2017-11-22 Nr. AB-21637-3-45-3-00045-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-5452-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-45-3-00045-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Julijai Krinickienei,

dalyvaujant S. A., jo atstovei advokatei Astai Astrauskienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Natalijai Ivanovskai,

vertėjui Fedaee Ahmed Jawed,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio S. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) S. A. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) S. A. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. sausio 12 d.

2. Centras nurodė, kad užsieniečiui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 291 straipsnio 1 dalį. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pateikė tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, jo paaiškinimas dėl asmens tapatybės dokumentų sunaikinimo nėra logiškas ir neatitinka tikrovės. Centro teigimu, užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio teise, nes prieglobsčio pasiprašė ne iš kart, kai buvo sulaikytas. Pabrėžė, kad alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui negali būti taikoma, nes, kaip minėta, nenustatyta šio asmens tapatybė.

3. Užsienietis S. A. teismo posėdyje paaiškino, kad gimė (duomenys neskelbtini). Prieš pusantro mėnesio iki jo sulaikymo Lietuvoje jis su savo broliu R. Z. I. iškeliavo iš savo gimtinės, nes ten jiems buvo nesaugu – (duomenys neskelbtini) juos vertė tarnauti jų karinėse grupuotėse, todėl jie nusprendė vykti ten, kur saugu, t. y. į bet kurią Europos Sąjungos valstybę. Į Europą vyko automobiliais ir pėsčiomis per įvairias valstybes. Savo dokumentus atidavė vedliui ir Lietuvos pareigūnams aiškino taip, kaip jiems liepė vedlys, nes priešingu atveju vedlys sakė, jog jie būsią greitai išsiųsti atgal. (duomenys neskelbtini) jie nebuvo. Jie nespėjo kreiptis tuoj pat dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, nes vieną dieną pavargę atvyko į Vilnių ir vedlio surastame bute ilsėjosi, o jau kitą dieną buvo sulaikyti. Užsienietis prašė netenkinti teikimo, norėtų turėti judėjimo laisvę, kad galėtų susisiekti su savo artimaisiais (duomenys neskelbtini), jie padėtų nustatyti jo asmens tapatybę.

4. Užsieniečio atstovė advokatė prašė netenkinti teikimo, nes S. A. yra prieglobsčio prašytojas ir nėra jokių duomenų apie tai, kad užsienietis nebendradarbiautų su valstybės sienos apsaugos ir migracijos pareigūnais. Nors specialistas-ekspertas 2017 m. liepos 11 d. išvadoje Nr. MK-O 82/2017 (01) (toliau – ir Išvada) ir pažymėjo, kad užsieniečio amžius yra (duomenys neskelbtini) metai, tačiau įprastas ir pasikliautinas intervalas įprastai yra 4 metai, todėl tikėtina, kad užsienietis yra tokio amžiaus, kokį pats ir nurodė. Atstovės teigimu, užsienietis nekelia jokios grėsmės visuomenės saugumui. Neteisinga kaltinti jį tuo, kad ne iš karto atvykęs kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, nes atvykėlis, pailsėjęs po kelionės, tiesiog nespėjo to padaryti, kadangi buvo kitą dieną sulaikytas. Nors užsieniečio paaiškinimai dėl asmens tapatybės dokumentų sunaikinimo ir nėra logiški, tačiau šie jauni žmonės elgėsi taip, kaip jiems liepė vedlys. Atstovės nuomone, teikime užsieniečiui prašoma taikyti priemonė yra neproporcinga.

II. 5. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – pratęsė užsieniečio, save pavadinusio (duomenys neskelbtini) S. A., sulaikymą iki 2018 m. sausio 12 d.

6. Teismas nustatė, kad užsieniečiui, prisistačiusiam (duomenys neskelbtini) S. A., 2017 m. liepos 5 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 291 straipsnio 1 dalį už tai, kad Vilniaus rinktinės Gintaro Žagunio užkardos veikimo teritorijoje, Šalčininkų rajone, iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką ne per pasienio punktą valstybinę sieną užsienietis galbūt nelegaliai perėjo kartu su kitais (duomenys neskelbtini) ir buvo sulaikytas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2017 m. liepos 7 d. Nors Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyriaus 2017 m. liepos 10 d. sprendimu Nr.(15/6-7)15PR-140 nuspręsta šio užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimti nagrinėjimui iš esmės, tačiau teismas, išklausęs pareiškėjo atstovės, užsieniečio bei jo atstovės paaiškinimus, konstatavo, kad užsieniečio sulaikymo pagrindai, aplinkybės, užsieniečio teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nuo ankstesnio teismo sprendimo, kuriuo užsienietis buvo sulaikytas (sprendimas nebuvo apskųstas) iki šio teikimo išnagrinėjimo nepasikeitė. Užsienietis neturi jokio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jo paaiškinimai apie neva tai (duomenys neskelbtini) sunaikintus jo tapatybės dokumentus yra nelogiški, neatitinkantys tikrovės ir nustatytų aplinkybių. Byloje nėra jokių duomenų, kad užsienietis buvo (duomenys neskelbtini), o jeigu ir buvo, tai savo noru tos valstybės tikrai būtų nepalikęs, nes tai buvo, kaip jis pats ir teigė pirminėje apklausoje, jo kelionės tikslas.

7. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties„ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą užsienietis gali būti sulaikytas tik siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę. Šiam užsieniečiui taikytinos šios įstatymo nuostatos, atsižvelgiant ir į tai, kad užsienietis ne iš karto tik atvykęs į Lietuvos Respublikos teritoriją kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo, o tik tuomet, kai buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Teismas pabrėžė, kad, kilus pagrįstoms abejonėms dėl užsieniečio amžiaus, buvo kreiptasi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Medicinos kriminalistikos laboratoriją, kuri Išvadoje nurodė, kad užsieniečio biologinis amžius – (duomenys neskelbtini), o pasikliautinas intervalas – (duomenys neskelbtini) metai.

8. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, priėmė pagrįstą ir teisingą 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. KV-637-961/2017 sulaikyti užsienietį trims mėnesiams, apgyvendinant Centre ir šis sulaikymo pagrindas taikytinas užsieniečiui ir išnagrinėjus Centro teikimą dėl sulaikymo termino pratęsimo. Užsieniečiui negalima skirti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti (išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes), nes jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeimyninių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, lėšų pragyvenimui. Be to, tikėtina, kad, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį.

III. 9. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl jo sulaikymo termino pratęsimo netenkinti.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl jo sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1–3 punktų, 5 dalies 8 ir 10 punktų nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad kompetentingos institucijos, spręsdamos dėl užsieniečio sulaikymo, negali neribotą laiką remtis ta aplinkybe, kad nėra nustatyta (patvirtinta) jo tapatybė. Nagrinėjamu atveju užsienietis teismo posėdžio metu nurodė, kad, pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis galėtų susisiekti su savo artimaisiais (duomenys neskelbtini) dėl jo asmens duomenų atsiuntimo. Užsienietis sulaikytas dar 2017 m. liepos 7 d., o Centro atstovas nepateikė jokių naujų duomenų apie pareiškėjo tapatybės nustatymo procesą. Todėl vien aplinkybė, kad Centras neužtikrina minėtų dokumentų, patvirtinančių užsieniečio tapatybę, gavimo, nėra tinkamas pagrindas taikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą kaip sulaikymo pagrindą.

11. Nėra ginčo, kad užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, kad sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Nagrinėjamu atveju užsienietis į Lietuvą atvyko 2017 m. liepos 5 d., o jau liepos 7 d. jis buvo sulaikytas, t. y., praėjus vos porai dienų, todėl pateikti prieglobsčio prašymą anksčiau, nei buvo sulaikytas, jis net neturėjo objektyvių galimybių. Prielaida, kad prieglobsčio prašymą užsienietis pateikė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą, nėra paneigta, tačiau Centras nepateikė ir jokių ją patvirtinančių duomenų, kaip ir duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas grąžinimo ar išsiuntimo. Be to, užsienietis nekalba jokia kita kalba, išskyrus gimtąja (duomenys neskelbtini), todėl jo galimybės savarankiškai išvykti ir keliauti vertintinos kritiškai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra realus pagrindas manyti, jog užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę.

12. Nėra pagrįsta teigti, kad užsienietis meluoja apie savo amžių ir tokiu būdu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, vien dėl to, kad ekspertizės metu nustatytas ir jo nurodomas amžius nesutampa. Ekspertų nustatytą užsieniečio amžiaus paklaidos tikimybę gali padidinti ir užsieniečio morfologiniai požymiai, dėl to realu, kad užsienietis apie savo amžių nemeluoja. Teismo išvada, kad užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą siekdamas atidėti ar sutrukdyti sprendimą dėl jo grąžinimo, pagrįsta tik prielaidomis ir faktu, kad prašymas pateiktas po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto sienos perėjimo. Pabrėžtina, kad užsienietis buvo sulaikytas Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, todėl Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktas jam negali būti taikomas.

13. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Centras pabrėžia, kad užsieniečiui sulaikymas taikytas Įstatymo 113 straipsnyje numatytais pagrindais. Užsienietis neketino kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nes 2 paras praleidęs Lietuvos Respublikos teritorijoje jis nepateikė tokio prašymo. Užsienietis paaiškino, kad jis buvo pasiekęs (duomenys neskelbtini), ten suplėšė ir išmetė savo turėtą pasą, o į Lietuvos Respubliką atvyko tvarkytis dokumentų. Savo turimą pasą suplėšė dėl to, kad jam buvo paaiškinta, jog, neturint dokumentų, jo negalima bus išsiųsti. Todėl yra pagrindas išvadai, kad užsienietis vykdamas per Lietuvos Respubliką tranzitu turėjo tikslą patekti į kitas Europos Sąjungos valstybes, o pateikęs prieglobsčio prašymą jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra ir siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą tik tuomet, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu dar nėra užbaigtas bei bausmė nėra paskirta. Centras pabrėžia, kad taikyti sulaikymą, jei tam yra nustatyti Įstatyme pagrindai, net ir nagrinėjant prieglobsčio prašymą nedraudžiama.

15. Užsienietis klaidina teismą, teigdamas, kad pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę, jis galėtų susisiekti su savo artimaisiais (duomenys neskelbtini) dėl jo asmens duomenų atsiuntimo. Užsieniečiui Centre yra pasiekiamos visos ryšio priemonės, t. y. galimybė paskambinti, siųsti laišką ir kt. Pats užsienietis nepasinaudojo šiomis galimybėmis, taip pat nėra gauta iš jo sutikimo kreiptis į jo valstybės institucijas dėl asmenybės nustatymo. Centras šiuo metu negali inicijuoti asmens tapatybės nustatymo procedūros, kadangi užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Centro teigimu, Išvados dėl užsieniečio amžiaus pagrįstumas abejonių nekelia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį dėl to, kad trys (duomenys neskelbtini) piliečiai, tarp jų – ir S. A., neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis kartu su kitais (duomenys neskelbtini) piliečiais buvo sulaikytas 2017 m. liepos 7 d. bute, Vilniuje. S. A. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius 2017 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)15PR-140 nagrinėti šį prašymą iš esmės (asmens byla, b. l. 16). Užsienietis 2017 m. liepos 10 d. apklausos metu nurodė, kad jo gimimo data – (duomenys neskelbtini) Paaiškino, kad savo pasą suplėšė ir išmetė (duomenys neskelbtini) (asmens byla b. l. 15). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu S. A. sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre, kol bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau nei iki 2017 m. spalio 12 d. Teismo sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties„ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konstatavus, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi neturi kelionės dokumento, privalomos vizos, leidimo gyventi ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvoje, be to, nors jis kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi jokio asmens dokumento, patvirtinančio jo tapatybę.

18. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras teikimu prašė pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą Centre iki 2018 m. sausio 12 d., teigdamas, kad nėra išnykę užsieniečio sulaikymo pagrindai. Švenčionių rajono apylinkės teismas šioje byloje skundžiamu 2017 m. spalio 12 d. sprendimu Centro teikimą tenkino.

19. Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

20. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę.

21. Kaip minėta, Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Prieglobsčio skyrius 2017 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-7)15PR-140 nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti jam prieglobstį iš esmės. Minėtu sprendimu pareiškėjui buvo išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas. Šis pažymėjimas užsieniečiui buvo išduotas kaip (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A., gimusiam (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad užsieniečio tapatybė nėra aiški. Centras taip pat nepateikė argumentų, kokius veiksmus dar reikėtų atlikti užsieniečio tapatybei nustatyti. Priešingai, nurodo, kad šiuo metu negali inicijuoti užsieniečio asmens tapatybės nustatymo procedūros, kadangi užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Pusės metų sulaikymo terminas, siekiant tik nustatyti tapatybę, laikytinas nepagrįstai ilgu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N822-70/2014).

23. Prielaida, kad prieglobsčio prašymą užsienietis pateikė siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą sienos perėjimą nėra paneigta, tačiau Centras nepateikė ir jokių ją patvirtinančių duomenų, kaip ir duomenų, galinčių pagrįsti įtarimus, kad užsienietis gali pasislėpti ar pabėgti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad užsienietis nekalba jokia kita kalba, išskyrus gimtąja (duomenys neskelbtini), todėl jo galimybės savarankiškai išvykti ir keliauti vertintinos kritiškai. Taip pat nėra duomenų, kad užsienietis nebendradarbiautų su valstybės institucijomis dėl jo teisinės padėties nustatymo.

24. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pratęsti pareiškėjo sulaikymą pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą, t. y. siekiant nustatyti jo tapatybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra ir kitų Įstatyme nustatytų pagrindų, dėl kurių užsieniečio sulaikymo terminas galėtų būti pratęstas.

25. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.

26. Kadangi užsienietis kaltinamas neteisėtai perėjęs Lietuvos Respublikos sieną, yra nagrinėjamas jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, t. y. jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nėra aiški, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Byloje nenustatyta, kad užsienietis neatitinka Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, dėl to alternatyvi sulaikymui priemonė jam gali būti taikoma.

27. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta prieglobsčio prašytojams taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo – šiuo atveju yra pakankama ir tinkama, todėl taikytina užsieniečiui.

28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. Todėl skundžiamas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, paskiriant S. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 12 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

užsieniečio S. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – netenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimo pratęsti (duomenys neskelbtini) S. A. sulaikymo terminą Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. sausio 12 d. ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti S. A. Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, iki jo atžvilgiu bus priimti atitinkami sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. sausio 12 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas