6c030ee0-391e-4ee7-a7cd-e262e4d54d74 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-4060-534/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38360-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: 4.1., 4.6. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio mėn. 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, sekretoriaujant K.Pečiukaitienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S. ir atstovui adv.pad.J.Zavadski, atsakovui J. K. ir atstovui adv.D.GumbrevičiÅ«tei-Kuzminskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl iÅ¡keldinimo. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. S. ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir statiniai (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad name gyvena J. K., kuris pažeidžia jo nuosavybės teisę – jis apriboja nuosavybės valdymÄ , jų nesieja giminystės ryÅ¡ys, sutartiniai įsipareigojimai. Nurodo, kad jis raÅ¡tu įspėjo atsakovÄ , kad iÅ¡sikeltų, tačiau atsakovas prieÅ¡ jo valiÄ naudojasi jo nuosavybe, nesirÅ«pina turto iÅ¡saugojimu – patalpos apipeliję, vandens čiaupas kriauklėje nesutaisytas.

Nurodo, kad atsakovas J. K. patalpas užrakinęs ir ieÅ¡kovui, kaip savininkui, apribota galimybė apžiÅ«rėti jam priklausančias patalpas. Nurodo, kad ieÅ¡kovas yra registruotas kaip statytojas, kuriam iÅ¡duotas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas. Pinigai namo statybai skirti jam senelės V. S., kuri padovanojo jai priklausantį žemės sklypÄ , o kitÄ Å¾emės sklypÄ pardavė už 1170000 litų ir finansavo ieÅ¡kovo namo statybÄ . IeÅ¡kovas sumokėjo už visas statybines medžiagas ir visiems dirbusiems statybose asmenims, tame tarpe atsakovui, kuris pagal profesijÄ yra statybininkas, kuris prisidėjo patarimais, nurodydamas kur ir kÄ reikia pirkti.

Atsakovas yra vedęs ieÅ¡kovo motinÄ , todėl leido gyventi name kartu, tačiau dabar jo motina skiriasi su atsakovu. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2005 metų iki 2011 metų atsakovas ir ieÅ¡kovo motina nedirbo, buvo iÅ¡laikomi V. S., jie negalėjo finansuoti namo statybos. Tarpusavio susitarimo, kad atsakovas J. K. gyvens iki mirties name nebuvo. Atsakovas J. K. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Iki namo statybų jis, J. K., ieÅ¡kovas A. S. gyveno jo bute. Su J. K. susituokęs nuo (duomenys neskelbtini), namÄ pastatė 2007 metais, 2008 metais įsikėlė gyventi į namÄ su žmona ir gyvena iki Å¡iol.

V. S. pardavus žemę, dalį žemės padovanojus A. S., jai sutikus paremti pinigais namo statybas, jis organizavo namo statybas. Jis surado projektÄ , organizavo leidimus, surado darbuotojus ir pradėjo namo statybas nuo pamatų iki vidaus apdailos. Atsakovas dirbo namo statybose, nes buvo susitarę, kad jis gyvens name iki mirties, namÄ statė iÅ¡ dviejų butų – vienas jam, kita butas ieÅ¡kovui. Jis savo lėšomis ir darbu įrengė pamatus, balkonus, tvorÄ , pavėsinę, židinį, terasÄ , suklijavo plyteles.

IeÅ¡kovas apie statybÄ nieko nenutuokė, kartu nedirbo, naudojosi jo žiniomis, darbu, patirtimi, iÅ¡ dalies ir pinigais. Jis ilgÄ laiko tarpÄ dirbo užsienyje, todėl grįžęs į LietuvÄ pinigų turėjo, investavo 12500 eurų savo lėšų į namo statybÄ , o visÄ darbÄ Ä¯vertina 50000 eurų sumai. Nurodo, kad ieÅ¡kovui sumokėjus 50000 eurų už darbÄ , jo turėtas iÅ¡laidas namui, jis iÅ¡sikeltų. Nurodo, kad namas buvo statomas dvibutis, jis įsikėlė į savo namo dalį (butÄ ) kartu su ieÅ¡kovo motina anksčiau, nei ieÅ¡kovas įsikėlė į savo namo dalį.

Ä® savo namo dalį (butÄ ) įsikėlė ieÅ¡kovas žymiai vėliau, kai jis, atsakovas, įrengė jam patalpas tinkamas gyvenimui. Nurodo, kad komunalinius mokesčius jis sumoka. Jis yra namo bendradalininkas, jeigu bus įregistruota viso namo nuosavybė ieÅ¡kovo vardu nekilnojamojo turto registre, jis ginčys tokiÄ teisinę registracijÄ . Liudytoja J. K. parodė, kad galvojo, kad su atsakovu gyvens iki mirties, tačiau atsakovo blogas charakteris, nemyli anÅ«kų. Atsakovas nuo 2004 metų nedirba, namo neremontuoja, nes nurodo, kad namas ne jo, todėl neremontuos.

Atsakovas sumoka už elektrÄ , internetÄ . Statybines medžiagas pirko, namo statyboms samdė statybininkus už V. S. pinigus. Nurodo, kad atsakovas įrengė balkonus ir paėmė iÅ¡ jos 1200 eurų. Liudytojas J. K. nurodė, kad J. K. visÄ gyvenimÄ dirbo statybose. Jis namÄ statė nuo žemės lyginimo darbų, pamatų iki stogo gegnių, atliko vidaus statybos darbus. Tik stogÄ uždengė samdyti asmenys. Namas dviejų dalių, tėvas pastatė namo iÅ¡orinę dalį, tada įrengė savo namo dalies vidinę dalį ir persikėlė gyventi, o tada įrengė ieÅ¡kovo dalį.

Visa giminė yra statybininkai, todėl namÄ statė daug giminaičių, kuriems sumokėdavo, tėvas pinigų neėmė, nes statė vaikui, taip įvardijo ieÅ¡kovÄ . Statybinių medžiagų kainÄ sumokėdavo J. K.. IeÅ¡kovo nebuvo statybos vietoje, jis nieko neįrenginėjo. Liudytojas D. T. nurodo, kad jis buvęs J. K. dukters vyras, žentas. Kadangi jis turi statybos firmÄ , atsakovas betonÄ namui pirko iÅ¡ jo, nes pigiau. Nurodo, kad betonÄ namo betono darbams atveždavo vakare, jį namo statybvietėje pasitikdavo J.

K., J. K.. Vėliau kartu su jais dirbo kitas liudytojo giminaitis, darė stogo darbus, namÄ statė atsakovas su sÅ«numi. IeÅ¡kovo nėra matęs namo statybose. Kai namÄ pastatė, name apsigyveno Jonas su J. K.. Liudytojas E. S. parodė, kad yra J. K. dukters sutuoktinis, betonuotojas. Nurodo, kad J. K. sutvarkė namo statybos dokumentus ir pastatė namÄ nuo pamatų iki stogo grebėstų, įrengė namo vidų savo dalyje, vėliau ieÅ¡kovo namo dalyje. 2007 metais namÄ pastatė, o 2008 metais apsigyveno su J., įrenginėjo ieÅ¡kovo namo dalį, jis, liudytojas, padėjo gipso plokÅ¡tes prisukti, įrenginėjant namo vidų.

ButÄ Vilniuje atsakovas padovanojo dukrai, iÅ¡sivežė visus baldus į namÄ , nes tikėjosi name gyventi iki mirties. Liudytoja J. S. nurodo, kad J. K. visÄ gyvenimÄ dirbo statybose. Jis pastatė namÄ nuo pamatų iki stogo, įrengė vidų. 2008 metais padovanojo jai butÄ , o pats iÅ¡sikėlė gyventi į namÄ , tikėjosi gyventi iki mirties. Nurodo, kad ieÅ¡kovas nieko statybose neiÅ¡mano, nėra dirbęs įrengiant namÄ . Nurodo, kad tėvas, visÄ gyvenimÄ statęs namus, pinigų turėjo, yra taupus žmogus, todėl nesupranta, kaip jis buvo iÅ¡laikytinis asmens, kuris nieko neturėjo, nieko nesugeba.

Ieškinys atmetamas. Teismas ieškinį atmeta, nes nustatė, kad atsakovas J. K. teisėtai yra užvaldęs namo dalį(duomenys neskelbtini). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra santuokoje su J. K., ieškovo motina nuo(duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2006 metų organizavo ir dirbo namo(duomenys neskelbtini), statybose, o 2008 metais kartu su sutuoktine apsigyveno pastatytame name. Statybos darbų organizavimas, dalyvavimas statybose, leidimas gyventi name yra sandoris, nes ieškovas siekė tam tikrų teisinių padarinių naudodamasis atsakovo pagalba, sugebėjimais, darbu.

Atsakovas name gyvena ir valdo dalį namo nuo 2008 metų iki Å¡iol, tai yra 12 metų. IeÅ¡kovas A. S. teismui duoda melagingus parodymus, siekdamas jam naudingų rezultatų: teigia, kad atsakovas name apsigyveno savavaliÅ¡kai be ieÅ¡kovo sutikimo, teigia, kad pažeidžia ieÅ¡kovo nuosavybės teisę. Atsakovas J. K. name gyvena kartu su ieÅ¡kovo motina J. K., jų santuoka nėra nutraukta. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas J. K. 2008 metais persikėlė gyventi į namÄ su sutuoktine, daiktais, baldais, tęsė statybos darbus ieÅ¡kovo namo dalyje, rodo, kad ieÅ¡kovas sutiko, kad atsakovas naudosis ir valdys namo dalį.

IeÅ¡kovas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovÄ ir ieÅ¡kovÄ siejo statybos rangos sutartis, buvo atsakovui mokami pinigai už organizacinius ir statybos darbus. Liudytojai parodė, kad pinigus gaudavo tik samdyti asmenys statybos darbams, J. K. sumokėdavo už statybines medžiagas. Nėra įrodymų, kad atsakovas J. K. gaudavo pinigus kaip užmokestį atliktus statybos darbus. Liudytojos J. K. paaiÅ¡kinimas, kad sumokėjo 1200 eurų už balkono įrengimÄ vertinamas kritiÅ¡kai, nes balkono turėklai, hidroizoliacija, iÅ¡lyginamieji sluoksnių medžiaga, apdaila kainuoja brangiau, nei pervesta suma, neįskaitant darbo sÄ naudų, apmokėjimo už darbÄ .

Dvibutis namas neįregistruotas, jis dar formuojamas, nes yra iÅ¡duotas leidimas jo statybai. Atsakovas teismui pateikė užraÅ¡us su detalia sÄ mata atliktų namo statybos darbų, medžiagų kaina, pateikė įrodymus, kad moka už komunalines paslaugas. Namo, kaip turto, registracija vieÅ¡ame registre atlieka teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , o ne teises nustatančias funkcijas. Faktinės aplinkybės rodo, kad daiktas užvaldytas teisėtai, ieÅ¡kovui perdavus daiktÄ valdyti atsakovui 2008 metais – atsakovo J.

K. Å¡eima apsigyveno ir pabaigė namo vidaus darbus, kieme pastatė tvorÄ , įrengė kieme supynę, Å¡aÅ¡lykinę. IÅ¡ liudytojos J. K. parodymų, ieÅ¡kovo pateiktų nuotraukų nustatyta, kad atsakovui reiÅ¡kiami priekaiÅ¡tai, kad jis neįgyvendina namo valdymo teisės kaip rÅ«pestingas valdytojas – neremontuoja plytelių dangos, neremontuoja suskilusios sienos, nekeičia lempučių, nesutvarko santechnikos. Tai yra ieÅ¡kovo reiÅ¡kiami priekaiÅ¡tai atsakovui, kaip teisėtam daikto valdytojui, kad jis neinvestuoja piniginių lėšų, savo žinių, patirties į daikto pagerinimÄ , atkÅ«rimÄ , neskiria darbo įgÅ«džių ieÅ¡kovo turto pagerinimui, remontui.

Atsakovo civilinė procesinė pozicija byloje atitinka sÄ Å¾iningo daikto valdytojo teisių gynimui: atsakovas investavo patirtį, žinias, neatlygintinÄ darbÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priklausantį daiktÄ (namÄ ), ieÅ¡kovui siekiant nutraukti valdymÄ , iÅ¡keldinti atsakovÄ , jis privalo kompensuoti patirtus nuostolius, kas yra LR CK 4.34 str. numatytas valdymo teisės gynimas. Atsakovas turi teisę reikalauti kompensuoti daikto sukÅ«rimo, pagerinimo iÅ¡laidas, daikto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Atsakovas teisėtai valdo namo dalį, todėl ieÅ¡kinys atmetamas.

Kilęs ginčas tarp Å¡alių yra susijęs su daiktine teise - naujo daikto pagaminimu, tai yra su daikto valdymo teise, nuosavybės teisės atsiradimu. Daikto teisinė registracija atlieka iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ , tačiau daikto valdymo ir nuosavybės teisę nulemia ne ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje vartojama teisinė terminologija, o visuma faktinių aplinkybių, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja valdymo, nuosavybės teisės atsiradimÄ . Kilusio ginčo atveju atsakovas daiktÄ užvaldė, jį sukÅ«ręs su ieÅ¡kovo iÅ¡reikÅ¡ta valia, ieÅ¡kovo paskatintas.

IeÅ¡kovas naudojosi atsakovo žiniomis ir darbu sutvarkant namo statybos techninę dokumentacijÄ , statybos leidimus, organizuojant ir vykdant statybos darbus. IeÅ¡kovo elgesys, valia buvo orientuota į aplinkybę, kad atsakovas apsigyventų name, pabaigtų statybos darbus, pagerintų daiktÄ , sukurtų jo vertę. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ginčija atsakovo teisę, gindamas tariamai pažeistÄ valdymo ir nuosavybės teisę naudodamas teisinę terminologijÄ , tačiau ignoruodamas pateiktus į bylÄ Ä¯rodymus, pagal įrodymus nustatytas faktines aplinkybes.

Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovas pateiktomis nuotraukomis grindžia aplinkybę ir įrodinėja, kad atsakovÄ reikia iÅ¡keldinti iÅ¡ namo, nes atsakovas netinkamai, blogai įgyvendina daikto valdymo teisę – neprižiÅ«ri ir neremontuoja ieÅ¡kovo namo (daikto).

Tokie ieÅ¡kovo veiksmai siejami ne su nuosavybės, valdymo gynimu, o atsakovui nustatytos prievolės nevykdymu, atsakovo turimų prievolinių įsipareigojimų nevykdymu. Name(duomenys neskelbtini), gyvena ieÅ¡kovo motina, atsakovo sutuoktinė J. K.. Santuoka tarp J. K. ir J. K. nenutraukta, nėra inicijuotas santuokos nutraukimo procesas. Vadovaujantis LR CK 6.588-6.590 str. str. Å¡eimos nariai turi teisę gyventi kartu, todėl ieÅ¡kinys atmetamas ir Å¡iuo pagrindu. Atsakovas namÄ statė, apsigyveno name su ieÅ¡kovo sutikimu, atliko namo statybos darbus, įrengė kiemo gerbÅ«vį, tvorÄ , kas rodo, kad tarp Å¡alių yra sandoris dėl valdymo teisės suteikimo atsakovui, teisės gyventi name ir naudotis daiktu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.e3K-3-188-403/2018 nurodė: „BÅ«sto koncepcija neapsiriboja teisėtai įsteigtu ar užimtu bÅ«stu ar bÅ«stu, kurio savininkai ar nuomininkai yra pareiÅ¡kėjai, tačiau ja gali remtis ir asmuo, gyvenantis bute, kurio nuomos sutartis sudaryta ne jo vardu (žr., pvz., 2004 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Prokopovich prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 58255/00, par. 36; 2013 m. spalio 17 d. sprendimo byloje Winterstein ir kiti prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 27013/07, par. 141).

Å i koncepcija taip pat gali apimti ilgai trunkantį gyvenimÄ giminaičiui priklausančioje patalpoje (žr. 1997 m. lapkričio 28 d. didžiosios kolegijos sprendimo byloje Mente ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ , peticijos Nr. 23186/94, par.73). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijÄ bÅ«stu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio prasme gali bÅ«ti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryÅ¡ių su konkrečia vieta buvimas.

Taigi, patalpų atitiktį bÅ«sto sÄ vokai lemia EŽTT praktikoje nustatyti kriterijai, o ne nacionalinėje teisėje nustatyta klasifikacija. Taigi, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatui nustatyta visuomeninė paskirtis, nors pagal faktinę situacijÄ jame esančiose ginčo patalpose buvo gyvenama. Atsakovai ginčo patalpoje gyvena ilgÄ laikÄ , iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Å¡ios patalpos buvo suteiktos dar L. D. seneliams, Trakų rajono savivaldybės valdybos 1995 m. birželio 21 d. sprendime taip pat nurodoma suteikti įregistruotas patalpas daugybę metų ten gyvenančioms Å¡eimoms, tarp jų ir atsakovų, G.

G. deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo patalpose nuo 1974 m. sausio 25 d., A. G. nuo 1974 m. sausio 23 d., L. D. nuo 1984 m. birželio 8 d., R. D. nuo 1985 m. vasario 22 d., joje gyvenamÄ sias vietas yra deklaravę ir jų vaikai, todėl yra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus atsakovų pakankamÄ ir tęstinį ryšį su ginčo patalpa. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus bÅ«sto sÄ vokos kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo patalpos pripažintinos bÅ«stu Konvencijos 8 straipsnio prasme“.??? ??? Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, ieÅ¡kinį atmeta.

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str. 2 d., 98 str., paskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas ieÅ¡kinį atmetė, todėl atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 1500 eurų advokato pagalbos iÅ¡laidos. Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ A. S., a.k(duomenys neskelbtini) J. K., a.k(duomenys neskelbtini) 1500 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas Audrius Žiedelis