arba įregistruoti K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis vieÅ¡ame registre, yra ne nuo atsakavo priklausantys veiksmai.

Tai gali atlikti tik bendrojo naudojimo žemės valdytoja SB „Atžalynas“, todėl atsakovo savarankiÅ¡kai atlikti Å¡ie veiksmai neturės jokios teisinės galios. IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, nes jame nurodyti motyvai, kuriais grindžiamas teismo sprendimo neteisėtumas, yra nepagrįsti ir neteisingi, todėl atmestini. Inspekcijos nuomone, teismo sprendimas yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, kadangi teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai, visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus.

Tarnyba nėra davusi atsakovui sutikimo statyti tvorÄ valstybinėje žemėje. Tvoros statyba pradėta, vykdyta ir baigta, neturint valstybės žemės patikėtinio – Tarnybos sutikimo, todėl ieÅ¡kinys tenkintas pagrįstai. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovas ginčo tvorÄ Å¡alia jam priklausančio sodo sklypo pasistatė neturėdamas tam statybÄ leidžiančio dokumento – valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimo, ir kad SB „Atžalynas“ narių 2016 m. gegužės 27 d. visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas negali bÅ«ti laikomas tokiu sutikimu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliantas praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ motyvuodamas tuo, kad teismas neteisingai konstatavo savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , nepagrįstai kaip alternatyvÄ nurodė ginčo tvoros nugriovimÄ , tuo pažeidė nuosavybės teisę, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos faktines aplinkybes, apeliacinio skundo, atsiliepimų į jį argumentus, nurodytus apelianto argumentus vertina nepagrįstais. Nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0663 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo kadastriniai matavimai atlikti ir nuo 2013 m. kovo 5 d.

žemės sklypo ribos yra pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsakovo pastatyta medinė tvora su betoniniais stulpais ir pamatais yra valstybinėje žemėje už atsakovui priklausančio žemės sklypo geodeziškai nustatytų ribų. Tvora pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 (redakcija, galiojusi nuo 2012 03 01 iki 2016 12 31), priedo 2 lentelės 3.1 papunktį priskirtina I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai.

Tvoros kaip I grupės nesudėtingo inžinerinio statinio statybai buvo privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas – žemės sklypo savininko (valdytojo) raÅ¡ytinis sutikimas (Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 04 01 iki 2016 12 31) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas; statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (redakcija, galiojusi nuo 2016 06 17 iki 2016 12 31), 33.3 papunktis).

Byloje nėra pateikta duomenų iÅ¡ vieÅ¡ojo registro, patvirtinančių, kad SB „Atžalynas“ valdo žemės sklypÄ kaip nekilnojamojo turto objektÄ . Bendrijos bendrojo naudojimo teritorija patenka į laisvos valstybinės žemės fondÄ . Valstybinės žemės sklypo patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tarnyba nėra davusi atsakovui sutikimo statyti tvorÄ valstybinėje žemėje. Apeliantas skunde teigia, kad tvora patenka į SB „Atžalynas“ bendrojo naudojimo teritorijÄ , bendrijos visuotinimas narių susirinkimui leidus naudoti bendrojo naudojimo žemės plotÄ , esantį po ginčo tvora, leidus šį plotÄ iÅ¡sipirkti iÅ¡ valstybės, teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad tvora neatitinka teisės aktų reikalavimų ir kad jos statyba yra savavaliÅ¡ka.

Tačiau apelianto nurodytose administracinėje byloje priimtuose sprendimuose, turinčiuose prejudicinę galiÄ Å¡iai bylai, konstatuota, kad SB „Atžalynas“ valdo ginčo žemės plotÄ , ginčo žemės teritorijoje yra pažymėtas privažiavimo kelias, t. y. K. gatvės dalis, kuri laikytina sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo keliu ir, remiantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktu, negali bÅ«ti privatizuojama. Administracinio teismo konstatuota, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai atsisakė pradėti įsiterpusios valstybinės žemės plotų įsigijimo procedÅ«rÄ , kadangi ginčo žemės plotas neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo apibrėžimo.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, palikdamas nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015, pažymėjo, kad ateityje atlikus SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tiksliuosius kadastrinius matavimus arba įregistravus K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenis vieÅ¡ame registre, gali paaiÅ¡kėti, kad tarp K. gatvės ir R. P. nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas.

Tik tokiu atveju R. P., gavęs sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimÄ , galėtų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, jį įsigyti. Taigi, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, vien tik sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimo nepakanka, kad atsakovas galėtų įsigyti valstybinę žemę, aptvertÄ ginčo tvora.

PrieÅ¡ tai turi bÅ«ti atlikti SB „Atžalynas“ naudojamos žemės tikslieji kadastriniai matavimai arba įregistruoti K. gatvės, kaip nekilnojamojo turto objekto, duomenys vieÅ¡ame registre, ir tik paaiÅ¡kėjus, jog tarp K. gatvės ir atsakovo nuosavybės teise valdomo sodo žemės sklypo lieka laisvas žemės plotas, gavus sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimÄ , galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡ios žemės pardavimo atsakovui. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad SB „Atžalynas“ narių 2016 m. gegužės 27 d. visuotinio susirinkimo metu priimtas sprendimas neturi teisinio pagrindo ir todėl negali sukelti teisinių pasekmių bei pagrįsti atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis teisėtai valdo žemės sklypÄ ant kurio yra ginčo tvora.

Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neturėjo teisės kaip alternatyvos nurodyti ginčo tvoros griovimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į skundÄ nurodytu argumentu, kad neleistina tokia situacija, kai neteisėtos statybos padariniai valstybėje žemėje liktų nepaÅ¡alinti neribotÄ laikÄ . Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui, tvoros statyba laikytina nebe savavaliÅ¡ka, o pažeidžianti teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 01 01) 3 straipsnio 5 dalis, STR 1.05.01:2017 50 punktas), t. y. neteisėta, ir pirmosios instancijos teismas numatė atsakovui netgi Å¡velnesnes statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo pasekmes nei numato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros įstatymas.

Remdamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti atsakovo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimas ir 2017 m. balandžio 19 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Apeliacinį skundÄ atmesti.           Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. sprendimÄ ir 2017 m. balandžio 19d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus.            Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                           Algimantas Kukalis                                                                                                         RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                         ArÅ«nas Rudzinskas