6c124b0a-b6ff-44fb-badd-5c31fb3391c7 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-85-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01725-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2, 3.1.18.3.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo A. K. – Z. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios žemės Å«kio bendrovės „KraÅ¡tovaizdis“ ieÅ¡kinį atsakovui A.

K. – Z. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu atsakovui prašė:

1) pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės 2015 m. balandžio 16 d. atliktÄ 29 720,63 Eur mokėjimÄ atsakovui ir taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovo priteisti 29 720,63 Eur;

2) pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės 2016 m. birželio 7 d. atliktÄ 17 000 Eur mokėjimÄ atsakovui ir taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovo priteisti 17 000 Eur;

3) pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės 2016 m. birželio 9 d. atliktÄ 14 000 Eur mokėjimÄ atsakovui ir taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovo priteisti 14 000 Eur;

4) priteisti iš atsakovo 5 proc. procesines palūkanas;

6) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ pareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – 60 720,63 Eur sumai areÅ¡tuoti atsakovui priklausantį Lietuvoje registruotÄ ir esantį nekilnojamÄ jį, kilnojamÄ jį turtÄ ir turtines teises, esančias pas atsakovÄ arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtÄ bei iÅ¡ jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, o Å¡io turto nepakakus, taip pat areÅ¡tuoti ir atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovÄ ir / arba trečiuosius asmenis.

Nurodė, kad VÄ® Registrų centro duomenimis, atsakovas iki 2017 m. kovo 28 d. turėjo nekilnojamojo turto, kurio vertė sudarė 119 914 Eur, tačiau Å¡iuo metu nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas didžiÄ jÄ turto dalį perleido pagal dovanojimo sutartį, likusiÄ turto dalį perleido tam pačiam asmeniui (apdovanotojui) pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl atsakovas jau ėmėsi veiksmų, kurie apsunkino ieÅ¡kovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymÄ . IeÅ¡kovė taip pat nurodo, jog atsakovui Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-6067-603/2016 procese buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nustatė, kad atsakovas neatlygintinai perleido trečiajam asmeniui pajus, kai jau buvo teismine tvarka nustatytas ieÅ¡kovės nemokumas, ir pripažino, jog egzistuoja pagrindas abejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu, vykdant teismo sprendimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi praÅ¡ymÄ tenkino – ieÅ¡kiniui užtikrinti areÅ¡tavo atsakovo nekilnojamÄ jį turtÄ , kilnojamÄ jį turtÄ , registruotÄ ir esantį Lietuvos Respublikoje, Å¡io turto nesant ar esant nepakankamai – bet kokį kitÄ turtÄ , turtines teises, pinigines lėšas, priklausantį atsakovui ir esantį pas atsakovÄ ir/ar trečiuosius asmenis. Turto areÅ¡to mastas – 60 720,63 Eur. AreÅ¡tavus atsakovo lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sÄ skaitose, leista naudoti lėšas pragyvenimo iÅ¡laidoms padengti ir specialiesiems poreikiams tenkinti.

Priteisė valstybei iÅ¡ atsakovo 38 Eur žyminio mokesčio. Preliminariai įvertinęs actio Pauliana ieÅ¡kiniu nurodomas faktines aplinkybes, joms pagrįsti pateiktus faktinius duomenis, teismas sprendė, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas.Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. kovo 23 d. nutartimi (bylos Nr. e2-505-798/2017) konstatavo, kad egzistuoja pagrindas abejoti atsakovo sÄ Å¾iningumu, Å¡iam vykdžius sandorį su ieÅ¡kovės pajais, kai Å¡i jau buvo teismine tvarka pripažinta nemokia (nutarties 20 punktas).

Teismo vertinimu, atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos konkrečiu atveju paneigimas sukuria sÄ lygas didelei abejonei dėl tolesnio atsakovo susilaikymo nuo veiksmų, galimai apsunkinančių bÅ«simo teismo sprendimo vykdymÄ , kilti. Tokie duomenys yra pakankami iÅ¡vadai, jog, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, bÅ«tų tikėtinai apsunkintas bÅ«simo teismo sprendimo vykdymas, daryti. Todėl egzistuoja pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovas (toliau ir - apeliantas) atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti, priimti naujÄ nutartį – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:IeÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas. IeÅ¡kinyje nenurodoma, kokiu bÅ«du apeliantas galėjo pažeisti CK normas, reglamentuojančias atsiskaitymų tvarkÄ bei ieÅ¡kovės lėšas skirti atsiskaitymams pagal savo paties suteiktas paskolas. Apeliantas buvo ieÅ¡kovės pajininku, todėl neturėjo įgaliojimų valdyti ieÅ¡kovės ar vadovauti jos veiklai. IeÅ¡kovės lėšas galėjo valdyti tik jos vadovas I. G.. Pats apeliantas ginčijamų mokėjimų be ieÅ¡kovės vadovo tiesioginio nurodymo ir veiksmo atlikti negalėjo.

IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, nes galimus neteisėtus veiksmus (ginčijamus mokėjimus) atliko ne apeliantas, o ieÅ¡kovės vadovas. Ginčijami mokėjimai yra ne apelianto, o ieÅ¡kovės vadovo veiksmų rezultatas.Ginčijamos nutarties teiginiai, grindžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ kitoje byloje priimta nutartimi, yra nepagrįsti, neteisėti bei negali bÅ«ti laikomi tinkamu pagrindu pagrindžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ apelianto atžvilgiu Å¡ioje byloje.

Kitoje byloje buvusios faktinės aplinkybės savaime negali pagrįsti, kad grėsmė dėl bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo egzistuoja ir Å¡ioje byloje.Apeliantas turi Lietuvoje jo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors dalį savo turto perleido, tačiau tai buvo seniai suplanuoti veiksmai, kurie neatlikti tikslu paslėpti turtÄ ir tokiu bÅ«du iÅ¡vengti priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. Apelianto atžvilgiu nėra priimtas nė vienas sprendimas, kurio jis nebÅ«tų įvykdęs.Apelianto elgesys ir veiksmai padedant ieÅ¡kovei finansiÅ¡kai itin didelėmis sumomis yra objektyvus įrodymas, kad apelianto finansinė padėtis yra gera, kas savaime paneigia teiginius apie galimÄ teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimÄ .

Be to, tai pagrindžia apelianto versliÅ¡kumÄ , todėl nėra objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nekonstatavus grėsmės ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones netikslinga.IeÅ¡kovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio suma apeliantui yra didelė ir jis gali neturėti galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ , taip pat gali siekti iÅ¡vengti jo vykdymo.

IeÅ¡kovė pateikė įrodymus, kad apeliantas nekilnojamojo turto neturi, o visÄ turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ po jam taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo perleido ir dar iki ieÅ¡kovei bankroto bylos iÅ¡kėlimo perleido visus turėtus ieÅ¡kovės pajus. Byloje yra pakankamai duomenų apie apelianto prastÄ turtinę padėtį ir nesÄ Å¾iningumÄ .Apelianto argumentai, kad ieÅ¡kinys nėra tikėtinai pagrįstas, yra nutolę nuo ieÅ¡kinio teisinio pagrindo ir nesudaro prielaidų abejoti ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumu.

Be to, tai yra bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje egzistuoja pagrindas abejoti apelianto sÄ Å¾iningumu. Apeliantas nenurodo aplinkybių ir nepagrindžia jų įrodymais, kad jo turtinė padėtis yra gera, stabili ir kad jis turės finansinių galimybių įvykdyti teismo sprendimÄ . Apeliantas nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ar kitokį turtÄ , todėl laikytina, kad ieÅ¡kinio suma apeliantui yra didelė ir kyla reali grėsmė bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.Teismo nutartyje nurodytoje kitoje civilinėje byloje apeliantui taikytos laikinosios apsaugos priemonės siekiant užtikrinti taip pat ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymÄ .

Teismų nutartyse buvo vertinamos analogiÅ¡kos aplinkybės kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. apelianto nesÄ Å¾iningumas perleidžiant savo turimus pajus ieÅ¡kovei esant nemokiai.Vien aplinkybė, kad apeliantas buvo finansiÅ¡kai pajėgus 2015 metais, nereiÅ¡kia, jog jis ir Å¡iuo metu yra pajėgus įvykdyti ieÅ¡kovei galimai palankų teismo sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas netenkintinas.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Ä®statymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones nagrinėjimas susideda iÅ¡ dviejų stadijų – pirmiausia įsitikinama, kad, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės, galėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus sprendimas, o tuomet vertinama, ar egzistuoja poreikis užtikrinti tokį reikalavimÄ bÅ«tent praÅ¡omomis priemonėmis.

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemonės – ieÅ¡kinio sumai areÅ¡tuoti apeliantui priklausantį turtÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja abi sÄ lygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas bei yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nustačius pagrindÄ abejoti apelianto sÄ Å¾iningumu.

Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada iÅ¡ esmės grindė tuo, kad ieÅ¡kinys prima facie nepagrįstas bei nėra pagrindo konstatuoti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nes apelianto finansinė padėtis yra gera; o kitoje byloje buvusios faktinės aplinkybės savaime negali pagrįsti grėsmės sprendimo įvykdymo egzistavimui Å¡ioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad jos nepaneigia skundžiamos nutarties pagrįstumo.Minėta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Taigi, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimo iÅ¡ esmės, t. y. netiria ir nevertina ieÅ¡kinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo. IÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio matyti, kad jame nurodyti argumentai bei pateikti juos pagrindžiantys dokumentai, kurie, ieÅ¡kovės manymu, patvirtina pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turi ieÅ¡kinio pagrįstumÄ vertinti tik (ne)tikėtinumo aspektu (CPK 144 str. 1 d.).

Nors šiuo atveju apeliantas atskirajame skunde nemažai dėmesio skiria ieškinio nepagrįstumo įvertinimui, tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, su tuo apelianto dėstomi argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti nagrinėjami šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovei teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.

Sprendžiant dėl grėsmės bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp Å¡alių yra kilęs turtinio pobÅ«džio ginčas. IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti negaliojančiais jos atliktus tris mokėjimus apeliantui bei praÅ¡o taikyti restitucijÄ â€“ iÅ¡ atsakovo priteisiant ginčijamais mokėjimais gautas sumas, t. y. 60 720,63 Eur.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikÅ¡ti turtinio pobÅ«džio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikÅ¡minga ne tik ieÅ¡kinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iÅ¡kėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sÄ Å¾iningumÄ .

Laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimÄ turtÄ ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017).Pažymėtina, kad bÅ«tent Å¡iuo apelianto nesÄ Å¾iningumo aspektu pirmosios instancijos teismas ir sprendė dėl grėsmės teismo įsprendimo įvykdymui egzistavimo.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, nes byloje pateikti įrodymai, kad apeliantas dar iki 2017 m. kovo 28 d. turėjo nekilnojamojo turto, kurio vertė VĮ Registrų centras duomenimis sudarė daugiau nei 100 000 Eur, tačiau šiuo metu jo nebeturi. Atsakovas jį perleido 2017 m. kovo 27 d. dovanojimo bei pirkimo – pardavimo sutartimis tam pačiam asmeniui. Iš pateikto antstolio A. S. turto aprašo matyti, kad šiuo metu jau perleistas nekilnojamasis turtas 2016 m. spalio 13 d. dar priklausė apeliantui ir jo atžvilgiu buvo taikomas areštas.

Nors apeliantas ir nurodo, kad jo finansinė padėtis yra gera, turi nekilnojamojo turto, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų (CPK 12 str., 178 str.). Be to, ieÅ¡kovės pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ VÄ® Registrų centras patvirtina, kad apeliantas Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto neturi. Taip pat, ieÅ¡kovės teigimu, apeliantas dar iki ieÅ¡kovei bankroto bylos iÅ¡kėlimo neatlygintinai yra perleidęs visus turėtus ieÅ¡kovės pajus. Taigi, Å¡ios aplinkybės leidžia abejoti apelianto sÄ Å¾iningumu bei suponuoja iÅ¡vadÄ , kad apeliantas gali vengti bÅ«simo galimai ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.

Tai, kad apelianto atžvilgiu nėra priimtas nė vienas sprendimas, kurio jis nebÅ«tų įvykdęs, Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi. Pažymėtina ir tai, kad apeliantui laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tent jo galimo nesÄ Å¾iningumo aspektu buvo taikomos ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-6067-603/2016 procese, kur Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartyje konstatuota, kad egzistuoja pagrindas abejoti apelianto sÄ Å¾iningumu. Nors, apelianto teigimu, kitoje byloje buvusios faktinės aplinkybės negali pagrįsti grėsmės nagrinėjamoje byloje, tačiau su tuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Visų pirma, nors Å¡ios teismo padarytos iÅ¡vados ir neturi prejudicinės reikÅ¡mės nagrinėjamai bylai, tačiau taip pat ir negali bÅ«ti ignoruojamos sprendžiant analogiÅ¡kÄ klausimÄ . Antra, jau teismų konstatuotas iÅ¡vadas (apelianto nesÄ Å¾iningumas) tik patvirtina tai, kad po minėtos nutarties priėmimo apeliantas taip pat yra perleidęs ir jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ (žr. nutarties 17 p.). Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja galimo ieÅ¡kovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl pagrįstai pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – apelianto turto areÅ¡tÄ (CPK 144 str. 1 d.).

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus