6c120018-a2da-4929-b39d-0bee9600cb74 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-98-635/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12845-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.1.1; (S) 1.2.4.4.1; 2.4.6.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, nuteistojo M.

P. gynėjai advokatei AuÅ¡rinei Zaburienei, nukentėjusios S. K. atstovei advokatei Kristinai Marčienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Taip pat M. P. pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. balandžio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinės ieÅ¡kovės S. K. ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies – iÅ¡ M.

P. S. K. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kita ieÅ¡kinio dalis atmesta. Teisėjų kolegija nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. M. P. nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 24 d. bÅ«damas biudžetinės įstaigos (toliau – BÄ®) (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), pasikvietė S. K. atsigerti kavos į jo kambarį Nr. 10, po ko apie 2.00 val. S. K., norint iÅ¡eiti miegoti į savo kambarį, M. P. jÄ pakėlęs, nunešė ir paguldė ant savo lovos, kur užgulęs ir prispaudęs savo kÅ«nu gulinčiÄ nukentėjusiÄ jÄ , taip atimdamas pastarajai galimybę prieÅ¡intis, numovė jos kelnes ir kelnaites bei jėga rankomis praskėtęs kojas ir per prievartÄ Ä¯vesdamas savo lytinį organÄ S. K.

į makÅ¡tį, atliko lytinį aktÄ prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ ir taip nukentėjusiÄ jÄ išžagino bei tiesiogiai dėl Å¡ių nusikalstamų veikų įtakos sutrikdė nukentėjusiosios S. K. psichinę sveikatÄ , sukeldamas jai kitas reakcijas į stiprų stresÄ , kuris tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu atsirado nuo jo nusikalstamų veiksmų, t. y. padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes po nusikalstamų veiksmų S. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau kaip deÅ¡imt dienų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 2.1. Nuosprendyje nurodytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi su S. K. nebuvo nei savanoriÅ¡ko, nei prievartinio lytinio akto.

Pažymėtina, kad nuosprendis grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, o kiti parodymai vertinami selektyviai – akcentuojant tik nuteistojo kaltę pagrindžiančius įrodymus ir ignoruojant teisinančius. 2.2. Pažymėtina, kad, iÅ¡skyrus nukentėjusiosios parodymus, byloje nėra neginčijamai patvirtinančius nuteistojo kaltę dėl prievartinio lytinio santykiavimo su S. K.. 2.3. Tai, kad apskritai nebuvo tokio lytinio akto, patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, ir 2021 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys, ir 2021 m. birželio 10 d. kitų daiktų apžiÅ«ros protokole užfiksuotas skambutis į bendrÄ jį pagalbos centrÄ .

Akcentuotina, kad tai, jog 2021 m. gegužės 13 d daiktų apžiūros protokolas nurodyta, kad apžiūrėti nukentėjusiosios džinsai ir apatinės kelnaitės, ant kurių stebimos rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes, nereiškia, jog tai ir yra kraujo dėmės – byloje nėra duomenų apie tai, ar tai tikrai kraujo dėmės ir kada jos galėjo atsirasti. 2.4. Byloje esanti Specialisto išvada Nr. G 468/2021 (03) paneigia nukentėjusiosios ir kitų liudytojų nurodomas aplinkybes apie tai, kad ji kraujavo.

Atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji buvo apžiÅ«rėta praėjus tik kelioms valandoms po tariamo iÅ¡prievartavimo, tačiau kaip nurodyta iÅ¡vadoje, nukentėjusiosios tepinėliuose nebuvo rasta ne tik spermijų, bet ir kraujo pėdsakų. 2.5. Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ir liudytojų A. K. bei O. S., buvusių įvykio metu kambaryje ir, anot teismo, tiesiogiai mačiusį lytinį aktÄ bei girdėjusių nukentėjusiosios Å¡auksmus bei prieÅ¡inimÄ si, parodymais. Tačiau nėra aiÅ¡ku, kokiais duomenimis remdamasis teismas nustatė, kad minėti asmenys matė vykstantį lytinį aktÄ .

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai į pagalbÄ neatėjo kambaryje buvę du vyrai, nes vienas, miegojęs gretimoje lovoje, buvo smarkiai girtas, o kitas miegojo arčiau durų. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustas A. K. parodė, kad jis gulėjo savo lovoje, galvos nebuvo pakėlęs, kambaryje buvo tamsu. Apie tai, kad vyksta lytiniai santykiai A. K. sprendė iÅ¡ garsų, kuriuos girdėjo. A. K. nurodė, kad jis manė, kad nuteistasis pradėjo prievartauti S., tačiau jis nematė, kokie veiksmai buvo daromi.

Taip pat liudytojas A. K. nurodė, kad tuo metu kambaryje buvęs O. S. matė, dar nemiegojo. Nurodė, kas vėliau O.s stojosi, sakė, reikia kažkÄ daryti, o jis (A. K.) sakė, kad nelįstų, nes nežino, kÄ M. P. gali padaryti. Tuo tarpu O. S. nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes: jis nieko negirdėjo, negirdėjo, kad bÅ«tų ta mergina Å¡aukusi ar kvietusi pagalbÄ ; jis pabudo, kai į kambarį kažkas atėjo ir uždegė Å¡viesÄ ; jokių garsų, kad bÅ«tų atliekami lytiniai santykiai negirdėjo, nes kietai miegojo.

Tad yra akivaizdÅ«s prieÅ¡taravimai tarp liudytojų parodymų, kurių teismas nepaÅ¡alino. Liudytojų A. K. ir O. S. parodymai patvirtina, jog teismo iÅ¡vada, kad jie tiesiogiai matė lytinį aktÄ ir girdėjo nukentėjusiosios Å¡auksmus, prieÅ¡inimÄ si, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. 2.6. Apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas ir kitų liudytojų (S. Ž., D. P., E. D., R. V.) parodymais, kurie apskritai nematė įvykio ir negirdėjo jokio pagalbos Å¡auksmo.

Bylos duomenys patvirtina, kad į 10 kambarį nakvynės manų darbuotojai atėjo ne todėl, kad girdėjo iÅ¡ Å¡io kambario sklindantį triukÅ¡mÄ , pagalbos Å¡auksmÄ ar pan., o todėl, kad 9 kambaryje nerado S. ir jos ieÅ¡kojo. S. Ž. parodė, kad pamatė tik tai, kaip M. P. nuÅ¡oko nuo S. ir kad abu asmenys buvo iki kelių nusmauktomis kelnėmis. Liudytoja apklausta nakvynės namų darbuotoja D. P. parodė, kad S. K. jai pasakė, jog yra iÅ¡prievartauta, kad jÄ iÅ¡draskė, kad ji kraujuoja, tačiau apžiÅ«ros metu specialistai nustatė, kad S. K. jokie iÅ¡oriniai sužalojimai nebuvo padaryti.

Liudytoja apklausta E. D. patvirtino tik aplinkybę apie tai, jog kartu su nuteistuoju vartojo alkoholinius gėrimus, o apie iÅ¡prievartavimÄ sužinojo tik vėliau. Liudytoja R. V. parodė, kad nukentėjusioji įvykio aplinkybes kiekvienÄ kartÄ pasakojo vis kitaip, tačiau teismas vis tiek nukentėjusiosios parodymus laikė nuosekliais ir nekeliančiais abejonių, o neatitikimus, nurodant įvykio aplinkybes vis kitaip, laikė savaime suprantamais. 2.7. Teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji neturėjo kito pagrindo verkti bei sakyti, kad jÄ išžagino yra neobjektyvi, nes bylos nagrinėjimo metu (liudytojo S. Ž. parodymais) nustatyta, kad nukentėjusioji pradėjo verkti tik tada, kai jai buvo liepta kartu su nuteistuoju palikti nakvynės namus, o drebėti ji galėjo ir visiÅ¡kai dėl kitų priežasčių (daug nepažįstamų žmonių, Å¡urmulys ir pan.).

Neturėdama kur eiti, nukentėjusioji ir galėjo M. P. apkaltinti nebūtais dalykais.

3. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas.

4. Teismo posėdyje nuteistojo M. P. gynėja advokatė AuÅ¡rinė Zaburienė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti – panaikinti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

5. Teismo posėdyje nukentėjusios S. K. atstovė advokatė Kristina Marčienė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Teismo posėdyje prokurorė Jurgita Rumbinaitė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio pažeidimų, netinkamai vertindamas byloje surinktus įrodymus, liudytojų ir nukentėjusios parodymus. Å ie pažeidimai, pasak apelianto, lėmė neteisėto ir nepagrįsto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, kuriais remdamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, nusprendžia, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio. Å i iÅ¡vada bus grindžiama toliau nurodytais argumentais.

9. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal jÄ teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vadinasi, įstatymas nustato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

10. Esminiu pažeidimu, pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2010, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-117-303/2016).

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å is principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kuriÄ abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti.

12. AiÅ¡kinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiÅ¡kinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonių, aiÅ¡kinamų kaltinamojo naudai, sÄ raÅ¡as. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikÅ¡mingų aplinkybių) buvimo, dėl sÄ lygų, bÅ«tinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylÄ sprendžiamų klausimų.

13. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Pažymėtina ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-689/2018).

14. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad apeliaciniame skunde iÅ¡reikÅ¡ta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams, BPK 305 straipsnio nuostatų pažeidimo yra nepagrįsta.

15. M. P. Å¡ioje byloje yra nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis išžagino S. K. ir dėl Å¡ios nusikalstamos veikos įtakos sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatÄ .

16. Esminis nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu motyvų yra susijęs su argumentais, jog teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, kurių, pasak apelianto, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Skunde taip pat detaliai analizuojami liudytojų parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir daroma iÅ¡vada, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, jie nepatvirtina nuteistojo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija Å¡iuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. Visų pirma pažymėtina, kad kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui įrodinėjimo specifika yra ta, kad paprastai pagrindinis informacijos Å¡altinis apie veikos aplinkybes yra nukentėjusysis, nes liudytojų gali iÅ¡ viso nebÅ«ti, daiktinių įrodymų – taip pat. Be nukentėjusiojo, kiti svarbÅ«s įrodymų Å¡altiniai tokiose bylose – teismo medicinos specialistų iÅ¡vados, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų iÅ¡vados, daiktiniai įrodymai (kraujo, spermos pėdsakai ir kt.), iÅ¡vestiniai įrodymai – asmenų, kurie sužinojo iÅ¡ nukentėjusiojo apie jo patirtÄ prievartÄ , parodymai.

Taigi, nukentėjusiojo parodymų patikimumas tokiose bylose yra labai svarbus, kita vertus, nežymÅ«s jo parodymų netikslumai, ne visų seksualinio smurto aplinkybių nurodymas iÅ¡ karto, turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir jos poveikį nukentėjusiajam (kuris patiria Å¡okÄ , gėdÄ , nesaugumÄ , kaltės jausmÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. . 2K-29-976/2022).

18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, teismas nukentėjusiosios parodymus vertino laikydamasis teismų praktikoje suformuotų nukentėjusiųjų nuo seksualinių nusikaltimų parodymų vertinimo taisyklių. Visų pirma, pažymėtina, kad apie savo išžaginimÄ nukentėjusioji nurodė tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56-57), tiek teisminio nagrinėjimo metu (3 t., b. l. 75-82). Antra, nukentėjusiosios parodymai buvo tikrinti gretinant juos su kitais byloje surinktais įrodymais – teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (t. 1, b. l. 117-125), daiktų apžiÅ«ros protokolu (2 t., b. l. 24-33), nutarimu priduoti saugojimui daiktus (2 t., b. l. 162-165,168).

Nukentėjusiosios parodymus dėl jos patirto išžaginimo patvirtina iÅ¡ esmės netiesioginiai įrodymai – S. K. tetos R. V. parodymai apie tai, kad, grįžusi iÅ¡ nakvynės namų S. papasakojo jai ir močiutei, kad buvo iÅ¡prievartauta – vaikinas, gyvenantis nakvynės namuose, pakvietė iÅ¡gerti kavos, o iÅ¡gėrus kavÄ , jos neiÅ¡leido iÅ¡ kambario, nusinešė į lovÄ , numovė kelnes ir iÅ¡prievartavo; apie tai, kad yra iÅ¡prievartauta S. K. pasakojo ir D. P. – nakvynės namų darbuotojai; padarytÄ veikÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ patvirtina ir liudytojo S. Ž. (nakvynės namų socialinio darbuotojo) parodymai, kad užėjęs į kambarį jis pamatė lytinį aktÄ ; tai, kad yra iÅ¡prievartauta, S. K. nurodė ir tame pačiame kambaryje buvusiam O.

S.; liudytojas A. K., taip pat buvęs tame pačiame kambaryje, parodė, kad M. P. S. K. pasiguldė į lovÄ ir nepaisydamas jos praÅ¡ymų paleisti, prievartavo; pirmosios instancijos teismas taip pat tyrė ir vertino nukentėjusiosios medicininius dokumentus, iÅ¡ kurių matyti, kad po patirtų įvykių jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Nagrinėjamu atveju pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymais nesudaro ir aplinkybė, jog liudytoja R. V. (nukentėjusiosios teta) parodė, kad S. K., pasakodama įvykio aplinkybes, nurodė, kad galėjo ir ne viskÄ prisiminti, kad vienÄ kartÄ pasakojo, jog M.

P. suplėšė drabužius, numovė kelnes ir uždėjo rankÄ ant burnos, o kartÄ sakė, kad per kiemÄ už plaukų tempė, po to, kad pati nuėjo pas vyriÅ¡kį. Nors nukentėjusioji tetai ne visiÅ¡kai identiÅ¡kai pasakojo įvykio aplinkybes, tačiau tai nėra pagrindas jų nepripažinti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Pažymėtina, kad dėl esminių Å¡iai bylai aplinkybių nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės nesiskyrė, o neesminiai neatitikimai, įvertinus nukentėjusiosios subjektyvų gebėjimÄ Ä¯siminti ir perteikti informacijÄ , taip pat atsižvelgus tai, jog nukentėjusioji davė parodymus apie patirtÄ seksualinę prievartÄ . t. y. apie situacijÄ , kuri jai buvo ypatingai nemaloni ir kėlė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, yra objektyviai pateisinami.

Å iuo atveju taip pat pažymėtina, kad Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85 TPK-163/2021 nurodyta, jog S. K. galėjo suvokti konkrečias faktines bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, jos atžvilgiu atliekamų veiksmų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę, galėjo duoti apie tai parodymus; jai nebÅ«dingas padidintas polinkis fantazuoti. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios parodymai buvo tinkamai patikrinti ir įvertini kaip patikimi, be kita ko, kartu vertinant ir tai, kad nukentėjusiajai nustatytas lengvas protinis atsilikimas su kitais elgesio sutrikimais.

19. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prieÅ¡ingai, nei nurodė teismas, nei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, nei 2021 m. gegužės 6 d. – 2021 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolas, nei 2021 m. birželio 10 d. kitų daiktų apžiÅ«ros protokole ar 2021 m. gegužės 13 d. daiktų apžiÅ«ros protokolas nelaikyti įrodymais, patvirtinančiais nukentėjusiosios parodymus apie buvusį prievartinį lytinį aktÄ . Teisėjų kolegija su Å¡ia skundo nuostata nesutinka.

Visų pirma, pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės suponuoja pareigÄ vertinti tiek kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, tiek jų visumÄ . Antra, apelianto nurodyti duomenys ne tik nepaneigia nuteistojo kaltės, tačiau ir laikytini patvirtinančiais nukentėjusiosios parodymų patikimumÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, 2021 m. balandžio 24 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad bloke Nr. 10 yra matomos trys lovos, stalas, dvi kėdės ir įvairÅ«s buitiniai daiktai, iÅ¡mėtyti rÅ«bai bei maisto produktai – Å¡ias aplinkybes, t. y. kambaryje buvusių daiktų ir baldų lokacijÄ nurodė ir nukentėjusioji, duodama parodymus. 2021 m. gegužės 6 d.

– 2021 m. gegužės 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys iš policijos pareigūnų Body kamerų, kur be kita ko, užfiksuota tai, kad apklausiamas darbuotojas pasakoja, jog patalpoje (Nr.

10) įjungęs Å¡viesÄ pamatė, kaip M. P. santykiavo su S. K., staigiai nuÅ¡oko nuo jos ir apmovė kelnes; S. K. paaiÅ¡kina, kad kai visi išėjo iÅ¡ patalpos (Nr.

10) M. siÅ«lė jai draugauti, ji nesutiko, bet jis paguldė jÄ ant lovos, numovė kelnes ir iÅ¡tvirkino. 2021 m. birželio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro 2021 m. balandžio 24 d. 02 val. 21 min. informacinėje sistemoje gautas skambutis, kuriuo praneÅ¡ta apie nakvynės namuose iÅ¡prievartautÄ moterį. 2021 m. gegužės 13 d. daiktų apžiÅ«ros protokole nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėti nukentėjusiosios džinsai ir apatinės kelnaitės, ant kurių stebimos rudos spalvos dėmės, panaÅ¡ios į kraujo dėmes. Taigi visi Å¡ie minėti įrodymai, prieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, laikytini patvirtinančiais nukentėjusiosios parodymus apie patirtÄ prievartinį lytinį aktÄ .

20. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad Specialisto išvada Nr. G 468/2021 ne patvirtina o paneigia jo kaltę dėl nukentėjusiosios išžaginimo. Minėtoje išvadoje nurodyta, kad S. K. kūne, išorinių lytinių organų srityje ir išeinamosios angos aplinkoje išorinių mechaninių sužalojimų nekonstatuota; ginekologinės apžiūros metu rastas makšties prieangio begyjantis vientisumo pažeidimas, galėjo būti padarytas gimdymo metu; gimdos kaklelio gleivinės pažeidimas galėjo susidaryti tiek po gimdymo, tiek ir lytinio akto metu, o S. K. tepinėliuose ir tamponėliuose su makšties turiniu spermijų nerasta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, jog S. K. tepinėliuose su makÅ¡ties turiniu spermijų nerasta, sužalojimų iÅ¡orinių lytinių organų srityje nebuvimas ar gimdos kaklelio gleivinės pažeidimo susidarymo galimybė tiek po gimdymo, tiek ir lytinio akto metu, savaime nelaikytinos kaip paneigiančios nuteistojo kaltę ar sudarančios pagrindÄ abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Visų pirma, nagrinėjamu atveju nukentėjusioji nenurodė, kad aktyviai fiziÅ¡kai prieÅ¡inosi nuteistojo veiksmams.

Kaip matyti iš Teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 85 TPK-163/2021, specialistai konstatavo, kad efektyviau pasipriešinti M. P. veiksmams S. K. negalėjo tiek dėl savo fizinių duomenų: įvykio metu svėrė 38 kg., balsas duslus, tylus net ir šaukiant, tiek dėl žemų intelektinių gebėjimų, menkų problemų sprendimo įgūdžių, asmenybės bruožų, kaip polinkis pasiduoti įtakai, paklusti bei dėl tuometinių emocinių išgyvenimų: įtariamojo smurto baimės, išgyvenamo streso ir bejėgiškumo, nesulaukiant aplinkinių pagalbos.

Antra, Å¡iuo atveju nukentėjusioji nenurodė, kad M. P. baigė lytinį aktÄ . PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad lytinis aktas buvo nutrauktas į kambarį įėjus nakvynės darbuotojui S. Ž. ir uždegus Å¡viesÄ . Taigi Å¡iuo atveju aplinkybė, jog S. K. tepinėliuose su makÅ¡ties turiniu spermijų nerasta, nesudaro pagrindo paneigti buvus prievartinį lytinį aktÄ .

21. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo, savo nesutikimÄ su byloje atliktu įrodymų vertinimu jis grindžia ir liudytojų parodymų netinkamu vertinimu.

22. Apeliantas teigia, kad nei A. K., nei O. S., buvę tame pačiame kambaryje, tiesiogiai nematė lytinio akto tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, o taip pat tarp Å¡ių liudytojų parodymų yra prieÅ¡taravimų, kurie bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo paÅ¡alinti.

23. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojas O. S. nurodė, kad jis apie įvykį neprisimena, jį iÅ¡tiko epilepsijos priepuolis, prarado atmintį ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. O. S. ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad jis negirdėjo, jog mergina bÅ«tų Å¡aukusi ar kvietusi pagalbÄ ; jis pabudo, kai į kambarį kažkas atėjo ir uždegė Å¡viesÄ ; tada pamatė lovoje gulinčius M. su ta mergina, kuri pasakė, kad jÄ iÅ¡prievartavo M.. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis nepamena momento, kad bÅ«tų Å¡aukęs M., kad jis liautųsi, gal per miegus Å¡aukė, nesuprasdamas, kas vyksta, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai suprato, kas vyksta.

24. Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustas A. K. parodė, kad M. vėliau pradėjo prie S. kabinėtis, norėjo pabučiuoti, o ji sakė „nereikia, ne ne“. Pasak liudytojo, po to, kai Å¡viesa jau buvo iÅ¡jungta, M. P. S. paėmė į rankas, paguldė į savo lovÄ ir paskui pradėjo jÄ turbÅ«t prievartauti. Liudytojas teigė girdėjęs, kaip S. prašė jÄ paleisti, tačiau M. P. tylėjo ir prievartavo; paties lytinio akto nematė – tik iÅ¡ garsų sprendė. Vėliau atėjo budėtojas Saulius atėjo, įjungė Å¡viesÄ ir M. su S. iÅ¡Å¡oko iÅ¡ lovos; jie iki pusės buvo nuogi. Taip pat nurodė, kad jie abu su kambarioku nemiegojo ir girdėjo, kas vyksta.

25. Sutiktina su apeliantu, jog nei O. S., nei A. K. tiesiogiai nematė vykstančio lytinio akto, tačiau Å¡i aplinkybė nelaikytina pakankama savaime paneigti lytinio akto faktÄ .

26. IÅ¡ liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad jis girdėjo, kaip S. sakė M. nelįsti prie jos, sakė, kad ji po operacijos, prašė neprievartauti, sakydama, kad paskambins į policijÄ , tačiau M. vis tiek lindo prie jos. Liudytojas taip nurodė girdėjęs garsus, kurie įprastai girdimi atliekant lytinį aktÄ . Parodė, kad atsidarius durims ir budėtojui įjungus Å¡viesÄ , nuteistasis ir nukentėjusioji paÅ¡oko iÅ¡ lovos – M.

P. ir S. K. buvo nusirengę iki pusės; abudu buvo be kelnių. A. K. taip pat teigė, kad S. K. iÅ¡ pradžių juokavo, bet kai M. P. jÄ pasiguldė į lovÄ â€“ iÅ¡ karto nesutiko, prieÅ¡inosi, prašė, kad paleistų, teigė, kad ji nenori. Liudytojas nurodė supratęs, kad M. P. jÄ prievartauja. Kolegijos vertinimu, Å¡ie parodymai, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, tarp jų ir nukentėjusiosios, ir liudytojo S. Ž. parodymai, vertintini kaip patvirtinantys lytinio akto faktÄ .

27. Nors apeliantas akcentuoja egzistuojant prieÅ¡taravimÄ tarp minėtų liudytojų parodymų, nes O. S. nurodė negirdėjęs ir nematęs lytinio akto, nesakęs, kad reikia imtis kažkokių veiksmų stabdant nuteistÄ jį, o A. K. teigė, jog ir jis, ir O. S. girdėjo, kas vyksta, pažymėtina, kad liudytojas O. S. kategoriÅ¡kai neneigė girdėjęs vykstant lytinį aktÄ . Kaip jau minėta, liudytojas O. S. nurodė, kad jis nepamena momento, kad bÅ«tų Å¡aukęs M., kad jis liautųsi ir nurodė, kad gal per miegus Å¡aukė, nesuprasdamas, kas vyksta, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai suprato, kas vyksta.

Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantas, O. S. nepatvirtino nematęs ir negirdėjęs kas vyksta – jis tik nurodė, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negali tiksliai prisiminti aplinkybių. Todėl, kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog liudytojas O. S., įvykio metu buvęs neblaivus, negalėjo tiksliai prisiminti aplinkybių, kurias nurodė liudytojas A. K., negali būti vertinama kaip šių liudytojų parodymų prieštaravimas.

28. Nors skunde akcentuojama, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas ir kitų liudytojų (S. Ž., D. P., E. D., R. V.) parodymais, apskritai nemačiusiais įvykio, negirdėjusiais jokio pagalbos šauksmo ir apie įvykį sprendusiais iš nukentėjusiosios parodymų, kolegija pažymi, kad nors apelianto minimų liudytojų parodymai yra netiesioginiai, nes šie asmenys apie įvykio aplinkybes sužinojo iš nukentėjusiosios arba vieni iš kitų, tačiau tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, jie visi yra reikšmingi įrodinėjimo procese. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus byloje esančius įrodymus, tiek tiesioginius (nukentėjusiosios parodymus), tiek netiesioginius, ir teisingai pažymėjo, kad nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o įrodymų visuma pagrindžia S. K. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes.

29. Nors apeliantas skunde taip pat akcentuoja, jog nakvynės budėtojas į kambarį užėjo ne todėl, kad girdėjo iÅ¡ Å¡io kambario sklindantį triukÅ¡mÄ , pagalbos Å¡auksmÄ ar pan., o todėl, kad kitame kambaryje nerado S. K. ir jos ieÅ¡kojo, tačiau nenurodo kodėl Å¡i aplinkybė vertintina kaip paneigianti nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Å ioje nutartyje jau minėta, kad S. K. fiziÅ¡kai aktyviai nesiprieÅ¡ino, taip pat intensyviai nuolat garsiai neÅ¡aukė, todėl aplinkybė, jog budėtojas negirdėjo nukentėjusiosios klyksmų, savaime nepaneigia prievartinio lytinio akto egzistavimo fakto.

Pastebėtina, kad tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis apskritai neigia buvus lytinį aktÄ , tačiau nepateikia vertinimo dėl tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų S. Ž. ir A. K. nurodytos aplinkybės – tai, kad uždegus kambaryje Å¡viesÄ ir nukentėjusioji, ir nuteistasis buvo nusmauktomis kelnėmis ir nuteistasis gulėjo ant S. K..

30. Skunde taip pat teigiama, jog teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusioji neturėjo kito pagrindo verkti ir sakyti, kad jÄ išžagino, yra neobjektyvi, nes bylos nagrinėjimo metu liudytojo S. Ž. parodymais nustatyta, kad nukentėjusioji pradėjo verkti tik tada, kai jai buvo liepta kartu su apeliantu palikti nakvynės namus, o drebėti ji galėjo ir visiÅ¡kai dėl kitų priežasčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, momentas, kada nukentėjusioji pradėjo verkti, ir verksmo / drebulio priežastys, įvertinus byloje surinktų duomenų visetÄ , nelaikytini pakankamais iÅ¡vadai, jog nukentėjusioji melagingai apkaltino nuteistÄ jį išžaginimu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reakcija į patirtÄ seksualinę prievartÄ yra individuali ir vienokia ar kitokia asmens reakcija negali bÅ«ti savaime paneigiančia ar patvirtinančia seksualinės prievartos faktÄ . Taip pat atmestina ir apelianto versija, jog nukentėjusioji M. P. apkalbėjo dėl to, kad ji neturėjo kur eiti. Visų pirma, iÅ¡ apeliacinio skundo turinio nėra aiÅ¡ku, kaip galbÅ«t melagingas nukentėjusiosios praneÅ¡imas susijęs su jos gyvenamosios vietos užtikrinimu. Antra, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, po įvykio nukentėjusioji grįžo gyventi pas močiutę.

31. Taigi kaip matyti iÅ¡ nurodytų aplinkybių, M. P. savo nesutikimÄ su byloje atliktu įrodymų vertinimu iÅ¡ esmės grindžia tik selektyviai atrinktais duomenimis, aplinkybėmis, kurios, vertinant atsietai, gali bÅ«ti laikomos palankios nuteistajam. Tačiau kaip minėta, iÅ¡vadų dėl asmens kaltės pagrįstumas yra siejamas su įrodymų vertinimo visumos reikalavimu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto iÅ¡vada ir pan.). Šių reikalavimų nagrinėjamoje byloje, kaip jau nurodyta ir aptarta, buvo laikomasi. Pirmosios instancijos teismas apelianto akcentuojamas aplinkybes dėl nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų patikimumo, specialisto iÅ¡vadoje konstatuotų aplinkybių ir kitų reikÅ¡mingų duomenų, įvertino kitų byloje iÅ¡tirtų įrodymų kontekste, kurių visuma nukentėjusiosios pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ ne paneigia, kaip teigiama skunde, o patikimai jÄ patvirtina.

32. Darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė M. P.veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.  Pagal BK 149 straipsnio 1 dalį išžaginimas – tai lytinis santykiavimas su žmogumi prieÅ¡ jo valiÄ , panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Esminis išžaginimo požymis, skiriantis jį nuo nenusikalstamų veikų, yra tas, kad lytiÅ¡kai santykiaujama prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ , t. y. nesutinkant vienam iÅ¡ asmenų, dalyvaujančių lytiÅ¡kai santykiaujant. Vieno iÅ¡ asmenų nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ . Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos – arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-895/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-441-677/2016 ir kt.) 33.

Byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad M. P. prieÅ¡ nukentėjusiosios S. K. valiÄ lytiÅ¡kai santykiavo nesant nukentėjusiosios sutikimo lytiniams santykiams ir nuteistajam tai aiÅ¡kiai suprantant. Neabejotina, kad nukentėjusiosios praÅ¡ymas liautis, bandymas nustumti nuteistÄ jį, leido nuteistajam aiÅ¡kiai suprasti, jog lytinių santykių nukentėjusioji su juo nenori. Tai, kad nukentėjusioji nesiprieÅ¡ino aktyviais veiksmais – nuolat neÅ¡aukė, nebandė bėgti, nenaudojo nuteistojo atžvilgiu fizinės jėgos – iÅ¡vados, kad nukentėjusioji lytinių santykių nenorėjo, nepaneigia.

34. Taigi jokių pagrįstų abejonių dėl M. P. veikos kvalifikavimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį teisingumo, jo kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisėjų kolegijai nekyla – nuteistasis M. P. pagrįstai pripažintas kaltu dėl BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

35. Byloje surinktų duomenų taip pat pakanka įsitikinti ir M. P. kalte padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. Tačiau kadangi apeliaciniame skunde nėra nurodoma argumentų, kuriais bÅ«tų kvestionuojama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl M. P. kaltės padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.

36. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. P. baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas tinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ : vertino kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , paÅ¡alino prieÅ¡taravimus tarp įrodymų, pasisakė dėl įrodymų patikimumo, darydamas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių, sujungė juos į loginę visumÄ . Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencija ir prerogatyva.

Vien tai, kad teismai įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo nuteistasis ir jo gynėjas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir (ar) in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-628/2021). Nenustačiusi esminių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo.

37. Atsižvelgusi į apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos ribas (apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis)), teisėjų kolegija, konstatavusi, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir iÅ¡teisinti nuteistojo dėl nusikalstamų veiks, numatytų BK 149 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir įvertinusi, kad skunde nėra nurodyta argumentų, kuriais bÅ«tų kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl bausmės nuteistajam skyrimo, Å¡iuo klausimu nepasisako.

Dėl praÅ¡ymo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ 38. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2022 m. vasario 22 d. Nr. (12.34Mr) PT-1492). Pažymoje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. K. pagal 2022 m. sausio 19 d. sprendimÄ Nr. (8.3Mr.)TP-22-T-71-617 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 70,00 Eur iÅ¡laidų.

39. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti). BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, atlyginimo turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.).

40. Remiantis aptartu proceso iÅ¡laidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu ir Å¡iuo klausimu suformuota teismų praktika, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nuteistojo pateiktas apeliacinis skundas atmetamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo priteisimo iÅ¡ M. P. tenkintinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: nuteistojo M. P. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo M. P. 70,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už antrinę teisinę pagalbÄ ). Teisėjai Daiva Jazbutienė Edita Lapinskienė Linas Pauliukėnas