Legislator Case Law & Legislation
6c0402dd-80cd-443d-8d30-de37b4396eae AI generated

6c0402dd-80cd-443d-8d30-de37b4396eae · Kauno apygardos teismas

Case Number 6c0402dd-80cd-443d-8d30-de37b4396eae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėja D. Å iugždinytė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-238/2012;Teisėjas L. Noreika                  Proceso Nr. 1-03-1-00326-2011-0;      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Å iugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

Legislator headnote

AI generated

6c0402dd-80cd-443d-8d30-de37b4396eae · Kauno apygardos teismas: pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nukentėjusiajam R. S. jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bausmė jam paskirta teisinga.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja D. Å iugždinytė                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-406-238/2012;Teisėjas L. Noreika                  Proceso Nr. 1-03-1-00326-2011-0;      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 18 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Danguolės Å iugždinytės, teisėjų Valdo Vitunsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) mėnesių. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį, skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :M.

G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo žmogų, t. y. 2011-08-29 apie 7.45 val., Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Marijampolėje, Sporto g. 7, (duomenys neskelbtini) nuteistųjų poilsio kambaryje, konflikto metu sudavė smÅ«gį ranka vienÄ kartÄ R. S. į veidÄ , tuo padarydamas jam kairės akies vidiniame kampe kraujosruvÄ , o tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. G. praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012-02-23 nuosprendį panaikinti ir jo atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Skunde nurodoma, jog ikiteisminį tyrimÄ atlikusi įstaiga buvo Å¡aliÅ¡ka nuteistojo atžvilgiu, nes yra suinteresuota priversti bausmę atliekantį asmenį „bendradarbiauti“ su vidaus tarnybos pareigÅ«nais. TyrimÄ atlikusios įstaigos Å¡aliÅ¡kumÄ pagrindžia ir nenoras apklausti asmenis, galėjusius patvirtinti nukentėjusiojo bÅ«klę iki įvykio, akistatos nedarymas. Be to, apylinkės teismas nepagrįstai laikė, jog apeliantas keitė parodymus, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės. Nuo pat pradžių nuteistojo parodymai buvo nuoseklÅ«s, o kai kurios teismo nustatytos aplinkybės nelogiÅ¡kos (pvz., kad apeliantas padėjo ramentus, atsirėmė į spintelę kaip į atramos taÅ¡kÄ ir smÅ«giavo, nes tai padaryti neįmanoma).

Nuteistasis taip pat pažymėjo, jog jis nėra konfliktiÅ¡kas, o nukentėjusysis R. S. po įvykio pats buvo perkeltas į kitÄ pataisos įstaigÄ .Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, iÅ¡samiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymÄ , kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.

Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Ä®statyme numatyta, kad asmuo atsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad teismo nuosprendžiu M.

G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes nukentėjusiajam R. S. jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , o bausmė jam paskirta teisinga.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Å ių reikalavimų teismas nepažeidė.

Nuosprendyje teismas nurodė įrodymus, kuriais grindė teismo iÅ¡vadas dėl apelianto kaltės. Taip pat teismas nurodė motyvus, kuriais remdamasis atmetė nuteistojo nurodytus argumentus dėl tariamo jo nekaltumo. Be to, nuosprendyje teismas iÅ¡dėstė teisme apklaustų liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, atliko jų vertinimÄ , argumentavo, kuriais parodymais ir kodėl tiki bei grindžia apelianto kaltę, o kuriuos parodymus ir kodėl laiko nepagrįstais. Teismas atliko įrodymų patikrinimÄ teisiamajame posėdyje ir nuosprendyje pateikė įrodymų vertinimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Pirmosios instancijos teismo posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados atitinka faktines bylos aplinkybes.

Kolegija konstatuoja, kad įstatymo reikalavimus teismas taikė tinkamai, pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo M. G. pripažino kaltu už nusikalstamos veikos padarymÄ .Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų vertinimu bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad apeliantas nežymiai sužalojo R. S., kadangi dėl suduoto smÅ«gio jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.Nuosprendyje yra iÅ¡dėstyti įrodymai, iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė jo iÅ¡keltÄ versijÄ dėl kaltės nebuvimo.

Apeliantas M. G. nurodo, jog ikiteisminį tyrimÄ atlikusi įstaiga jo atžvilgiu buvo Å¡aliÅ¡ka, pareigÅ«nai siekė jį priversti „bendradarbiauti“, jo parodymai nuo pradžių buvo nuoseklÅ«s, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti dar iki įvykio, todėl apkaltinamasis nuosprendis turėtų bÅ«ti panaikintas. Kolegija nesutinka su Å¡iais skundo argumentais, jie yra nepagrįsti bei vertintini kaip nuteistojo gynybinė taktika. Å iuos nuteistojo argumentus paneigia nuosprendyje iÅ¡dėstyti įrodymai.

Dėl to kolegija sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami iÅ¡vadai, kad M. G. nežymiai sužalojo R. S. sveikatÄ . Nukentėjusiojo R. S. parodymai patvirtina faktÄ , kad M. G. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jį sužalojo. Nukentėjusiojo R. S. parodymai apie M. G. smurtavimo aplinkybes ir jo sužalojimÄ nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Pažymėtina, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes R. S. parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nuosekliai aiÅ¡kino, kad jį sužalojo M.

G. ir nurodė prie kokių aplinkybių. Be to, įvertinama ta aplinkybė, kad nukentėjusiojo R. S. parodymus apie tai, kad prieÅ¡ jį smurtavo M. G. ir jį sužalojo, patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas nurodė nuosprendyje. IÅ¡ 2011-08-30 specialisto iÅ¡vados Nr. G 732/11(09) matyti, jog R. S. konstatuota kraujosruva kairės akies vokų vidiniame kampe, pereinanti į nosies sritį. Sužalojimas, padarytas kietu buku daiktu, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas 2011-08-29.

Specialisto nuomone, mažai tikėtina, jog konstatuotÄ sužalojimÄ R. S. galėjo pasidaryti pats (b. l. 20). Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nukentėjusiojo R. S. parodymai visiÅ¡kai sutampa su liudytojo V. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad nukentėjusiajam pirmas į veidÄ sudavė M. G.. SmÅ«gis buvo suduotas M. G. stovint, o nukentėjusiajam sėdint ir į veido sritį. Tokia nukentėjusiojo ir nuteistojo padėtis smÅ«gio sudavimo momentu visiÅ¡kai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad M.

G. buvo pasidėjęs ramentÄ Â ir, klubu atsirėmęs į spintelę, ranka sudavė į veidÄ . Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesivadovavo pakeistais liudytojo V. P. parodymais ir juos įvertino kaip siekimÄ padėti apeliantui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojo L. S. parodymai patvirtina, jog pirminiai V. P. parodymai buvo duoti geranoriÅ¡kai, užfiksuoti teisėtai, paties jo perskaityti ir patvirtinti. V. P. siekimÄ M. G. padėti iÅ¡vengti atsakomybės akivaizdžiai patvirtina ir faktas, jog jis teisme parodė, kad R.

S. buvo apdaužytas dar liepos ar rugpjūčio mėnesio konvojavimo metu. Tačiau šios aplinkybės nepatvirtina ne tik pats nukentėjusysis, bet ir liudytojas A. B., kuris teigė, jog R. S. iki incidento sužalotas nebuvo, ant jo veido nebuvo jokių sužalojimų.Atmestinas apelianto argumentas, kad ikiteisminis tyrimas buvo šališkas. Kolegija pažymi, kad toks teigimas yra deklaratyvus ir neparemtas jokiais bylos duomenimis. Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas ir įrodymai surinkti teisėtu būdu, nepažeidus baudžiamojo proceso kodekso normų reikalavimų.

Taigi, nenuoseklÅ«s apelianto argumentai apie aptariamo įvykio aplinkybes nesutampa tarpusavyje, neatitinka kitų baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų turinio, todėl kolegija juos vertina tik kaip bandymÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundÄ ir panaikinti nuosprendį. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r ė : nuteistojo M.

G. apeliacinį skundÄ atmesti.              Kolegijos pirmininkė                                       Danguolė Å iugždinytė              Kolegijos teisėjai                                                     Valdas Vitunskas Gytis Večerskas