2019-11-06 Nr. AB-21244-3-61-3-02084-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-5442-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02084-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas I. P. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (15/6-5)12PR-66 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau - ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad į kilmės valstybę negali grįžti dėl jo sesers ir tėvų žuvimo mišių metu, vertimo tapti musulmonu (išpažįsta krikščionybę), buvimo aktyviu (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariu, dalyvavusiu protestuose už nepriklausomybę. Departamentas neteisingai interpretavo jo nurodytas aplinkybes apie šeimos žūtį. Interviu metu jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčioje lankydavosi (ėjo į mišias sekmadieniais), tačiau šeima žuvo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, 2018 m. balandžio mėn., antradienį.

3. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas, neužduodamas papildomų klausimų, tikslu išsklaidyti abejones bei užfiksuotus prieštaravimus, neužtikrino reglamentuotos bendradarbiavimo pareigos. Apie (duomenys neskelbtini) judėjimą ir protestus buvo paklaustas po užduotų klausimų apie šeimos žūtį, todėl, būdamas emociškai sutrikdytas, galėjo supainioti (duomenys neskelbtini) vėliavos spalvų eiliškumą, tačiau, įvertinus, kad buvo sumaišyta tik spalvų chronologija, tai neturėtų būti laikoma esminiu prieštaravimu ir pagrindu jo pasakojimą atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį kilmės valstybės informacijai.

4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai jo pasakojimą apie aktyvų dalyvavimą protestuose laikė nenuosekliu ir neišsamiu, įvertinus, jog atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodytus protestus (vieta, laikas, eiga). Pareiškėjo vertinimu, jo pasakojimas apie įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklą, dalyvavimą protestuose buvo pakankamai išsamus ir nuoseklus, patvirtintas kilmės valstybės informacijos, ir tuo pagrindu jam turėjo būti taikoma abejonės privilegija, t. y., pasakojimas turėjo būti vertinamas jo naudai.

5. Pažymėjo, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, pareiškėjas susidūrė su realiu persekiojimu praeityje dėl išpažįstamos religijos. 2018 m. gegužės mėnesį pareiškėjas buvo pagrobtas trijų vyrų ir kankinamas tris dienas, tikslu priversti pakeisti jo išpažįstamą religiją, t. y., iš krikščionybės pereiti į islamą. Pagrobimo metu pareiškėjas buvo pririštas virvėmis, prieš jį buvo smurtaujama, dėl to šiuo metu vis dar turi problemų su sveikata, lankosi pas gydytojus. Trečią dieną pareiškėjas buvo paleistas, jo supratimu, asmens, kuris jį pažinojo (nematė, nes akys buvo uždengtos), jį nukabino (atrišo) ir nunešė, paliko ant kelio. Kelias dienas praleido ligoninėje, vos atsigavęs, bijodamas pakartotinio smurto išpuolio ar net būti nužudytu, išvyko iš šalies.

6. Pareiškėjas teigė, kad praeityje patirtas persekiojimas dėl religijos išpažinimo tik sustiprina galimybę patirti pakartotinį persekiojimą, jam grįžus į kilmės valstybę. Atsakovas šių faktų nevertino, todėl priėmė nepagrįstą išvadą dėl jam nekylančios grėsmės patirti persekiojimą religijos pagrindu. Aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Šių išvadų pagrįstumas ir teisingumas turi būti patikrintas teismo. Pareiškėjas prašė, tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, patikrinti ir kitą skundžiamo Sprendimo dalį, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Nurodė, kad pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog jam gresia pavojus sveikatai, gyvybei dėl dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę arba verbavimas dėl atsivertimo į islamą, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjas teigė, kad iš skunde pateiktos informacijos bei jo apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini) jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

7. Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad pavojus (duomenys neskelbtini) katalikams egzistuoja, kadangi jų prezidentas yra musulmonas ir katalikai yra naikinami. Jis pats išpažįsta katalikybę, yra švietėjas, veda mokymus, patarnauja mišių metu. Pareiškėjas nurodė, kad atakos per mišias metu žuvo jo sūnus ir visa šeima. Jis tuo metu nenukentėjo, nes bažnyčioje nebuvo. Jam jau buvo pasibaigę pamaldos, jis buvo baigęs savo darbą ir išvykęs į kitą bažnyčią. Nurodė, kad kai kurių aplinkybių apklausos Departamento metu nenurodė arba nurodė netiksliai, nes buvo užmiršęs po kelionės - jis 30 dienų keliavo laivu. Paaiškino, kad aplinkybę apie sūnaus žūti Departamente nurodė. Jis pats patyrė kankinimus, buvo pagrobtas nuo gatvės po mišių, akys buvo užrištos, ilgai vežamas, po to buvo pakabintas už kojų ir prieš jį buvo smurtaujama. Paaiškino, kad šią aplinkybę dėl smurto prieš jį buvo nurodęs Departamente apklausos metu.

8. Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog atliktas tyrimas yra paviršutiniškas, kadangi Departamentas neteisingai interpretavo aplinkybes apie pareiškėjo šeimos žūtį. Pažymi, kad Departamentas 2019 m. gegužės 22 d. išvadoje Nr. (15/6-5)13PR-66RN „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu buvo priimtas ginčijamas sprendimas, įvertino pareiškėjo pasakojimą visų surinktų duomenų visumoje ir detaliai nurodė, kokiais pagrindais remiantis pareiškėjo pasakojimas laikomas neatitinkančiu Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Pareiškėjo pasakojimas apie jo tėvų bei sesers žūtį 2018 m. balandį atakos prieš (duomenys neskelbtini) bažnyčią metu prieštarauja kilmės valstybės informacijai ir yra akivaizdžiai paremtas viešuosiuose šaltiniuose prieinama informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), o ne asmenine patirtimi. Nesutinka su pareiškėjo deklaratyviu teiginiu, kad nesilaikė bendradarbiavimo pareigos. Pažymėjo, kad vykusių apklausų metu pareiškėjas su prieglobsčio prašytojo pareigomis buvo supažindintas, taip pat pareiškėjo apklausų metu buvo prašoma patikslinti savo pasakojimą, tačiau jis nurodė, kad visa informacija gali būti rasta internete.

10. Nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) ir protestus buvo nenuoseklus ir nedetalus, o pasitaikę nesutapimai negali būti vertintini kaip „neesminiai“. Pareiškėjas nurodė dalyvavęs proteste už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę tariamai siejamame su žudynėmis Nimbo, tačiau tokios sąsajos negali būti patvirtintos, priešingai, žudynės siejamos su nesutarimais dėl derlingų žemių tarp (duomenys neskelbtini) piemenų ir (duomenys neskelbtini) ūkininkų. Atsižvelgiant į tai, kad pasakojimas neatitinka kilmės valstybės informacijos, be to, į tai, kad nepaisant tariamos aktyvios veiklos dėl (duomenys neskelbtini) nepriklausomybės, pareiškėjas nežino pagrindinių (duomenys neskelbtini) judėjimo elementų (vėliavą apibūdino netiksliai, nežinojo judėjimą atstovaujančių organizacijų ir pan.), todėl sprendė, kad pasakojimo dalis apie dalyvavimą protestuose neatitinka Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, ir yra labiau netikėtinas, nei tikėtinas.

11. Pažymėjo, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, jog jis yra krikščionis ir buvo verčiamas tapti musulmonu. Nurodė, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) krikščionys būtų verčiami tapti musulmonais. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, didžioji dalis (duomenys neskelbtini) atstovų yra krikščionys. Remiantis kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) (teroristinė grupuotė) gali reikalauti atsiversti į islamą, tačiau ji neveikia pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, o kitų subjektų reikalaujančių tai daryti neidentifikuota. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) valstijoje, kurios (duomenys neskelbtini)nekontroliuoja ir kur nekoncentruoja savo veiklos. Nebuvo nustatyta, kad praeityje pareiškėjas būtų patyręs veiksmus, susijusius su prievartiniu atsivertimu, be to, jis gyvena (duomenys neskelbtini) - krikščionių plačiai apgyvendintoje teritorijoje. Įvertinus visus šiuos aspektus, konstatuotina, kad jo baimė patirti prievartą, siekiant jį atversti į islamą dėl išpažįstamos religijos bei susidurti su (duomenys neskelbtini) yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą asmeninę patirtį nėra nei detalus, nei išsamus, nei nuoseklus, be to, atsižvelgiant į bendrą pareiškėjo patikimumą bei abejones dėl jo pasakojimo nuoširdumo, pasakojimo dalis apie tariamą vertimą priimti islamą yra labiau netikėtina, nei tikėtina.

12. Nurodė, kad skundo teiginiai, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis individualiomis aplinkybėmis. Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų aplinkybių be tų, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, tos pačios aplinkybės turi būti vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Įvertinus prieglobsčio prašytojo pasakojimą, konstatuota, kad jo baimė patirti persekiojimą dėl tariamų sąsajų su (duomenys neskelbtini) judėjimu nėra visiškai pagrįsta, o veiksmai, kuriuos jis pagrįstai bijo patirti dėl konflikto tarp ūkininkų ir piemenų, neatitinka persekiojimo apibrėžimo 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso kontekste. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

13. Atsakovo atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad pareiškėjas kuria alternatyvias versijas - posėdžio metu nurodo aplinkybes, kurių net nenurodė apklausos metu. Apklausos metu jis nenurodė, kad žuvo jo sūnus, jog prieš jį buvo panaudotas smurtas, kad jis pamokslauja. Pareiškėjas painiojasi savo argumentuose.

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

15. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje raštu pateikė 2019 m. kovo 29 d. Departamentas 2019 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-13)12PR-66 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė aplinkybėmis, jog pareiškėjas į kilmės valstybę negali grįžti dėl jo sesers ir tėvų žuvimo mišių metu, taip pat vertimo tapti musulmonu (pareiškėjas išpažįsta krikščionybę) ir buvimo aktyviu (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariu, dalyvaujančiu protestuose už nepriklausomybę. Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2019 m. gegužės 22 d. parengė išvadą Nr. (15/6-13)13PR-66RN dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, kurioje siūloma nesuteikti I. P. A. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Departamentas Išvadoje ištyrė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo šeimos žuvimo atakos prieš bažnyčią (duomenys neskelbtini) valstijoje metu, pareiškėjo buvimą aktyviu (duomenys neskelbtini) bendruomenės nariu bei pareiškėjo vertimą tapti musulmonu. Atlikęs tyrimą Departamentas pareiškėjo nurodytas priežastis, sąlygojančias jo baimę grįžti į kilmės valstybę, atmetė dėl patikimumo stokos, o jo baimę patirti persekiojimą dėl tariamų sąsajų su (duomenys neskelbtini) judėjimu nelaikė visiškai pagrįsta.

17. Ginčijamame Sprendime konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės šalyje jam grėstų kankinimai, su juo galėtų būti žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas, ar jis tokiu būdu būtų baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Departamentas, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas (bet kokie veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą), todėl konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, sprendė, kad Išvadoje, kurios pagrindu buvo priimtas ginčo Sprendimas, yra detaliai nurodytos teisės normos bei faktinė pareiškėjo atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai buvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, turi būti nustatyta, ar prieglobsčio prašytojo nurodytos aplinkybės laikytinos tikrovę atitinkančiais materialiniais faktais, o juos vertinant būtina vadovautis Europos Sąjungos prieglobsčio teisyne ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintais prieglobsčio prašytojų teiginių (nurodytų aplinkybių) vertinimo principais.

19. Teismas nustatė, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą bei Išvadoje detaliai nurodė, kodėl pareiškėjo pasakojimo dalis apie jo artimųjų žūtį ir jo paties sužeidimą, taip pat apie pareiškėjo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) judėjime bei vertimą pakeisti religiją buvo atmesti dėl patikimumo stokos. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie tai, kaip žuvo jo tėvai ir sesuo, jį atmetė, nes pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jo tėvai žuvo atakos katalikų bažnyčioje metu, neatitinka kilmės valstybės informacijos ir yra akivaizdžiai paremtas viešuosiuose šaltiniuose prieinama informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjo pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini) valstijoje prieš (duomenys neskelbtini) bažnyčią įvykdytą išpuolį 2018 m. balandžio mėnesį neatitinka tyrimo metu surinktų duomenų. Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad jis tik sumaišė bažnyčią, kurioje žuvo jo šeima, teismas vertino kritiškai. Tuo labiau įvertinus pareiškėjo paaiškinimus teiktus teismo posėdžio metu, kad atakos metu žuvo ir jo vienintelis sūnus, nors tokių aplinkybių apklausos metu nebuvo nurodęs. Apklausos metu pareiškėjas buvo nurodęs, kad ir jis dalyvavo atakos metu ir buvo sužeistas į koją, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ten nebuvo.

20. Teismas nurodė, kad Departamentas nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) judėjime nebuvo nei detalus, nei išsamus, be to, jis neatitinka kilmės valstybės informacijos: pareiškėjas negalėjo prisiminti jokių tikslesnių duomenų apie laiką, kada vyko protestai, kuriuose jis tariamai dalyvavo, nurodė 2015-2016 metus, o detalesnės informacijos siūlė ieškoti internete. Jo pasakojimai apie protestą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) miestuose yra tapatūs (pasakojo, kad vyko žudynės), tačiau pareiškėjas netgi neįvardijo organizacijos, rengusios protestus, nurodė nežinantis grupių, atstovaujančių (duomenys neskelbtini), tik žmones.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo verčiamas pakeisti religiją ir tapti musulmonu, tačiau apklausos metu jis negebėjo rišliai papasakoti apie savo patirtį, kaip buvo verčiamas tapti musulmonu. Vertimą pakeisti religiją pareiškėjas supranta kitatikio kritiką krikščionybės atžvilgiu bei raginimą žodžiu atsiversti į islamą, o paprašius plačiau papasakoti apie tai, kaip jis buvo verčiamas priimti islamą, jis pateikė samprotavimus, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių (t. y. patirtų veiksmų), kurias būtų galima vertinti kaip materialinį faktą prieglobsčio procedūros kontekste.

Departamentas tyrimo metu, remdamasis kilmės valstybės informacija, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gali reikalauti atsiversti į islamą, tačiau ji neveikia pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, o kitų subjektų, reikalaujančių tai daryti, tyrimo metu neidentifikuota. Departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą asmeninę patirtį nebuvo nei detalus, nei išsamus, nei nuoseklus, be to, atsižvelgdamas į bendrą pareiškėjo patikimumą bei abejones dėl jo pasakojimo nuoširdumo, pasakojimo dalį apie tariamą vertimą priimti islamą, vertino kaip labiau netikėtiną, nei tikėtiną.

Teismas nurodė, kad vertindamas pareiškėjo baimės tapti netinkamo elgesio (būti priverstas priimti islamą arba būti nužudytam) auka dėl išpažįstamos religijos (krikščionybės) pagrįstumą, Departamentas rėmėsi ir Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau - ir EPPB) 2019 m. vasarį išleistomis rekomendacijomis dėl (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų suteikti prieglobstį vertinimo. EPPB rekomendacijose nurodoma, kad krikščioniams gresia netinkami veiksmai iš (duomenys neskelbtini) pusės bei tokie veiksmai gresia tam tikrose teritorijose gyvenančioms krikščionių mažumoms.

Departamentas pagrįstai įvertinęs tai, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini) valstijoje, kurios (duomenys neskelbtini) nekontroliuoja ir kur nekoncentruoja savo veiklos, bei į tai, jog nebuvo nustatyta, kad praeityje pareiškėjas būtų patyręs veiksmus, susijusius su prievartiniu atsivertimu, be to, jis gyvena (duomenys neskelbtini) - krikščionių plačiai apgyvendintoje teritorijoje, konstatavo, kad jo baimė patirti prievartą, siekiant jį atversti į islamą dėl išpažįstamos religijos bei susidurti su (duomenys neskelbtini), yra neapibrėžta, hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

21. Teismas nustatė, kad Departamentas taip pat vertino ir pareiškėjo padėtį (duomenys neskelbtini) piemenų ir (duomenys neskelbtini) ūkininkų konflikto kontekste. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) valstijoje susirėmimai tarp (duomenys neskelbtini) piemenų bei (duomenys neskelbtini) ūkininkų vyksta, pareiškėjo baimė nukentėti yra visiškai pagrįsta bei individualizuota, nes jis priklauso (duomenys neskelbtini) genčiai, yra krikščionis. Departamentas, įvertinęs naujausią kilmės valstybės informaciją, duomenų apie tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) valstijoje būtų pasikeitusi, nerado. Smurtas tarp ūkininkų ir piemenų egzistuoja, tai iššaukia naujas viduje persikėlusių asmenų bangas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatavo, kad veiksmai, kuriuos patirtų pareiškėjas grįžęs į kilmės valstybę, nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu ir dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą bei pažeistų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, todėl jie neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo. Teismas sprendė, kad Departamentas priėjo prie pagrįstos išvados, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nurodė, jog pareiškėjas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti visą su jo prašymu suteikti prieglobstį susijusią informaciją. Pareiškėjas 2019 m. vasario 13 d. vykusios apklausos metu buvo supažindintas su prieglobsčio prašytojo pareigomis. Pareiškėjo buvo prašoma apklausų metu patikslinti savo pasakojimą, tačiau jis nurodė, kad visa informacija gali būti rasta internete. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs apklausos Departamente metu, tačiau kurios yra glaudžiai susijusios su Departamente teiktais paaiškinimais. Nurodė, kad žuvo jo sūnus, sesuo ir tėvai atakos bažnyčioje metu, kai tuo tarpu Departamente apskritai nenurodė, kad žuvo jo sūnus. Nors pareiškėjas nurodė, kad kai kurių aplinkybių galėjo ir nenurodyti, nes buvo užmiršęs po ilgos kelionės, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės kaip sūnaus žūtis pamiršimas yra mažai tikėtinas. Departamente pareiškėjas nurodė, kad ir jis pats dalyvavo tos atakos metu ir buvo peršautas į koją, tuo tarpu teismo posėdyje nurodė, kad jis tuo metu kai žuvo jo šeima nedalyvavo. Teismas konstatavo, kad pats pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nepateikė tikrovę atitinkančių išsamių paaiškinimų dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų pažeidęs bendradarbiavimo pareigą, dėl to būtų galima konstatuoti sprendimo neteisėtumą. Teismas vertindamas skunde išdėstytus argumentus, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo atsisakyta suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytu argumentu, jog šie skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiomis individualiomis aplinkybėmis.

23. Teismas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė kitų aplinkybių be tų, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Įvertinęs prieglobsčio prašytojo pasakojimą, teismas konstatavo, kad jo baimė patirti persekiojimą dėl tariamų sąsajų su (duomenys neskelbtini) judėjimu nėra visiškai pagrįsta, o veiksmai, kuriuos jis pagrįstai bijo patirti dėl konflikto tarp ūkininkų ir piemenų, neatitinka persekiojimo apibrėžimo 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso kontekste. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

24. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini) valstijoje, vyksta konfliktas tarp piemenų ir ūkininkų. Pareiškėjo pasakojimas apie jo artimųjų žūtį bei dalyvavimą (duomenys neskelbtini) nepriklausomybės judėjime buvo atmestas, o individualių aplinkybių, kurios pagrįstų jam kylančias individualias grėsmes (duomenys neskelbtini) piemenų ir (duomenys neskelbtini) ūkininkų konflikto kontekste, pareiškėjas nepateikė. Įvertinęs šias aplinkybes Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

III. 25. Pareiškėjas I. P. A. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad atsakovas neteisingai interpretavo jo nurodytas aplinkybes apie šeimos žūtį. Interviu metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) bažnyčioje lankydavosi (ėjo į mišias sekmadieniais), tačiau šeima žuvo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, 2018 m. balandžio mėn., antradienį. Atsakovas, neužduodamas papildomų klausimų, tikslu išsklaidyti abejones bei užfiksuotus prieštaravimus, neužtikrino Aprašo 96 punkte reglamentuotos bendradarbiavimo pareigos. Priešingai nei konstatavo teismas skundžiamame sprendime, pareiškėjas buvo bažnyčios teritorijoje, tačiau ne pačioje bažnyčioje (vienuolyne), kada ir buvo peršauta koja. Pažymi, kad fakto apie savo sūnaus žūtį neišskyrė dėl trauminių išgyvenimų (jo vienintelis sūnus žuvo) bei dėl išsekimo iki interviu dėl ilgos kelionės iki Italijos (laivu keliavo 30 dienų).

27. Pareiškėjas pažymi, kad apie (duomenys neskelbtini) judėjimą ir protestus buvo paklaustas po užduotų klausimų apie šeimos žūtį, todėl, būdamas emociškai sutrikdytas, galėjo supainioti (duomenys neskelbtini) vėliavos spalvų eiliškumą, tačiau, įvertinus, kad buvo supainiota tik spalvų chronologija, tai neturėtų būti laikoma esminiu prieštaravimu ir pagrindu jo pasakojimą atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį kilmės valstybės informacijai. Atsakovas nepagrįstai jo pasakojimą apie aktyvų dalyvavimą protestuose laikė nenuosekliu ir neišsamiu, įvertinus, kad atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija iš esmės patvirtina jo nurodytus protestus (vieta, laikas, eiga). Pareiškėjo nuomone, jo pasakojimas apie įsitraukimą į (duomenys neskelbtini) bendruomenės veiklą, dalyvavimą protestuose buvo pakankamai išsamus ir nuoseklus, patvirtintas kilmės valstybės informacijos, ir tuo pagrindu jam turėjo būti taikoma abejonės privilegija, t. y., pasakojimas turėjo būti vertinamas jo naudai.

28. Pareiškėjas nurodo, kad priešingai nei nurodo atsakovas, jis susidūrė su realiu persekiojimu praeityje dėl išpažįstamos religijos. Pareiškėjas 2018 m. gegužės mėn. buvo pagrobtas trijų vyrų ir kankinamas tris dienas, tikslu priversti pakeisti jo išpažįstamą religiją, t. y., iš krikščionybės pereiti į islamą. Pagrobimo metu jis buvo pririštas virvėmis, prieš jį buvo smurtaujama, dėl to šiuo metu vis dar turi problemų su sveikata, lankosi pas gydytojus. Trečią dieną buvo paleistas, jo supratimu, asmens, kuris jį pažinojo (nematė, nes buvo akys uždengtos), jį nukabino (atrišo) ir nunešė, paliko ant kelio. Kelias dienas praleido ligoninėje, vos atsigavęs, bijodamas pakartotinio smurto išpuolio ar net būti nužudytu, išvyko iš šalies. Taigi priešingai, nei konstatuoja atsakovas bei teismas, prieš jį buvo vykdomi persekiojimo veiksmai dėl religijos išpažinimo (ne tik raginamas atsiversti į kitą tikėjimą), kas įrodo baimės patirti pakartotinius smurtinius veiksmus pagrįstumą. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai apsiribojo tik atsakovo pateiktai argumentais, nepasisakydamas dėl jo pateiktų motyvų pagrįstumo ir jų vertinimo, dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, visiškai atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Departamentas ir pirmosios instancijos teismas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

29. Pareiškėjas nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuotų, jog Departamentas bei pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Sprendimų dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia pavojus sveikatai, gyvybei dėl dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę arba verbavimas dėl atsivertimo į islamą, o tai pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjo vertinimu nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl jų priimti sprendimai yra nepagrįsti ir todėl naikintini.

30. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apie tai, kaip žuvo jo tėvai ir sesuo, jį atmetė, nes pareiškėjo pasakojimas apie tai, kad jo tėvai žuvo atakos katalikų bažnyčioje metu, neatitinka kilmės valstybės informacijos ir yra akivaizdžiai paremtas viešuosiuose šaltiniuose prieinama informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), o ne asmenine patirtimi.

Taip pat pareiškėjo pasakojimas apie jo dalyvavimą (duomenys neskelbtini) judėjime nebuvo nei detalus, nei išsamus, be to, jis neatitinka kilmės valstybės informacijos. Jo pasakojimai apie protestą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) miestuose yra tapatūs (pasakojo, kad vyko žudynės), tačiau neįvardijo organizacijos, rengusios protestus, nurodė nežinantis grupių, atstovaujančių (duomenys neskelbtini), tik žmones. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad buvo verčiamas pakeisti religiją ir tapti musulmonu, tačiau apklausos metu jis negebėjo rišliai papasakoti apie savo patirtį, kaip buvo verčiamas tapti musulmonu.

Taigi pareiškėjo pasakojimas apie tariamą asmeninę patirtį nėra nei detalus, nei išsamus, nei nuoseklus, be to, atsižvelgiant į bendrą pareiškėjo patikimumą bei abejones dėl jo pasakojimo nuoširdumo, pasakojimo dalis apie tariamą vertimą priimti islamą yra labiau netikėtina, nei tikėtina. Galiausiai pareiškėjas teigė, kad negali grįžti į (duomenys neskelbtini), nes bus priverstas tapti musulmonu arba bus nužudytas, nes išpažįsta krikščionybę. Vertinant pareiškėjo baimės tapti netinkamo elgesio (būti priverstas priimti islamą arba būti nužudytam) auka dėl išpažįstamos religijos (krikščionybės) pagrįstumą, buvo remtasi ir EPPB 2019 m. vasarį išleistomis rekomendacijomis dėl (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų suteikti prieglobstį vertinimo.

Departamentas taip pat vertino ir pareiškėjo padėtį (duomenys neskelbtini) piemenų ir (duomenys neskelbtini) ūkininkų konflikto kontekste. Įvertinus naujausią kilmės valstybės informaciją, duomenų apie tai, kad situacija (duomenys neskelbtini) valstijoje būtų pasikeitusi, nebuvo rasta. Smurtas tarp ūkininkų ir piemenų egzistuoja, tai iššaukia naujas viduje persikėlusių asmenų bangas. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad veiksmai, kuriuos patirtų pareiškėjas grįžęs į kilmės valstybę, nėra pakankamai rimti savo pobūdžiu ir dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą bei pažeistų Konvencijos 3 straipsnį, todėl jie neatitinka „persekiojimo“ veiksmų apibrėžimo.

Departamentas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Departamentas taip pat nustatė, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

32. Departamentas dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su tuo, kad neteisingai buvo interpretuotos jo nurodytos aplinkybės, Departamentas neužtikrino bendradarbiavimo pareigos, nurodo, kad vykusių apklausų metu pareiškėjas su minėtomis prieglobsčio prašytojo pareigomis buvo supažindintas, taip pat pareiškėjo apklausų metu buvo prašoma patikslinti savo pasakojimą, tačiau jis nurodė, kad visa informacija gali būti rasta internete. Taigi toks pareiškėjo elgesys - siūlymas informacijos ieškoti internete, patvirtina būtent pareiškėjo nebendradarbiavimą ir Įstatymo 71 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos pažeidimą. 2019 m. vasario 13 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad jo šeima (tėvai ir sesuo) žuvo atakos prieš (duomenys neskelbtini) bažnyčią metu 2018 m. balandžio mėnesį. Jokių užuominų apklausos metu apie jo sūnaus žūtį atakos metu, pareiškėjas nenurodė. Todėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokios aplinkybės, kaip sūnaus žūtis, pamiršimas yra mažai tikėtinas.

33. Pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) ir protestus buvo nenuoseklus ir nedetalus, o pasitaikę nesutapimai negali būti vertintini kaip „neesminiai“. Departamentas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pasakojimas neatitinka kilmės valstybės informacijos, be to, į tai, kad nepaisant tariamos aktyvios veiklos dėl (duomenys neskelbtini) nepriklausomybės, pareiškėjas nežino pagrindinių (duomenys neskelbtini) judėjimo elementų (vėliavą apibūdino netiksliai, nežinojo judėjimą atstovaujančių organizacijų ir pan.), pareiškėjo teiginys, kad neva jis supainiojo tik spalvų eiliškumą, yra nepagrįstas.

34. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis susidūrė su persekiojimu dėl religijos, pažymi, kad atlikus tyrimą nebuvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) krikščionys būtų verčiami tapti musulmonais. Remiantis surinkta kilmės valstybės informacija, didžioji dalis (duomenys neskelbtini) atstovų yra krikščionys. Kaip galima spręsti iš pareiškėjo pasakojimo, jis negeba rišliai papasakoti apie savo patirtį, kaip buvo verčiamas tapti musulmonu. Vertimą pakeisti religiją jis supranta kitatikio kritiką krikščionybės atžvilgiu bei raginimą žodžiu atsiversti į islamą, o paprašius plačiau papasakoti apie tai, kaip jis buvo verčiamas priimti islamą, jis pateikia samprotavimus, tačiau nepateikia jokių aplinkybių (t. y. patirtų veiksmų), kurias būtų galima vertinti kaip materialinį faktą prieglobsčio procedūros kontekste.

35. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamą asmeninę patirtį nėra nei detalus, nei išsamus, nei nuoseklus, be to, atsižvelgiant į bendrą pareiškėjo patikimumą bei abejones dėl jo pasakojimo nuoširdumo, pasakojimo dalis apie tariamą vertimą priimti islamą yra labiau netikėtina, nei tikėtina. Apklausos metu pareiškėjas nebuvo nurodęs aplinkybės, kad jis buvo pagrobtas ir kankintas, šiuos teiginius jis nurodė tik teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė ir daugiau aplinkybių, kurios nesutampa su jo prieglobsčio prašymo motyvais, galima pagrįstai teigti, kad pareiškėjas kuria alternatyvias versijas, siekiant pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Jokių rašytinių įrodymų pareiškėjas Departamentui nepateikė, o siūlė informacijos ieškoti internete. Pažymi, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2019 m. gegužės 22 d. sprendimo Nr. (15/6-13)12PR-66 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga užsieniečiui nesuteikta dėl to, kad jis netenkina UTPĮ 86 straipsnyje ir UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų sąlygų.

38. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas trimis argumentais tikslinant jo prašyme, apklausos metu pateiktas aplinkybes: 1) teigiant, kad jis tikrai priklauso (duomenys neskelbtini) judėjimui, kurio nariu būdamas kovoja dėl nepriklausomybės, o tai, kad anksčiau pareiškėjas supainiojo (duomenys neskelbtini) vėliavos spalvų eiliškumą, pasak užsieniečio, neturėtų būti laikoma esminiu prieštaravimu ir pagrindu jo pasakojimą atmesti kaip nepagrįstą ir prieštaraujantį kilmės valstybės informacijai.

39. Vertinant pirmąjį argumentą pabrėžtina, kad iš bylos medžiagos matyti, kad užsienietis, nežinojo ne tik vėliavos spalvų chronologijos, bet ir vėliavos simbolių (vienuolika saulės spindulių), netiksliai apibūdino vėliavos spalvų reikšmę; nežinojo (duomenys neskelbtini) judėjimą atstovaujančių organizacijų. Todėl pareiškėjo teiginys, kad neva jis supainiojo tik spalvų eiliškumą, atmetamas kaip nepagrįstas.

