2021-05-12 Nr. AB-10292-3-63-3-01972-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1097-502/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01972-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjams R. A., V. J. ir V. P. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą byloje Nr. AG2-70/15-2019 (toliau – ir Ginčų komisijos sprendimas) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų R. A., V. J., V. P. (toliau – ir pareiškėjai) skundą atmesti.

2. Atsakovas nurodė, kad Ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimas byloje Nr. AG2-70/15-2019 yra neaiškus ir prieštaringas. Jame konstatuota, kad pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundas turėjo būti perduotas nagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės merui, kuris turėjo pradėti administracinę procedūrą dėl pareiškėjų skunde keliamų klausimų, tačiau Ginčų komisijos sprendimu pareiškėjų skundą įpareigota išnagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba), o ne meras. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 33 straipsnio 1 dalį pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atlikęs administracinę procedūrą, surašo teikimą priimti administracinės procedūros sprendimą ir perduoda jį viešojo administravimo subjekto vadovui, o ne kolegialiam organui.

Ginčų komisija netinkamai kvalifikavo pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą. Pareiškėjų skundas, adresuotas Klaipėdos miesto savivaldybės merui, neturėjo būti vertinamas kaip skundas VAĮ 19 straipsnio 1 dalies prasme. 2019 m. birželio 5 d. skundu pareiškėjai prašė pripažinti neteisėtu nuo jo pasirašymo dienos Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl bendrojo plano koncepcijos patvirtinimo“, panaikinti Administracijos 2019 m. gegužės 8 d. raštą ir 2019 m. gegužės 9 d. raštą bei įvertinti Administracijos Teisės skyriaus vedėjo veiksmus.

Pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skunde nenurodytas nei vienas pareiškėjų, kaip fizinių asmenų, teisių ar įstatymų saugomų teisėtų interesų pažeidimas, neįvardijama, kokios subjektinės pareiškėjų teisės ir kokiu būdu buvo pažeistos. Skundas VAĮ 19 straipsnio 1 dalies prasme nagrinėjamas tik dėl asmens, nurodyto skunde, teisių pažeidimo, bet ne dėl viešojo intereso gynimo. Ginčų komisija nevertino šių aplinkybių. Pareiškėjų skundo motyvai yra susiję su Klaipėdos miesto bendrojo plano koncepcijos patvirtinimu, kuri yra tarpinis procedūrinis sprendimas, nesukeliantis teisinių pasekmių.

Pareiškėjų skundo prašymai nėra priskirti Tarybos kompetencijai. Pareiškėjų prašomas panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. AD1-477, kuriuo buvo pritarta savivaldybės lygmens bendrojo plano koncepcijai, įstatymu priskirtas savivaldybės vykdomosios institucijos – savivaldybės administracijos direktoriaus – kompetencijai, tokio įsakymo panaikinimas nėra priskirtinas savivaldybės tarybos kompetencijai. Viešojo administravimo srityje galioja viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų teisėtumo principas, t. y., viešojo administravimo subjektas negali panaikinti savo priimtų sprendimų, jeigu tokia galimybė nėra nustatyti atitinkamą sritį reglamentuojančiuose specialiuose įstatymuose.

Pareiškėjų skundas neturėjo būti persiųstas Administracijai VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį meras, kaip savivaldybės vadovas, paprastai paveda atlikti tam tikrus veiksmus pavaldžiai savivaldybės administracijai. Meras ir savivaldybės administracija veikia kartu, administracijos tarnautojai aptarnauja mero instituciją ir jo pavedimu priima sprendimus, pagal kompetenciją pasirašo raštus.

3. Pareiškėjai R. A., V. P., V. J. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Pareiškėjų nuomone, Ginčų komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Viešojo administravimo subjektų atsakymai į asmenų kreipimąsi apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pasiūlymus, kaip juos ištaisyti, informaciją apie pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisių pažeidimu ir pan., priskirtini viešojo administravimo subjektų veiksmams, kurių teisėtumo tyrimas priskirtinas Ginčų komisijos kompetencijai. Klaipėdos miesto savivaldybės meras nebuvo pavedęs Administracijai nagrinėti pareiškėjų skundo. Savivaldybės taryba turi teisę pati panaikinti arba pakeisti, arba įpareigoti kitus savivaldybės viešojo administravimo subjektus pakeisti jų priimtus teisės aktus. Pareiškėjai kėlė abejones dėl skundą pateikusio asmens pavedimo atstovauti instituciją tinkamumo.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R2-91(AG2-70/15-2019) panaikino, skundą patenkino visiškai, pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad 2019 m. birželio 3 d. pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą (skundas Tarybos ir mero sekretoriate užregistruotas 2019 m. birželio 5 d. Nr. T4-74), prašydami pripažinti neteisėtu nuo jo pasirašymo dienos Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“, panaikinti laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas O. M. 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“, 2019 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos panaikinimo“ bei įvertinti Administracijos Teisės skyriaus vedėjo A. K. veiksmus.

7. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2019 m. birželio 27 d. rašte Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“ (toliau – ir Skundžiamas 2019 m. birželio 27 d. raštas) nurodė, jog dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ pareiškėjams buvo atsakyta laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas O. M. 2019 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-319 ir 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr. (4.39.)-R2-1258. Prašomas panaikinti Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ yra teisėtas ir pagrįstas, jis gali būti panaikintas teismo sprendimu. Skundžiamame 2019 m. birželio 27 d. rašte pažymėta, kad Administracijos Teisės skyriaus vedėjo A. K. veiksmuose jam rengiant 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“ ir 2019 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos panaikinimo“ pažeidimų nenustatyta. Išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Skundžiamą 2019 m. birželio 27 d. raštą ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą įpareigoti išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą Nr. T4-74, Ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu byloje Nr. AG2-70/15-2019 pareiškėjų skundą patenkino visiškai.

8. Teismas pažymėjo, kad VAĮ numato dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas: su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus yra vadinamas prašymu (2 str. 14 d.); ir asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti yra vadinamas skundas (2 str. 15 d.). Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą. Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, prašymai – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės), nustatyta tvarka (VAĮ 14 str. 1 ir 3 d.). Administracinė procedūra pradedama ne dėl visų viešojo administravimo subjekto gautų asmenų prašymų ar skundų. Viešojo administravimo subjektas, gavęs prašymą ar skundą ir susipažinęs su jo turiniu, turi nustatyti, kokiu būdu jis turi būti išnagrinėtas, ar kiekvienu atveju turi būti pradėta administracinė procedūra.

9. Teismas nurodė, kad vien tai, jog VAĮ suteikia teisę asmenims kreiptis su skundais ir pranešimais į viešojo administravimo subjektus dėl savivaldybės administravimo subjektų veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, dar nereiškia, kad tokie asmenys turi teisę ginčyti sprendimus, priimtus išnagrinėjus pranešimą (VAĮ 2 str. 16 d.), kadangi prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 str. 1 d.).

10. Teismas vertino, kad pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skunde nurodomi pažeidimai priimant galbūt neteisėtą Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“, laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas O. M. 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“, 2019 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ bei prašymas įvertinti Administracijos Teisės skyriaus vedėjo A. K. veiksmus savaime nėra pagrindu pradėti administracinę procedūrą, nes skunde nenurodytas joks pareiškėjų ar kitų asmenų teisės ar teisėtų interesų pažeidimas ir nėra prašoma juos apginti, be kita ko, pareiškėjai nėra subjektais, turinčiais įgaliojimus atlikti Administracijos direktoriaus funkcijų vykdymo kontrolę.

11. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas O. M. 2019 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“, 2019 m. gegužės 9 d. rašto Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ teisėtumas ir pagrįstumas buvo ginčijamas teisės aktų nustatyta tvarka. Kadangi ginčo dalyku yra Administracijos 2019 m. birželio 27 d. raštas Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“, teismas darė išvadą, jog atsakymas į pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą turėjo būti parengtas, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

12. Teismas konstatavo, kad Skundžiamame 2019 m. birželio 27 d. rašte išdėstytas išsamus atsakymas pareiškėjų keliamais klausimais.

13. Teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2016 m. birželio 23 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-184 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 20.4 punkte, be kita ko, pažymėta, kad gautus gyventojų prašymus, skundus ar pasiūlymus meras gali nagrinėti pats arba perduoti nagrinėti mero pavaduotojams arba savivaldybės administracijos direktoriui. Nors nėra duomenų, jog pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundas buvo perduotas nagrinėti Administracijai, nurodyta aplinkybė nelaikytina esmine. Kadangi atsakymas į pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą buvo rengiamas, vadovaujantis VAĮ 14 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas darė išvadą, jog Administracijoje nagrinėjant pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundą ir parengiant atsakymą, VAĮ 14 straipsnio 8 dalies nuostatos nebuvo pažeistos.

14. Teismas konstatavo, kad Skundžiamas 2019 m. birželio 27 d. raštas yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinimui pagrindo nėra. Kadangi pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundas yra išnagrinėtas ir į jį atsakyta minėtu raštu, reikalavimą įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą Nr. T4-74 teismas laikė nepagrįstu, todėl netenkino.

15. Teismas Ginčų komisijos Klaipėdos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R2-91(AG2-70/15-2019) panaikino ir pareiškėjų V. J., V. P. ir R. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 16. Pareiškėjai R. A., V. J. ir V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą, atsakovo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R2-91(AG2-70/15-2019), prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareikalauti, kad atsakovas Taryba pateiktų duomenis ar žino apie skundą, pateiktą teismui, ir šią administracinę bylą bei pateikti Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės K. G. pareigybės aprašymą.

17. Pareiškėjai nurodo, kad pagal VAĮ 14 straipsnio 4 dalį draudžiama persiųsti skundą nagrinėti viešojo administravimo subjektui ar tarnautojui, kurių veiksmai skundžiami. Viešojoje teisėje galioja principas – draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama. Atsakovas skunde neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad Administracijos tarnautojai aptarnauja mero instituciją ir jo pavedimu priima sprendimus, pasirašo raštus pagal kompetenciją. Šiuo atveju jokio mero pavedimo nebuvo, tai nustatė Ginčų komisija. Savivaldybės taryba, meras, administracija, administracijos direktorius yra skirtingos savivaldybės institucijos, kurių veiksmai atskirai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas nutartimi Tarybą byloje pripažino administracinio ginčo šalimi. Pareiškėjai, remdamiesi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsniu teigia, kad Taryba turi teisę pati panaikinti ar pakeisti arba įpareigoti kitus savivaldybės viešojo administravimo subjektus jų priimtus teisės aktus panaikinti arba pakeisti. Todėl Taryba privalėjo ir privalo duoti atsakymą pareiškėjams.

18. Pareiškėjų nuomone, asmuo, pasirašęs skundą, neturi teisės atstovauti atsakovui Tarybai. Todėl turi būti išreikalauti duomenys, ar Tarybai yra žinoma apie šią bylą.

19. Pareiškėjų nuomone, pagal ABTĮ nuostatas, viešojo administravimo subjektui kreipusis su skundu į teismą, teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams šalinti arba įpareigoti sumokėti žyminį mokestį.

20. Pareiškėjų manymu, Administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. AD1-2969 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ yra iš esmės pavedimas pagal pareigas ir neatitinka įstatymų bei teismų praktikos. Todėl dėl minėto įsakymo turėjo būti priimta atskiroji nutartis. Taip pat pareiškėjai kelia abejones dėl administracinės bylos numerio nurodymo teisingumo pirmosios instancijos teismo priimtuose procesiniuose dokumentuose.

21. Atsakovas administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, kad Teisės skyriaus vyriausiosios specialistės K. G. pareigybės aprašymas skelbiamas viešai: https://www.klaipeda.lt/lt/-1/struktura-ir-kontaktai/131/teises-skyrius/d75.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. birželio 27 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-384 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų“.

24. Ginčų komisija sprendimu pareiškėjų skundą tenkino, panaikino Skundžiamą 2019 m. birželio 27 d. raštą ir įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybą išnagrinėti pareiškėjų 2019 m. birželio 5 d. skundą „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ir raštų panaikinimo bei Teisės skyriaus vedėjo veiksmų įvertinimo“.

25. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Administracijos skundą patenkino ir Ginčų komisijos sprendimą panaikino, o pareiškėjų skundą atmetė.

26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad į jų skundą turėjo atsakyti Taryba, o ne Administracija, kurios veiksmai buvo skundžiami, taip pat nurodo, jų nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytų proceso teisės pažeidimų, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir išreikalauti duomenis.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Taip pat nustatyta, kad proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde pareiškėjai prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nustačiusi, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nėra keliami tokie teisės ar fakto klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti, remiantis rašytine bylos medžiaga, šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose. Pažymėtina ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. proceso šalims buvo sudaryta galimybė išdėstyti savo pozicijas žodžiu.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

30. Viešojo administravimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 14 dalis nustatė, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Skundu vadinamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d.). Skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 3 d.), prašymai – Prašymų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 str. 1 d.).

31. Asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014 ir kt.). Prašymų nagrinėjimo taisyklių 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 punktas); į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 punktas); į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 punktas).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. skundas (gautas 2019 m. birželio 5 d.), kuriuo jie prašė pripažinti neteisėtu Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. AD1-477 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“, panaikinti laikinai einančio Administracijos direktoriaus pareigas O. M. 2019 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (31.1.)RS2-319 „Dėl miesto bendrojo plano koncepcijos“, 2019 m. gegužės 9 d. raštą Nr. (4.39.)-R2-1258 „Dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo koncepcijos“ bei įvertinti Administracijos Teisės skyriaus vedėjo A. K. veiksmus, nelaikytinas skundu VAĮ prasme, dėl kurio būtų pagrindas pradėti administracinę procedūrą VAĮ trečiojo skirsnio nustatyta tvarka. Pareiškėjų 2019 m. birželio 3 d. kreipimosi, pavadinto skundu, turinys suponuoja pareiškėjų teisę gauti išsamią informaciją jame keliamais klausimais, kas ir buvo padaryta Skundžiamu 2019 m. birželio 27 d. raštu. Pažymėtina, kad pareiškėjai ir apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, dėl ko jų 2019 m. birželio 3 d. skundą būtų pagrindas vertinti kaip skundą, nagrinėtiną VAĮ trečiojo skirsnio nustatyta tvarka.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės, jų nekartoja.

34. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga pažymi, kad apie nagrinėjamą bylą atsakovas Taryba buvo tinkamai informuotas ABTĮ nustatyta tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas Tarybai skundą ir teismo šaukimą išsiuntė per elektroninių paslaugų portalą, minėtus dokumentus Taryba gavo 2020 m. sausio 13 d. 16.32 val.

35. Vadovaujantis ABTĮ 36 straipsnio 2 dalimi žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš atsakovo sumokėti žyminį mokestį teikiant skundą teismui.

36. Pažymėtina, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal atsakovo Administracijos skundą dėl Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekelia abejonių skundą teismui pasirašiusio asmens įgaliojimai atstovauti atsakovą Administraciją administraciniame teisme (ABTĮ 47 ir 48 str.).

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ginčui išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų R. A., V. J. ir V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė