2K-308/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–308/2012

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00137-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija

2.1.7.4(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Gintaro Godos,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Rimvydui Valentukevičiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu A. K. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 1 ir 2 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo G. Godos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

A. K. buvo kaltinama tuo, kad 2010 m. sausio 30 d., apie 7.27 val., bute, esančiame Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), iš jai priklausančio kompiuterio, turinčio IP adresą (duomenys neskelbtini), viešai – į interneto svetainę www.lrytas.lt – atsiųsdama komentarą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, komentuodama 2010 m. sausio 30 d. internetiniame naujienų tinklalapyje www.lrytas.lt korespondentės V. I. publikuotą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, parašė: „Manau, kad teisingai pasielgė, jei toks esi tylėk ir slėpkis. Nenorėčiau, kad mano vaikams jis dėstytų, juk tuo apsikrečiama“, viešai, panaudodama visuomenės informavimo priemonę, tyčiojosi, niekino ir kurstė diskriminuoti homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausantį asmenį dėl jo seksualinės orientacijos.

Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Valdemaras Mociškis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius skundžia apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 bei 5 dalių pažeidimų padarymo. Jis teigia, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taip pat neišsamiai buvo išnagrinėtas prokuroro apeliacinis skundas, nes teismo išvados dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarytos, neatsakius į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, neišanalizavus bei neaptarus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, taigi teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, kartu neišdėstė ir motyvuotų išvadų dėl jo.

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. K., rašydama komentarą viešame internetiniame tinklalapyje, išdėstė tik savo nuomonę ir neturėjo tyčios viešai skatinti neapykantą žmonių grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl jų seksualinės orientacijos, todėl nepadarė veikos, turinčios BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Darydamas tokią išvadą, teismas neišnagrinėjo prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytų pagrįstų argumentų. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad A. K., įdėdama savo komentarą, suprato ir siekė, kad jos nuomonė būtų žinoma kitiems interneto paslaugų vartotojams, ir būtent tuo pasireiškė jos tyčia. Be to, išteisintoji tiesiogine ir liepiamąja nuosakomis išreiškė kategorišką nuomonę, kad homoseksualios orientacijos žmonės turėtų tylėti ir slėptis, juos be išlygų prilygino ligoniams, nuo kurių užsikrečiama. A. K. viešai paskleisti kategoriški, kitą asmenį niekinantys ir įžeidžiantys žodžiai nėra susiję su jokiu leidžiamu saviraiškos įgyvendinimu, todėl už tokios nuomonės, kuria tyčiojamasi, niekinama ir kurstoma diskriminuoti homoseksualios orientacijos žmonių grupei priklausantį asmenį dėl jo seksualinės orientacijos, viešą paskleidimą turėtų būti baudžiama pagal įstatymą.

Taip pat kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. balandžio 20 d. specialisto išvados Nr. 1.4.-S-134 vertinimu, jog ši paneigia, o ne įrodo A. K. kaltę. Kasatorius mano, kad prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai buvo nurodyta, jog minėta išvada patvirtina A. K. kaltę, nes išteisintoji, kaip ir dalis kitų komentatorių, homoseksualius santykius prilygino ligai, komentare aiškiai nurodydama, kad „<...> tuo apsikrečiama“, ir taip siekdama tokius asmenis sumenkinti.

Prokuroro nuomone, teismo atlikta A. K. komentaro turinio analizė ir išvada, jog negalima teigti, kad išteisintoji homoseksualius santykius prilygino ligai, o homoseksualius asmenis vadino ligoniais, nepagrįsta byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nelogiška teismo išvada, kad komentuodama ji manė, jog aktyvus homoseksualios orientacijos propagavimas gali pritraukti jaunimą, kuris nelinkęs į netradicinę seksualinę orientaciją. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad išteisintoji komentavo straipsnį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo akcentuojamas atleisto iš darbo gėjaus noras dėl atleidimo iš (duomenys neskelbtini) homoseksualinės orientacijos pagrindu ginti savo teises teisme, o ne aprašoma kaip homoseksualios orientacijos asmenys aktyviai propaguoja gėjų paradus, eitynes ar renginius.

Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ir pats nukentėjusysis A. Z. neįžvelgė A. K. komentare kurstymo diskriminuoti, nes, kaip nurodyta prokuroro apeliaciniame skunde, Rokiškio rajono apylinkės teismo posėdžio, įvykusio 2011 m. rugpjūčio 19 d., 2011 m. rugpjūčio 25 d., protokole užfiksuota priešingai – nukentėjusysis patvirtino, kad komentarą vertina homoseksualių žmonių niekinimu, žeminimu, juos prilyginant ligoniams, bei netiesioginiu skatinimu juos diskriminuoti.

Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių taikymo

Kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, nes teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nevisapusiškai išnagrinėtas prokuroro apeliacinis skundas, nepateiktos motyvuotos išvados dėl jo, byla nepatikrinta tiek, kiek buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, nustatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar, nagrinėdami bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Įrodymų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnio 5 dalis, todėl kasacinės instancijos teismas tikrina, ar teismai, vertindami įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Tačiau įrodymų vertinimas, tiek, kiek jis yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimu bylos aplinkybėms, nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas, nes teismo išvadų atitikimas byloms aplinkybėms nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacinis pagrindas (BPK 369 straipsnis, BPK 376 straipsnio 1 dalis).

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pagal šią bendrąją įrodymų vertinimo normą būtinos sąlygos vertinant įrodymus yra tai, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir kad įrodymai turi būti vertinami vadovaujantis įstatymu. Pagrįsdamas kasacinio skundo teiginius dėl neišsamaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino vienus ar kitus bylos įrodymus, tačiau neteigia, kad kokios nors bylos aplinkybės nebuvo išnagrinėtos. Pažymėtina, kad visus prokuroro apeliaciniame skunde ginčytus įrodymus, tarp jų ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos 2011 m. balandžio 20 d. specialisto išvadą Nr. 1.4.-S-134, A. K. komentarą, nukentėjusiojo A. Z. parodymus, apeliacinės instancijos teismas išanalizavo ir įvertino. Teismas motyvuotai pasisakė tiek dėl A. K. inkriminuotos veikos objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių įrodytumo, nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl vienais įrodymais rėmėsi, o kitus – atmetė. Taigi nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad įrodymų vertinimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Ta aplinkybė, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų kasatorius, nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

Nepagrįstas ir kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą ir nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma skunde. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų. Motyvuodamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, kasatorius iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvuotomis išvadomis, padarytomis, tikrinant pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokuroro paduotą apeliacinį skundą, bet konkrečiais teisiniais argumentais nenurodo, kokių esminių apeliacinio skundo argumentų teismas nepatikrino, kokių prieštaravimų ar abejonių nepašalino. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepritarė prokuroro apeliaciniame skunde pateiktam įrodymų vertinimui, nereiškia, jog buvo nesilaikyta bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrųjų nuostatų.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Nenustačius apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, įtvirtintų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Albinas Sirvydis

Gintaras Goda