6c10dbc7-e697-4e7d-8dd2-1ba17edde154 · Regionų administracinis teismas

?S P R E N D I M A S Administracinė byla Nr. I-1266-505/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02551-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 20.5.1; 51.4; 55.1.1 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. C. (A. C.), atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

C. (A. C.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. C. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–9) nurodė, kad jis nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2015 m. gruodžio 5 d. bausmę atliko Marijampolės pataisos namų 12 bÅ«ryje, kur iÅ¡ viso buvo 80–100 žmonių, miegamosiose patalpose 15–30 nuteistųjų.

Nuo 2015 m. gruodžio 5 d. iki 2016 m. birželio 9 d. jis gyveno 8 būryje, kuriame buvo 50–80 asmenų, miegamosiose patalpose – 15–25 asmenys. Nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. jis kalėjo 11 kameroje, ir joje buvo 5–6 asmenys. Nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo apgyvendintas 8 būryje. Teigė, kad gyvenamosiose patalpose trūko ploto, kurį dar labiau mažino ten buvę baldai. Minėjo, jog sanitarinis mazgas visiškai neatitiko higienos normų, kadangi jame buvo prausykla su 5 kranais, kuriais bėgo tik šaltas vanduo, 2 sėdimi tualetai ir 3 pisuarai, kuriais vienu metu naudojosi 50–100 nuteistųjų.

Sanitariniame mazge nebuvo įrengta ventiliacijos, taip pat nebuvo užtikrintas asmens privatumas jame. Dėl tokių kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė sveikatos sutrikimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų. Prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko (b. l. 13–22). Marijampolės pataisos namų nuteistiesiems bÅ«riuose esančiose patalpose miegamųjų vietų skaičius numatytas toks, kad kiekvienam nuteistajam tektų 3,1 kv. m, o nuteistųjų skaičius priklauso nuo miegamųjų vietų įrengimo skaičiaus.

Marijampolės pataisos namai tinkamai laikosi teisės aktų reikalavimų, o pareiškėjo teiginys dėl per mažo ploto yra niekuo nepagrįstas, todėl atmestinas. Paminėjo, jog pareiškėjui gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta ir jam esant 11 kamerų tipo patalpoje. Pažymėjo, kad patalpos vėdinamos per atidaromus langus, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog 8 būryje yra 3 pisuarai ir 3 unitazai, prausykloje 5 praustuvės. Atkreipė dėmesį, jog visų būrių sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais ir privatumas juose yra užtikrinamas.

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų nustatyti gyvenamųjų patalpų atitiktį higienos normoms. Marijampolės pataisos namų Ūkio skyriaus darbuotojai nuolat stebi ir tikrina patalpas, esant poreikiui atlieka einamuosius remonto darbus. Akcentavo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiÅ¡kėjo moralinių iÅ¡gyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi bÅ«tų buvę kalinimo buitinės sÄ lygos ar patalpų užpildymas.

Dėl buitinių sÄ lygų ar su tuo susijusių problemų pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Psichologinę ir Sveikatos priežiÅ«ros tarnybas, kurių darbuotojai turi reikiamÄ kompetencijÄ Ä¯vertinti asmens negatyvių psichinių iÅ¡gyvenimų apimtis ir siÅ«lyti direktoriui sprendimus dėl pagalbos tokiam asmeniui. Todėl, Marijampolės pataisos namų nuomone, nei nuteistojo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ , nei įvardyta Å¡ios žalos piniginė apimtis neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.

Mano, kad Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iÅ¡ trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ .

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2017 m. spalio 2 d., atlyginimo priteisimo. Atsakovės atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį (b. l. 13–14).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartÄ nurodęs, jog, nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ , todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡omas bendras senaties terminas netaikytinas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pagal Å¡iÄ teisės nuostatÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Kaip nurodyta, pareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ jo bausmės atlikimo sÄ lygų laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (b. l. 4).

Teismas, atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo nurodytus bausmės atlikimo sÄ lygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų nuo kalinimo Marijampolės PN pradžios, t. y. 2013 m. liepos 20 d., nes, patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų į Marijampolės PN, Å¡ios įstaigos vadovÄ , kitas kompetentingas institucijas.

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iÅ¡ Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teigė, kad jis į teismÄ negalėjo anksčiau kreiptis, kadangi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nebuvo iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindžia Lietuvos higienos normų ir kitų Lietuvos teisės aktų atitinkamais straipsniais, juose nustatytų reikalavimų nesilaikymu.

Pažymėtina, kad lietuvių kalba yra tinkamai paskelbti Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys konkrečias kalinimo sÄ lygas, įskaitant ir teisės aktus, reglamentuojančius minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotÄ , neturtinės žalos atlyginimo bei ieÅ¡kinio senaties klausimus, taip pat vieÅ¡ai skelbiama ir aktuali Lietuvos teismų praktika. Todėl tai, kad, pasak pareiÅ¡kėjo, Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai nėra iÅ¡versti į lietuvių kalbÄ , negalėjo objektyviai sukliudyti pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ dėl kalinimo sÄ lygų neatitikties nacionalinės teisės aktų reikalavimams.

Be to, pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, skundo teismui padavimo laiko nesiejo su jokiu konkrečiu Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu, su kuriuo, iÅ¡verstu į lietuvių kalbÄ , jis susipažino. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui kilo sunkumų, susijusių su teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo įstaigose esančių asmenų teisinę padėtį, gavimu. Byloje taip pat nėra duomenų dėl pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar kreiptis teisinės pagalbos. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitose panaÅ¡iose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3421-438/2017, 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1949-858/2018). Pažymėtina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) yra iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ ir vieÅ¡ai paskelbtas teisės aktas, be to, Konvencijos 3 straipsnyje garantuotas teises atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtintos teisės. Taigi Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadoms, kad, pareiÅ¡kėjui nežinant kokių nors Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimų ir jų vertimų į lietuvių kalbÄ , jis negalėjo kreiptis į teismÄ per Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytÄ terminÄ ieÅ¡kiniui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti, taip realizuodamas savo teisę į teisminę gynybÄ .

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys suėmimo vykdymo sÄ lygas, taip pat Civilinis kodeksas, reglamentuojantis neturtinės žalos atlyginimÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei ieÅ¡kinio senaties terminus, skelbiami vieÅ¡ai. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo argumentus, kad jo laikymo Marijampolės PN sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinamos, pažymėtina, kad to suvokimui nereikalingas nei teisinis, nei kitoks specialusis iÅ¡silavinimas, nes asmuo neturtinę žalÄ (CK 6.250 str.) patiria subjektyviai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokia pozicija atitinka naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-248-858/2016, 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-437-822/2017, 2018 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3421-438/2017, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-165-1062/2018).

Å ios aplinkybės patvirtina, jog apie savo teisių pažeidimÄ pareiÅ¡kėjas turėjo sužinoti nuo jo laikymo Marijampolės PN pradžios – 2013 m. liepos 20 d., tačiau į teismÄ kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 2 d. (b. l. 10). CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Taigi, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, praÅ¡ymas tenkintinas, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį iki 2015 m. lapkričio 1 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Pritaikius trejų metų senaties terminÄ , laikytina, jog, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. spalio 2 d. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, kad jam atliekant bausmę Marijampolės PN nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimÄ tinkamomis sÄ lygomis, atlyginimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad atsakovė arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimÄ .

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo Marijampolės PN sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡ko ar žeminančio jo orumÄ elgesio arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ .

Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo padarinių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar padarinių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013). Netinkamas laikymo sÄ lygas pareiÅ¡kėjas grindžia ploto trÅ«kumu gyvenamosiose patalpose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į Taisyklių 111.1 ir 111.2 punktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , darytina iÅ¡vada, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , visas patalpos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ dalijant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. PareiÅ¡kėjo nurodytus teiginius patvirtina ir atsakovės atstovo pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bausmę Marijampolės PN atliko 8, 20 ir 12 bÅ«riuose.

Ä® bylÄ pateikti duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu – nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. – bausmę atliko 12 bÅ«rio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 45,73 kv. m ir kurioje ginčo laikotarpiu gyveno 14 asmenų, todėl vienam nuteistajam teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 23, 25). PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. birželio 8 d. bausmę atliko 8 bÅ«rio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,28 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 23, 26).

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 8 d. bausmę atliko 20 būrio 11 kameroje, kurios plotas 23,19 kv. m, įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,86 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 23, 27). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. spalio 2 d. (išskyrus nuo 2017 m. balandžio 12 d. iki 2017 m. balandžio 20 d., kai pareiškėjas buvo išvykęs) bausmę atliko 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 52,28 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto (b. l. 24, 26).

Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjui visÄ vertinamÄ jį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma (tiek gyvenant bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje, tiek atliekant paskirtÄ nuobaudÄ kamerų tipo patalpoje), todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovės pareiÅ¡kėjui padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 str.). Taip pat pažymėtina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į Å¡iuose teisės aktuose įtvirtintÄ minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr., pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014).

Tačiau pridurtina, jog į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Â administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde akcentavo, kad patalpose dėl nesančios ventiliacijos buvo didelė drėgmė, blogas kvapas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas patvirtino aplinkybę, jog Marijampolės PN gyvenamosios patalpos vėdinamos natÅ«raliai per langus, o tai atitinka teisės aktų reikalavimus (b. l. 17). Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas negalėjo iÅ¡vėdinti gyvenamosios patalpos per atveriamÄ langÄ , taip iÅ¡vengdamas patalpoje drėgmės ar blogo kvapo. Vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus, todėl atsakovės atstovas dėl patalpų vėdinimo teisės aktų normų nėra pažeidęs. Pažymėtina ir tai, jog pareiÅ¡kėjas visÄ ginčo laikotarpį nesiskundė ir neteikė praÅ¡ymų atlikti patalpų patikrinimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad gyvenamosiose patalpose netinkamas vėdinimas, tačiau nedetalizavo, kuo pasireiÅ¡kė (ar galėjo pasireikÅ¡ti) dėl minimos neatitikties patiriama neturtinė žala, todėl nėra teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad dėl ventiliacijos pareiÅ¡kėjas galėjo patirti jo nurodytÄ neturtinę žalÄ . Dėl nurodytų priežasčių pareiÅ¡kėjo argumentai negali bÅ«ti pagrindu atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl blogo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo gyvenamosiose patalpose, kadangi nei Higienos norma HN 134:2015, nei kiti teisės aktai nereglamentuoja natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento laisvės atėmimo įstaigų gyvenamosiose patalpose.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad trÅ«ko sanitarinių įrenginių, kadangi 5 praustuvėmis, 2 sėdimais tualetais ir 3 pisuarais naudojosi 50–100 nuteistųjų. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose (toliau – ir Normos), patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, buvo nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė – 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų.

Ä® bylÄ pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2016 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. PA.4-398 konstatuota, kad 8 bÅ«rio sanitariniame mazge įrengti 3 pisuarai, 3 unitazai bei 5 praustuvės (b. l. 33–34). IÅ¡ į bylÄ pateiktos Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. gruodžio 3 d. pažymos Nr. 14/07-6082 matyti, kad ginčo laikotarpiu 8 bÅ«ryje buvo nuo 46 iki 76 nuteistųjų (b. l. 23–24). Konstatuotina, jog nuo 2015 m. gruodžio 10 d. (2016 m. IV ketvirtis) iki 2016 m. sausio 1 d. (2016 m.

I ketvirtis) sanitarinių įrenginių (šiuo atveju praustuvių) kiekis ne visiškai atitiko normose numatytus reikalavimus. Bylos duomenimis 12 būryje nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 9 d. gyveno iki 59 nuteistųjų (b. l. 23), 12 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 2 tualetai ir 3 pisuarai (b. l. 20). Pareiškėjas skunde teigė, kad prausykloje buvo 5 kranai, atsakovė šių teiginių nepaneigė, todėl teismas laiko pareiškėjo argumentus teisingais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog 12 būryje vertinamuoju laikotarpiu sanitarinių įrenginių kiekis atitiko normose numatytus reikalavimus.

Pareiškėjas skunde teigė, kad naudodamasis sanitariniu mazgu jis jautė nepatogumus, kadangi unitazas ar pisuaras nebuvo visiškai izoliuoti vienas nuo kito (b. l. 6). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad sanitarinis mazgas patalpoje, kurioje gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas, t. y. jis buvo įrengtas atskiroje patalpoje nuo pareiškėjo gyvenamosios patalpos ir sanitariniai įrenginiai atskirti pertvaromis, todėl buvo užtikrintas minimalus pareiškėjo privatumas atliekant gamtinius reikalus, o šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Tai patvirtina ir į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, iÅ¡ kurių matyti, kad sanitariniai įrenginiai yra atitverti vienas nuo kito dalinėmis sienelėmis (b. l. 29). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nurodydamas, kad, kai unitazai yra atskirti dalinėmis pertvaromis, yra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu (ne kameroje) buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Pažymėtina, jog iš byloje esančios 20 būrio kameros tualeto nuotraukos (b. l.

32) matyti, kad pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę kamerų tipo patalpoje buvo įrengtas atskirtas tualetas nuo gyvenamosios patalpos, todėl privatumas buvo užtikrintas, o Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Taigi, karÅ¡tas vanduo numatomas tik duÅ¡inėse, kuriose nuteistieji turi teisę nusiprausti 1 kartÄ per savaitę, pagal atskirai patvirtintÄ grafikÄ , todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl to, kad prausykloje nebuvo karÅ¡to vandens, atmestinos kaip nepagrįstos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyręs fizinių nepatogumų, sveikatos sutrikimų, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė Marijampolės PN Psichologinės tarnybos pažymÄ (b. l. 40), kurioje nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę Marijampolės PN, vertinamuoju laikotarpiu dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų į Psichologinę tarnybÄ kreipęsis nebuvo.

Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos pažymoje (b. l.

41) nurodoma, kad atlikdamas bausmę Marijampolės PN į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti tariamai blogos gyvenimo sÄ lygos, pareiÅ¡kėjas taip pat nėra kreipęsis. Dėl įvairių nusiskundimų sveikata jis kreipėsi 3 kartus. Teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjo nurodytus nepatogumus, neigiamus potyrius jaučia ir laisvėje gyvenantys žmonės, kita vertus, jie galėjo bÅ«ti sÄ lygoti paties pareiÅ¡kėjo pasirinkto elgesio modelio (narkotikų vartojimo). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymų numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Tiek EŽTT (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartÄ yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . IÅ¡ to matyti, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Todėl ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Byloje nenustatęs, kad dėl Normų pažeidimo (nepakankamo prausyklų kiekio sanitariniame mazge nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) pareiÅ¡kėjui kilo sunkesnių padarinių, nenustatęs, kad tokių teisės aktų pažeidimų sukelti nepatogumai pareiÅ¡kėjui buvo itin intensyvÅ«s, nesant pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovės atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovės atstovui neveikiant taip, kaip teisės aktai įpareigojo veikti, laikytinos mažareikÅ¡mėmis ir Å¡ioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės atlikti laisvės atėmimo bausmę teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ .

Todėl pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo A. C. (A. C.) teisė atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytomis bausmės atlikimo sÄ lygomis buvo pažeista.

PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Daina Kukalienė