Legislator Case Law & Legislation
6c022ee6-cdc3-4d8f-978b-00a47eebc1e4 AI generated

6c022ee6-cdc3-4d8f-978b-00a47eebc1e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 6c022ee6-cdc3-4d8f-978b-00a47eebc1e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                          Procesinio sprendimo kategorija 2.8.11. V.P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė,

Legislator headnote

AI generated

6c022ee6-cdc3-4d8f-978b-00a47eebc1e4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

                                                           Â

                               Baudžiamoji byla Nr.1-136-88/2011

Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01734-2010-8

                                                             Â

                          Procesinio sprendimo kategorija 2.8.11.

 (S)

VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2011 m. kovo 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Antanas Virbalas,

sekretoriaujant Daliai Babičienei,

dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei, gynėjui advokatui Dariui Ališauskui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

V.P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), LR pilietė,

lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, šiuo metu esanti Valstybinės teismo

psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d.

Â

n u s t a t ė:

V. P. kaltinama

tuo, kad gyvendama bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo motina P. P., sistemingai pastarajai grasino nužudyti ar sunkiai

sutrikdyti sveikatÄ , užmuÅ¡ti, tuo suteikdama pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti, nes 2008-11-07, apie 19.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), nagais apdraskė P. P. kairįjį dilbį, 2008-12-26, apie 14.00 val., bute (duomenys neskelbtini), trenkė pastarajai į veidÄ , į galvÄ , 2010-07-14, apie 13.30 val., bute,  (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia vienÄ kartÄ peiliu dÅ«rė P. P. į kaklÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ krÅ«tinės sritį, padarydama dvi aklas durtines – pjautines krÅ«tinės lÄ stos kairės pusės žaizdas, specialisto vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å iais savo veiksmais V. P. padarė nusikaltamas veikas numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

Apklausta teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. P. kaltės nepripažino ir parodė, kad kuomet ji su mama gavo butÄ joms buvo labai sunku ji negalėjo gyventi su savo dukterimi. Nors santykiai su mama nebuvo geri, ji jos nemušė. Ji apdraskė mamai rankÄ , tačiau to nenorėjo ir tai nuo jos nepriklausė. Ji taip elgėsi paveikta hipnozės ar burtų, ji viskÄ suvokia, tačiau negali valdyti savo rankų, jos pasidaro nevaldomos. 2008-11-07 namuose ji apdraskė savo mamÄ , to daryti nenorėjo, jai buvo nemalonu, bet ji negalėjo sustoti. Ji visada sako ir sakys, kad jÄ užhipnotizuoja ir užburia ir ji sistemingai bÅ«na tokioje bÅ«senoje. Pripažįsta, kad apdraskė mamÄ , bet ne savo noru. 2008-12-26 viskas vyko taip pat, bet ji nenorėjo mamos muÅ¡ti. Ji galvoja, kad kontroliuoja save, bet kai prieina prie mamos, nežino kas pasidaro ir ji nieko negali su savimi padaryti. Pripažįsta, kad 2010-07-14 dÅ«rė mamai peiliu. Tris dienas buvo namuose, jos dukters nebuvo, ji rinko numerį, kažkas balto priėjo, joje viskas persisuko ir ji nubėgo į kambarį. Nenorėjo muÅ¡tis ir bandė save kontroliuoti, kad nieko panaÅ¡aus neatsitiktų, jautė, kad yra pilna pykčio, prašė sesers, kad jÄ kontroliuotų, sakė, kad blogai jaučiasi, mamos prašė, kad gyventų pas J. arba iÅ¡sikeltų į kitÄ butÄ , nes kartu gyventi negali, nenori mamos matyti ir su ja kalbėti. Savo veiksmų esmę ji supranta, tačiau negali jų valdyti. Anksčiau mamai nėra grasinusi jÄ nužudyti, tačiau konflikto metu galėjo pasakyti, kad nužudys, sutrikdys sveikatÄ , nes visi prieÅ¡ jÄ , t.y. V. P., nusistatę, ji niekam nereikalinga. Butas mamos vardu ir ji labai norėtų atskirai gyventi. Pripažįsta esanti kalta, kad vykdavo konfliktai, bet tai ne jos valioje. Jos sesuo J. buria, jÄ tai paveikia ir dėl to vyksta barniai. Psichiatrinėje nėra gydžiusis, Azerbaidžene ji periodiÅ¡kai kreipėsi pas žmones, kad nuimtų burtus, Lietuvoje kreipėsi pas čigonus. Kai nuima burtus jai iÅ¡ karto pagerėja. Jos santykiai su dukra taip pat įtempti. Pyktį ir agresijÄ jaučia tik mamai, gali bÅ«ti žiauri, bartis, tačiau nelaiko savęs psichine ligone, sutinka atlyginti ligoninės ieÅ¡kinį. (b.l. 167-168, 172).

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji P. P. parodė, kad V. P. yra jos dukra, santykiai labai įtempti, ji ir vaikystėje buvo labai nepaklusni. Dukra prieÅ¡ 5 metus dukra atsikėlė iÅ¡ Baku ir dabar jos gyvena viename bute. ButÄ jos gavo kartu, tačiau nuosavybės teise jis priklauso jai, t.y. P. P.. Nuo pat pirmos dienos santykiai su dukra buvo labai blogi, jos sunkus charakteris. KartÄ , kai ji vaikščiojo kieme, priėjo dukra ir pasakė „eik gyvent į senelių namus“, kartÄ kai skalbė rÅ«bus dukra priėjo, sugriebė jÄ už rankos, įsikibo dantimis, kita ranka rovė plaukus ir spardė krÅ«tinę, iÅ¡ niekur nieko, be jokio konflikto taip elgėsi dukra. Dukra tyli, nieko nekalba, ji nežino ko ji nori. V. vaikščiojo pas psichiatrÄ Ä¯ Å eÅ¡kinės poliklinikÄ . Paskutiniais mėnesiais ji negeria vaistų. JÄ

reikia gydyti, ji visÄ gyvenimÄ skundėsi galvos skausmais. Ji, t.y. P. P. niekad nevarė dukters iÅ¡ namų, visada buvo jai

dėmesinga, bet dukra prie jos nuolat kabinėjosi. Dukra nuo vaikystės vaikÅ¡to pas bÅ«rėjus, namie žvakes degina. P. P. parduos butÄ ir tegu dukra nusiperka sau kitÄ , nes ji nebegalinti taip gyventi baimėje. Tris mėnesius gyveno pas kitÄ dukrÄ , nes V. P. grasino jÄ sukapoti į gabalus. V. P. nelabai bendrauja ir su seserimi. (b.l. 168-169).

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja J. O. parodė, kad V. yra jos sesuo, santykiai Å¡iaip sau, su mama santykiai geri. Sesuo su mama visada blogai sutarė, nes sesuo agresyvi. Mama su V. Gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo iÅ¡ Baku grįžo prieÅ¡ 4-5 metus. Ji, t.y. J. O. gyvena Å¡alia ir pas mamÄ užeina kasdien. Nuo pat sesers atvykimo jos sugyvena blogai, barasi dėl buto. Mama bijo V., ji labai agresyvi, muÅ¡davo mamÄ , mama kelis kartus kreipėsi į įgaliotinį, Valentinai viskas visada blogai. Ä®vykusio konflikto pati

J. O. nematė, jai mama pasakojo. Grasinimus yra girdėjusi, žino, kad sesuo gėrė kažkokius vaistus nuo depresijos, jos elgesys nėra normalus. Ji tyli, susijaudinusi pradeda šaukti ir rankomis mojuoti. Mama jai

trukdo, nors ir stengiasi išeiti iš namų, kad tik nebūtų konfliktų. J. O. santykiai su seserimi nėra artimi, ir nors bandė su ja

kalbėtis, bet ji barasi, gali su bet kuo, kas pakliūna po ranka, suduoti. J. O. Lietuvoje gyvena seniai, kai sesuo gyveno Baku, ji

skambindavo mamai, nes laiÅ¡kais nesusiraÅ¡inėjo. Ar sesuo gydėsi Baku psichiatrinėje ligoninėje nežino ir įtarimų, kad galėjo gydytis neturi, bet V. kažkas negerai su tais burtais, pati sau buriasi, užsidega žvakes, pasistato tėvo nuotraukÄ , senelių nuotraukas, mamai po lova kažko pribarsto. (b.l. 169-170, 172).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja J. P. parodė, kad 2010-07-14 ji atostogavo, buvo namuose ir tvarkėsi. Pro atvirÄ langÄ iÅ¡girdo Å¡aukiant „pamagite“. Pamatė kruvinÄ kaimynę, ant žemės lašėjo kraujas, ji metė darbus, griebė paklodę, nes matė, kad didelis kraujavimas, ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ

pagalbÄ . P. buvo sÄ moninga, sakė, kad jai įdÅ«rė dukra. Iki įvykio ji, t.y. J. P. su kaimyne nebendravo, apie situacijÄ Å¡eimoje nežinojo.

Su V. P. irgi bendravo mažai, nėra pastebėjusi nenormalumų jos elgesyje. Bendravimas toks, kad laiptinėje pasisveikina ir ji atsako (b.l. 170-171).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos

Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. 2463/10 (01) matyti, kad P. P. padarytos dvi aklos durtinės – pjautinės krūtinės

lÄ stos kairės pusės žaizdos vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30-31).

IÅ¡tirtų įrodymų visuma teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. P. padarytos veikos teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.

IÅ¡ 2011-01-26 – 2011-02-21 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-I-9 matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panaÅ¡iu į Å¡izofrenijÄ ) sutrikimu, dėl kurio negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Å iuo metu V. P. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – organiniu kliedesiniu (panaÅ¡iu į Å¡izofrenijÄ ) sutrikimu, dėl kurio negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. V. P. dėl savo psichikos bÅ«senos negali bÅ«ti apklausiama teisme, jai rekomenduojamas priverstinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 24-32).

V.

P. negali bÅ«ti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, nes yra nepakaltinama. Jai turi bÅ«ti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje.

Vadovaujantis LR BPK 401 str., 403 str. 1 d. 1 p., 2 d. 3 p., teismas n u t a r i a :

V. P. pripažinti padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir taikyti jos atžvilgiu priverčiamÄ sias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimÄ sustiprinto stebėjimo sÄ lygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje VšĮ RokiÅ¡kio psichiatrinėje ligoninėje.Â

Daiktinį įrodymÄ â€“ peilį, saugomÄ Vilniaus apskrities Vilniaus miesto 6 PK saugojimo kameroje, Å¡iai nutarčiai įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 680,29 Lt civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ .

KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ V. P. panaikinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas                                                                                     Antanas

Virbalas