40. Antrasis argumentas yra susijęs su tuo, kad užsieniečio teigimu, jo šeima žuvo (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, 2018 m. balandžio mėnesio antradienį, nenurodant mėnesio konkrečios dienos ir, kad jis anksčiau savo interviu nepaminėjo fakto apie savo sūnaus žūtį dėl savo trauminių išgyvenimų, dėl jo ilgos kelionės iki Italijos (laivu keliavo 30 dienų). Šiame kontekste paminėtina, kad byloje yra surinkta informacija, jog 2016 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) genties piemenys užpuolė (duomenys neskelbtini) kaimą ((duomenys neskelbtini) valstijoje), padegė gyvenamuosius namus, bažnyčią, tačiau, kad žudynės būtų vykusios 2018 m., tokių duomenų nėra. Užsieniečio teiginys, kad jo šeima žuvo prieš (duomenys neskelbtini) bažnyčią įvykdytą išpuolį 2018 m. balandžio mėnesį neatitinka tyrimo metu surinktų duomenų. Apklausos metu pareiškėjas buvo nurodęs, kad bažnyčios atakos metu jis buvo sužeistas į koją, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad jo ten nebuvo, o apeliaciniame skunde teigia, kad jis buvo ne bažnyčioje, o jos teritorijoje. Tokie užsieniečio prieštaringi teiginiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie neparemti jokiais kitais detalesniais paaiškinimais, vertintini kritiškai.

41. Trečiuoju argumentu užsienietis siekia įrodyti, kad yra persekiojamas dėl tikėjimo (yra krikščionis). Nurodo, kad buvo pagrobtas trijų vyrų ir kankinamas tris dienas, tikslu priversti pakeisti jo išpažįstamą religiją, t. y. pereiti į islamą; pagrobimo metu buvo pririštas virvėmis, prieš jį buvo smurtaujama; jį nukabino (atrišo) ir nunešė, paliko ant kelio. Tačiau jokių detalesnių aplinkybių, vietos, tikslios datos, žmonių, kurie pareiškėjo teigimu, smurtavo jo atžvilgiu, jis nenurodo. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad aplinkybė, jog pareiškėjas buvo persekiojamas tuo pagrindu, kad jis yra krikščionis, nėra įrodyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad teritorijoje, kurioje gyveno užsienietis, gyventojų daugumą sudaro krikščionys.

42. Pareiškėjo teiginių nepatvirtina ir atsakovo surinkta išsami informacija apie kilmės valstybę ir joje vykstančius paskirus išpuolius (konfliktus), kurie nesusiję su pareiškėju.

43. Apibendrindama šios Nutarties 38-42 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

44. Apeliantas taip pat teigia, kad jis turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia pavojus sveikatai, gyvybei dėl dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę arba verbavimas dėl atsivertimo į islamą, o tai pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo (UTPĮ 87 str.). Pareiškėjo vertinimu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių tinkamai neįvertino.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, esant vienai iš trijų situacijų: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

46. Kartu pabrėžtina, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakovas analizavo turimą informaciją ir nustatė, jog pareiškėjui papildoma apsauga pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1- 3 punktus negali būti suteikta, nes nėra prielaidų, leidžiančių teigti, kad užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; taip pat nėra duomenų apie tai, kad užsieniečiui bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Kaip minėta pirmiau, yra neįrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali būti persekiojamas tuo pagrindu, jog jis yra krikščionis; taip pat negalima teigti, kad yra pagrįsta baimė, jog kilmės valstybėje jam gresia pavojus sveikatai, gyvybei, kaip teigia užsienietis, dėl dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę. Pirmiau nurodyta, kad įvykę padegimai 2016 m. balandžio 25 d. buvo sukelti (duomenys neskelbtini) genties piemenų, kurie užpuolė (duomenys neskelbtini) kaimą ((duomenys neskelbtini) valstijoje), o ne dėl užsieniečio, kaip jis teigia, dalyvavimo protestuose už (duomenys neskelbtini) nepriklausomybę. Be to, paskiri konfliktai vyko tik dalyje (duomenys neskelbtini) valstybės teritorijos. Todėl Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo kilmės šalyje nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas).

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, dėl to skundžiamas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas Nr. (15/6-5)12PR- 66 ir šiuo aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.

48. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo ar kitais argumentais. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė