6c1efbfa-24a9-48af-8662-e49d28deac70 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI3-3295-860/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00747-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.5; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. N. skundÄ atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir L. K..

Teismas

nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas V. N. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2022 m. sausio 12 d. sprendimÄ Nr. 21R-15(AG-12/05-2022) „Atsisakyti priimti nagrinėti skundÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo spręsti jo 2022 m. sausio 7 d. skundo „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. D1-663 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡o, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ dalies panaikinimo“ (toliau – ir 2022 m. sausio 7 d. skundas, ir skundas) priėmimo klausimÄ .

Skunde nurodo, kad jis 2022 m. sausio 7 d. pateikė Komisijai skundÄ , kuriame prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. D1-663 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡o, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Ä®sakymas) dalį, kuria Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as (toliau – ir SÄ raÅ¡as) papildytas 536 ir 368 priedais (įtraukiant Kačerginės apylinkės karbonatinių smėlynų pievas (buveinės kodas – (duomenys neskelbtini), plotas – 15,36 ha) ir aliuvines pievas (buveinės kodas – (duomenys neskelbtini), plotas – 2,34 ha) (toliau – ir Saugotinos vertybės)).

Å ios Saugotinos vertybės patenka į pareiÅ¡kėjui dalinės nuosavybės teise priklausantį 23,4777 ha ploto žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Tačiau Komisija priėmė SprendimÄ , kuriuo atsisakė priimti nagrinėti skundÄ , o vienintelis sprendimo priėmimo motyvas – 2022 m. sausio 7 d. skundas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai, nes skundžiama Ä®sakymo dalis yra norminio pobÅ«džio. PareiÅ¡kėjas nesutinka su tuo, kad skundžiama Ä®sakymo dalis buvo priskirta norminių administracinių aktų kategorijai; jo nuomone, tai administracinis sprendimas (individualus administracinis aktas), kurio pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas priskirtinas Komisijos kompetencijai.

Visų pirma, savo objekto (dalyko) prasme skundžiama Ä®sakymo dalis yra tikslingai ir iÅ¡imtinai susieta su Žemės sklypu ir jo teritorija. Skundžiama Ä®sakymo dalimi aiÅ¡kiai apibrėžtos Saugotinų vertybių teritorijos tikslingai Žemės sklypo ribose. Antra, atitinkamai ir savo adresato prasme skundžiama Ä®sakymo dalis yra tikslingai susieta su Žemės sklypo savininku, t. y. tikslinis teritorijos iÅ¡skyrimas lemia tikslinio adresato iÅ¡skyrimÄ . Atitinkamai nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama Ä®sakymo dalis yra adresuota neapibrėžtų subjektų ratui.

Trečia, skundžiamo Ä®sakymo dalyje nėra įtvirtinta ar sukurta teisės norma, nes pats Ä®sakymas savo teisine prigimtimi ir prasme yra skirtas tik SÄ raÅ¡ui įtvirtinti. Akivaizdu, kad skundžiamo Ä®sakymo dalies paskirtis yra itin aiÅ¡ki ir konkreti, t. y. pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo teritorijÄ Ä¯traukti į SÄ raÅ¡Ä . Ketvirta, skundžiama Ä®sakymo dalis nėra orientuota į ateitį ir ta prasme, jog ji nėra skirta taikyti daug kartų ir ji toliau neveikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų lygmenyje, t. y. skundžiama Ä®sakymo dalis nuo jos priėmimo ir atitinkamai SÄ raÅ¡o papildymo Žemės sklypo teritorija savaime sukuria individualias teisines pasekmes ir nesukuria teisinių pasekmių, kurios bÅ«dingos norminiams administraciniams aktams.

Penkta, skundžiama Ä®sakymo dalimi nėra iÅ¡reiÅ¡kiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės) dar ir todėl, jog ja nėra iÅ¡reiÅ¡kiami bendri nurodymai atitinkamai elgtis, t. y. skundžiama Ä®sakymo dalimi nustatomos konkrečios teritorijos juridinis statusas, kuris aiÅ¡kiai susietas su tos teritorijos savininkais. Å eÅ¡ta, skundžiama Ä®sakymo dalimi buvo ne nustatytos teisės normos, teisės normos buvo iÅ¡imtinai tik taikomos. Septinta, remiasi lyginamuoju aspektu su detaliuoju planu, kuris pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikÄ priskiriamas prie individualaus administracinio akto.

AÅ¡tunta, tai, kad Ä®sakymas ir skundžiama Ä®sakymo dalis buvo paskelbti Teisės aktų registre, savaime nieko nereiÅ¡kia ir nepakeičia skundžiamos Ä®sakymo dalies teisinės prigimties ir specifikos. Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjas teigia, kad priimant SprendimÄ minėti požymiai buvo vertinti itin formaliai ir reali skundžiamos Ä®sakymo dalies analizė anksčiau paminėtais aspektais nebuvo atlikta. PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiama Ä®sakymo dalis neatitinka norminiam administraciniam aktui taikomų reikalavimų, tačiau atitinka administracinio sprendimo (individualaus administracinio akto) reikalavimus ir atitinkamai turėjo bÅ«ti įvertinta priimant SprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su Komisijos argumentais, kad tokio pobÅ«džio ginčai sprendžiami tik teisme. Pirma, pareiÅ¡kėjo nuomone, atsižvelgiant į ginčo specifikÄ , Å¡ioje administracinėje byloje kilęs ginčas nepatenka į iÅ¡imčių kategorijÄ ir gali bÅ«ti nagrinėjamas Komisijos, t. y. Komisijos kompetencija apima tokio pobÅ«džio ginčus. Antra, Komisija visiÅ¡kai be pagrindo rėmėsi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalimi; minėta nuostata tokio pobÅ«džio ginčų iÅ¡imtinio teismingumo nenustato.

Å iuo atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 26 straipsnio 1 dalimi. Trečia, pareiÅ¡kėjui nesuprantama, kokiu pagrindu ir kodėl Komisija Sprendime abstrakčiai nurodė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnį; ginčo atveju Å¡is įstatymas iÅ¡ viso netaikomas. Ketvirta, apskritai Komisijos argumentai yra prieÅ¡taringi, t. y., viena vertus, Komisija konstatavo, kad skundžiama Ä®sakymo dalis yra norminis administracinis aktas ir dėl to toks ginčas nepriskirtinas jos kompetencijai, o kita vertus, Komisija minėtų įstatymų prasme, kuriose nustatyta apskundimo tvarka, Ä®sakymo dalį jau vertino kaip administracinį sprendimÄ (individualų administracinį aktÄ ), tačiau ginčo nenagrinėjo dėl to, jog ginčai dėl tokių individualių administracinių aktų sprendžiami iÅ¡imtinai tik teisme.

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodo, kad ji sutinka su Komisijos Sprendimo iÅ¡vada, jog Ä®sakymas turi visus norminio administracinio akto požymius. Tad nagrinėjamu atveju taikytina norminių teisės aktų teisėtumo tyrimo tvarka. Pažymi, kad Ä®sakymas yra teisės aktas, priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto (Ministerijos), sukuriantis elgesio taisykles, t. y. vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as skirtas pateikti Europos Komisijai, Å¡iame Ä®sakyme iÅ¡dėstytos bendro, abstraktaus pobÅ«džio nuostatos, kurias vienija tai, kad jomis nustatoma, kokios vietovės laikytinos atitinkančiomis gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus ir apie kurias reikia pateikti Europos Komisijai, Å¡is Ä®sakymas orientuotas į ateitį, taikytinas neapibrėžtam subjektų ratui, paskelbtas laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos, t. y. Teisės aktų registre. ABTÄ® 112 straipsnis nustato norminio teisės akto teisėtumo tyrimo tvarkÄ , pagal kuriÄ tokių aktų teisėtumo iÅ¡tyrimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Atsižvelgusi į ABTÄ® 21 straipsnyje nurodytÄ LVAT kompetencijÄ , mano, kad Ä®sakymo teisėtumo iÅ¡tyrimas priskirtinas LVAT kompetencijai. Tačiau nesutinka su Komisijos Sprendimo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju taikytinas Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnis ir jame nurodytų sprendimų apskundimo tvarka. Vis dėlto Komisija Sprendimu pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Ä®sakymo dalies panaikinimo, nes Ä®sakymas ir jo skundžiama dalis atitinka norminio teisės akto požymius, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas panaikinti LAGK SprendimÄ , kuriuo atsisakytas priimti pareiÅ¡kėjo skundas dėl Ä®sakymo dalies panaikinimo, negali bÅ«ti patenkintas. Pripažinus, kad LAGK pagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ , kaip iÅ¡vestinis reikalavimas turi bÅ«ti atmetamas ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo 2022 m. sausio 7 d. skundÄ .

3. Tretieji suinteresuoti asmenys nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimų nepateikė.

4. Pareiškėjas 2022 m. birželio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus.

Teismas

konstatuoja:

5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK 2022 m. sausio 12 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjo V. N. skundÄ kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Kaip matyti iÅ¡ skundo, pareiÅ¡kėjas siekia ne perkelti ginÄÄ su Ministerija į teismÄ dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės, o kad ginčas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, t. y. LAGK, nes jo skundas Komisijoje nebuvo iÅ¡nagrinėtas iÅ¡ esmės. Tad bÅ«tent Å¡iuo aspektu teismas ir nagrinės pareiÅ¡kėjo skundÄ .

7. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas su 2022 m. sausio 7 d. skundu kreipėsi į LAGK, praÅ¡ydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. D1-663 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymo Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡o, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ pakeitimo“ dalį, kuria Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sÄ raÅ¡as papildytas 536 punktu ir 368 priedu (įtraukiant Kačerginės apylinkėse karbonatinių smėlynų pievas (buveinės kodas – (duomenys neskelbtini), plotas – 13,36 ha) ir aliuvines pievas (buveinės kodas – (duomenys neskelbtini), plotas – 2,34 ha)).

8. Tačiau Komisija Sprendimu atsisakė priimti V. N. skundÄ kaip nepriskirtinÄ Komisijos kompetencijai.

Komisijos narys Sprendime konstatavo, kad skundžiamas Ä®sakymas (jo dalis, kuriÄ skundu praÅ¡oma panaikinti) yra aktas, iÅ¡ esmės atitinkantis norminiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jis yra skirtas ir privalomas ne tik pareiÅ¡kėjui, bet ir visiems kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims; juo nustatomos bendro pobÅ«džio normos (preliminariai teritorijai taikomas teisinis režimas); jis toliau veiks po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; jis priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimÄ ; yra paskelbtas vieÅ¡ai. Be to, pasak Komisijos, Saugomų teritorijų įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje aiÅ¡kiai nustatyta, kad jei asmuo mano, jog saugoma teritorija įsteigta nepagrįstai, jo sklype veiklos ribojimai nustatyti ir taikomi nepagrįstai, toks ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas ne Komisijoje, o teisme. Juolab, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnį, ginčai, kilę teritorijų planavimo procese, taip pat nėra priskirtini Komisijos kompetencijai, o sprendžiami teisme.

9. PareiÅ¡kėjas, minėta, nesutinka su Komisijos Sprendimu, praÅ¡o jį panaikinti ir įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo spręsti jo 2022 m. sausio 7 d. skundo priėmimo klausimÄ .

10. Teismas pažymi, kad siekiant tinkamai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ , pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiÅ¡kėjo skundžiamas Ä®sakymas, jo dalis yra administracinis sprendimas (individualus administracinis aktas) ar norminis administracinis aktas.

11. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

VAĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – viešojo administravimo subjekto priimtas daugkartinio taikymo teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

12. Teismas pažymi, kad pagrindiniai norminio administracinio akto ir individualaus administracinio akto (administracinio sprendimo) požymiai LVAT praktikoje išskirti analizuojant individualių ir norminių administracinių aktų skirtumus.

Pagal Å¡iÄ praktikÄ norminiam administraciniam aktui bÅ«dingi tokie požymiai: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A520-2270/2012); 2) aktas priimtas vieÅ¡ojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimÄ (žr., pvz., 2002 m. rugsėjo 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A2-736/2002), įgyvendinant bÅ«tent vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus, t. y. jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant valstybės valiÄ ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (žr. 2007 m. vasario 19 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. I1-1/2007); 3) aktas iÅ¡dėsto bendro, abstraktaus pobÅ«džio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rÅ«Å¡inėmis savybėmis panaÅ¡ius visuomeninius santykius (žr., pvz., 2003 m. kovo 24 d. plenarinės sesijos sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A5-63/2003); 4) aktas orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų; jis toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011); 5) aktas adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui arba ratui asmenų, apibÅ«dintų rÅ«Å¡iniais požymiais; tai, kad galima tam tikru metu nustatyti jų skaičių, nereiÅ¡kia, kad aktas yra individualus (2011 m. kovo 21 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I575-3/2011); 6) aktas yra visuotinai privalomas (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010); 7) aktas paskelbiamas laikantis nustatytos norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011).

Individuliam administraciniam aktui (administraciniam sprendimui) bÅ«dingi tokie požymiai: 1) akte yra iÅ¡reikÅ¡tas teisės normų taikymo rezultatas konkretaus subjekto atžvilgiu, turintis įtakos Å¡io subjekto teisiniam statusui (teisėms ir pareigoms), t. y. jis sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ (žr., pvz., 2011 m. rugpjūčio 1 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-2780/2011); 2) aktas priimamas vieÅ¡ojo administravimo subjekto, turinčio įstatymo nustatyta tvarka jam suteiktus vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS822-795/2011; 2011 m. spalio 21 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS492-763/2011); 3) aktu nustatomos konkrečios teisės ar pareigos suinteresuotiems asmenims, kaip konkretiems subjektams (žr., pvz., 2009 m. balandžio 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009); 4) akto galiojimas nėra tęstinis, tai vienkartinio taikymo aktas (žr., pvz., 2011 m. liepos 15 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS146-203/2011); 5) aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibÅ«dintų subjektų grupei (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011) ir konkrečiai situacijai (2012 m. sausio 16 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A261-50/2012); 6) aktas privalomas konkrečiam suinteresuotam asmeniui arba jų grupei (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS822-737/2011; 2012 m. gegužės 7 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS492-288/2012); 7) akto paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarka (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. AS756-849/2011).

13. Kaip minėta, pareiškėjas siekia Įsakymo, jo dalies patikros Komisijoje.

Teismas, įvertinęs skundžiamÄ Ä®sakymÄ , jo dalį, taip pat teisinį reguliavimÄ , susijusį su administraciniu sprendimu (individualiu administraciniu aktu) ir norminiu administraciniu aktu, bei plačiai iÅ¡plėtotÄ teismų praktikÄ dėl norminio ir individualaus teisės aktų skirtumo, daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas skundžiamÄ Ä®sakymo dalį priskirti prie norminio administracinio akto.

Visų pirma, skundžiamas Ä®sakymas, jo dalis yra priimta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ 4 punktÄ ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvÄ 92/43/EEB dėl natÅ«ralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/17/ES. Tai reiÅ¡kia, kad Ä®sakymo dalis priimta vieÅ¡ojo administravimo subjekto (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro), vykdančio administracinį reglamentavimÄ , t. y jį priėmusiam subjektui tiesiogiai realizuojant (įgyvendinat) valstybės valiÄ ir nustatant elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams (o ne turint vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus ir priimant konkretų teisės taikymo aktÄ , t. y. konkrečiai situacijai pritaikant konkrečiÄ teisės normÄ ). Tad Å¡ie požymiai yra bÅ«dingi norminiam administraciniam aktui.

Antra, prieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėjas, Ä®sakymas ir jo skundžiama dalis nėra konkrečiai skirta ir privaloma tik pareiÅ¡kėjui ar kitiems Žemės sklypo savininkams, kuriems priklauso Žemės sklypas ir į kurio ribas (kaip teigia pareiÅ¡kėjas) patenka nustatomos vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Ä®sakymas ir jo skundžiama dalis sukuria taisykles – elgesio normas, kurios yra bendro pobÅ«džio ir nėra skirtos kokiems nors konkretiems subjektams ar situacijoms; tiek Ä®sakymas, tiek ir jo skundžiama dalis yra visuotinai privalomi. Niekuo nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, kad skundžiama Ä®sakymo dalimi nėra įtvirtinta ar sukurta teisės norma, nes ji yra skirta tik SÄ raÅ¡ui įtvirtinti. Ä®sakymo dalis yra tam tikra teisinio reguliavimo priemonė, kuri nustatyta valstybės (tam įgalioto subjekto – aplinkos ministro) ir jos garantuojamas, t. y. už nustatyto reguliavimo nesilaikymÄ gali bÅ«ti taikomos tam tikros neigiamos pasekmės. Tad Ä®sakymo dalis atitinka visus teisės normos požymius, kurie iÅ¡skiriami teisės teorijoje.

Trečia, Įsakymas ir jo skundžiama dalis akivaizdžiai nėra vienkartinio taikymo aktas. Kitaip tariant, jie yra orientuoti į ateitį, t. y. skirti taikyti daug kartų; jie toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje.

Ketvirta, Lietuvos Respublikos teisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teisės aktų registro objektai yra: ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų norminiai teisės aktai (11 punktas); ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų ir kolegialių institucijų, taip pat Lietuvos banko valdybos ar valdybos pirmininko, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ asociacijų, valstybės ar savivaldybės įmonių, viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valdymo organų ir regionų plėtros tarybų kolegijų priimti teisės taikymo aktai, kuriuos skelbti Teisės aktų registre privaloma pagal teisės aktus (18 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad tiek Ä®sakymas, tiek ir jo skundžiama dalis buvo paskelbti Teisės aktų registre. Tad jeigu minėtas Ä®sakymas ir jo dalis bÅ«tų teisės taikymo aktas (kaip iÅ¡ esmės teigia pareiÅ¡kėjas), jis Teisės aktų registre galėtų bÅ«ti skelbiamas tik tuo atveju, jeigu kažkoks konkretus teisės aktas numatytų privalomÄ jo skelbimÄ (TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Tačiau nei pareiÅ¡kėjas teismui nenurodė jokio konkretaus teisės akto, kuriame bÅ«tų įtvirtintas privalomas aptariamo Ä®sakymo ir jo dalies skelbimas Teisės aktų registre, nei teismas ex officio (pagal pareigas) tokio nenustatė. Taigi, kadangi Ä®sakymas ir jo skundžiama dalis buvo paskelbta Teisės aktų registre, darytina iÅ¡vada, kad tai buvo padaryta TeisėkÅ«ros pagrindų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 11 punkto pagrindu, t. y. kadangi Å¡is Ä®sakymas ir jo dalis yra norminis teisės aktas. Vadinasi, ginčijamo Ä®sakymo dalies paskelbimas vieÅ¡ai Teisės aktų registre netiesiogiai taip pat patvirtina, kad tiek Ä®sakymas, tiek ir jo dalis yra norminio pobÅ«džio.

Penkta, teismas pareiÅ¡kėjo pozicijÄ , kuri grindžiama lyginamuoju aspektu su detaliuoju planu, atmeta kaip nepagrįstÄ . Kadangi teismų praktikoje detalusis planas, jį vertinant kaip administracinį sprendimÄ (individualų administracinį aktÄ ), neturi nieko bendro su Å¡ioje byloje vertinamu Ä®sakymu ir jo dalimi.

14. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Komisija visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog skundžiama Ä®sakymo dalis yra norminio pobÅ«džio, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad skundžiama Ä®sakymo dalis yra administracinis sprendimas (individualus teisės taikymo aktas), atmestini kaip nepagrįsti; jie vertintini kaip tam tikra interpretacija, kuri neturi teisinio pagrindo.

15. Kadangi Komisija (jos narys) pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo skundžiama Ä®sakymo dalis yra norminio pobÅ«džio, tad ji, pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ , 10 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , turėjo pagrindÄ atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo skundÄ nagrinėti kaip nepriskirtÄ LAGK kompetencijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobūdžio bylos, t. y. dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, vadovaujantis ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priskirtos LVAT, kuris tokias bylas nagrinėja ABTĮ 112–119 straipsniuose nustatyta tvarka.

16. Konstatavus, kad Komisija visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, jog skundžiama Ä®sakymo dalis yra norminio pobÅ«džio, o tai yra savarankiÅ¡kas ir pakankamas pagrindas Komisijai atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjo 2022 m. sausio 7 d. skundÄ nagrinėti, teismas kitų pareiÅ¡kėjo ir Komisijos argumentų nenagrinės.

17. Taigi, Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo; tad pareiÅ¡kėjo skundas dėl reikalavimo panaikinti Komisijos SprendimÄ ir dėl iÅ¡vestinio reikalavimo įpareigoti KomisijÄ iÅ¡ naujo spręsti pareiÅ¡kėjo 2022 m. sausio 7 d. skundo priėmimo klausimÄ atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas).

18. Kadangi pareiÅ¡kėjo skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, jis neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (ABTÄ® 40 straipsnis). Atsakovė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo V. N. skundÄ dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Saulius Jakaitis