6c0e191c-e789-426e-bb87-b955425abbca · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3072-608/2021 Proceso Nr. 2-68-3-33837-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.4.5.19 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant pareiškėjai J. S., pareiškėjos atstovams advokatui Justui Viliui ir advokato padėjėjai Giedrei Čitavičiūtei, suinteresuotam asmeniui J. S., suinteresuotam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, J.

A. J., suinteresuoto asmens J. A. J. atstovui advokatui Kaziui Rakauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. S. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims J. S., J. A. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei ,,Turto bankas” dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo bei suinteresuoto asmens J. A. J. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja J. S. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog G. E. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra pareiÅ¡kėjos J. S. biologinis tėvas (asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat prašė atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ G. E. palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo J. A. J. pradiniame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad nesutinka su pareiÅ¡kimu tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pakeitė savo pozicijÄ ir sutiko su visais pareiÅ¡kėjos reiÅ¡kiamais reikalavimais, taip pat pareiÅ¡kimu ir pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atnaujinti praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ G.

E. palikimui priimti. Nurodė, kad nežino visų pareiÅ¡kėjos gyvenimo aplinkybių bei kokie buvo susiklostę pareiÅ¡kėjos santykiai su G. E., nes ji retai lankydavo tėvÄ ir dažniausiai tada, kai pareiÅ¡kėjos ir jos motinos nebÅ«davo namuose. Tačiau praÅ¡omÄ nustatyti tėvystės faktÄ galima pripažinti, nes pareiÅ¡kėja yra panaÅ¡i į J. A. J. velionį tėvÄ G. E. bei į suinteresuotÄ asmenį J. A. J.. Be to, suinteresuotam asmeniui žinomas faktas, jog pareiÅ¡kėja su savo motina J.

S. nuolatos gyveno su tėvu G. E. kaip šeima. Suinteresuoto asmens santykiai su tėvu nebuvo artimi dėl tėvų skyrybų ir tėvo polinkio piktnaudžiauti alkoholiu paskutiniais jo gyvenimo metais. Tėvas nei pareiškėjos, nei suinteresuoto asmens savo dukromis suinteresuotam asmeniui girdint nevadino. Į jas kreipdavosi sakydamas, jog jos yra savo motinų dukros: „L. dukra“ ir „J. dukra“. Tėvystės galimai neįformino dėl atsakomybės vengimo, nes ir suinteresuotam asmeniui vengė mokėti alimentus.

Jelena A. J. nurodė, kad terminÄ tėvo palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes tėvai iÅ¡situokė, suinteresuotam asmeniui sulaukus vos dviejų metų amžiaus. Bendravimas su tėvu buvo epizodinis dėl motinos draudimo bendrauto su tėvu, o vėliau dėl netinkamo tėvo gyvenimo bÅ«do ir elgesio, o taip pat ir tėvui nereiÅ¡kiant iniciatyvos intensyviau bendrauti su dukra. Jelena A. J. nežinojo apie tėvo mirtį, nedalyvavo jo laidotuvėse. Apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimÄ sužinojo tik gavus iÅ¡ teismo dokumentus Å¡ioje civilinėje byloje, kai terminas palikimui priimti jau buvo praleistas.

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka visus šioje civilinėje byloje reiškiamus reikalavimus ir kilusius nesutarimus su suinteresuotu asmeniu išspręsti geruoju. Pareiškėjos J. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, taip pat suinteresuoto asmens J. A. J. pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti tenkinami visiškai. Tėvystės nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui, faktas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

PareiÅ¡kėja J. S. juridinę reikÅ¡mę turintį tėvystės faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldėjimo tikslu, t. y. kad pareiÅ¡kėja galėtų paveldėti savo tėvo J. E., mirusio (duomenys neskelbtini), turtÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos gimimo liudijimo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos motina yra J. S., gimusi (duomenys neskelbtini). Grafoje „duomenys apie tėvÄ â€œ nurodyta „G. S.“, asmens kodas nenurodytas. Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2001, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusiu Santuokos ir Å¡eimos kodekso 56 straipsniu ir atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrÄ gyvenimÄ , bendrÄ Å«kio tvarkymÄ iki vaiko gimimo arba bendrÄ vaiko auklėjimÄ arba iÅ¡laikymÄ , arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso (toliau – CK) penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), todėl dėl prašomo nustatyti juridinio fakto teisių ir pareigų atsirandančioms pasekmėms turi būti taikomas CK III skyrius, reglamentuojantis paveldėjimo teisnius santykius.

Vaikų, kurie gimę prieÅ¡ įsigaliojant 2000 m. CK, gimimo liudijimuose gali bÅ«ti įrašų apie tėvÄ , kurio tėvystė iÅ¡ tikrųjų nenustatyta, arba asmenį, kurio apskritai nėra ir nebuvo. Tuo metu galiojusio Santuokos ir Å¡eimos kodekso 61 straipsnis ir iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės bÅ«klės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 20.2. punkte buvo nustatyta, kad vaikui gimus iÅ¡ nesančios santuokoje motinos, kai nėra bendro tėvų pareiÅ¡kimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įraÅ¡omas pagal motinos pavardę, o vardas – motinos nurodymu.

Todėl siekiant nustatyti kilmę iÅ¡ gimimo liudijimų, iÅ¡duotų remiantis gimimo įraÅ¡ais iki 2001 m. liepos 11 d., ir kilus abejonių dėl patvirtinimo, ar kaip vaiko tėvas įraÅ¡ytas asmuo toks ir yra, civilinės metrikacijos skyriuje, įregistravusiame gimimÄ , reikia pasitikrinti žinių apie tėvÄ Ä¯raÅ¡ymo pagrindÄ . Galiojusios gimimo įraÅ¡o formos skiltyje „Žinių apie tėvÄ Ä¯raÅ¡ymo pagrindas“ buvo nurodoma, kuo remiantis – santuokos liudijimu, bendru tėvo ar vieniÅ¡os motinos pareiÅ¡kimu – įraÅ¡omos žinios apie tėvÄ (iki 2001 m. liepos 11 d. galiojusių Civilinės bÅ«klės aktų registravimo laikinųjų taisyklių 13–22, 27 punktai).

Jeigu tėvas nurodytas vieniÅ¡os motinos pareiÅ¡kimu, tai reiÅ¡kia, kad konkretus asmuo kaip vaiko tėvas į vaiko gimimo įraÅ¡Ä nėra įtrauktas ir įraÅ¡ytiems duomenims sutampant su konkretaus fizinio asmens duomenimis teisinių padarinių neatsiranda. J. S. paaiÅ¡kino, kad pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ duomenys apie tėvÄ buvo įraÅ¡yti jai kaip vaiko motinai nurodžius vaiko tėvo vardÄ G., o pavardė nurodyta vaiko motinos pavardė – S.. Duomenys apie J. S. tėvÄ Ä¯raÅ¡yti vadovaujantis Santuokos ir Å¡eimos kodekso 61 straipsniu, t. y. vaiko, gimusio iÅ¡ nesančios santuokoje motinos – vieniÅ¡os motinos, tėvo pavardė įraÅ¡yta pagal motinos pavardę, tėvo vardas ir tautybė – motinos nurodymu.

Taigi, vertinant pareiÅ¡kėjos pateiktame gimimo įraÅ¡e esančius duomenis, teismas atsižvelgia į pareiÅ¡kėjos nurodytus argumentus bei suinteresuoto asmens J. S. paaiÅ¡kinimais dėl gimimo įraÅ¡e esančių duomenų, taip pat į tuometinę teisės aktuose nurodytÄ tokių įrašų darymo tvarkÄ . Aplinkybės, nurodytos oficialiuose raÅ¡ytiniuose įrodymuose, laikomos visiÅ¡kai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, iÅ¡skyrus liudytojų parodymus, įrodymais.

Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja sutiko atlikti ekspertizę pareiÅ¡kėjos ir velionio G. E. giminystės ryÅ¡iui nustatyti, tačiau suinteresuotas asmuo J. A. J. nesutiko su ekspertizės atlikimu. Vėliau suinteresuotam asmeniui pakeitus savo pozicijÄ dėl tėvystės fakto pagrįstumo, Å¡alys laikėsi pozicijos, jog pareiÅ¡kėjos pateiktų byloje kitų įrodymų pakanka tėvystės faktui patvirtinti ir tėvystės faktas gali bÅ«ti nustatomas netiesioginių byloje esančių įrodymų pagrindu be ekspertizės iÅ¡vados, kaip tiesioginio įrodymo.

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tėvystės egzistavimÄ , gali remtis ne tik DNR ekspertizės iÅ¡vada, bet ir Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių iÅ¡vados, bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas, bet ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-607/2004). Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės iÅ¡vada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikÅ¡mingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimÄ dėl asmens buvimo vaiko tėvu.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojų J. M. (G. E. kaimynė nuo 2003 metų), S. Å ., V. A. (pareiÅ¡kėjos motinos draugė ir kolegė), J. Å . (pareiÅ¡kėjos motinos J. S. sesuo) ir I. Ž. (J. S. sesers J. Å . dukra) parodymai, pareiÅ¡kėjos, suinteresuotų asmenų paaiÅ¡kinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, bendrÄ nepertraukiamÄ vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo G. E. gyvenimÄ nuo pareiÅ¡kėjos gimimo iki spėjamo vaiko tėvo mirties, bendro Å«kio vedimÄ , bendrÄ vaiko auklėjimÄ ir iÅ¡laikymÄ , spėjamo pareiÅ¡kėjos tėvo ir jos motinos artimÄ bendravimÄ ir Å¡eiminių santykių kÅ«rimÄ iki pareiÅ¡kėjos gimimo.

Suinteresuotas asmuo J. S. paaiÅ¡kino, kad santuoka nebuvo sudaryta ir tėvystė įregistruota dėl to, jog ji ir vaiko tėvas buvo skirtingų tautybių, religijų, ketino iÅ¡vykti gyventi į užsienį. Vėliau vaiko tėvai nuolatos gyveno kartu, auklėjo ir iÅ¡laikė vaikÄ , vedė bendrÄ Å«kį ir spręsti Å¡iuos klausimus nebuvo poreikio. Liudytojai vieningai nurodė, kad pareiÅ¡kėjos motina J. S. su G. E. susipažino ir pradėjo artimai bendrauti ir apsigyveno kartu iki pareiÅ¡kėjos gimimo; nuo pareiÅ¡kėjos gimimo iki G.

E. mirties nuolatos gyveno kartu, šeiminiai santykiai tarp pareiškėjos tėvų nebuvo nutrūkę iki pat G. E. mirties. J. S. ir G. E. visada kaip pora kartu dalyvaudavo šeimos šventėse, lankė giminaičius užsienyje, visi liudytojai nurodė, kad jie buvo įsitikinę, jog G. E. ir J. S. yra šeima ir pareiškėjos tėvai. Liudytojai atpažino pareiškėjos pateiktose nuotraukose J. S., G. E., nurodė, kokiose šeimos šventėse buvo darytos pareiškėjos pateiktos nuotraukos. Iš pareiškėjos pateiktų nuotraukų ir liudytojų bei pareiškėjos ir J.

S. paaiÅ¡kinimų matyti, kad G. E. dalyvavo pareiÅ¡kėjos krikÅ¡tynose kaip jos tėvas kartu su J. S., kaip motina. Nuotraukose užfiksuoti G. E. laikantis ant rankų kÅ«dikį kartu su J. S.. Byloje pateikta nuotrauka, kurioje užfiksuoti G. E. su J. S. kaip pora, dalyvaujanti J. S. sesers dukros vestuvėse. MinėtÄ faktÄ patvirtino ir liudytoja apklausta J. S. sesers dukra I. Ž., kurios vestuvėse dalyvavo J. S. ir G. E., kuri vestuvių nuotraukoje, taip pat kitose nuotraukose juos atpažino. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Teismas civilinei bylai reikÅ¡mingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Ä®rodymai – civilinei bylai reikÅ¡mingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2007).

PareiÅ¡kėja pateikė tokius įrodymus, kuriuos turi. Tuo tarpu nuo suinteresuoto asmens J. A. J. valios priklausė, ar ji suteiks galimybę pasiremti labiau patikimais, t. y. moksliniais įrodymais. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodymus teikia Å¡alis, kuri juos turi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Nagrinėjamoje byloje J. A. J. sutikimas dėl ekspertizės atlikimo nebuvo gautas iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, todėl konstatuojama, jog pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti įpareigojama pateikti įrodymus, kurių neturi, kad įrodytų giminystės faktÄ , nes tai prieÅ¡tarautų protingumo principui, kuriuo teismai privalo vadovautis aiÅ¡kindami ir taikydami įstatymus (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.).

Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 494/2013). Nagrinėjamu atveju liudytojų parodymai, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai neprieštarauja vieni kitiems ir byloje esantiems rašytiniams įrodymams, jie vieningai patvirtina pareiškėjos motinos J.

S. ir spėjamo pareiÅ¡kėjos tėvo G. E. bendrÄ Å¡eimyninį gyvenimÄ nuo pareiÅ¡kėjos gimimo iki G. E. mirties, bendro Å«kio vedimÄ , bendrÄ vaiko auklėjimÄ ir iÅ¡laikymÄ . Ä®vertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus bei liudytojų parodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. E., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjos J. S. tėvas (CK 3.146 straipsnio 1, 2 dalys, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo G.

E. dukra J. A. J. pripažino tėvystės faktÄ ir pareiÅ¡kėja bei suinteresuotas asmuo J. A. J. sutiko, kad ekspertizės paskyrimas nėra tikslingas, atsižvelgiant į kitų byloje esančių įrodymų pakankamumÄ tėvystės faktui pagrįsti, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, teismas laiko, kad DNR ekspertizės skyrimas Å¡ioje byloje nėra bÅ«tinas ir kiti byloje esantys įrodymai yra pakankami tėvystės faktui patvirtinti (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, CPK 7 straipsnio 1 dalis).

PareiÅ¡kėjos J. S. ir suinteresuoto asmens J. A. J. pareiÅ¡kimai dėl praleisto įstatymo nustatytos termino G. E. palikimui priimti atnaujinimo tenkinami visiÅ¡kai. G. E. nepaliko testamento, todėl jam mirties dienÄ priklausantis turtas paveldimas pagal įstatymÄ . Valstybės įmonės „Registrų centras“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis patvirtina, kad G. E. mirė bÅ«damas iÅ¡situokęs ir turėjo vienÄ vaikÄ J. A. J., kuri dalyvauja suinteresuotu asmeniu Å¡ioje civilinėje byloje.

Å iuo teismo sprendimu taip pat nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog pareiÅ¡kėja J. S. yra G. E. dukra. Taigi, J. S. ir J. A. J. kaip palikėjo G. E. vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 punktas). PareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo J. A. J. per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ palikimui priimti tėvo palikimo nepriėmė. PareiÅ¡kėja ir J.

A. J. yra praleidusios įstatymo nustatytÄ terminÄ G. E. palikimui priimti. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba (ir) pagal testamentÄ (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dienÄ Ä¯pėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, jog nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ arba faktiÅ¡kai pradėti valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Taigi, palikimo atsiradimo metu įpėdiniui atsiradusios subjektinės teisės turinį sudaro ne tik galimybė palikimÄ priimti, bet ir galimybė jo atsisakyti. Siekiant užtikrinti apibrėžtumÄ civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimÄ dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi bÅ«ti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Praleidęs šį terminÄ Ä¯pėdinis turi kreiptis į teismÄ dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimÄ priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimÄ priimti be kreipimosi į teismÄ (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalies taikymo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi įrodyti, jog Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statyme įpėdinis neįpareigojamas praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžiama priimti palikimo už kitÄ , t. y. kiekvienas įpėdinis turi priimti palikimÄ asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ .

Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011).

Kasacinio teismo praktika yra formuojama ta linkme, kad nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti teismas turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ , trečia, iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Paveldėjimo teisės yra garantuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog paveldėjimo teisės institutas kyla iÅ¡ Konstitucijos; Konstitucija garantuoja paveldėjimo teisę, nes jos 23 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė palikti nuosavybę kaip palikimÄ (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas). Nagrinėjamu atveju bylos raÅ¡ytinė medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad j. A. J. apie tėvo mirtį sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumetus Å¡ioje civilinėje byloje 2021 m. kovo 1 d. t. y. po įstatymo nustatyto termino palikimui priimti pasibaigimo (paskutinė termino palikimui priimti diena - (duomenys neskelbtini), skaičiuojant nuo G.

E. mirties dienos (duomenys neskelbtini)). Kad J. A. J. nebuvo žinoma apie tėvo mirtį, kad apie tai jai nebuvo praneÅ¡ta, byloje ginčo nekilo. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jog pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį sužinojo anksčiau, t. y. per įstatymo nustatytÄ palikimo priėmimo terminÄ . Ä®pėdinio nežinojimas apie palikėjo mirtį teismų praktikoje pripažįstamas svarbia termino praleidimo priežastimi, nes tokia aplinkybė apsunkina įpėdinio galimybes laiku iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl palikimo priėmimo.

Nors įstatymas nenumato kitiems įpėdiniams pareigos informuoti pareiÅ¡kėjÄ apie palikimÄ ar jo atsiradimÄ , tačiau teismų praktikoje pažymima, kad civiliniai santykiai turi bÅ«ti tvarkomi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų pagrindu, asmenys yra įpareigoti elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai tam, kad apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nurodė, kad apie tai, jog G. E. be pareiÅ¡kėjos turi dar vienÄ dukrÄ â€“ J. A. J. jai tapo žinoma, kreipusis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, t. y. dar iki kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu Å¡ioje civilinėje byloje.

Taigi, tokia aplinkyė pareiÅ¡kėįjai tapo žinoma dar nepasibaigus palikimo priėmimo terminui, tačiau pareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų, kad J. A. J. bÅ«tų praneÅ¡ta apie tėvo mirtį. Apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimÄ J. A. J. galėjo bÅ«ti informuota, pasinaudojus vieÅ¡o gyventojų registro duomenimis, taip sudarant sÄ lygas jai tinkamai ir laiku iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ dėl palikimo priėmimo. Tai, kad J. A. J. nebendravo su tėvu ir jo artimais giminaičiais, neįtakoja jos teisės į palikimÄ , nes teisė į palikimÄ nesiejama su palikėjo ir įpėdinių bendravimu iki palikėjo mirties, o įpėdinių rÅ«pestingumo ir atidumo pareiga neapima pareigos bendrauti su palikėju iki jo mirties ar nuolat atitinkamuose registruose tikrinti palikėjo mirties faktÄ .

Sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti suinteresuotiems asmenims praleistÄ terminÄ palikimui po tėvo mirties priimti, svarbu ne tai, ar suinteresuoti asmenys tam tikrus veiksmus atliko per įmanomai trumpiausius terminus, o tai, ar jie, sužinoję apie palikėjo mirtį, pareiÅ¡kė norÄ palikimÄ priimti, ir ar suinteresuotų asmenų kreipimasis su pareiÅ¡kimu dėl praleisto termino atnaujinimo nevertintinas kaip nepagrįstas delsimas įgyvendinti savo teises. Nagrinėjamu atveju matyti, jog iÅ¡ karto po to, kai pareiÅ¡kėja sužinojo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimÄ , ji 2021 m. kovo 22 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ Å¡ioje civilinėje byloje, kuriame iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl praleisto termino G.

E. palikimui priimti atnaujinimo. Iš rašytinės bylos medžiagos, liudytojų parodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad palikėjas G. E. miręs ištuokoje su J. A. J. motina ir gyveno faktinėje šeimoje su pareiškėja ir jos motina J. S.. J.A. J. yra palikėjo dukra iš pirmosios santuokos. Byloje nėra duomenų, jog palikėjas būtų palaikęs artimus santykius su J. A. J., kuri santuokos nutraukimo metu buvo sulaukusi vos dviejų metų amžiaus ir buvo nepilnametė. Esant tokioms aplinkybėms, jos nebendravimas su palikėju yra pateisinamas objektyviai susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, o ne J.

A. J. nesÄ Å¾iningo ir nepateisinamai pasyvaus elgesio. Todėl termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis ir praleistas terminas atnaujinamas. Terminas palikimui priimti pareiÅ¡kėjos praleistas neženkliai, daugau G. E. įpėdinių, iÅ¡reiÅ¡kusių valiÄ priimti palikimÄ , nėra. Todėl teismas laiko, jog termino atnaujinimas nesukels netikėtų ir nepagrįstai sunkių pasekmių kitiems įpėdiniams, pretenduojantiems į palikimÄ . Å ioje civilinėje byloje pareiÅ¡kėjos J.

S. praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra tiesiogiai susijęs su jos teise paveldėti G. E. palikimÄ , t. y. tik Å¡ioje civilinėej byloje priimtu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo palikimui priimti giminystės ryÅ¡io tarp pareiÅ¡kėjos ir G. E., suponuojančio pagrindÄ laikyti pareiÅ¡kėjÄ G. E. pirmos eilės įpėdine pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjos kreipimosi į teismÄ dėl minėto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo metu terminas palikimui priimti nebuvo pasibaigęs, todėl konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti G.

E. palikimÄ per įstatymo nustatytÄ terminÄ , tačiau Å¡ios savo valios negalėjo tinkamai įforminti (paduoti pareiÅ¡kimÄ notarui) dėl objektyvių nuo pareiÅ¡kėjos valios nepriklausančių priežasčių. Terminas palikimui priimti pasibaigė jau bylos nagrinėjimo eigoje. Tai sudaro pagrindÄ atnaujinti pareiÅ¡kėjai praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ G. E. palikimui priimti, kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių. Kadangi tiek pareiÅ¡kėjos, tiek suinteresuoto asmens reikalavimai patenkinti visiÅ¡kai, pareiÅ¡kėja ir suinteresuotas asmuo J.

A. J. viena kitos reikalavimus pripažino ir jų neginčijo, bÅ«tinybę kreiptis į teismÄ sÄ lygojo ne pareiÅ¡kėjos ar suinteresuoto asmens veiksmai, o objektyvios aplinkybės, teismas konstatuoja, jog Å¡ių asmenų interesai byloje nėra prieÅ¡ingi ir todėl jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neturi bÅ«ti atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, kadangi su suinteresuoto asmens pareiÅ¡kimo nagrinėjimu susiję procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nesusidarė (CPK 92 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 443 straipsnio 1 dalimi, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 448 straipsniu, 578 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos J. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiÅ¡kėjos J.

S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas. Atnaujinti pareiÅ¡kėjai J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Suinteresuoto asmens J. A. J. pareiÅ¡kimÄ praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo patenkinti visiÅ¡kai. Atnaujinti J. A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ Ä¯statymų nustatytÄ terminÄ G. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos J. S. valstybei 45,80 EUR (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus, aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt euro centų) procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė