6c0cd7ac-7e1a-4170-a491-cff5d11b2dfe · Å iaulių apylinkės teismas

       Baudžiamoji byla Nr. N1-305-1002/2016Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00423-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7; 1.1.11; 1.2.20.1; 2.3.6.4.5. (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis, sekretoriaujant Kornelijai VerÅ¡nickaitei, Vaidai Bagdonienei, dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,kaltinamajam R. M., jo gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,kaltinamojo atstovei pagal įstatymÄ O.

M.,Å iaulių rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams V. P., J.Å ., nukentėjusiajai prokurorei Rasai Valančienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Å iauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis 10 klasių iÅ¡silavinimÄ , gyv. (duomenys neskelbtini)., Plungės r., Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas: 1) 2014 m. kovo 12 d.

Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2) 2014 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis subendrinus su 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 5 mėnesiams; 3) 2014 m. spalio 15 d.

Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 6 mėnesiams 2015 m. sausio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2014 m. liepos 17 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2014 m. kovo 12 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos, galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 metams 8 mėnesiams; 4) 2015 m. vasario 9 d.

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, subendrinus su 2014 m. spalio 15 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirta galutinė 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsniu, skirta auklėjamojo poveikio priemonė - elgesio apribojimas, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis, tęsti mokslÄ arba dirbti ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; 5) 2015 m. kovo 6 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - 1 metų laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslÄ arba pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje, bei bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; 6) 2015 m. kovo 17 d.

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2015 m. sausio 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi, paskirta galutinė bausmė 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;7) 2015 m. balandžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2015 m. birželio 9 d.

Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmes, paskirtas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d., 2015 m. kovo 6 d., 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiais, subendrinus, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. 2015 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartimi paskirtas bausmes subendrinus, nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams; 8) 2015 m. rugsėjo 15 d.

Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, subendrinus su 2015 m. rugpjūčio 5 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo; 9) 2015 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 10) 2015 m. lapkričio 16 d.

Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams; 11) 2016 m. vasario 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinus su 2015 m. rugsėjo 15 d. Å iaulių apylinkės teismo dviem nuosprendžiais ir 2015 m. lapkričio 16 d.

Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartimi nuteistajam R. M., 2015 m. lapkričio 16 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę 3 metus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du subendrino su 2015 m. rugsėjo 15 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. N1-571-771/2015) paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metais 6 mėnesiais, su 2015 m. rugsėjo 15 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu (bylos Nr. N1-576-899/2015) paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausme 3 metais 5 mėnesiais, ir galutinę subendrintÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę nustatė 4 (ketverius) metus 5 (penkis) mėnesius, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs,12) 2016 m. balandžio 4 d. Å iaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 4 d. 9 d. paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su 2016 vasario 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ dalies jas sudedant ir paskirta galutinė 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityta atlikta bausmė pagal 2016 m. vasario 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo, 2015 m. rugsėjo 15 d.

Å iaulių apylinkės teismo ir 2015 m. lapkričio 16 d. Plungės r. apylinkės teismo nuosprendžius.kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Teisiamojo posėdžio, vykusio 2016 m. kovo 25 d., metu protokoline nutartimi teisėjas perkvalifikavo veikÄ Ä¯ BK 231 str. 2 dalį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, byla buvo nagrinėjama, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė R.

M. bÅ«damas (duomenys neskelbtini), Kaune, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-11-03, parašė laiÅ¡kÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei R. V., kuriame grasino nužudyti R. V., jos vaikus ir motinÄ , žiauriai susidoroti su R. V., taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė R. V. perduoti turtÄ - kas savaitę pervesti į jo banko sÄ skaitÄ po 1000 eurų ir laiÅ¡kÄ savo vardu 2015-11-03 perdavė iÅ¡siųsti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų pareigÅ«nui.R.

M. kaltė įrodyta Å¡iais įrodymais:1) R. M. visiÅ¡ku prisipažinimu. Apklaustas teisme kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad nepilnamečių tardymo izoliatoriuje buvo du asmenys, jie sėdėjo 3-4 mėn., nebuvo kÄ veikti, todėl sugalvojo paraÅ¡yti laiÅ¡kÄ ir parašė. Prokurorę R. V. pažįsta iÅ¡ bylų. Adresus žino visi. Tardymo izoliatoriaus sÄ skaita yra bendra, yra tik vardai, pavardės. Kada rašė laiÅ¡kÄ , neprisimena. Tai buvo 2015 m. žiema. Nežino, kodėl toks laiÅ¡ko turinys, nemoka gražiai raÅ¡yti.

Daugiau nebuvo kam raÅ¡yti laiÅ¡ko. Nežino, kas nupieÅ¡ta laiÅ¡ke. LaiÅ¡kÄ rašė pats. Grasino iÅ¡ neturėjimo, kÄ veikti. Duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, prisimena. Parodymus davė teisingus, nežino, kÄ tada sakė. Nebuvo patenkintas prokurorės R. V. darbu, nes ji paprašė per griežtos bausmės. LaiÅ¡kÄ iÅ¡siuntė pats, laiÅ¡kÄ davė užregistruoti ir pasirašė į knygÄ , kad iÅ¡siunčia laiÅ¡kÄ . Nenorėjo, kad pervestų jam pinigus. RaÅ¡ant laiÅ¡kÄ , nieko nesitikėjo.

Savo elgesį vertina blogai. Žada tokių laiÅ¡kų neberaÅ¡yti, planuoja pakeisti savo elgesį, atsipraÅ¡o nukentėjusiosios, tokių laiÅ¡kų neberaÅ¡ys. Å iuo metu mokosi, nori tęsti mokslus. Yra teistas 10 kartų. Čia jo paskutinė byla.2) R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015 metųlapkričio mėnesį, datos konkrečiau nurodyti negali, nes neprisimena, atlikdamas bausmę Kaunonepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, iÅ¡ neturėjimo kÄ veikti, parašė grasinančiopobÅ«džio laiÅ¡kÄ Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei R.

V.. LaiÅ¡ke grasino tiekprokurorei, tiek ir jos Å¡eimos nariams fiziniu susidorojimu ir reikalavo, kad ji kiekvienÄ savaitę įjo sÄ skaitÄ pervestų po 1000 eurų. Prokurorė R. V. palaikė jam kaltinimÄ .Nuosprendis buvo 2015-09-15, jo manymu, paprašė skirti per didelę laisves atėmimo bausmę, už tai ant jos supyko ir tuo savo laiÅ¡ku norėjo jai atkerÅ¡yti už tai ir pagÄ sdinti. Jokiu realiu veiksmų minimų savo laiÅ¡ke, jis nesiėmė ir to net neketino daryti, tiesiog tai buvo tik gÄ sdinimai ir tiek.

Nesitikėjo, kad prokurorė jam pradės pervedinėti reikalaujamus pinigus, taip tik parašė ir viskas. LaiÅ¡kÄ parašė vienas pats, kameros draugams jo nerodė. Dėl tokio savo poelgio nuoÅ¡irdžiai gailisi, taip daugiau nebesielgs (2t., 4-5, 12-13 b.l.);3) nukentėjusiosios R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje. 2015-11-23 į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rÄ jos vardu buvo gautas laiÅ¡kas, kur jį iÅ¡ Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atsiuntė R.

M.. Voke buvo lapas, kurio vienoje pusėje buvo tekstas. LaiÅ¡kas nepasiraÅ¡ytas. Adresas ant voko nurodytas – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai. LaiÅ¡ko tekstas grasinančio susidorojimu ir turto prievartaujančio turinio. Susipažinusi su laiÅ¡ko turiniu sužinojo, kad iÅ¡ jos reikalaujama pervesti į sÄ skaitÄ , kad savaitę 1000 eurų, jei Å¡ito nepadarys, grasinama susidoroti su ja. Kokiu bÅ«du grasinama su ja susidoroti laiÅ¡ke nenurodyta. PaaiÅ¡kino, kad baudžiamųjų bylų, kuriuose įtariamas, o vėliau kaltinamas R.

M., turėjo bent kelias. Pagal minėtas bylas teismuose R. M. buvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme. Paskutinė jos turėta byla Nr. bÅ«damas (duomenys neskelbtini), Kaune, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-11-03, parašė laiÅ¡kÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei R. V., kuriame grasino nužudyti R. V., jos vaikus ir motinÄ , žiauriai susidoroti su R. V., taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė R.

V. perduoti turtÄ - kas savaitę pervesti į jo banko sÄ skaitÄ po 1000 eurų ir laiÅ¡kÄ savo vardu 2015-11-03 perdavė iÅ¡siųsti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų pareigÅ«nui., kurioje vadovavo ikiteisminiam tyrimui ir palaikė valstybinį kaltinimÄ Å iaulių apylinkės teisme, R. M. buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme - 2 metamas 6 mėnesiams. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, nes R. M. parašė apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama 2015-11-19, į posėdį buvo etapuotas ir nuteistasis R.

M.. Praėjus kiek laiko po minėto posėdžio, ji gavo minimÄ laiÅ¡kÄ . Dėl laiÅ¡ko turiniu iÅ¡reikÅ¡tų grasinimų ji pasijuto nesaugi, patyrė neigiamas emocijas, dėl to jai padaryta moralinė žala. Piniginių lėšų ji niekam nepervedė ir neketina pervesti. Ar R. M. realiai imsis kokių nors veiksmų, ji nežino. Iki Å¡iol jos atžvilgiu laiÅ¡ke minimi grasinimai realiai įvykdyti nebuvo, tačiau neatmeta galimybės, kad grasinimus jis gali įvykdyti atlikęs bausmę arba paprašęs draugų.

Ar laiÅ¡kÄ parašė R. M., ar kas nors kitas jo vardu, ji nežino. Civilinio ieÅ¡kinio byloje nereiÅ¡kia (1t., 6-7 b.l.);4) liudytojo R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2015-11-03 apie 8.30 vai. rytinio pamainų keitimosi metu, tardymo izoliatoriaus kameros Nr. 408 suimtasis R. M. jam įteikė laiÅ¡kÄ , adresuotÄ Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai. Jis priimdamas institucijoms skirtus laiÅ¡kus, sutikrina ar asmuo jam įteikęs laiÅ¡kÄ yra tas pats, kuris pasiraÅ¡o, kaip siuntėjas. Suimtiesiems ir nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius skundus valstybės ir savivaldybių institucijoms, todėl yra įsitikinęs, kad priimdamas laiÅ¡kÄ iÅ¡ R.

M., kitoje voko pusėje matė užraÅ¡ytÄ jo vardÄ ir pavardę. Jis priėmė užklijuotÄ vokÄ , jo turinio neskaitė ir nematė. Kadangi pagal teisės aktų reikalavimus (Suėmimo vykdymo įstatymÄ ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles) jis priima tik užklijuotÄ vokÄ ir jo turinio neskaito. GautÄ suimtojo laiÅ¡kÄ užregistravo „Suimtųjų ir nuteistųjų siunčiamų raÅ¡ytinių pasiÅ«lymų, praÅ¡ymų (pareiÅ¡kimų), peticijų ir skundų žurnale“, kuriame R.

M. pasirašė ir minėtÄ laiÅ¡kÄ pristatė Administracijos reikalų skyriui iÅ¡siuntimui pagal nurodytÄ adresÄ (1t., 25-26 b.l.);5) Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atsiųstame „Siunčiamų nuimtų (nuteistųjų) praÅ¡ymų, skundų, pasiÅ«lymų registre (12)“ matyti, kad R. M. 2015-11-03 iÅ¡siuntė laiÅ¡kÄ -Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai (1t., 11-14 b.l.);6) 2015 m. gruodžio 8 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėtas-R.atsiųstas vokas iÅ¡ bÅ«damas (duomenys neskelbtini), Kaune, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-11-03, parašė laiÅ¡kÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei R.

V., kuriame grasino nužudyti R. V., jos vaikus ir motinÄ , žiauriai susidoroti su R. V., taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė R. V. perduoti turtÄ - kas savaitę pervesti į jo banko sÄ skaitÄ po 1000 eurų ir laiÅ¡kÄ savo vardu 2015-11-03 perdavė iÅ¡siųsti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų pareigÅ«nui.-ir voke esantis laiÅ¡kas (1t., 42-47 b.l.). IÅ¡ laiÅ¡ko turinio matyti, kad laiÅ¡ke Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei R.

V. grasinama jÄ nužudyti, nužudyti jos vaikus ir motinÄ , žiauriai susidoroti su R. V., reikalaujama kas savaitę pervesti į banko sÄ skaitÄ po 1000 eurų (1t., 45 b.l.);7) 2016 m. vasario 9 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rėjus bÅ«damas (duomenys neskelbtini), Kaune, tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2015-11-03, parašė laiÅ¡kÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorei R. V., kuriame grasino nužudyti R. V., jos vaikus ir motinÄ , žiauriai susidoroti su R.

V., taip grasindamas panaudoti fizinį smurtÄ , neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė R. V. perduoti turtÄ - kas savaitę pervesti į jo banko sÄ skaitÄ po 1000 eurų ir laiÅ¡kÄ savo vardu 2015-11-03 perdavė iÅ¡siųsti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus - pataisos namų pareigÅ«nui. atsiųstus R. M. raÅ¡ysenos pavyzdžius ir R. M. vardu atsiųstÄ laiÅ¡kÄ matyti, kad sulygintuose dokumentuose asmens raÅ¡tas yra labai panaÅ¡us (1t.,32 b.l.);8) 2016 m. birželio 16 d.

Å iaulių apylinkės teismo nutartimi R. M. skirta ambulatorinė teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizė, pavedant jÄ atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriui (2 t., 184-185 b.l.). IÅ¡analizavus R. M. gyvenimo anamnezės ir medicininės dokumentacijos duomenis, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 2 teismo psichiatrijos skyrius Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 79TPK-24/2016 pateikė kompleksinę teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizės iÅ¡vadÄ dėl R.

M., kuria konstatavo, jog R. M. Å¡iuo metu diagnozuojami miÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; be to, R. M. bÅ«dingos pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatybės neturėjo esminės įtakos jo elgesiui jam inkriminuojamos veikos padarymo metu; be to, buvo konstatuota, jog asmens socialinės brandos bei jo nusikalstamos veikos motyvų įvertinimas nepriklauso ekspertų kompetencijai. Ekspertų iÅ¡vada parodė, kad R. M. dėl jam diagnozuojamų miÅ¡rių asmenybės sutrikimų veikos, kuria kaltinamas, padarymo metu galėjo visiÅ¡kai suvokti pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį (savo veiksmų esmę) ir valdyti savo veiksmus, be to, R.

M. dėl dabartinės psichikos bÅ«senos nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių ir gydymas psichotropiniais vaistais jam nereikalingas. (3 t., 2-6 b. l.).Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitÄ asmenį perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieÅ¡ nukentėjusįjį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokiÄ psichinę prievartÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiÅ¡kiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartÄ . Kvalifikuojant nusikalstamÄ veikÄ kaip turto prievartavimÄ pagal BK 181 straipsnį, neturi reikÅ¡mės, ar kaltininko nukentėjusiajam iÅ¡sakytas neteisėtas reikalavimas galės bÅ«ti realiai įvykdytas, ar ne.

Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. BÅ«tent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės bylos Nr. 2K-271/2007, 2K-346/2008, 2K-93/2010, 2K-203/2011). Taigi, BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektas yra nuosavybė, subjektyviosios pusės požymis pasireiÅ¡kia tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog neteisėtai kėsinasi į svetimÄ nuosavybę, numato, jog savo veiksmais gali padaryti turtinės žalos savininkui ir to siekia, t. y. nori, kad nukentėjusysis, paveiktas psichinės prievartos, perduotų turtÄ .BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata.

Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė byla Nr. 2K-26/2010).Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ nukentėjusiajai adresuoto laiÅ¡ko turinio analizės matyti, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiajai susidorojimu. Pasak kaltinamojo, jo grasinimai nerealÅ«s, nes jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, kaip teisme parodė – grasinantį laiÅ¡kÄ parašė iÅ¡ neturėjimo kÄ veikti.

Prokurorė R. V. palaikė jam kaltinimÄ , paprašė skirti per didelę laisves atėmimo bausmę, už tai ant jos supyko ir tuo savo laiÅ¡ku norėjo jai atkerÅ¡yti už tai ir pagÄ sdinti. Jokiu realiu veiksmų minimų savo laiÅ¡ke, jis nesiėmė ir to net neketino daryti, tiesiog tai buvo tik gÄ sdinimai, ir tiek. Nesitikėjo, kad prokurorė jam pradės pervedinėti reikalaujamus pinigus.Byloje nėra įrodymų, kad kaltinamojo grasinimai yra ar galėjo bÅ«ti realÅ«s. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl grasinimų realumo (t. y. tinkamo veikos kvalifikavimo), teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, kaip grasinimus vertino nukentėjusysis.

LaiÅ¡kus gavo viena iÅ¡ teisėsaugos institucijos atstovių – prokurorė. Dėl atliekamo pavojingo darbo pobÅ«džio prokurorė turėjo pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo grasinimai dėl jo reiÅ¡kiamų pretenzijų gali bÅ«ti įvykdyti (jo paties arba jo pavedimu kitų asmenų). Tai rodo, kad kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiÄ jÄ dėl savo ir savo Å¡eimos narių sveikatos ir gyvybės. Ir atvirkščiai, kadangi kaltinamasis izoliuotas nuo visuomenės, nenurodė aiÅ¡kaus reikalaujamų pinigų perdavimo bÅ«do (į kokiÄ jo sÄ skaitÄ pervesti), vadinasi, jo tyčia realiai nebuvo nukreipta į svetimÄ nuosavybę.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį, prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, prokuratÅ«ra padeda užtikrinti teisėtumÄ ir teismui vykdyti teisingumÄ . Teismas pažymi, kad kaltinamasis R. M. parašė ir iÅ¡siuntė grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡kÄ nukentėjusiajai R. V., kuri palaikė kaltinimÄ tuo metu, kuomet Å iaulių apygardos teisme buvo nagrinėjami R.

M. ir D. B. apeliaciniai skundai dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžio (Å iaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi nuteistųjų R. M. ir D. B. apeliaciniai skundai atmesti). Todėl kaltinamojo veiksmai vertintini, kaip tiesiogine tyčia iÅ¡reikÅ¡tas siekis, panaudojant psichinę prievartÄ sutrukdyti teisingumÄ padedančiai vykdyti prokurorei R. V.įstatymų numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į visas Å¡ias iÅ¡vardytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimÄ , tinkamai jį suformulavo, tačiau kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti neteisingai kaip turto prievartavimo ir grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatÄ idealioji sutaptis.

Prokuroras, palaikęs valstybinį kaltinimÄ , padarė teisės taikymo klaidÄ : tiksliai nustatęs visas faktines aplinkybes, neteisingai atribojo nusikalstamas veikas, todėl netinkamai kvalifikavo veikÄ . Nusikalstamų veikų kvalifikavimo doktrina teigia, kad asmuo atsako už kaltai padarytÄ veikÄ , jei kaltinamojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos sudėtis. Lietuvos baudžiamosios teisės doktrina, aiÅ¡kindama nusikalstamÄ veikÄ ir nusikalstamos veikos sudėtį, skiria keturis nusikalstamos veikos sudėties elementus: objektÄ , objektyviÄ jÄ pusę, subjektÄ , subjektyviÄ jÄ pusę.

Nustačius, kad asmens veikoje nėra nors vieno iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių elementų, nėra ir nusikalstamos veikos: veika gali bÅ«ti apskritai nenusikalstama arba kvalifikuojama pagal kitus baudžiamojo kodekso straipsnius. Nusikalstamos veikos teisingas kvalifikavimas pradedamas tinkamu ir teisingu nusikalstamos veikos objekto nustatymu – atribojimu ir kvalifikavimu. Baudžiamosios teisės mokslas objektÄ supranta kaip vertybes, gėrius, kuriems daroma žala, pažeidžiant visuomeninius santykius, susiklosčiusios tarp subjekto (kaltinamojo), valstybės ir nukentėjusiojo.

RÅ«Å¡inis baudžiamosios teisės objektas sutampa su materialiuoju nusikalstamos veikos sampratos – pavojingumo – aspektu. Kitaip tariant, norint teisingai kvalifikuoti veikÄ , pirmiausia reikia atsakyti, kokį teisinį gėrį pažeidžia neteisėta asmens veika. Svarbiausia nustatyti esminį, charakteringiausiÄ , labiausiai atitinkanti veikos pobÅ«dį teisinį gėrį, kuris pažeidžiamas. Grasinančio pobÅ«džio laiÅ¡kų raÅ¡ymas prokurorui, reikalaujant turto ar turtinės teisės, dėl motyvų, susijusių su prokuroro pareigų vykdymu, nukreipta į rÅ«Å¡inio objekto – normalios prokuroro veiklos, ginančio asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, – pažeidimÄ , todėl turi bÅ«ti kvalifikuojama ne kaip dviejų rÅ«Å¡inių objektų – nuosavybės, turtinių teisių ir turtinių interesų bei asmens sveikatos ir gyvybės sutaptis, bet kaip kėsinimasis į valstybės pagrindÄ â€“ teisingumo vykdymÄ (kaip minėta, prokuroras padeda, atlikdamas konstitucines prokuroro pareigas, teismui vykdyti teisingumÄ ).

Nuosavybė ir asmens sveikata ar gyvybė yra fakultatyviniai objektai, kurie gali bÅ«ti pažeidžiami, kai kėsinamasi į prokuroro, padedančio vykdyti teisingumÄ veiklÄ , bet nebÅ«tini, todėl atskirai nekvalifikuojami.      Teismas konstatuoja, kad R. M., raÅ¡ydamas grasinančio turinio laiÅ¡kÄ prokurorei, reikalaudamas iÅ¡ jos pinigų, pažeidė ne tik nukentėjusiosios prokurorės asmenines turtines teises, teisę į asmens gyvybės, sveikatos apsaugÄ , bet svarbiausia, jis pažeidė vieÅ¡Ä jį interesÄ â€“ normaliÄ prokurorės veiklÄ , padedant įgyvendinti teisingumÄ , todėl kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Perkvalifikavimas kaltinamojo teisinės padėties nesunkina, be to, pažymėtina tai, kad kaltinamajam R. M. buvo suteikta teisė gintis teisme pagal perkvalifikuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Konstitucinė teisėjo, nagrinėjančio bylÄ , apsauga nuo teismo administracijos kiÅ¡imosi ir konvojaus pareigÅ«nų padaryti procesiniai pažeidimai 2016 m. kovo 25 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam vaikui R. M. teisėmis padėjo naudotis atstovė pagal įstatymÄ â€“ mama O. M..Posėdžio metu teisėjas Mantas Liesis nutarė leisti po teismo posėdžio kaltinamajam, salėje bÅ«nant konvojaus pareigÅ«nams, deÅ¡imt minučių pasimatyti su mama.

Teismo posėdžio eiga fiksuota garso įraše ir posėdžio protokole. Iš jų aiškiai galima suprasti, kad jokių rūbų teisiamojo posėdžio metu teisiamojo posėdžio pirmininkas nepilnamečio kaltinamojo mamai perduoti neleido ir jokie daiktai nepilnamečiam kaltinamajam perduoti nebuvo.2016 m. balandžio 5 d. tarnybiniuose pranešimuose Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos konvojaus būrio pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Viršininko pavaduotojas G. Š. paaiškino: ,,<...> aš paskambinau Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui Arūnui Bartkui ir informavau, kad teisėjas Liesis verčia konvojaus pareigūnus pažeisti konvojavimo taisyklių reikalavimus, tai yra leisti konvojuojamam asmeniui bendrauti su pašaliniu asmeniu bei perduoti jam daiktus (rūbus).

Su pirmininko pavaduotoju suderinome, kad R. M. daiktų neperduosime ir pasimatyti neleisime, o pasibaigus teismo posėdžiui pastarÄ jį konvojuosime į Å iaulių tardymo izoliatorių <...>".   2016 m. balandžio 8 d. Å iaulių apylinkės teismo pirmininkė Gema JanuÅ¡ienė 2016 m. balandžio 6 dienÄ Å iaulių apylinkės teisme registruotame Å iaulių apskrities VPK raÅ¡te Nr. GS-4 užrašė rezoliucijÄ : ,,Pav. A. Bartkui iÅ¡siaiÅ¡kinti situacijÄ ir pateikti atsakymus“. Tame pačiame raÅ¡te Å iaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2016 m. balandžio 11 d. užrašė rezoliucijÄ : ,,Siekiant iÅ¡tirti susidariusiÄ situacijÄ , pateikti gautus tarnybinius praneÅ¡imus teisėjui Mantui Liesiui susipažinimui ir paaiÅ¡kinimo pateikimui iki 2016-05-18“.2016 m. gegužės 18 dienÄ teisėjas, nagrinėjantis Å¡iÄ bylÄ , pateikė tokį paaiÅ¡kinimÄ : ,,Gerbiama Pirmininke, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 241 ir 258 straipsniais, bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas, jis užtikrina tvarkÄ teismo posėdžiai salėje.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 41 straipsnis nustato, kad teisėjas, kaip valstybės valdžios įgaliojimus turintis valstybės pareigÅ«nas, vykdo teisingumÄ ir teisėjo reikalavimai, susiję su teisingumo vykdymu, yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigÅ«nams ir tarnautojams. Teisėjas turi garantuoti tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo teises (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 45 straipsnis). Teisėjas yra valdžios pareigÅ«nas, kuris privalo apsaugoti žmogų nuo bet kokių neteisėtų tiek privačių asmenų, tiek valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų ir tarnautojų veiksmų.

Moderni žmogaus teisių samprata sietina su žmogus apsauga nuo neteisėtų valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų ir tarnautojų veiksmų. Profesoriaus dr. Gintaro Godos monografijoje „Vertybiniai prioritetai baudžiamajame procese“ taip pat konstatuojama, kad „dauguma principinių baudžiamojo proceso nuostatų neiÅ¡vengiamai saugo nuo nederamų veiksmų ir sprendimų baudžiamojon atsakomybėn traukiamÄ asmenį“ (Goda G., 2014),Norėčiau atkreipti dėmėsi, kad konvojaus pareigÅ«nų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nemini.

Konvojaus teises ir pareigas reglamentuoja konvojavimo taisyklės, tačiau konvojaus pareigÅ«nai taip pat turi laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų. Teisiamojo posėdžio pirmininkas palaiko tvarkÄ teismo posėdžio metu, ir jo nutartys dėl posėdžio tvarkos bei dėl proceso dalyvių praÅ¡ymų yra vykdomos po jų paskelbimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalis, 439 straipsnio 2 dalis). Å ias nutartis gali apskųsti prokuroras, kiti proceso dalyviai kartu su apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsnio 4 dalis).

Norėčiau pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, nagrinėdamas bylÄ , aiÅ¡kina teisėjas, vadovaujantis posėdžiui, o ne konvojaus pareigÅ«nai ar teismo administracija.Konvojaus veiksmų procesinis vertinimas ir Å¡ių veiksmų įtaka kaltinamojo baudžiamajai atsakomybei bus iÅ¡sakyta galutiniame procesiniame dokumente.Teismo posėdžio eiga fiksuota garso įraÅ¡e ir posėdžio protokole. IÅ¡ jų aiÅ¡kiai galima suprasti, kad teisėjas Mantas Liesis jokių rÅ«bų nepilnamečio kaltinamojo mamai perduoti neleido ir jokie daiktai nepilnamečiui kaltinamajam nebuvo perduoti.Teisėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 114 straipsnis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnis garantuoja teisėjo nepriklausomumÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 5 punktas numato, kad teisėjas negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas apie teismo pasitarimų kambario paslaptį, o Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo”.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ bylÄ , konstatuoja, kad konvojaus pareigÅ«nai padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus:1.

Parodė nepagarbÄ teismui, nagrinėjančiam bylÄ :a) 2016 m. kovo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu konvojaus pareigÅ«nas, neatsiklausęs, ar teisėjas jam suteikia teisę pasisakyti, Å¡iurkščia forma nutraukė teisėjÄ , tardamas žodžius: ,,su kuo pabendrauti?“.b) pabaigus 2016 m. kovo 25 d. vykusiam teisiamajam posėdžiui, konvojaus pareigÅ«nai, nesulaukę, kol teisėjas iÅ¡eis iÅ¡ posėdžio salės, iÅ¡ jos pradėjo vesti kaltinamÄ jį. Kelis kartus teisiamojo posėdžio pirmininkas įspėjo konvojaus pareigÅ«nus ir priminė BPK 258 str. 1 d. nuostatÄ , kad teisėjui iÅ¡einant iÅ¡ posėdžio salės, visi teismo posėdžių salėje esantys asmenys atsistoja.

2. Konvojaus pareigÅ«nai atsisakė vykdyti teisėjo nutartį, priimtÄ 2016 m. kovo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, leisti teismo posėdžio salėje kaltinamajam vaikui pasimatyti su atstove pagal įstatymÄ â€“ mama, – pasimatyme dalyvaujant konvojaus pareigÅ«nams. Konvojaus pareigÅ«nų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nemini. Konvojaus teises ir pareigas reglamentuoja konvojavimo taisyklės, tačiau konvojaus pareigÅ«nai taip pat turi laikytis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų.

Teisiamojo posėdžio pirmininkas palaiko tvarkÄ teismo posėdžio metu, ir jo nutartys dėl posėdžio tvarkos bei dėl proceso dalyvių praÅ¡ymų yra vykdomos po jų paskelbimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalis, 439 straipsnio 2 dalis). Å ias nutartis gali apskųsti prokuroras, kiti proceso dalyviai kartu su apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, nagrinėdamas bylÄ , aiÅ¡kina teisėjas, vadovaujantis posėdžiui, o ne konvojaus pareigÅ«nai ar teismo administracija.Mokslinėje doktrinoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso teisės normos gali bÅ«ti aiÅ¡kinamos plečiamai, teisėjas gali priimti sprendimus, kurie pažodžiui nereglamentuoti baudžiamojo proceso kodekse.

Visų proceso metu kylančių situacijų baudžiamojo proceso kodeksu neįmanoma sureguliuoti – tokia teisės prigimtis. PrieÅ¡ingu atveju, baudžiamojo proceso teisė taptų kazuistiÅ¡ka, kas, žvelgiant retrospektyviai, nedera su Vakarų teisės tradicija, kurios viena iÅ¡ kodifikacijos aksiomų – perteklinės kazuistikos vengimas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 54 straipsnyje, reglamentuojančiame atstovo pagal įstatymÄ teises ir pareigas, nustato, kad jeigu atstovaujamas asmuo yra suimtas, atstovas pagal įstatymÄ gali su juo pasimatyti teisėjo leidimu.

Atstovas pagal įstatymÄ padeda kalinamajam vaikui pasinaudoti savo teisėmis, atsižvelgdamas į vaiko socialinę brandÄ ir suvokimÄ . Vaiko mama yra paÅ¡alietis, - taip teigė tarnybinį raÅ¡tÄ surašęs virÅ¡ininko pavaduotojas G. Å ., tuo laiku, kai teisėjas posėdžiavo teismo salėje, ir teisėjui nežinant, bendravo ir teisės normas aiÅ¡kino bei sprendė procesinių veiksmų vykdymÄ ne teismo posėdžio salėje su teisiamojo posėdžio pirmininku Mantu Liesiu, nagrinėjusiu bylÄ , o telefonu – su teismo administracija. PrieÅ¡ingai nei teigė G.

Å ., mama nėra paÅ¡alietis savo vaikui (nors jis turi kaltinamojo statusÄ ). Mama geriausiai pažįsta savo vaikÄ , mamÄ ir sÅ«nų sieja gilus emocinis ryÅ¡ys. Mama geriausiai gali suprasti savo vaikÄ ir jam suprantama kalba padėti suprasti teismo procesÄ , kaltinimÄ , padėti jam pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Konstitucinėje doktrinoje konstatuota, kad teisė negali bÅ«ti formali. Turi bÅ«ti sudarytos realios, o ne formalios galimybės teisėmis naudotis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas įpareigoja teisėjÄ garantuoti kaltinamojo, atstovo pagal įstatymÄ teises ir sudaryti sÄ lygas jomis efektyviai pasinaudoti (45 str.).

Teismas, aiÅ¡kindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normas (54 str. 1 d., 241 str., 272 str. 4 d.) sistemiÅ¡kai kartu su Vaiko teisių apsaugos konvencija, humaniÅ¡kumo principu, saistančiu kiekvienÄ teisėjÄ , nutarė leisti kaltinamajam – vaikui, – pasibaigus posėdžiui, pasimatyti su mama, konvojui esant salėje ir stebint jų pokalbį. Atstovė pagal įstatymÄ O. M. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad važiuos iÅ¡ paskos su taksi, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje perduotų sÅ«nui rÅ«bus.

Kadangi mama kitÄ dienÄ turėjo eiti į darbÄ , o pasimatyti Å iaulių tardymo izoliatoriuje teismo posėdžio dienÄ nebuvo galima, teisėjas nutarė mamai leisti 10 minučių pabendrauti su kaltinamuoju sÅ«numi. TeisėjÄ , aiÅ¡kinantį teisę, kaip minėta, saisto humaniÅ¡kumo principas, elementari pagarba salėje buvusiai ir su nusikalstama veika niekaip nesusijusiai kaltinamojo mamai. Apibendrinus, kas pasakyta, teisėjas konstatuoja, kad konvojaus pareigÅ«nai padarė baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimus.

Å ie pažeidimai nebuvo esminiai, nesutrukdė teisėjui teisingai iÅ¡nagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo. Konvojaus veiksmų padarytus procesinius pažeidimus, atsisakymÄ vykdyti teisėjo žodines nutartis teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 2 d.).   Bausmės skyrimo motyvai ir kiti klausimai Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančiÄ bei sunkinančiÄ aplinkybes. Kaltinamasis R. M. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika padaryta tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis R. M. nusikalto bÅ«damas teistas ir turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ (1t., 77-90 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ už administracinį teisės pažeidimÄ , kuriuo kėsinamasi į nuosavybę (pagal ATPK 50 str.), galiojančių nuobaudų neturi (1t., 76 b. l., informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), Klaipėdos sveikatos centro, VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo, UAB „Plungės sveikatos centro“ pacientų registre neregistruotas, VÅ¡Ä® Dainų PSPC psichikos sveikatos centre nesilankė, psichiatrijos ir priklausomybės ligų pacientų registre neregistruotas (1t, 73, 74, 75 b.l., 2 t. 161 b.l.).

Teisėjas akcentuoja nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirtį (BK 80 str.), skirdamas bausmę R. M.. R. M. nusikalto bÅ«damas nepilnametis, jo asmenybė dar nesusiformavusi, socialiniai įgÅ«džiai menki.Ä®vertinęs inkriminuotos veikos aplinkybes (priežastis, padarinius, eigÄ , trukmę), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas nepilnamečiu, veikiamas impulsyvumo, teismo psichiatrijos ekspertų nuomone, turintis problemų su elgesio kontrole), nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir nenustačius sunkinančių, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad adekvati bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis parenkamas artimas sankcijos minimumui (BK 50 str. 2 d., 91 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, n u s p r e n d ž i a R.

M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintÄ bausmę R. M. paskirti laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams.Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiui R. M. skirtÄ sumažintÄ 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti iÅ¡ dalies sudedant su Å iaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta galutine 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir skirti subendrintÄ 6 (Å¡eÅ¡erių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti pagal ankstesnį (2016 m. balandžio 4 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendį) atliktÄ ir įskaitytÄ laikÄ .Bausmę atlikti pataisos namuose.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 16 dienos.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokÄ su laiÅ¡ku, prisegtÄ prie bylos virÅ¡elio, – palikti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui.

SkundÄ paduoti Å iaulių apylinkės teisme. Teisėjas             Mantas Liesis