2025-09-15 Nr. CB-5138-2-69-3-07853-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedTeismai, atmesdami ieškovės reikalavimą pakeisti šiuo metu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę žemės sklypo bendraturčiams teismo keliu keisti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Esant bendraturčių nesutarimui, teismas atsisakė išspręsti ginčą ir pakeisti naudojimosi tvarką taip, kad ji atitiktų kiekvieno bendraturčio interesus.
Legislator headnote
AI generated2025-09-15 Nr. CB-5138-2-69-3-07853-2023-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti.
Full text
Nr. DOK-3164
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07853-2023-0
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,
susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 29 d. paduotu ieškovės O. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. birželio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. K., O. S. ir G. A. patikslintą ieškinį atsakovams A. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, ir M. R. dėl vienašalio sutikimo ir susitarimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pripažinimo negaliojančiais bei žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo arba pakeitimo bei atsakovo A. G. priešieškinį ieškovėms L. K. ir O. S. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. birželio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškinys ir priešieškinis buvo atmesti.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą pakeisti šiuo metu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę žemės sklypo bendraturčiams teismo keliu keisti naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką. Esant bendraturčių nesutarimui, teismas atsisakė išspręsti ginčą ir pakeisti naudojimosi tvarką taip, kad ji atitiktų kiekvieno bendraturčio interesus.
2. Teismas pažeidė CK 4.81 straipsnio 1 dalį, neteisingai aiškino CK 4.81 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę ir ja nepagrįstai grindė bendraturčių teisės pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ribojimą. Notaro patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, kadangi joje priskirtos naudotis žemės sklypo dalys neatitinka faktiškai bendraturčių, kaip butų savininkų, iki tol naudotų bei nepertraukiamai iki šiol naudojamų dalių, o jiems tapus žemės sklypo bendraturčiais – jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių.
3. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai) neatsižvelgė, nevertino ir nepasisakė dėl ieškovų nurodytų aplinkybių apie bendraturčių, kaip butų savininkų, susitarimą ir nuo pradžių nusistovėjusią bei faktiškai iki šiol nepakitusią naudojimosi žemės sklypu tvarką po to, kai naujomis žemės sklypo bendraturtėmis tapo O. S., L. K. ir M. R.. Teismai nepasisakė dėl pradinio susitarimo tarp bendraturčių (butų savininkų) reikšmės – nevertino, ar buvo pagrindas notariniu susitarimu pakeisti nuo pradžių nusistovėjusią ir bendraturčių (butų savininkų) sutarimu faktiškai egzistavusią naudojimosi žemės sklypu tvarką.
4. Teismai, pasisakydami dėl bendraturčių teisės (teismo keliu) pakeisti anksčiau nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad, pasikeitus objektyvioms aplinkybėms, anksčiau nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti pakeista (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Bendraturčių teisė keisti anksčiau nustatytą žemės sklypo naudojimosi tvarką yra įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009, taip pat 2010 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 234/2010.
5. Reikalavimą dėl naujos naudojimosi tvarkos teismas atmetė, nurodęs, kad naujoji naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka dabar galiojančios, tokiu būdu teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kad įvykus tam tikriems juridiniams faktams, bendraturčiai turi teisę reikalauti pakeisti nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2005; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios faktinės aplinkybės buvo pakankamos pakeisti notaro patvirtintą susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.
6. Teismas visiškai neišsprendė šalių ginčo, t. y. ieškovų siūloma naudojimosi tvarka nebuvo įvertinta pagal teismų praktikoje nustatytus kriterijus, o galimybė pakeisti pačią tvarką paneigta konstatavus, kad tai pažeistų anksčiau nustatytą naudojimosi tvarką, taip prioritetą suteikiant iš esmės vieno bendraturčio interesams.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti ieškovei O. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 342 (tris šimtus keturiasdešimt du) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. rugpjūčio 18 d. „Perlas Finance“ mokėjimu TID 02431101.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Donatas Šernas
Irmantas Šulcas