6c19b16d-b2e9-4487-b234-af536a4f31fe · Ukmergės rajono apylinkės teismas

Baudž. byla Nr. 1-15-517/2014m.(Proceso Nr. 1-88-1-00295-2013-0)Bylos kategorija Nr. 4.5Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.5 (S) N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUUkmergė, 2014m. spalio 06d. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas R. Adamonissekretoriaujant K. Stamulienei,dalyvaujant prokurorui D. Žvirbliui,gynėjui A. Moliui,nukentėjusiajam V. M.,nukentėjusiojo V. M. atstovui pagal Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ -advokatui V.

Kersnauskui, specialistui-teismo medicinos ekspertui R. Laurinavičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeA. Å ., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, karo prievolininkas, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011m. gegužės 11d. Kauno m. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1d., tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukiant, neturintis teistumo,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1d., ir n u s t a t ė:

Kaltinamasis A. Å ., muÅ¡damas, nesunkiai sužalojo kitÄ Å¾mogų, t.y. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o bÅ«tent:2013m. balandžio 15d., tarpe 1900-2000 val., vakare, kaltinamasis A. Å . su Å¡eimos nariais atvažiavęs į pil. D. K. priklausančius namus, esančius sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kur buvo girtuokliaujama, kad gydymuisi į KaunÄ parsivežti girtavusį motinos giminaitį-pil. D. K., iÅ¡ asmeninių paskatų, tyčia, paėmęs už drabužių, į laukÄ iÅ¡tempė viename iÅ¡ kambarių miegojusį neblaivų pil.

V. M., kurį pargriovė kieme ir pastarajam tyčia ne mažiau kaip tris kartus įspyrė į deÅ¡inįjį Å¡onÄ , dėl ko pavartoto fizinio smurto pasekoje nukentėjusiajam V. M. buvo padaryti deÅ¡iniųjų VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžimai, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu krÅ«tinplėvės ertmėse, oro susitelkimu tarpuplautyje ir poodine ir intraraumenine emfizema, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes dėl Å¡onkaulių lūžimų ir dėl jų įvykusių komplikacijų sveikata nukentėjusiajam V.

M. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.Kaltinamasis A. Å . kaltu, padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , neprisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dienÄ , grįžęs iÅ¡ darbo, jis kartu su savo motina G. Å . ir močiute M.-G. M. važiavo pas motinos pusbrolį D. K., gyvenantį Ukmergės rajone. Žinojo, kad namuose, kur gyvena motinos pusbrolis D. K., yra girtaujama. Atvykus į kaimÄ , motinos giminaičio namuose, virtuvėje rado girtaujančiÄ kompanijÄ . Jiems pasirodžius, su girtavusioje kompanijoje buvusiais asmenimis prasidėjo žodinis konfliktas, kilo triukÅ¡mas.

Tuo metu jis su D. K. seserimi R. B. nuėjo į Å¡alia esantį kambarį, kur vienoje lovoje gulėjo neblaivus D. K., o kitoje lovoje pusiau gulomis su nusmukusiomis kelnėmis miegojo apsiÅ¡lapinęs jam nepažįstamas vyriÅ¡kis. Su R. B. jie pakėlė minėtÄ nepažįstamÄ vyriÅ¡kį už pažastų ir pastatė ant kojų, tačiau Å¡is, vos pastovėdamas ant kojų, griuvo koridoriuje ant grindų. Tada jis, pakėlęs tÄ vyriÅ¡kį ir pastatęs prie koridoriuje stovinčios spintos, nuėjo į virtuvę, kur tebevyko konfliktas su girtavusiais asmenimis.

Kaip tas nepažįstamas vyriÅ¡kis išėjo iÅ¡ namo, jis nematė, kurį vėliau jau rado gulintį kieme, prie laiptų. TÄ dienÄ jam lankantis motinos giminaičio namuose Ukmergės rajone, kur buvo girtaujama, jis nieko nemušė. NežiÅ«rint į tai, kad kaltinamasis A. Å . neprisipažino padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiojo V. M. ir liudytojų J. V. ir V. M. parodymais, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu bÅ«du vedamo įvykių registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡u(b.l. 143-146, t. 1), įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu(b.l. 4-5, t.

1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 6-11, t. 1), parodymų patikrinimo vietoje protokolu(b.l. 23, t.

1) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 24-29, t. 1), teismo medicinos specialisto išavada(b.l. 31-34, t.

1) ir visa kita byloje esančia medžiaga. Nukentėjusysis V. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dienÄ jis svečiavosi pas savo dukrÄ A.. Namuose, kur gyvena jo dukra, vyko iÅ¡gertuvės. Kadangi alkoholio jam jau užteko, jis nuėjo atsigulti į Å¡alia esantį kambarį. Tuo metu, kada jis jau miegojo, buvo atvažiavę daugiau svečių, tarp kurių buvo ir jam nepažįstamas jaunas vaikinas. Minėtas vaikinas buvo užėjęs į kambarį, kur jis miegojo, ir, nieko nesakęs, už pakarpos jį iÅ¡tempė iÅ¡ lovos ir iÅ¡vilko į laukÄ , kur numetė kieme, prie namo laiptų.

Tada tas vaikinas jį gulintį pradėjo spardyti, įspirdamas ne mažiau kaip tris kartus į deÅ¡inį Å¡onÄ . Po to jis, atsikėlęs, nuėjo pas netoliese gyvenančiÄ J. V. į namus, kur pernakvojo. Jis negalėjo užmigti visÄ naktį, nes labai skaudėjo sumuÅ¡tÄ Å¡onÄ . Skausmas nesiliovė ir sekančiÄ dienÄ , o kai jį parvežė į namus, savijauta dar pablogėjo, iÅ¡tino visas veidas, todėl jis iÅ¡sikvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , po ko buvo paguldytas į ligoninę.

TÄ dienÄ , kada jis svečiavosi pas savo dukrÄ Ukmergės rajone, niekur pargriuvęs nebuvo. Liudytoja J. V. parodė, kad tikslios datos neatsimena, tÄ dienÄ ji svečiavosi pas kaimynystėje gyvenančiÄ draugę A. M., pas kuriÄ namuose vyko iÅ¡gertuvės. Svečiuose dar buvo draugės A. brolis V. ir jos tėvas V., o namuose buvo ir A. sugyventinis D. Kažkuriuo tai metu A. M. tėvas su A. sugyventiniu D. nuėjo į kambarį miegoti. IÅ¡gertuvėms tęsiantis, jie sulaukė svečių ir iÅ¡ Kauno, t.y. atvažiavo dvi moterys ir jaunas vaikinas, buvo atėjusi ir Å¡alia gyvenanti A.

M. sugyventinio D. sesuo R. Ä®vykusio žodinio ginčo metu buvo kilęs didelis triukÅ¡mas. Prasidėjus konfliktui, ji išėjo į namus. Kada ji jau buvo atsigulusi miegoti, jÄ pakėlė sÅ«nus ir pasakė, kad atėjo dėdė. Pamatė atėjusį draugės A. M. tėvÄ V., kuris buvo susiėmęs už deÅ¡inio Å¡ono, skundėsi skausmais, pasakė, kad jį suspardė į svečius atvažiavęs jaunas vaikinukas. Ji supratusi, kad kalbama apie jos draugės A. M. sugyventinio D. giminaitį iÅ¡ Kauno.

Ji skambino A. M. broliui V., praneÅ¡dama apie jo tėvÄ . A. M. tėvas jautėsi labai blogai, vėmė. Pernakvojusį pas jÄ namuose, sekančiÄ dienÄ ji A. M. tėvÄ parvežė į namus, kurio savijauta pagerėjusi nebuvo, nes draugės tėvas ir toliau skundėsi deÅ¡iniojo Å¡ono skausmais Liudytojas V. M. parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dienÄ jis su tėvu svečiavosi pas savo seserį A. Ukmergės rajone. Namuose, kur gyvena jo sesuo, vyko iÅ¡gertuvės. Girtas tėvas buvo nuėjęs miegoti į Å¡alia virtuvės, kurio buvo girtaujama, esantį kambarį.

TÄ dienÄ Ä¯ svečius buvo atvažiavę ir su seserimi gyvenančio sugyventinio D. K. giminaičiai iÅ¡ Kauno, tarp kurių buvo ir jaunas vaikinas. Tarp atvažiavusiųjų ir jų kompanijos įsiplieskė žodinis konfliktas, buvo kilęs didelis triukÅ¡mas. Atvykusiems D. K. giminaičiams pareikalavus visiems iÅ¡siskirstyti, jis, iÅ¡eidinėdamas iÅ¡ namų, matė kieme, prie laiptų gulintį savo tėvÄ . Jis padėjo tėvui atsikelti, kuris skundėsi Å¡ono skausmais, sakė, kad jį iÅ¡tempė į laukÄ ir suspardė, tačiau jis, bÅ«damas neblaivus, niekaip nesureagavo į tėvo pasakymÄ dėl sumuÅ¡imo ir pastarÄ jį paliko tÅ«pėti prie namo.

Vėliau jam paskambino J. V. ir pasakė, kad pas jÄ Ä¯ namus yra atėjęs jo tėvas, kuris skundžiasi Å¡ono skausmais. TÄ naktį jis su tėvu nakvojo J. V. namuose. Tėvui skausmai nesiliovė ir sekančiÄ dienÄ , kuris pasakė, kad jį spardė pas sesers A. sugyventinį D. K. buvęs atvažiavęs jaunas giminaitis. Kada tėvÄ parvežė į namus, tos pačios dienos vakare jis sužinojo, kad tėvas yra paguldytas į ligoninę.IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK kompiuteriniu bÅ«du vedamo įvykių registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2013m. balandžio 17d., 15404 val., buvo užregistruotas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK VieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėjo R. M. tarnybinis praneÅ¡imas apie galimai nepažįstamo vyriÅ¡kio sumuÅ¡tÄ pil. V. M., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), buvusį svečiuose pas savo dukrÄ , kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00295-13. Ä®vykio aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK 2013m. balandžio 24d. buvo pristatytas sulaikytas kaltinamasis A. Å ., kaip asmuo, galimai padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kuris laikinai buvo patalpintas į areÅ¡tinę(b.l. 73, t. 1).IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančio 2013m. balandžio 17d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta pil. D. K. priklausantis gyvenamasis namas, esantis sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), kuris yra antras namas deÅ¡inėje pusėje, įvažiavus į kaimo teritorijÄ . Nuo kelio pusės yra įėjimas į verandÄ , kuriuo yra nesinaudojama, o iÅ¡ kiemo pusės matyti kitas įėjimas, kur prie durų yra laiptų aikÅ¡telė(matmenys 20 cm aukščio ir 1x1,4 m pločio).

ApžiÅ«rint namo vidų, iÅ¡vartytų daiktų rasta nebuvo, tik bendra netvarka. ApžiÅ«rint kiemÄ prie įėjimo į namÄ , nustatyta, kad akmenų ar kitų panaÅ¡ių daiktų nėra, tik prie sienos stovi du suoliukai, prie vieno iÅ¡ kurių yra kastuvas ir stalas(b.l. 4-11, t. 1)Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. M. parodė gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kur jis 2013m. balandžio 15d. svečiavosi pas savo dukrÄ , po to įėjimo į namÄ duris, pro kurias jis pateko į namo vidų.

Tęsiant parodymų patikrinimÄ vietoje, nukentėjusysis V. M. parodė virtuvę, kur buvo girtaujama, ir kambarį, kur jis miegojo, po to, panaudojant manekenÄ , paaiÅ¡kino kaip ir kokiu bÅ«du jį iÅ¡ kambario iÅ¡vilko ir į laukÄ iÅ¡tempė tÄ dienÄ kartu su D. K. giminaičiais atvažiavęs jaunuolis. Tada nukentėjusysis V. M., paaiÅ¡kindamas, su manekeno pagalba parodė kur jis buvo iÅ¡temptas į kiemÄ ir kaip jis gulėjo ant žemės, kai jį spardė minėtas jaunuolis(b.l. 23-29, t. 1).

Å ie nukentėjusiojo V. M. duoti parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes visiÅ¡kai nesutapo su paties kaltinamojo A. Å . duotais parodymais, atliekant parodymų patikrinimÄ vietoje, apie įvykius jo apsilankymo su Å¡eimos nariais giminaičio D. K. sodyboje 2013m. balandžio 15d. metu(b.l. 82-90, t. 1).IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančios teismo medicinos specialist iÅ¡vados matyti, kad, 2013m. liepos 26d.-spalio 02d. atlikus iÅ¡ gydymo įstaigų iÅ¡sireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto nukentėjusiojo V.

M. gydymÄ ir baudžiamojoje byloje surinktų duomenų tyrimÄ , buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, t.y. deÅ¡iniųjų IV-V-VI-VII-VIII-IX Å¡onkaulių lūžimai, kas komplikavosi kraujo ir oro susitelkimu krÅ«tinplėvės ertmėse, oro susitelkimu tarpuplautyje ir poodine ir intraraumenine emfizema, galėjo bÅ«ti padaryti kietu buku daiktu ir vienu trauminiu poveikiu, kas galėjo bÅ«ti padaryta 2013m. balandžio 15d. įspiriant(spardant) į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inįjį Å¡onÄ .

Pil. V. M. padarytų dešiniųjų IV-IX šonkaulių lūžimai negalėjo būti padaryti griūvant ant nugaros, griūvant dešiuoju šonu ant lygaus paviršiaus(purvo), kadangi dešiniųjų IV-IX šonkaulių, esančių tarp I-III ir X-XII šonkaulių, lūžimams padaryti reikalingas trauminis poveikis riboto paviršiaus daiktu. Nukentėjusiajam V. M. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šonkaulių lūžimų ir dėl jų įvykusių komplikacijų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(b.l. 31-34, t. 1).Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj.

PK Kriminalinės policijos skyriuje tyrėjos pareigose dirbanti tyrėja L. Å ., sužinojusi, kad 213m. balandžio 16d. į VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ stacionarÄ yra paguldytas galimai sumuÅ¡tas jos tėvas-nukentėjusysis V. M., įvykio aplinkybių iÅ¡tyrimui kreipėsi į Kriminalinės policijos skyriaus virÅ¡ininkę I. M., kuri pavedė tyrėjams R. M. ir D. Å . iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ . Vykdydami pavedimÄ , tyrėja D. Å . 2013m. balandžio 17d. apsilankė ligoninėje, kur atliko nukentėjusiojo V.

M. apklausÄ , o tuo metu kitas tyrėjas R. M. vyko apžiÅ«rėti įvykio vietÄ Ä¯ pil. D. K. priklausančiÄ sodybÄ adresu: (duomenys neskelbtini), kur galimai buvo padaryta nusikalstama veika. Atlikus pirminiuis veiksmus, 2013m. balandžio 17d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo R. M. raÅ¡yto tarnybinio praneÅ¡imo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 88-1-00295-13 pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d. Å ias aplinkybes patvirtina tiek teisme papildomai liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų-D.

Š., R. M. ir I. M. duoti parodymai, tiek ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(pastaba: tiek 2013m. balandžio 17d. rašytame tarnybiniame pranešime, tiek ir Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išraše dėl aiškaus rašymo apsirikimo yra neteisingai nurodyta įvykio data-2013m. balandžio 16d., nes policijoje užregistruotas galimas sumušimo faktas įvyko 2013m. balandžio 15d.)(b.l. 2-14, 143-146, t. 1).Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad 2013m. balandžio 15d. pil.

D. K. priklausančiuose namuose, esančiuose sodyboje adresu: (duomenys neskelbtini), buvo girtaujama. Ä® svečius pas savo dukrÄ A. M., kuri gyvena kartu su D. K., buvo atvažiavę jos brolis V. M. ir tėvas-nukentėjusysis V. M.. Žinodama, kad jau kelinta diena brolio namuose vyksta iÅ¡gertuvės, kaimynystėje gyvenanti D. K. sesuo R. B. skambino Kaune gyvenančiai savo pusseserei G. Å ., kad Å¡i atvažiuotų pasiimti dėl alkoholio vartojimo problemų turinčio jos brolio Donato, nes dar anksčiau buvo susitarta D.

K. vežti į KaunÄ ir pradėti gydyti nuo alkoholizmo, t.y kad Å¡is užsikoduotų nuo alkoholio vartojimo. Galvodamas, kad bus reikalinga pagalba aplinkoje, kur yra girtuokliaujama, važiuoti kartu su susiruoÅ¡usiomis į Ukmergės rajonÄ vykti jo motina G. Å . ir močiute M.-G. M. nutarė ir kaltinamasis A. Å .. Kaltinamajam A. Å . su Å¡eimos nariais atvykus į giminaičio D. K. sodybÄ adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivÅ«s D. K. ir nukentėjusysis V. M. jau miegojo viename iÅ¡ kambarių, esančių už virtuvės, kur vyko iÅ¡gertuvės. Atvykusieji, pamatę, kas vyksta, ketindami padaryti tvarkÄ , įsakmiai pareikalavo girtavusiems asmenims iÅ¡siskirstyti, buvo kilęs triukÅ¡mas, tarp atvykusiųjų ir rastos girtaujančios kompanijos įsiplieskė žodinis konfliktas.

Å ias aplinkybes patvirtina parodymus byloje davusių liudytojų J. V., A. M., V. M. ir R. B. parodymai ir iÅ¡ dalies paties kaltinamojo A. Å . ir kartu su juo į sodybÄ atvažiavusių Å¡eimos narių, t.y. parodymus byloje davusių liudytojų G. Å . ir M.-G. M. parodymai. Tokiu bÅ«du akivaizdu, jog atvykusieji, tarp kurių buvo ir kaltinamasis A. Å ., vykdami į Ukmergės rajonÄ pasiimti giminaičio, žinant, kad ten yra girtuokliaujama, buvo iÅ¡ anksto prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikę prieÅ¡ kaime girtavusiÄ kompanijÄ , kÄ patvirtina tolimesni kaltinamojo A.

Š. veiksmai. Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad tuo metu, kada tarp atvykusiųjų ir virtuvėje girtavusios kompanijos vyko ginčas, kaltinamasis A. Š. buvo nuėjęs į šalia esantį kambarį, kur miegojo neblaivūs D. K. ir nukentėjusysis V. M.. Kas toliau vyko kambaryje, nukentėjusysis V. M. ir kaltinamasis A. Š., duodami parodymus byloje, kuriuos kiekvienas iš jų patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Nors kaltinamasis A. Š., nepripažindamas savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nurodė, kad, 2013m. balandžio 15d. lankantis motinos giminaičio namuose Ukmergės rajone, kur buvo girtaujama, jis nieko nemušė, o padedant giminaitei R.

B., iÅ¡ lovos tik pakėlė ir ant kojų pastatė kambaryje miegojusį neblaivų vyriÅ¡kį(nukentėjusįjį V. M.), kuris, vos pastovėdamas ant kojų, visu Å«giu buvo nugriuvęs koridoriuje, ant grindų, po ko jis(kaltinamasis A. Å .), tÄ neblaivų vyriÅ¡kį pastačius koridoriuje, prie spintos, nuėjo į virtuvę, kur tęsėsi konfliktas, ir nematė, kaip tas vyriÅ¡kis išėjo iÅ¡ namo, kurį po to matė jau gulintį kieme, prie namo laiptų, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiÅ¡kinimu nėra jokio pagrindo, nes kaltinamojo A.

Å . duotus parodymus byloje visiÅ¡kai paneigia visos teisminio tardymo metu iÅ¡aiÅ¡kintos įvykio aplinkybės ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai. Visų pirma, nukentėjusysis V. M. visÄ laikÄ aiÅ¡kai parodė, kad jį, miegantį kambaryje, iÅ¡ lovos už pakarpos iÅ¡vilko atvažiavusių į svečius D. K. giminaičių kompanijoje buvęs jaunas nepažįstamas vaikinas, kuris, iÅ¡tempęs jį į kiemÄ , prie namo laiptų, gulintį pradėjo spardyti. Buvo įspirta ne mažiau kaip tris kartus į deÅ¡inįjį Å¡onÄ .

Pasak nukentėjusiojo, dėl sumuÅ¡imo jis iÅ¡ karto į policijÄ nesikreipė, galvodamas, kad nieko blogo neatsitiko, tačiau sekančiÄ dienÄ , parvežtas į namus, pasijuto blogai, visas iÅ¡tino, todėl buvo iÅ¡vežtas į ligoninę. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių medicininių dokumentų iÅ¡rašų(b.l. 18, 148, 150-153, t. 1), nukentėjusysis V. M. jį apžiÅ«rėjusiems medikams iÅ¡ pradžių nesakė tikrosios jo sužalojimo priežasties, nes, paties nukentėjusiojo teigimu, jis nenorėjo pakenkti jaunam vaikinui ir Å¡iam padaryti problemų, tačiau, medikams nepatikėjus jo aiÅ¡kinimu, dėl pablogėjusios sveikatos jis nutarė papasakoti visÄ tiesÄ , kas įvyko.

Nukentėjusiojo V. M. duoti esminiai parodymai(ikiteisminio tyrimo metu ir teisme) apie tai, kad jis buvo sužalotas bÅ«tent pas pil. D. K. į namus, kur jis svečiavosi pas savo dukrÄ , 2013m. balandžio 15d. buvusio atvažiavusio jauno vaikino(kaltinamojo A. Å .) pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ jos asmenį pasekoje, yra tvirti ir nuoseklÅ«s, todėl, net ir esant kai kuriems nesutapimams tarp paties nukentėjusiojo duotų parodymų byloje bei tarp jo parodymų ir parodymus byloje davusių kitų asmenų, aiÅ¡kinat vienokias ar kitokias įvykio aplinkybes, kÄ galima bÅ«tų pateisinti buvusiu nukentėjusiojo V.

M. neblaivumu, nėra pagrindas teismui netikėti nukentėjusiojo parodymais ar vertinti juos kaip siekimÄ nepagrįstai apkaltinti kaltinamjį A. Å . dėl smurtavimo, ar jį apkalbėti, juolab, kad nukentėjusysis V. M. ir kaltinamasis A. Å . anksčiau vienas kito nepažinojo, kurį(kaltinamÄ jį A. Å .), pasak nukentėjusiojo, įvykio dienÄ jis matė pirmÄ kartÄ . Apie tai, kad buvo suspardytas pas pil. D. K. į namus atvažiavusio jauno nepažįstamo vaikino, nukentėjusysis V. M. dar tÄ pačiÄ Ä¯vykio dienÄ pasakė ir tÄ vakarÄ svečiuose kompanijoje buvusiems sugėrovams-savo sÅ«nui V.

M. ir J. V., kÄ pastarieji patvirtino, duodami parodymus byloje, tame tarpe ir teisme, iÅ¡ kurių pirmasis(liudytojas V. M.), iÅ¡eidamas iÅ¡ pil. D. K. namų, padėjo atsikelti kieme rastam gulinčiam tėvui-nukentėjusiajam V. M., tačiau, kaip buvęs neblaivus asmuo, niekaip nesureagavo į tėvo pasakymÄ dėl sumuÅ¡imo, palikdamas šį tÅ«pėti prie namo, o antroji(liudytoja J. V.) matė vėliau pas jÄ Ä¯ namus, kur nukentėjusysis V. M. ir nakvojo, atėjusį nukentėjusįjį, kuris buvo susilenkęs ir užsiėmęs už Å¡ono, skųsdamasis skausmais.

Nors bylos duomenimis nukentėjusysis V. M. ir serga epilepsija, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų tÄ faktÄ , kad nukentėjusysis buvimo pil. D. K. namuose metu iki to momento, kada atvažiavo pil. D. K. giminaičiai iÅ¡ Kauno, bÅ«tų nugriuvęs, atsitrenkdamas į kokius nors daiktus, ir taip pats susižalojęs arba svečiuose vykusių iÅ¡gertuvių metu bÅ«tų buvęs sužalotas kitų sugėrovų, juolab, kad nei vienas iÅ¡ teisme apklaustų liudytojų, 2013m. balandžio 15d. girtavusių pil.

D. K. namuose, nenurodė apie kokį nors buvusį konfliktÄ iÅ¡gertuvių metu. Byloje nėra ir duomenų apie tai, kad nukentėjusysis V. M. pats susižalojo ar buvo sužalotas po jo išėjimo iÅ¡ pil. D. K. namų 2014m. balandžio 15d. iki nukentėjusiojo iÅ¡vežimo į ligoninę 2014m. balandžio 16d., kur 1700 val. buvo atlikta pirminė nukentėjusiojo V. M. apžiÅ«ra. PrieÅ¡ingai, 2013m. liepos 26d.-spalio 02d. atlikus tyrimÄ dėl nukentėjusiajam V. M. nustatytų kÅ«no sužalojimų pobÅ«džio, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje yra konstatuojama, jog nukentėjusiajam deÅ¡iniųjų IV-IX Å¡onkaulių lūžimai negalėjo bÅ«ti padaryti griÅ«vant ant nugaros, griÅ«vant deÅ¡iuoju Å¡onu ant lygaus pavirÅ¡iaus, kadangi deÅ¡iniųjų IV-IX Å¡onkaulių lūžimams padaryti reikalingas trauminis poveikis riboto pavirÅ¡iaus daiktu.

Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kas galėjo bÅ«ti padaryta ir vienu trauminiu poveikiu galimai paties nukentėjusiojo V. M. aiÅ¡kinamomis įvykio aplinkybėmis, t.y. 2013m. balandžio 15d. įspiriant(spardant) į krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inįjį Å¡onÄ (b.l. 31-34, t. 1). NežiÅ«rint į tai, kad po teismui atsiųstos radiologinių tyrimų vaizdo medžiagos peržiÅ«rėjimo bylos nagrinėjimo teisme metu, teisme papildomai, kaip liudytoja, apklausta gydytoja-radiologė A. B., atlikusi buvusio sužaloto nukentėjusiojo V.

M. plaučių kompiuterinę tomografijÄ , ir patikslino nukentėjusiojo V. M. ligos istorijos epikrizėje esantį jos atliktų radiologinių tyrimų apraÅ¡ymÄ dėl Å¡viežiai lūžusių Å¡onkaulių skaičiaus ir visų rastų sužalotų Å¡onkaulių sužalojimo pobÅ«džio, laikydama, kad visgi tomografinėse nuotraukose matomi IV-V Å¡onkaulių lūžimai abipus yra seni(b.l. 17, 154-155, t. 1, b.l. 13, t. 2), tačiau, pasak teisme duotų teismo medicinos eksperto R. Laurinavičiaus paaiÅ¡kinimų, Å¡i aplinkybė visiÅ¡kai nekeičia nei nukentėjusiajam dėl jo patirtų sužalojimų nustatyto sveikatos sutikdymo masto, nei kitų jo iÅ¡vadoje nurodytų aplinkybių dėl sužalojimų padarymo bÅ«do, savo iÅ¡vadÄ teismo medicinos ekspertui patvirtinus ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

Teismo medicinos eksperto žodžiais, galima modeliuoti įvairias situacijas, kad nukentėjusysis galimai pats susižalojo, griūdamas ir atsitrenkdamas į kokius nors atsikišusius daiktus, tačiau tokia galimybė yra mažai tikėtina, nes nustatyti lūžę šonkauliai yra tarp vidurinės-užpakalinės pažastinių linijų, juolab, kad, užkliuvęs žmogus, paprastai krenta priekiu. Savo ruožtu paties kaltinamojo A. Š. duoti parodymai byloje apie jo veiksmus 2013m. balandžio 15d. apsilankymo giminaičio-pil.

D. K. namuose metu yra labai nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, kurie yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija(taktika), kuria yra siekiama suklaidinti teismÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas turi pakankamÄ pagrindÄ netikėti kaltinamojo parodymais. KritiÅ¡kai yra vertintini ir, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesivadovautina ir parodymus byloje davusių liudytojų R. B., G. Å . ir M.-G. M. parodymais, nes visi Å¡ie liudytojai, kaip artimi Å¡eimos nariai(liudytoja G.

Å .) ar giminaičiai(liudytojai R. B. ir M.-G. M.), yra suinteresuoti duoti naudingus parodymus kaltinamojo naudai, todėl teismas turi pakankamÄ pagrindÄ netikėti ir Å¡ių liudytojų parodymais.Tokiu bÅ«du, įvertinus visų byloje iÅ¡aiÅ¡kintų aplinkybių visumÄ , laikytina, kad kaltinamojo A. Å . padaryti tyčiniai nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų pavartoto fizinio smurto pasekoje sužalojus kitÄ Å¾mogų, kas pastarajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l. 31-34, t. 1), yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., požymius, t.y. nesunkus kito žmogaus sužalojimas(nesunkus sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo laikÄ ir įvykio aplinkybes.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam inkriminuojant nusikalstamus veiksmus pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 138 str. 1d., jam yra inkriminuojamas pavartoto fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusiojo V.

M. asmenį pasekoje pastarajam padarytų IV-V-VI-VII-VIII-IX šonkaulių lūžimų faktas.Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo medicinos ekspertas, savo specialisto išvadoje nurodydamas nukentėjusiajam V. M. padarytų dešiniųjų šonkaulių lūžimų skaičių, vadovavosi stacionare-VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos “ krūtinės chirurgijos centro krūtinės chirurgijos skyriuje gydyto nukentėjusiojo V. M. ligos istorijos epikrizėje esančiu atliktų radiologinių tyrimų(plaučių kompiuterinės tomografijos) aprašymu(b.l. 17, 154-155, t. 1, b.l. 13, t. 2).

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam V. M. gydymo įstaigoje atliktų radiologinių tyrimų apraÅ¡yme, skirtingose apraÅ¡ymo vietose yra prieÅ¡taravimų, nurodant rastų sužalotų Å¡onkaulių sužalojimo pobÅ«dį, pagal kaltinamojo gynėjo žodinį praÅ¡ymÄ papildomai, kaip liudytojos, bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklaustos radiologinius tyrimus atlikusios gydytojos-radiologės, tame tarpe ir gydytoja radiologė A. B., atlikusi buvusio sužaloto nukentėjusiojo V. M. kompiuterinę plaučių tomografijÄ .

Po teismui atsiųstos radiologinių tyrimų vaizdo medžiagos peržiÅ«rėjimo bylos nagrinėjimo teisme metu(b.l. 22-23, t. 2), teisme apklausta gydytoja-radiologė A. B. patikslino nukentėjusiojo V. M. ligos istorijos epikrizėje esantį jos atliktų radiologinių tyrimų apraÅ¡ymÄ dėl Å¡viežiai lūžusių Å¡onkaulių skaičiaus ir visų rastų sužalotų Å¡onkaulių sužalojimo pobÅ«džio, laikydama, kad VI-IX Å¡onkaulių lūžimai yra Å¡vieži su neženklia lūžgalių dislokacija, o tomografinėse nuotraukose matomi IV-V Å¡onkaulių lūžimai abipus yra seni, matosi deformacija po sugijimo, todėl, pasak liudytojos, vienas sakinys jos atliktų radiologinių tyrimų apraÅ¡yme yra netikslus, klaidinantis ir nereikalingas.

Paties nukentėjusiojo V. M. aiÅ¡kinimu, dar jaunystėje jis, važiuodamas motociklu, buvo pargriuvęs ir patyrė traumÄ , ko pasekoje jam buvo lūžę keli Å¡onkauliai. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad byloje nėra tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad 2013m. balandžio 15d. prieÅ¡ nukentėjusiojo V. M. asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje jam buvo padaryti visi Å¡vieži rastų sužalotų Å¡onkaulių lūžimai, todėl iÅ¡ kaltinimo kaltinamojo A.

Š. atžvilgiu yra pašalintinas IV-V šonkaulių lūžimo faktas.Baudžiamojoje byloje yra pareikštas tiek Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 1.746,02 Lt.(vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt šešių litų ir 02 ct.) sumai turėtoms nukentėjusiojo V. M. gydymo išlaidoms atlyginti, tiek ir paties nukentėjusiojo V. M. civilinis ieškinys 285,- Lt.(dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių litų ir 00 ct.) sumai nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti(b.l. 15-16, 42-45, t. 1).Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).Kadangi suteiktos gydymo paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto(PSDF) lėšų, o žala nukentėjusiojo V.

M. sveikatai, prieÅ¡ jį pavartojus fizinį smurtÄ , buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Å . veiksmais, todėl kaltinamasis privalo atlyginti dokumentais pagrįstas valstybei lėšas, iÅ¡leistas nukentėjusiojo V. M. gydymui, bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.). Nukentėjusysis V. M. praÅ¡o atlyginti vaistų(gydymosi metu pirktų nuskausminamųjų, vitaminų) ir med. priemonių pirkimo iÅ¡laidas ir su gydymu bei baudžiamosios bylos tyrimu, vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, turėtas transporto(kuro) iÅ¡laidas.

NežiÅ«rint į tai, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo ir nėra pagrįstas jokiais dokumentais, tačiau akivaizdu, kad tokios iÅ¡laidos realiai buvo patirtos, nes iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų iÅ¡rašų matyti, kad po nukentėjusiojo V. M. gydymo stacionare toliau buvo tęsiamas ambulatorinis gydymas, nukentėjusiajam buvo rekomenduota tęsti medikamentų, tame tarpe ir skausmui malÅ¡inti, vartojimÄ , ir nustatyta Å¡eimos gydytojo priežiÅ«ra, konsultacijų ir pakartotinių tyrimų bÅ«tinybė, o tam nukentėjusysis, gyvenantis kaimo vietovėje, turėjo vykti į gydymo įstaigas(b.l. 17, 154-155, t. 1).

Be to, iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje su nukentėjusiuoju V. M. buvo atliekami tardyminiai veiksmai(akistata, parodymų patikrinimas vietoje, susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, atlikus ikiteisminį tyrimÄ )(b.l. 21-29, 105, t. 1), dėl ko, kiekvienÄ kartÄ vykstant į įvykio vietÄ ar į Ukmergę, buvo patirtos transporto iÅ¡laidos. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nukentėjusiojo V. M. praÅ¡oma priteisti dokumentais nepagrįsta bendra 285,- Lt. suma yra minimali ir pilnai atitinka protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiojo V.

M. byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl nusikaltimu jam padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiÅ¡kai pagrįstas ir tenkintinas pilnai, nes Å¡i žala buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. Å . veiksmais, kuriÄ Å¡is privalo visiÅ¡kai atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.283 str. 2d.).Nukentėjusysis V. M., baudžiamojoje byloje reikÅ¡damas civilinį ieÅ¡kinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kuriÄ jis patyrė, atlyginimo, praÅ¡ant priteisti 13.000,- Lt.(trylikos tÅ«kstančių litų ir 00 ct.) sumÄ .Ä®statymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.).

Kartu Å¡i komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumÄ , yra įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

Tai gali bÅ«ti fizinis skausmas, kÅ«no žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nes asmuo apmÄ sto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. IÅ¡aiÅ¡kinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nukentėjusysis V.

M. dėl prieÅ¡ jo asmenį pavartoto fizinio smurto pasekoje patirtų sužalojimų 2013m. balandžio 16-17dd.. buvo gydytas VÅ¡Ä® „ Ukmergės ligoninė “ anesteziologijos-reanimacijos skyriuje, o 2013m. balandžio 17d. buvo pervežtas į VÅ¡Ä® „ Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikos “ ir iki gegužės 03d. gydomas krÅ«tinės chirurgijos centro krÅ«tinės chirurgijos skyriuje, kur jam buvo atlikta operacija, t.y. du kartus drenuota deÅ¡inė ir kartÄ kairė pleuros ertmės, padaryta koliarinė mediastinotomija, taikytas aktyvus siurbimas.

Vėliau buvo tęsiamas nukentėjusiojo V. M. ambulatorinis gydymas, buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas iki 2013m. gegužės 07d., kuris, iÅ¡liekant skausmui, gali bÅ«ti tęsiamas. Å ias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai(b.l. 17, 31-34, 154-155, t. 1). Pasak nukentėjusiojo V. M., po sumuÅ¡imo jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmÄ , bet ir nemažus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ ir emocinę depresijÄ , dėl patirtų sužalojimų jis nuolat jaučia nuovargį, dusulį, silpnumÄ .

Kadangi dėl patirtų sužalojimų gydytojai nurodė vengti fizinio krūvio, todėl jis negali dirbti jokio fizinio darbo, taip negalėdamas gyventi aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo. Be to, nukentėjusiojo žodžiais, dėl patirtų dauginių šonkaulių lūžimų ir šiuo metu jis nuolat jaučia skausmus dešiniame šone, ant kurio negali ir miegoti, todėl turi vartoti nuskausminamuosius vaistus, tačiau šios aiškinamos aplinkybės nėra patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis.

LR CK 6.250 str. 2d. yra nustatyta neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygos ir skaičiavimo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali bÅ«ti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, nes esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į įstatyme apibrėžtas neturtinės žalos atlyginimo sÄ lygas ir skaičiavimo kriterijus(nukentėjusiajam V.

M. padarytų sužalojimų sunkumo laipsnį-padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagal bylos duomenis buvusį nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį ir sužalojimų sukeltas pasekmes(objektyvių duomenų apie liekamuosius reiÅ¡kinius po patirtų kÅ«no sužalojimų byloje nėra), paties žalÄ padariusio kaltinamojo, kaip pirmÄ kartÄ teisiamo asmens, kaltės formÄ -tyčiÄ ir jo turtinę padėtį(kaltinamasis A. Å . yra dirbantis asmuo ir turi pastovų legalų pragyvenimo Å¡altinį)), bet ir į kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes(nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį), o taip pat vadovaujasi ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), nukentėjusiojo V.

M. baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai, priteisiant 2/5 dalis nuo nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti žalos dydžio sumos(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).Nukentėjusiojo V. M. interesus baudžiamojoje byloje pagal Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ atstovavo advokatas V. Kersnauskas (b.l. 35-38, t. 1, b.l. 29-31, t. 2). 2014m. sausio 02d. ir kovo 03d. teisme buvo gauti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai, o 2014m. rugpjūčio 13d.-ir patikslintas praÅ¡ymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajam V.

M. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro galutinę 1.166,68 Lt.( vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų ir 68 ct.) sumÄ (b.l. 130, 172, t. 1, b.l. 32, t. 2). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarkÄ , kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti ir suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nukentėjusiajam turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pagal 2013m. gegužės 17d. Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ advokatas V. Kersnauskas pradėjo atstovauti nukentėjusiojo V. M. interesus jau ikiteisminio tyrimo metu, kuris vėliau nukentėjusįjį atstovavo ir viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme proceso, per kurį įvyko 6(Å¡eÅ¡i) teismo posėdžiai, metu(b.l. 35-38, 133-135, 157-161, 174-178, t. 1, b.l. 15-16, 35-36, 41-44, t. 2).

Kadangi kaltinamasis A. Š., kaip dirbantis asmuo, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir pastovias pajamas, o pats nukentėjusysis V. M. tarnybos sprendimu yra 100 procentų buvo atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, todėl, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir sukeltus padarinius bei į paties kaltinamojo turtinę padėtį, laikytina, kad prašomos priteisti byloje turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, valstybės paskirtam advokatui atstovaujant nukentėjusiojo interesus byloje, nėra aiškiai per didelės, todėl, šias išlaidas pripažinus proceso išlaidomis, jos visa apimtimi yra priteisinos iš kaltinamojo A.

Å .(LR BPK 103 str. 6p., 106 str. 2d.).Spręsdamas kaltinamojo A. Å . baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.Kaltinamojo A. Å . padaryta veika baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 str. 3d.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo A.

Å . atžvilgiu, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmÄ kartÄ , tačiau anksčiau teistas nebuvo. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo A. Å . atžvilgiu byloje nėra.Ä®statymas numato, kad asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.)Ä®statyme vartojama sÄ voka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiÅ¡kia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymÄ laiko su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.

BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiÄ ja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rÅ«Å¡ies parinkimas. Tik iÅ¡skirtiniais, netipiÅ¡kais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę. Å iuo atveju kaltinamasis A.

Å . yra laikytinas pirmÄ kartÄ teisiamu asmeniu, nes jo patraukimas baudžiamojon atsakomybėn už ankstesnio nusikaltimo padarymÄ pats savaime nesÄ lygoja ir teistumo atsiradimo, t.y. nesudaro nusikaltimų recidyvo naujai padarytam nusikaltimui, nes kaltinamÄ jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius LR BK 38 str. pagrindu, jis nėra laikytinas ir teistu asmeniu. Nors dėl kaltinamojo A. Å . nusikalstamos veikos nukentėjusiajam ir turtinius reikalavimus byloje pareiÅ¡kusiam juridiniam asmeniui nusikaltimu padaryta žala ir nėra atlyginta, tačiau, atsižvelgiant į baudžiamajame kodekse numatytų bausmių paskirtį ir pagrindus(LR BK 41 str., 54 str.), kad užtikrinti sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ paskirtinos bausmės vykdymo efektyvumÄ , laikytina, kad kaltinamasis A.

Å ., kaip Å¡iuo metu dirbantis asmuo, dar gali bÅ«ti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu bÅ«du kaltinamajam A. Å ., kaip pirmÄ kartÄ nusikalstančiam ir teisiamam asmeniui, yra paskirtina sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rÅ«Å¡is,-laisvės apribojimas(LR BK 48 str.).Remiantis iÅ¡dėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas n u s p r e n d ė:

A. Å . pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 1d., ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, bausmės atlikimo metu paskiriant vykdyti Å¡iuos teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis Å¡ių teismo nustatytų draudimų:

a) įpareigoti nuo 2200 val., vakaro, iki 0600 val., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra;

b) įpareigoti tęsti darbÄ (duomenys neskelbtini), be teismo sutikimo nekeičiant darbo vietos, o darbo praradimo atveju, per vienÄ mėnesį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos užsiregistruoti darbo biržoje, ir c) privalomai kaltinamajam uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamÄ jÄ vietÄ .Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaičiuoti laikotarpį nuo 2013m. balandžio 24d., 0915 val., iki 2013m. balandžio 24d. 1900 val., t.y. 1(vienÄ ) kardomojo kalinimo suėmimo dienÄ , kada kaltinamasis A.

Å . buvo laikinai sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimÄ , Å¡iÄ kardomojo kalnimo(suėmimo) dienÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.KardomÄ jÄ priemonę-raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.Valstybinės ligonių kasos, kaip civilinio ieÅ¡kovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti pilnai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. Å . 1.746,02 Lt.(vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų ir 02 ct.)(505,68 Eur) sumÄ valstybės turėtoms iÅ¡laidoms, iÅ¡leistoms nukentėjusiojo gydymui, atlyginti.Baudžiamojoje byloje pareikÅ¡tÄ nukentėjusiojo V.

M. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti dalinai, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo A. Å . 285,- Lt.(dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkių litų ir 00 ct.)(82,54 Eur) dydžio sumÄ nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 5.200,- Lt.(penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų litų ir 00 ct.)(1.506,02 Eur) dydžio sumÄ nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. Å . 1.166,68 Lt.(vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is litus ir 68 ct.)(337,89 Eur) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos suteikimo iÅ¡laidų, valstybės paskirtam advokatui atstovaujant nukentėjusiojo interesus baudžiamojoje byloje, Å¡ias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y.

į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         R.

Adamonis