2019-09-23 Nr. CB-9457-2-70-3-05228-2014-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. 3P-1556/2019

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05228-2014-6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 23 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2019 m. rugsėjo 10 d. gautu pareiškėjos N. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria palikta nepakeista Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria netenkinta CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikto pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą byloje dėl tos dalies, kuria padalytas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje įgytas turtas, teigė, jog dėl sutuoktinio panaudotos apgaulės ir smurto daug turto neįtraukta į dalytiną, todėl padalytas nelygiomis dalimis. Pareiškėjos teigimu, teismai netinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą pagrindą, kuriuo ji rėmėsi procesui atnaujinti, jį taikė formaliai, neįsigilino į pareiškėjos išdėstytus argumentus. Kaip pagrindu kasacijai remiamasi taip pat argumentais, kad pareiškėjai apribota teisė į teisminę gynybą ir tai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Konvencijos nuostatų dėl teisminės gynybos prieinamumo, įtvirtinto taip pat CPK 5 straipsnyje, nors ji siekė ir kitais būdais ginti savo teises; teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Skunde keliamas sandorių ginčijimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais klausimas, teigiant, kad sutuoktinių sudaryta notaro formos turto pasidalijimo sutartis gali būti nuginčijama CK 1.90 ir CK 1.91 straipsnių pagrindais, bet ieškinio nepriimta, todėl, netenkinus prašymo atnaujinti procesą, pareiškėja pateko į teisinę aklavietę, kurios padariniai – atimta galimybė ginčyti savo pačios sudarytą sandorį vien dėl to, kad buvo sudariusi santuoką.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Donatas Šernas