6c05005b-7959-4e6d-b7a1-87c48ecb8d75 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1199-406/2014Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03293-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2; 74. (S)        KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant pareiškėjos S. L. atstovui advokatui G.

U. , atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei L. V. , vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. L. skundÄ atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja patikslintu skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (Toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638;

2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923, 3) VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 22 d. sprendimÄ Nr. (4.26E)SE-166, 4) VSDF Valdybos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ Nr. (11.1)-I-7724.

5) įpareigoti atsakovÄ perskaičiuoti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ pagal galiojančiÄ tvarkÄ , kuri buvo iki 2010 m. sausio 1 d. ir kuri buvo mokama nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. kovo 15 d. bei ligos paÅ¡alpÄ , kuri buvo mokama nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. ir iÅ¡mokėti perskaičiuotÄ sumÄ pareiÅ¡kėjai. Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o atnaujinti terminus skųsti teismui VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923 (b.l. 82 - 89).PareiÅ¡kėja patikslintame skunde bei pareiÅ¡kėjos atstovas teismo posėdžių metu nurodė, jog teisę į motinystės paÅ¡alpÄ ji įgijo nuo 2009 m. sausio 5 d.

VSDFV Kauno skyriaus sprendimu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. vasario 14 d. jai buvo paskirta 5901,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa pirmais vaiko auginimo metais (neatskaičius mokesčių), 4972,50 Lt (neatskaičius mokesčių) antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sueis du metai), tačiau 2013 m. spalį pareiškėja pastebėjo, kad atsakovo pervedamos sumos neatitinka jai paskaičiuotų sumų, kuomet ji 2009 m. gegužės mėn. išėjo motinystės atostogų.

Å i sÄ skaita nuo jos atidarymo laikotarpio nebuvo kontroliuojama, joje esančiuos lėšos buvo kaupiamos vaiko reikmėms. 2013 m. spalio 8 d. pareiÅ¡kėja praÅ¡ymu kreipėsi į į VSDFV Kauno skyrių, praÅ¡ydama perskaičiuoti neteisėtai sumažintÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ bei ligos paÅ¡alpÄ . VSDFV Kauno skyrius jos praÅ¡ymo netenkino, nurodydamas, kad sprendimas sumažinti motinystės (tėvystės ) paÅ¡alpÄ yra įvykdytas. Šį atsakovo raÅ¡tÄ pareiÅ¡kėja apskundė VSDF Valdybai, kuri 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (11.1)I-7724 jos praÅ¡ymo netenkino.

Skundžiamų atsakovo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8.54-1923 kopijos buvo pateiktos tik su atsiliepimu į skundÄ . Å ių sprendimų įstatyme nustatyta iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka neskundė. PareiÅ¡kėjos nuomone, skundžiami sprendimai nepagrįsti, nes išėjusi vaiko priežiÅ«ros atostogų, ji turėjo pagrįstÄ teisėtÄ lÅ«kestį į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas tokio dydžio, kurios galiojo pareiÅ¡kėjai iÅ¡einant vaiko priežiÅ«ros atostogų, t.y. taikant draudžiamųjų pajamų dydį – 1488 Lt.

PareiÅ¡kėjai priklausanti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa dar kartÄ sumažinta nuo 2010 m. liepos 1 d., pakeitus kompensuojamojo uždarbio dydį ir sumažinus jo dydį procentais, apskaičiuojant motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . PareiÅ¡kėjai buvo mokama ligos paÅ¡alpa, apskaičiuota atsižvelgiant į 2010 m. lapkričio 1 d. – 2011 m. sausio 31 d. pareiÅ¡kėjos draudžiamųjų pajamų dydį. Kadangi jos pajamos minėtu laikotarpiu buvo sumažintos neteisėtai, todėl ir ligos paÅ¡alpa jai buvo sumažinta neteisėtai.

Skundžiami sprendimai prieÅ¡tarauja teisės negaliojimo atgal principui, todėl paskirtos paÅ¡alpos dydis negalėjo ir neturėjo bÅ«ti perskaičiuojamas pasikeitus teisės aktams. Laikinojo įstatymo nuostatos pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas bei pagrindinius teisės principus – teisėtų lÅ«kesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo, įstatymo negaliojimo atgal, teisės į nuosavybę, proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo ir teisingumo. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius ir trečiasis suinteresuotasis asmuo VSDF Valdyba su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepimuose į skundÄ (b. l. 37-45, 59-62, 92-98) bei atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatais pareiÅ¡kėjai VSDFV Kauno skyriaus 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 8.36-5414 skirta 5901,25 Lt motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa kas mėnesį iki vaikui sueis vieneri metai ir - 5016,06 Lt kas mėnesį iki vaikui sueis dveji metai. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Toliau – Laikinasis įstatymas) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo paÅ¡alpos už laikotarpį nuo Å¡ių draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį (1 170 Lt.).

Atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 74 punkto nuostatas, VSDFV Kauno skyrius 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 8.54-638 nuo 2010 m. sausio 1 d. perskaičiavo  pareiÅ¡kėjos  motinystės  (tėvystės)  paÅ¡alpÄ Â Â pagal  pasikeitusį  einamųjų  metų draudžiamųjų pajamų dydį. Vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies ir Nuostatų 75.2 punkto nuostatomis, VSDFV Kauno skyrius 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 8.54-1923 nuo 2010 m. liepos1 d. perskaičiavo pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ iki vaikui sukaks 2 metai, taikant 75 procentų kompensuojamÄ jį uždarbį.

Kadangi pagal pareiÅ¡kėjos vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa virÅ¡ijo 75 procentų patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , pareiÅ¡kėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. iki vaikui sukaks 2 metai paskirta maksimali (3510 Lt) dydžio per mėnesį paÅ¡alpa. 2013 m. kovo 8 d. įsigaliojusiame Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarime Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies bei Nuostatų 74 punkto nuostatos, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo perskaičiuota pasikeitus einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui, nebuvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Nors Konstitucinis Teismas ir pripažino Konstitucijai prieÅ¡taraujančiu motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų perskaičiavimÄ nuo 2010 m. liepos 1 d. apribojant jas Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma iki vaikui sukaks 1 metai ir 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių suma nuo vaiko 1 iki 2 metų, bet, atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa yra iÅ¡mokėta iki minėto Konstitucinio Teismo 2013 nutarimo, pareiÅ¡kėja, žinodama ar turėdama žinoti apie paÅ¡alpos sumažinimÄ jau 2010 m. rugpjūčio mėnesį nei į VSDF ValdybÄ , nei į teismÄ dėl sprendimų, kuriais sumažintos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos nesikreipė (t.y. nepasinaudojo iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka), todėl sprendimas yra įvykdytas.

Ä®vykdytų sprendimų atžvilgiu Konstitucinio Teismo nutarimai neturi atgalinio veikimo galios, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimų dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ Â motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Neesant pagrindo perskaičiuoti pareiÅ¡kėjos motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos, neperskaičiuotina ir ligos paÅ¡alpa, kuri buvo mokama nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. gegužės 5 d., nes draudžiamųjų pajamų dydis, pagal kurį apskaičiuota ligos paÅ¡alpa, nesikeičia.

Skundo dalis dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923 nutrauktina, kita pareiÅ¡kėjos skundo dalis netenkintina.Ginčas Å¡ioje byloje yra kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 8.54-638, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 14 d. (b.l. 48-49); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8.54-1923, kuriuo pareiÅ¡kėjai nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. perskaičiuotas motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos mokėjimas (b.l. 50-51), taip pat VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (4.26E)SE-166 ir VSDF Valdybos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7724 , kuriais atsisakyta perskaičiuoti ir iÅ¡mokėti sumažintÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

PareiÅ¡kėja ginčija minėtus sprendimus ir siekia, kad jai bÅ«tų perskaičiuota nuo 2010 m. sausio 1 d. iki jos sÅ«nui sukako 2 metai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa ir ligos paÅ¡alpa, kuri buvo mokama nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. bei perskaičiuota suma jai bÅ«tų iÅ¡mokėta. Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad VSDFV Kauno skyrius 2009 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 8.36-5414 paskyrė pareiÅ¡kėjai motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ vaiko priežiÅ«ros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. vasario 14 d. pagal paskaičiavimÄ : iki vaikui sukaks vieneri metai – 5901,25 Lt, iki sukaks du metai – 5016,06 Lt (b. l. 46-47).

Minėta pašalpa buvo paskaičiuota ir paskirta vadovaujantis sprendimo priėmimo metu galiojusiais teisės aktais - Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Toliau – ir Įstatymas) bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais (Toliau - ir Nuostatai). Įstatymo 20 straipsnio 1 dalis ir 21 straipsnio 1 dalis nustatė, jog motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai bei tai, jog motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

Minėta nuostata taip pat įtvirtinta Nuostatų 48 punkte. Ä®sigaliojus Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (Toliau – ir Laikinasis įstatymas), ir LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1771 patvirtinus naujÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (1 170 Lt), VSDFV Kauno skyrius 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 8.54-638 perskaičiavo motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nuo 2010 m. sausio 1 d. iki vaikui sukaks 2 metai (b. l. 48-49).

Kadangi pagal pareiÅ¡kėjos vienos dienos kompensuojamÄ jį uždarbį apskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa virÅ¡ijo 75 procentų patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumÄ , atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 10 str. 3 d. ir Nuostatų 74 ir 75 p. VSDFV Kauno skyrius 2010 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 8.54-1923 perskaičiavo nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. pareiÅ¡kėjai paskirtÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ ir jos dydį sumažino, laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. paskirdamas – 3 510,00 Lt (b. l. 50-51).LR Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos Å¡ias paÅ¡alpas sumažinti, Å¡io įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams paskirtų motinystės (tėvystės) iÅ¡mokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos Å¡ias paÅ¡alpas ir iÅ¡mokas sumažinti, nepaneigė iÅ¡ Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Nurodė, jog Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti Å¡eimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramÄ , nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama socialinė parama įstatymų numatytais atvejais (nutarimo IV-ojo skyriaus 10 p.). Minėtu nutarimu Konstitucinis teismas pripažino, jog Ligos ir motinystės socialinio draudimo paÅ¡alpų nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos Å¡ias paÅ¡alpas sumažinti, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (6 p.).

Minėtame nutarime buvo taip pat nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu, kuriuo buvo patvirtintas einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1 170 Lt, bÅ«tų pažeisti iÅ¡ Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisių apsaugos reikalavimai, konstitucinis teisinės valstybės principas. Nurodė, jog Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1771 1.1 punktu Vyriausybė įgyvendino savo pareigÄ , nustatytÄ Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. redakcija) 16 straipsnio 1 dalyje, ne rečiau kaip kartÄ per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, kuris priklauso nuo atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamų ir iÅ¡laidų (nutarimo VII skyriaus nuostatos).

Minėtu LR Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 3 dalies bei į poįstatyminius aktus perkeltos minėto įstatymo nuostatos ta apimtimi, jog „šio įstatymo galiojimo laikotarpiu paÅ¡alpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis <...> nuo 2010 m. liepos 1 d. <...> motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpoms skaičiuoti negali virÅ¡yti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, teisė į kurias įgyta iki Å¡io laikinojo įstatymo įsigaliojimo, t.y. pasisakė dėl tam tikro dydžio paskirtų paÅ¡alpų mažinimo apribojimo.PareiÅ¡kėja skundžia teismui VSDFV Kauno skyriaus sprendimus, kuriais buvo perskaičiuota motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, t.y. 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923.

Taip pat praÅ¡o teismÄ atnaujinti terminÄ skųsti Å¡iuos sprendimus, nurodydama, jog terminÄ praleido dėl to, jog sÄ skaitos į kuriÄ buvo pervedama motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa neadministravo, todėl iki 2013 m. spalio mėnesio nežinojo apie paÅ¡alpos sumažinimÄ .ABTÄ® 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prieÅ¡ kreipiantis į administracinį teismÄ , vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti individualÅ«s teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali bÅ«ti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi bÅ«ti ginčijami kreipiantis į iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijÄ .

LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimÄ ) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma iÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Fondo valdybai, kuri pagal Ä®statymo 37 straipsnio 4 dalį, iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , priima dėl jo sprendimÄ iÅ¡ esmės, t. y. gali skundÄ patenkinti visÄ ar iÅ¡ dalies, taip pat skundÄ atmesti.

PareiÅ¡kėjos atstovas, VSDFV Kauno skyrius bei VSDF Valdyba sutinka, kad pareiÅ¡kėja nepasinaudojo Ä®statymo 37 str. 2 d. nustatyta privaloma iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, todėl ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Pažymėtina, kad, nors VSDF Valdybos sprendime minimas VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. 8.54-1923 (nors jis nebuvo skundžiamas), tačiau jį peržiÅ«rėti VSDF Valdyba atsisakė, t.y. nepasisakė dėl Å¡io sprendimo iÅ¡ esmės (b.l. 65-66).Skundai Fondo valdybai turi bÅ«ti paduoti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kuriÄ suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimÄ (neatlikimÄ ) ar sprendimo priėmimÄ (Ä®statymo 37 str. 2 d.).Pagal IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDF valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. V-131 IV skyriaus nuostatas, VSDFV fondo valdybai suteikta teisė atnaujinti skundo padavimo terminus.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo praktikoje yra nurodęs, kad pagal bendrÄ jÄ iÅ¡ankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sÄ lygomis kompetentingos institucijos bÅ«tų iÅ¡nagrinėta ir iÅ¡spręsta dar iki teismo.

Tai reiÅ¡kia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o prieÅ¡ingai – papildomo mechanizmo, galinčio iÅ¡spręsti paminėtÄ teisinę problemÄ , nustatymas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, 2014 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-51/2014).Ginčui dėl atsakovo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8.54-1923 esant teisme, pareiÅ¡kėjai pateikus praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ skųsti aukščiau nurodytus sprendimus, siekiant iÅ¡vengti pareiÅ¡kėjos turtinių teisių ir interesų teisminį gynimo apsunkinimo, klausimas dėl termino skųsti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923 iÅ¡nagrinėtinas teisme (ABTÄ® 17 str. 1 d.).

Administracinių teismų praktikoje yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad terminai paduoti skundÄ dėl teritorinių skyrių sprendimų dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo VSDF Valdybai yra skaičiuojami nuo dienos, kuriÄ Å¡ių periodinių iÅ¡mokų gavėjas gavo pirmÄ sumažinto dydžio iÅ¡mokÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 502-396/2014). Nagrinėjamoje situacijoje tai reiÅ¡kia, kad apie nuo 2009 m. gegužės 11 d. pradėtos mokėti paÅ¡alpos dydžio sumažinimÄ pareiÅ¡kėja galėjo (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. taikymo požiÅ«riu turėjo) sužinoti jau 2010 m. vasario mėn., kai gavo pirmÄ sumažinto dydžio paÅ¡alpÄ už sausio mėnesį.

Todėl akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja ženkliai praleido aptariamÄ Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ 20 darbo dienų terminÄ . PareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės - sÄ skaitos, į kuriÄ buvo pervedama motinystės (tėvystės) paÅ¡alpa, neadministravimas, yra subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybė, pasirinkto elgesio modelis, dėl kurio buvo praleistas kreipimosi į VSDF ValdybÄ terminas. Kolegijos nuomone byloje nėra duomenų, patvirtinančių faktinį ir procesinį pagrindus pripažinti termino skųsti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923 praleidimo priežastis svarbiomis jo atnaujinimo prasme, todėl terminas neatnaujinamas (ABTÄ® 34 str. 1 d.).Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja nepasinaudojo privaloma iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismÄ tvarka, Å¡ia tvarka pasinaudoti negalima, todėl byla dėl skundo reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923 nutrauktina (ABTÄ® 101 str. 8 p.).

PareiÅ¡kėja taip pat kelia ginÄÄ dėl atsakovo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (4.26E)SE-166 ir trečiojo suinteresuoto asmens 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7724, kuriais atsisakyta perskaičiuoti iÅ¡mokėti sumažintÄ motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos dalį po to, kai LR Konstitucinis teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime pripažino, jog atitinkamos Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios buvo taikomos pareiÅ¡kėjai perskaičiuojant motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , prieÅ¡taravo LR Konstitucijai, teisėtumo bei pagrįstumo.

Atsižvelgiant į apraÅ¡ytÄ faktinę situacijÄ , nagrinėjamoje byloje yra bÅ«tina iÅ¡aiÅ¡kinti, ar paminėto Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo galia gali bÅ«ti taikoma ginčo santykiams, kurie (kaip jau buvo pasakyta aukščiau) susiklostė nuo 2010 m. sausio 1 d. (kai pareiÅ¡kėjai buvo pradėta mokėti sumažinto dydžio paÅ¡alpa) iki 2011 m. vasario 14 d. (kai pareiÅ¡kėjos sÅ«nui suėjo dveji metai ir dėl to pasibaigė pareiÅ¡kėjos teisė į paminėtÄ paÅ¡alpÄ ).Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiÅ«riu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir teisę taikančios institucijos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme „sprendimų įvykdymu“ pripažįstamos situacijos, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentuojančios minėtus teisinius santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – sprendimas laikomas neįvykdytu, kol asmuo turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negalima konstatuoti sprendimo įvykdymo Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Administracinių teismų praktika Nr. 22, p. 318–325; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-438/2005, Administracinių teismų praktika, Nr.8, p. 316-326; ir kt.).

Taigi kol vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti.Kaip jau buvo pažymėta, teisiniai santykiai, dėl kurių kilo Å¡is administracinis ginčas, pasibaigė 2011 m. vasario 14 d., kai pasibaigė pareiÅ¡kėjos teisė į paÅ¡alpÄ , paskirtÄ jos vaiko priežiÅ«rai.

Akivaizdu, kad nuo Å¡ios dienos pasibaigė pareiÅ¡kėjos Å¡ioje byloje skundžiamÄ paÅ¡alpos sumažinimÄ nustačiusių paminėtų atsakovo 2010 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8.54-1923 veikimo galia. Minėti atsakovo sprendimai yra nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ir tokia teise pareiÅ¡kėja jau negali pasinaudoti, t.y. Å¡ių sprendimų teisinė kvalifikacija baigta. Tai reiÅ¡kia, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies taikymo prasme Å¡ie atsakovo sprendimai turi bÅ«ti laikomi įvykdytais sprendimais, kuriems Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo galia negali bÅ«ti taikoma.

Nagrinėjamu atveju ginčijamuose VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 22 d. sprendime Nr. (4.26E)SE-166 ir VSDVF Valdybos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendime Nr. (11.1)I-7724 Konstitucinio Teismo nutarimo galiojimo laike taisyklės iÅ¡ esmės buvo iÅ¡aiÅ¡kintos teisingai, ginčijamų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, numatytų ABTÄ® 89 str., nenustatyta, todėl reikalavimas dėl Å¡ių sprendimų panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Pripažinus, kad praÅ¡omi panaikinti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bei tai, kad nagrinėjamu atveju sprendimai dėl motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos perskaičiavimo yra įvykdyti ir dėl to Å¡iam ginčui netaikytinas Konstitucinio Teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimas, tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ dėl įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ bei ligos paÅ¡alpÄ ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtas sumažintų paÅ¡alpų dalis nėra teisinio pagrindo.

Dėl nurodytų priežasčių S. L. skundo dalis dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 22 d. sprendimo Nr. (4.26E)SE-166 ir VSDVF Valdybos 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. (11.1)I-7724 panaikinimo ir įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 14 d. motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ bei ligos paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 23 d. iki 2011 m. gegužės 5 d. ir iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtas sumažintų paÅ¡alpų dalis atmestinas (ABTÄ® 88 str. 1 p.).

Vadovaudamasi LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 8 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a: Bylos dalį dėl skundo reikalavimų panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. sausio 28 d. sprendimÄ Nr. 8.54-638 ir 2010 m. liepos 27 d. sprendimÄ Nr. 8.54-1923 nutraukti.KitÄ pareiÅ¡kėjos S. L. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiog Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

         Teisėjai                                                                                                                    Gintaras Čekanauskas Asta Urbonienė Natalja Zelionkienė                                                                                                                                                                                                                                                                               Â