2013-07-03 Nr. AB-3264-3-62-3-00458-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS444-606/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00458-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 67

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės „City service“, uždarosios akcinės bendrovės „Namų priežiūros centras“, uždarosios akcinės bendrovės „Žaidas“, uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno būstas“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji suinteresuoti asmenys Kauno miesto savivaldybės adminsitarcija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjų AB „City Service“, UAB „Namų priežiūros centras“, UAB „Žaidas“, UAB „Nemuno būstas“ skundas atsakovui Kauno miesto savivaldybei, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtu 2013 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimą Nr. T-300 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir panaikinti sprendimo galiojimą nuo teisės akto priėmimo dienos.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti 2013 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo galiojimą ir vykdymą, uždrausti atsakovui ir visoms jo institucijoms atlikti bet kokius veiksmus.

Nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjai būtų priversti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimą perduoti trečiajam suinteresuotam asmeniui, tuo atveju, jei teismas priimtų pareiškėjams palankų sprendimą, daugiabučių namų bendraturčių lėšos ir dokumentai vėl būtų perduodami atgal pareiškėjams. Dėl ginčijamame Sprendime nurodytų namų priežiūros yra sudaryta nemažai ilgalaikių paslaugų teikimo sutarčių, kurios užtikrina pareiškėjų, kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių teikiamų paslaugų kokybę, pilnumą bei tęstinumą. Visos sutartys yra pasirašytos palankiomis sąlygomis ir jas nutraukus, žalą patirs tiek administruojamų namų savininkai, tiek ir pareiškėjai. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo ir pareiškėjams perdavus 110 daugiabučių namų administravimą UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“, pastaroji įgautų teisę disponuoti šių namų administravimo lėšomis, ilgalaikiais planais bei kitais dokumentais. Tokia situacija leistų UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ dar bylos nagrinėjimo metu sąmoningai perleisti gyvenamųjų namų administravimą trečiajam asmeniui. Be to UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ turėtų tinkamai pasirengti paslaugų teikimui, todėl pereinamuoju laikotarpiu administravimo paslaugos nebūtų pakankamai kokybiškos, kurios atitiktų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų interesus. Pareiškėjai, atgavę atgal Sprendime nurodytų daugiabučių gyvenamųjų namų dokumentus, privalėtų iš naujo atlikti šių dokumentų apskaitą, susipažinti su kiekviename name kitos bendrovės administravimo metu įvykusiais pokyčiais, priimtais sprendimais, nustatytais ilgalaikiais finansiniais įsipareigojimais ir pan.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi (b. l. 3-5) pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino. Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, sustabdė 2013 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo galiojimą ir vykdymą, uždraudė atsakovui ir visoms jo institucijoms atlikti bet kokius veiksmus, įskaitant teisę priimti įsakymus, susijusius su 2013 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. T-300 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo” įgyvendinimu.

Teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tuo atveju, jei yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Sprendžiant reikalavimo priemonių užtikrinimo tikslingumo klausimą bei vertinant tokio pareiškėjų pareikšto prašymo pagrįstumą, paties ginčijamo administracinio akto teisėtumo klausimas neanalizuotinas. Teismas neturi teisės iš anksto vertinti ir pasisakyti dėl bylos baigties. Tačiau šiuo atveju nustatytina, ar galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimas teismo sprendimo, kuriuo būtų tenkinamas pareiškėjų reikalavimas, įvykdymas tuomet, jeigu nebūtų imtasi įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Pareiškėjų ginčijamu atsakovo priimtu administraciniu aktu paskirtas atitinkamų daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius – UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kadangi ginčijamu Sprendimu buvo paskirtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuriems administravimo paslaugas šiuo metu teikia pareiškėjai, Sprendimo vykdymas būtų susijęs su bendrojo naudojimo objektų administravimo perdavimu paskirtajam administratoriui, naujai paskirtam administratoriui turėtų būti perduodamos nepanaudotos sukauptos lėšos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentai, su administruojamu daugiabučiu namu susijusios sutartis, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų metiniai ir ilgalaikiai planai ir pan. Be to, turėtų būti iš naujo sudaromos administravimo paslaugų sutartys su daugiabučių namų gyventojais. Teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą visi perduoti dokumentai turėtų būti vėl perduodami atgal pareiškėjams, vėl turėtų būti sudaromos paslaugų sutartys. Tikėtina, jog dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių kaitos, nukentėtų teikiamų paslaugų kokybė. Taigi, Sprendimo įgyvendinimas paliestų ne tik pareiškėjų, bet ir 110 daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus.

Teismas įvertinęs prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamo akto galimą faktinį realizavimą bei įtaką kitiems asmenims (daugiabučių gyvenamųjų namų savininkams) nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas gali tapti labai sudėtingas. Teismas vertina, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso, pripažįsta, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra pagrįstas, todėl pareiškėjų prašymas tenkintinas.

III. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria buvo nuspręsta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Pažymi, kad nutartyje Kauno apygardos administracinis teismas nustatė ne visas aplinkybes, o tik pareiškėjų hipotetinius ir nepagrįstus teiginius. Teismas rėmėsi tik proceso šalių (pareiškėjų ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės) interesų pusiausvyros principu, tačiau visai neatsižvelgė į kitų proceso dalyvių interesus. Teismas neįvertino aplinkybės, jog dėl negalėjimo eiti daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus pareigų, bendrovė patiria materialinę žalą. Taigi spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės skyrimo, Teismas neužtikrino, kad jos skyrimas turėtų kiek įmanoma mažiau neigiamos įtakos bendrovei „Kauno komunalinis ir butų ūkis“. Teismas nesilaikė proporcingumo, adekvatumo siekiamam tikslui ir proceso dalyvių interesų pusiausvyros principų. Teismas nepasidomėjo, ar pareiškėjai apskritai turi įgaliojimus administruoti minėtas patalpas. Taigi pareiškėjai ne tik pažeidžia teisės aktus eidami administratoriaus pareigas, bet ir neturi teisinio pagrindo teikti administratoriaus paslaugas. Teismo argumentas, jog tikėtina, kad dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių kaitos, nukentėtų teikiamų paslaugų kokybė, yra nepagrįstas. Nurodo, jog pateikti duomenys rodo, kad pareiškėjų skundas yra visiškai nepagrįstas, realios grėsmės, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pasunkėtų arba pasidarytų negalimas teismo sprendimo vykdymas, nėra. Šių priemonių skyrimas yra neadekvatus siekiamam tikslui, be to, pažeidžiamas proporcingumo principas ir viešasis interesas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje atsiliepime nurodo, kad teisės aktas, kurio galiojimas sustabdytas Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi, pripažintas netekusiu galios jį priėmusio savivaldybės viešojo administravimo subjekto sprendimu, taigi netenka prasmės ne tik skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, bet ir pačios administracinės bylos nagrinėjimas.

Pareiškėjai nesutikdami su trečiojo asmens UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ atskiruoju skundu atsiliepime nurodo, jog atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių panaikinimo yra paremtas iš esmės vien tik klaidingu teisės aktų bei faktinių aplinkybių aiškinimu ir interpretavimu bei nenurodant iš esmės jokių reikšmingų pagrindų, dėl kurių 2013 m. gegužės 27 d. nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turėtų būti panaikinta, todėl prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria teismas taikė pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr. pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (žr. pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr. pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr. pvz., 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčijamu Sprendimu buvo paskirtas daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius, kuriems administravimo paslaugas teikė pareiškėjai, Sprendimo vykdymas būtų susijęs su bendrojo naudojimo objektų administravimo perdavimu paskirtajam administratoriui, naujai paskirtam administratoriui turėtų būti perduodamos nepanaudotos sukauptos lėšos daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, daugiabučio namo statybos ir (ar) techninės inventorizacijos dokumentai, su administruojamu daugiabučiu namu susijusios sutartys, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų metiniai ir ilgalaikiai planai ir kt. Teismas pažymėjo, kad taip pat turėtų būti iš naujo sudaromos administravimo paslaugų sutartys su daugiabučių namų gyventojais, o teismui priėmus pareiškėjams palankų sprendimą visi perduoti dokumentai turėtų būti vėl perduodami atgal pareiškėjams, vėl turėtų būti sudaromos paslaugų sutartys. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administratorių kaitos, nukentėtų teikiamų paslaugų kokybė, todėl Sprendimo įgyvendinimas paliestų ne tik pareiškėjų, bet ir 110 daugiabučių namų, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir teisėtus interesus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamos bylos kontekste realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas gali tapti labai sudėtingas. Teismas vertino, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepažeis proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso bei pripažino, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagrįstas, todėl pareiškėjų prašymas tenkintas ir iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo stabdytas 2013 m. gegužės 8 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo Nr. T-300 „Dėl Kauno miesto daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriaus skyrimo“ galiojimas ir vykdymas bei uždrausta atsakovui ir visoms jo institucijoms atlikti bet kokius veiksmus.

Taigi atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teisėjų kolegija, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju galima konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė