6c1d0130-e17a-47de-a50e-794ca1a00b49 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-546-594/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39745-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Sandrai Golovkaitei, Indrei Vitkutei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistojo R.

M. gynėjui advokatui Dariui Karabinui, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius neatlygintinai atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo S. U. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš R. M. nukentėjusiajam priteista 500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. M. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 06.55 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, deÅ¡inės rankos delnu tyčia sudavė vienÄ kartÄ S. U. į pakauÅ¡io sritį ir padarė nukentėjusiajam ekchimozę (poodinę kraujosruvÄ ) deÅ¡inėje pakauÅ¡io-momens srityje, taip nežymiai jį sužalojo.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, sprendė, kad nors R. M. kaltės nepripažino, teigė, jog smÅ«gio nukentėjusiajam nesudavė, tik atsistÅ«mė ranka nuo nukentėjusiojo R. U., tačiau Å¡i jo versija paneigta nukentėjusiojo, iÅ¡ dalies liudytojo parodymais, specialisto iÅ¡vada bei kitais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, kurių visuma įrodo, kad R. M. tyčia deÅ¡inės rankos delnu sudavė vienÄ kartÄ nukentėjusiajam į pakauÅ¡io sritį, taip nežymiai sutrikdė S. U. sveikatÄ ir tokiais veiksmais padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. praÅ¡o panaikinti 2021 m. birželio 30 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jį iÅ¡teisinti arba grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teismui, kad bÅ«tų surinkti visi įrodymai, patvirtinantys apelianto nekaltumÄ . 3.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad įvykio vakarÄ vaikščiojo (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) aikÅ¡tėje su broliu ir susipažino su nukentėjusiuoju S. U., kuris juos pakvietė parodyti savo vieÅ¡bučio kambarį.

Jie draugiÅ¡kai bendravo, todėl nieko blogo nepagalvojęs sutiko. Kai atsidÅ«rė nukentėjusiojo vieÅ¡bučio kambaryje, pastarasis užrakino kambario duris ir iÅ¡traukė raktÄ , todėl apeliantas sunerimo. S. U. buvo vartojęs alkoholio, apeliantas taip pat buvo iÅ¡gėręs Å¡iek tiek alaus. Kai S. U. nuėjo į tualetÄ , jam iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės iÅ¡krito raktai, apeliantas tuo pasinaudojo ir puolė rakinti duris bei pasakė broliui, kad iÅ¡einam. Praėjus vieÅ¡bučio teritorijÄ ir išėjus pro vartelius, pasirodė S. U. ir liepė atiduoti raktus.

Apeliantas iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio tik tuo metu pastebėjo, kad rankoje laiko raktus. Norėdamas iÅ¡vengti konflikto, per vartelius geranoriÅ¡kai atidavė nukentėjusiajam kambario raktus ir atsiprašė. Pastarasis pradėjo ant jo Å¡aukti, vadinti necenzÅ«riniais žodžiais, grasinti, agresyviai pasiÅ«lė grįžti į vieÅ¡butį, tačiau apeliantas nesutiko. Nukentėjusysis bandė atidaryti vartelius, tačiau apeliantas jau sunerimęs dėl jo ankstesnio elgesio, atstÅ«mė jį ranka ir pabėgo.

Už maždaug 10 metrų pamatė, kad nukentėjusysis jo nesiveja, matė, kad jis stovėjo prie vartelių, tačiau jokio skausmo jo veide nesimatė. 3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais. S. U. parodė, kad jie susipažino klube, tačiau apeliantas tÄ vakarÄ jokiame klube nebuvo. Vėliau nukentėjusysis pakeitė parodymus ir pripažino, kad jie susipažino mieste. Pirminiuose parodymuose taip pat teigė, kad vijosi apeliantÄ apie 100 metrų ar daugiau, o teritorija buvo apsupta aukÅ¡tos tvoros, varteliai buvo atidaryti, tačiau nuteistojo brolis Å¡oko per 190 centimetrų aukščio tvorÄ .

Apeliantas pažymi, kad nuo vieÅ¡bučio išėjimo iki vartelių tėra 30 - 20 metrų, o tvora tėra 150 centimetrų aukščio. Be to, medicinos pagalbÄ nukentėjusysis iÅ¡sikvietė tik 7.00 val. ryto, nors duodamas prodymus nurodė, kad įvykio metu buvo tamsu. Pažymima, kad saulė tÄ dienÄ kilo 6.30 val. Å ios aplinkybės tik patvirtina nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ ir verčia abejoti teismo priimto sprendimo pagrįstumu. Be to, atvykus medicinos pagalbai, nukentėjusiojo neblaivumas nebuvo patikrintas. 3.3.

Apelianto teigimu yra pagrindas grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, pasirėmęs jo ankstesniu teistumu, kuris yra iÅ¡nykęs. Be to, nebuvo atlikti visi bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai ir taip pažeistas BPK 97 straipsnis, t. y. nebuvo iÅ¡imti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ vieÅ¡bučio teritorijos kamerų, taip pat miesto apsaugos kamerų. Priimto nuosprendžio pagrįstumu ir atliktu įrodymų vertinimu verčia abejoti ir tai, kad nuosprendyje nurodyta, jog E. S. yra apelianto brolis, tačiau iÅ¡ tiesų jų nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai.

Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , teismas tinkamai neįvertino nuteistojo finansinės padėties ir aplinkybės, kad jis moka iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui vaikui.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir apelianto pripažinimu kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, praÅ¡oma jį iÅ¡teisinti arba grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti apylinkės teismui iÅ¡ naujo.

6. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Baudžiamajame procese įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant R. M. kaltės klausimÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. R. M. apeliaciniame skunde nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas nenuosekliais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais. Vertinant šiuos apelianto argumentus pažymėtina, kad nuteistojo versija, jog norėdamas išvengti konflikto jis tik atsistūmė nuo nukentėjusiojo ranka ir jokio smūgio jam nesudavė, iš kur pas nukentėjusįjį atsirado sužalojimai jis nežino, sprendžiant iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, apylinkės teismui buvo žinoma, tačiau ji buvo atmesta kaip nepagrįsta.

Spręsdamas R. M. kaltės klausimÄ , tuo pačiu atmesdamas ir jo versijÄ , kad jis nesudavė nukentėjusiajam smÅ«gio, apylinkės teismas įvertino byloje apklaustų asmenų – tiek nukentėjusiojo S. U., tiek ir liudytojo E. S. parodymus bei pateikė motyvus, pagrindžiančius, kodėl vienų asmenų parodymais tiki, kitus atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams Å¡ioje dalyje, todėl jų nekartoja. Tuo tarpu atsakant į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl neva nenuoseklių nukentėjusiojo S. U. parodymų pažymėtina, kad tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusysis pripažino, kad susipažino įvykio vakarÄ , kartu leido laikÄ ir pasiÅ«lius nukentėjusiajam nuėjo pas jį į vieÅ¡bučio kambarį, o nuteistajam pasiÅ¡alinus iÅ¡ vieÅ¡bučio su kambario raktu, lauke kilo konfliktas dėl vieÅ¡bučio kambario rakto.

Apeliantas nesutinka tik su tuo, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai - poodinė kraujosruva pakauÅ¡io srityje, buvo padaryta jo veiksmais. Vis dėl to, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , Å¡ie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

9. Pagrindžiant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, kad nukentėjusysis S. U. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus dėl jam suduoto smÅ«gio, nurodydamas, kad sužalojimai jam buvo padaryti apeliantui sudavus smÅ«gį į pakauÅ¡io sritį. Apklausiamas apylinkės teisme S. U. parodė, kad „<...> kaltinamÄ jį pasivijo prie tvoros, jis negalėjo perÅ¡okti, paprašė R. M. grÄ Å¾inti raktus. Kaltinamasis pasakė, kad pasiėmė raktus netyčia ir juos atidavė. Per vartelius paprašė R.

M. iÅ¡eiti, jokio fizinio kontakto nebuvo. Varteliai turėjo sklÄ stį, kai kaltinamasis išėjo per vartelius, jis (nukentėjusysis) pasilenkė sklÄ stį uždaryti ir pajuto smÅ«gį į galvÄ . Varteliai neaukÅ¡ti, jokio atsistÅ«mimo nebuvo. Buvo smÅ«gis ir tada jis atidarė vartus ir vos nepagavo R. M., galėjo trenkti atgal, bet jį perspėjo, kad taip elgtis negalima ir kvies policijÄ . <...> Tai buvo smÅ«gis ranka, kumščiu. <...> To smÅ«gio niekas kitas negalėjo suduoti, aplink nebuvo kitų žmonių.

Brolis buvo toli.<...>“ (t. 1, b. l. 149 - 150). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kai sužalojimo aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kai parodė, kad <...> išėjęs iÅ¡ vieÅ¡bučio pamatė nubėgančius du vaikinus, kuriuos pasivijo ir bÅ«nant Å¡alia tvoros, kuria aptvertas vieÅ¡butis, vartelių pareikalavo, kad atiduotų kambario raktÄ , vaikinas <...> jam atidavė, <...>, jis paėmė raktÄ ir nusisuko nuo jo, tada pajuto smÅ«gį galvos pakauÅ¡io deÅ¡inėje pusėje, fizinį skausmÄ , jam atrodo, kad tas vaikinas jam sudavė smÅ«gį ranka, nes nieko rankose nelaikė. <...> Mano, kad smÅ«gį jam sudavė vaikinas, kuris internetiniame tinklapyje „Facebook“ pasivadinęs „R.

M.“, kadangi tik jis tuo metu buvo Å¡alia jo <...> (t. 1, b. l. 14-31). Nukentėjusiojo parodymų nuoseklumÄ patvirtina ir byloje esantis policijos pareigÅ«nų, atvykusių iÅ¡ karto po konflikto į įvykio vietÄ suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis paaiÅ¡kino, jog pasivijęs atsiėmė raktus ir uždarinėjant kiemo vartus pajuto smÅ«gį į galvÄ , todėl atvykus medikams buvo iÅ¡vežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) klinikų Skubios pagalbos skyrių, nukentėjusysis nurodė, kad buvo sumuÅ¡tas prie vartų, adresu (duomenys neskelbtini).

Asmenį sumušė asmuo, kuris „Facebook“ paskyroje pasivadinęs „R. M.“, daugiau apie šį asmenį nieko nežino (t. 1, b. l. 63). IÅ¡ esmės tas pačias aplinkybes nuketėjusysis nurodė ir 2020 m. spalio 4 d. pareiÅ¡kime policijai, t. y., kad 2020 m. spalio 3 d. apie 6.55 val. buvo užpultas nepažįstamo vyro, kuris jam sudavė ranka vienÄ kartÄ Ä¯ galvos sritį. <...> kieme pamatė du vyrus, kuriems suÅ¡uko sustoti. <...> kitas vyras stovėjo prie tvoros. Jis pareikalavo, kad vyras atiduotų jo kambario raktus ir tuomet jis juos atidavė.

Nukentėjusysis jam atidarė vartelius ir pasakė eiti iÅ¡ kiemo. Jam nusisukus, vyriÅ¡kis sudavė jam į galvos sritį vienÄ kartÄ ir pradėjo bėgti. <...> Vyras, kuris jam trenkė „Facebook“ paskyroje užsivadinęs R. M. <...> (t. 1, b. l. 12 - 14). Netikėti Å¡iais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teisėjų kolegija neturi pagrindo, jo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių (suduoto smÅ«gio, smÅ«gio vietos ir asmens, kuris sudavė smÅ«gį) sutapo viso proceso metu. S. U. nuo pat tyrimo pradžios parodė, kad smÅ«gį jam sudavė nuteistasis R.

M., atpažino minėtÄ asmenį pagal jo nuotraukÄ , policijos pareigÅ«nams iÅ¡ karto po įvykio nurodė R. M. duomenis internetiniame puslapyje „Facebook“. Padarytus sužalojimus nukentėjusiajam patvirtina ir specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuota poodinė kraujosruva deÅ¡inėje pakauÅ¡io-momens srityje (t. 1, b. l. 49 - 51). Tarpusavio konfliktų, nesutarimų iki įvykio ar duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis siekė nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta.

Tiek nuteistasis, tiek ir liudytojas E. S. nurodė, kad iki įvykio nepažinojo nukentėjusiojo, su juo susipažino įvykio vakarÄ . Å ias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, pagrindžiančių prieÅ¡iÅ¡kus nukentėjusiojo ir R. M. santykius ar nukentėjusiojo siekį nepagrįstai apkalbėti R. M.. Abejonių nukentėjusiojo parodymais teisėjų kolegijai nekelia ir tai, kad vertinamo įvykio metu jis galimai buvo neblaivus. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančios alkotesterio pažymos ir 2020 m. spalio 3 d. tarnybinio praneÅ¡imo, 2020 m. spalio 3 d. 9.47 val.

S. U. nustatytas 1,16 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 63, 67). Pats nukentėjusysis neneigė, kad įvykio vakarÄ vartojo alkoholį, tokias aplinkybes patvirtino ir nuteistasis R. M. bei liudytojas E. S.. Nustatytas girtumas neabejotinai galėjo sÄ lygoti tam tikrus neatitikimus nukentėjusiojo parodymuose dėl vietos, kurioje tiksliai susipažino su nuteistuoju (klube ar mieste), atstumo, kurį vijosi R. M. vieÅ¡bučio kieme iki tvoros. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti netikslumai esminės reikÅ¡mės, sprendžiant klausimÄ dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių, neturi.

Tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai nukentėjusiojo asmens parodymuose nelaikytini pakankamu pagrindu juos pripažinti nepatikimais ir nesiremti sprendžiant nuteistojo kaltės klausimÄ . IÅ¡ esmės tais pačiais motyvais atmetami ir apelianto teiginiai, kad nukentėjusiojo parodymų prieÅ¡taringumÄ patvirtina ir aplinkybė, jog S. U. medikus į įvykio vietÄ iÅ¡sikvietė 7.00 val. ryto, tuo tarpu duodamas parodymus nurodė, kad įvykio metu buvo tamsu, nors saulė įvykio dienÄ kilo 6.30 val. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo S. U. duotų parodymų turinio, prieÅ¡ingai nei tai teigia apeliantas, nukentėjusysis nurodė, kad įvykio metu buvo pakankamai Å¡viesu (t. 1, b. l. 158).

Tuo tarpu aplinkybę dėl to, kad įvykio metu buvo tamsu, nurodė liudytojas E. S. („šviesu tikrai nebuvo. <...> tikrai buvo tamsu“ (t. 1, b. l. 158)). Taigi, minėti nuteistojo teiginiai nesudaro pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kuriuos patvirtina ir asmens atpažinimo pagal fotonuotraukÄ protokole užfiksuoti duomenys, specialisto iÅ¡vada, vaizdo įrašų apžiÅ«ros protokolo duomenys.

10. Tuo tarpu vertinant nuteistojo parodymų nuoseklumÄ viso proceso metu, matyti, kad nors jis ir neneigė konfliktavęs su nukentėjusiuoju S. U., tačiau apylinkės teisme nurodė, jog nesmÅ«giavo nukentėjusiajam, tik nuo jo atsistÅ«mė, deÅ¡ine ranka liesdamas nukentėjusiojo veidÄ iÅ¡ kairės pusės. Nukentėjusiojo pakauÅ¡io nelietė. Vienas atsistÅ«mimas buvo <...> (t. 1, b. l. 142). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad <...> su deÅ¡inės rankos delnu jį (S. U.) pastÅ«mė, suimdamas už jo pakauÅ¡io srities, tačiau detaliai nurodyti už kur suėmė negali <...> (t. 1, b. l. 81-82, 87, 94).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes nuteistasis nurodo ir savo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į Å¡ių apelianto parodymų visumÄ , įvertinus byloje esančius duomenis, nuoseklius nukentėjusiojo parodymus bei juos pagrindžiančius kitus objektyvius bylos duomenis, juos vertinti kaip nuoseklius ir neprieÅ¡taringus nėra pagrindo. Nors liudytojas E. S. apklausiamas apylinkės teisme iÅ¡ esmės patvirtino R. M. versijÄ , kad R. M. tik atsistÅ«mė nuo nukentėjusiojo, tačiau vertinant minėto liudytojo parodymų turinį, laikyti juos nuosekliais ir patikimais taip pat nėra pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ liudytojo E. S. apklausos apylinkės teisme, jis nurodė, kad „raktus brolis atidavė, tuo metu jam kažkas parašė ir jis pažiÅ«rėjo į telefonÄ , tada iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , atsisukęs matė, kad brolis ranka atsistÅ«mė ir pabėgo kokius 5-6 m.“ (t. 1, b. l. 158). Tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu E. S. parodė, kad „<...> BÅ«nant kieme, prie vieÅ¡bučio, išėjo vaikinas, kuris pasakė atiduoti raktus, brolis jam atidavė juos. Jis tuo metu nueidinėjo, atsisukęs pamatė, kaip brolis tiesia abi rankas link vaikino, lyg norėdamas jį atstumti nuo savęs, tačiau ar jį atstÅ«mė, nematė, negirdėjo <...>“ (t. 1, b. l. 57-58).

Apklausiamas apylinkės teisme minėtas liudytojas Å¡iuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Taigi, vertinant tiek nuteistojo R. M., tiek liudytojo E. S. parodymų visumÄ , nuoseklius, įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nukentėjusiojo parodymus, kuriuos iÅ¡ esmės pagrindžia specialisto iÅ¡vada ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, darytina iÅ¡vada, kad apylinkės teismas pagrįstai R. M. ir jo liudytojo E. S. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

11. Pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu nesudaro ir apelianto teiginiai, kad jo ir liudytojo E. S., įvardijamo jo broliu, nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta aplinkybė dėl nuteistojo ir liudytojo E. S. giminystės ryÅ¡ių, esminės reikÅ¡mės sprendžiant R. M. kaltės klausimÄ dėl nukentėjusiojo sužalojimo neturi, ir pagrindo keisti ar naikinti pagrįstÄ apylinkės teismo nuosprendį nesudaro. Atkreiptinas dėmesys, kad viso proceso metu tiek pats nuteistasis R. M., tiek ir liudytojas E. S. vienas kitÄ Ä¯vardijo kaip brolius. Apklausiamas apylinkės teisme liudytojas E. S. paaiÅ¡kino, kad R. M. nėra jo tikras brolis, nes jų mamos yra skirtingos (t. 1, b. l. 157).

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui, motyvuodamas tuo, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį priėmė Å¡aliÅ¡kas teismas, kuris rėmėsi jo ankstesniu, jau iÅ¡nykusiu teistumu, be to, nebuvo atlikti visi bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai – nebuvo iÅ¡imti vieÅ¡bučio teritorijoje esančių kamerų užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai, taip pat ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ miesto apsaugos kamerų, tačiau su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

13. Pažymėtina, kad panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui galima tik: jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas; jeigu byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant Å¡io Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles; kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; kai iÅ¡tyrus ir įvertinus įrodymus apeliacinės instancijos teisme padaroma iÅ¡vada, kad veikos faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytųjų ir tai gali lemti esminį nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties pabloginimÄ , ir dėl to bÅ«tų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos; panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės Å¡io Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylÄ (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas teismo Å¡aliÅ¡kumÄ grindžia tuo, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi jo ankstesniu teistumu, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, tokios aplinkybės nenustatė. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus: teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas ir teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys Nr. 2K-340/2008, Nr. 2K-414/2010, Nr. 2K-187/2011).

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ bei įvertinusi skundo argumentus, jokių duomenų, patvirtinančių subjektyviuosius apylinkės teismo neÅ¡aliÅ¡kumo požymius, neįžvelgė, o ir pats apeliantas jų nenurodė. Tuo tarpu vertinant objektyviuosius neÅ¡aliÅ¡kumo aspektus, turi bÅ«ti nustatyti realÅ«s faktai, keliantys abejonių teisėjo Å¡aliÅ¡kumu, todėl niekuo nepagrįsta nuteistojo nuomonė, kad teismas įrodymus vertino subjektyviai, o grįsdamas jo kaltę rėmėsi ankstesniu jo teistumu, nelaikytina teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , patikrino duomenis dėl apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių buvimo, iÅ¡tyrė byloje esančius tiek kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus, tame tarpe ir paties kaltinamojo parodymus, bei motyvuotai pasisakė kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis rungimosi principo ir apeliantui buvo užtikrintos įstatymo jam garantuojamos procesinės teisės. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, konstatuoti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Vien aplinkybė, kad teismas įvertino įrodymus kitaip, nei to pageidavo nuteistasis, neduoda pagrindo teigti, jog skundžiamÄ nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

15. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad bylos tyrimo metu nebuvo atlikti visi bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai – nebuvo iÅ¡imti vieÅ¡bučio teritorijoje esančių kamerų užfiksuoti vaizdo įraÅ¡ai, taip pat ir vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ miesto apsaugos kamerų, ir tokiu bÅ«du pažeistos BPK 97 straipsnio nuostatos. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma iÅ¡sireikalauti vieÅ¡bučio teritorijoje esančių vaizdo kamerų įraÅ¡us, tačiau ikiteisminį tyrimÄ vykdę pareigÅ«nai gavo informacijÄ , kad kameros nagrinėjamo įvykio metu neveikė ir gauti praÅ¡omų vaizdo įrašų nėra galimybės (t. 1, b. l. 61).

Tuo tarpu dėl miesto apsaugos kamerų vaizdo įrašų nebuvo kreiptasi, nes įvykis įvyko viešbučio teritorijoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra begalinis, jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka pagrindo manyti, jog naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-248/2014, 2K-344-788/2015).

Baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-157/2012, 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-515-976/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas iÅ¡samiai, atlikti bÅ«tini procesiniai veiksmai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, surinktas pakankamas įrodymų kiekis, leidžiantis daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir kad jÄ padarė bÅ«tent R.

M.. Tai, kad nebuvo gauti vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ stebėjimo kamerų, prieÅ¡ingai nei tai savo skunde pabrėžia apeliantas, nelaikytina BPK nuostatų pažeidimu ir nesudaro pagrindo grÄ Å¾inti baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apylinkės teismui. Kitų pagrindų perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme taip pat nenustatyta.

16. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rÅ«Å¡ies nėra keliami, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu bei civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniame skunde praÅ¡oma nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei tenkinto nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio, kadangi skunde teigiama, jog teismas neįvertino nuteistojo finansinės padėties, vaikui mokamo iÅ¡laikymo.

17. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu R. M. paskirtos bausmės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ individualizavimo klausimÄ , matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (kas iÅ¡ esmės paneigia skundo argumentus, jog buvo vertintas iÅ¡nykęs teistumas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio parinkimui buvo įvertintos ir R.

M. charakterizuojančios aplinkybės – baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 107-115). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis nuo 2021 m. vasario 17 d. vykdo individualiÄ veiklÄ (t. 1, b. l. 120), praeityje buvo teistas du kartus, teistumai iÅ¡nykę. Aptartų nuteistÄ jį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste spręstina, kad apylinkės teismo parinkta viena iÅ¡ Å¡velnesnių sankcijoje numatytų bausmių – laisvės apribojimas, kurio trukmė nustatyta mažesnė nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis, skiriant įpareigojimus – bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 8 mėnesius neatlygintinai atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, yra teisinga ir ne per griežta bausmė, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieÅ¡taraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis teikia iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiui vaikui, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jam buvo paskirta per griežta ar neteisinga bausmė. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė neatima iÅ¡ nuteistojo galimybės ir nesudaro iÅ¡skirtinių kliūčių jam dirbti, gauti pajamas, ir jas skirti tiek vaiko iÅ¡laikymui, tiek ir nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimui.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas teisingai iÅ¡sprendė ir nukentėjusiojo S. U. civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Teismo iÅ¡vados dėl žalos atlyginimo priteisimo pagrįstos objektyviais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į kilusias pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Priteisdamas iÅ¡ R. M. 500 eurų neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, apylinkės teismas įvertino, kad nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam S. U. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis neabejotinai patyrė nepatogumus ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, taip pat tai, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, vykdo individualiÄ veiklÄ , todėl skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pagrįstas ir teisėtas, atitinkantis teisingumo ir proporcingumo principus bei teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose.

19. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų priteisimo iš nuteistojo R. M., kurios sudaro 121,50 eurų (t. 2, b. l. 9-10, 18-19). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad taikant BPK 106 straipsnio nuostatas apeliacinėje instancijoje, sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.

Vertinamu atveju apylinkės teismo nuosprendį skundė nuteistasis R. M., iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka pagrindas panaikinti ar iÅ¡ esmės keisti apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį nenustatytas. Nuteistajam yra paskirta laisvės apribojimo bausmė, jis yra darbingo amžiaus, vykdo individualia veiklÄ , objektyvių duomenų apie nuteistojo sunkiÄ turtinę padėtį, realios galimybės atlyginti proceso iÅ¡laidas nebuvimÄ , byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, taip pat į praÅ¡omų iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡laidų sumÄ , kuri nėra itin didelė ir yra adekvati suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ nuteistojo R.

M.. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. M. į valstybės biudžetÄ 121,50 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt vienÄ eurÄ 50 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė