2022-06-13 Nr. BB-4117-1-01-1-02996-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2632/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02996-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio, susipažinusi su nuteistojo E. B. (E. B.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 22 d. nuosprendžio bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistasis E. B. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos, nuteistojo veiksmai netinkamai kvalifikuoti kaip sukčiavimas, padarytas bendrininkaujant su nenustatytais asmenimis. Teismų teiginiai, kurie neva patvirtina vienokį ar kitokį susitarimą tarp nuteistojo ir kitų nenustatytos tapatybės bendrininkų bei neva buvusią vieningą tyčią, siekiant bendro tikslo, yra pagrįsti tik prielaidomis. Byloje nėra jokiu duomenų, kurie leistų padaryti nenuginčijamas išvadas, kad E. B. kaip nors susijęs su nagrinėjama nusikalstama veika. Eliminavus bendrininkavimą, nebelieka pagrindo patraukti E. B. baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką. Tokiu atveju buvo būtina E. B. veiksmuose konstatuoti visus sukčiavimo objektyviosios pusės požymius, o ne dalį jų. Net ir pripažinus, kad nuteistasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus, iš aptariamos situacijos eliminavus bendrininkavimą, jo veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo požymio – apgaulės. Nenustačius E. B. susitarimo daryti nusikalstamą veiką su kitais asmenimis ir faktinio veikimo, įgyvendinant bendrą nusikalstamą sumanymą, konstatuotina, kad jo veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, teismai jų ir neatskleidė.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Susipažinus su pakartotinai paduotu kasaciniu skundu, matyti, kad nuteistasis E. B., kaip ir pirmame skunde, nesutinka su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, tik kiek kitu aspektu – tvirtina, kad atsakomybė pagal šį baudžiamąjį įstatymą negalima, nes nėra nustatytos bendrininkavimo, o kartu ir sukčiavimo nusikaltimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes, nuteistasis E. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Ši išvada teismų procesiniuose sprendimuose išsamiai motyvuota. Nors kasatorius nurodo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, cituoja kasacinio teismo praktiką dėl BK 24 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 1 dalies taikymo, tačiau iš esmės paduotas skundas pagrįstas vien tik nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 2 d. nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą, aiškiai nurodyta, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Teisėjų atrankos kolegija dar kartą pažymi, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), ir tik BPK 369 straipsnyje nurodytais pagrindais – jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Tai reiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų ištirti įrodymai kasacinio proceso metu iš naujo nevertinami, bylos faktinės aplinkybės nenustatomos, baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumas kasacinės instancijos teisme tikrinamas pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas aplinkybes.

Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalies nuostatas kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (BPK 369 straipsnis) ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių pakartotiniame nuteistojo E. B. kasaciniame skunde išdėstyti teiginiai negali būti laikomi tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. B. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis