2021-05-05 Nr. AB-9707-3-61-3-00835-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3015-629/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00835-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 11.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „AV investicija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 1S-16 (2019) „Dėl UAB „AV investicija“ 2019 m. vasario 1 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Tarybą UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ (toliau – ir Įmonės) susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, vykdydamas tyrimą dėl UAB „Toksika“ veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 102 straipsnio reikalavimams, Taryba 2018 m. liepos 24 d. Įmonių naudojamose patalpose atliko patikrinimą, kurio metu paėmė dokumentų bei kompiuterių elektroninių duomenų kopijas. Nors pareiškėjas kreipėsi į Tarybą, nurodydamas, kad iš patikrinimo metu surinktos poėmio medžiagos turi būti pašalintas susirašinėjimas su advokatais, tačiau Taryba 2019 m. sausio 23 d. raštu paaiškino Įmonėms, kad susirašinėjimo su advokatu A. V. dokumentams advokato profesinės paslapties apsauga nebus taikoma. Nesutikdamas su 2019 m. sausio 23 d. raštu, pareiškėjas Tarybai pateikė 2019 m. vasario 1 d. skundą, kuriame prašė sprendimą panaikinti ir Įmonių susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų. Taryba Nutarimu pareiškėjo skundą atmetė, motyvuodama, kad nėra pagrindo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos advokato A. V. ir Įmonių susirašinėjimui ar kitiems su jų tarpusavio bendravimu susijusiems dokumentams, nes advokato ryšiai su Įmonėmis ar padėtis Įmonėse riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą.

3. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, pažymėjo, kad advokato A. V. su Įmonėmis nesieja darbo ir / ar jokie kitokio pobūdžio pavaldumo santykiai, todėl šiuo atveju nėra pagrindo atsisakyti taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą ginčo informacijai ir duomenims. Pareiškėjo manymu, Taryba, savo poziciją iš esmės grįsdama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimais konkrečiose bylose, šio teismo suformuotas taisykles be pagrindo aiškina plečiamai ir faktiškai nukrypsta nuo ESTT praktikos. Taryba Nutarime nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir nepateikė įrodymų, dėl ko šiuo atveju advokatas A. V. laikomas priklausomu nuo Įmonių ir dėl to joms pavaldžiu. Nors A. V. priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų, jis dalyvauja Įmonių veikloje, įgyvendindamas jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, tačiau minėtos aplinkybės patvirtina tik A. V. sąsajas su Įmonėmis, o jo pavaldumo ir priklausomumo neįrodo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato draudimo advokatui būti juridinio asmens dalyviu, todėl juridinių asmenų akcijų turėjimas advokato A. V. atveju yra teisėtas. Juridinio asmens dalyvio teisių ir pareigų įgyvendinimas nesukuria priklausomumo, kaip pavaldumo, tokia apimtimi, kaip darbo santykiais susijusio darbuotojo priklausomumas nuo darbdavio. Todėl pavaldumo ar priklausomumo santykių tarp juridinio asmens ir jo dalyvio nėra, o A. V. padėtis Įmonėse nesukelia ribojimų naudotis profesiniu advokato nepriklausomumu.

4. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad advokato profesinės paslapties apsaugos nagrinėjamu atveju yra prašoma tik tiems bendravimo su A. V. duomenims ir informacijai, kur A. V. veikia kaip advokatas. Nagrinėjamu atveju Įmonės su advokatu A. V. yra sudarę 2013 m. birželio 21 d. sutartis dėl teisinės pagalbos, kurių pagrindu advokatas A. V. teikia bendrovėms teisines paslaugas ir atstovauja Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamose bylose. Minėtos paslaugos yra susijusios su konkrečių bylų, kuriose dalyvauja Įmonės, nagrinėjimu, teismo procesinių dokumentų rengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose ir pan. Šios paslaugos atitinka Advokatūros įstatyme įtvirtintą advokato teikiamų teisinių paslaugų sąvoką, taip pat patenka į advokato profesinę paslaptį sudarančios informacijos sąvoką, todėl jai taikytina advokato profesinės paslapties apsauga.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju advokato profesinės paslapties apsaugos užtikrinimas nėra savitikslis, tai yra vienas iš pagrindinių advokato veiklos principų. Atsisakymas taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą, remiantis tik pačios Tarybos samprotavimais ar prielaidomis, teisinius pagrindus aiškinant plečiamai ir subjektyviai remiantis vien tikėtina analogija, būtų suformuota ydinga praktika, paneigianti konfidencialumo ir kliento paslapties neatskleidimo reikalavimą iš esmės daugeliu atvejų, kai advokatas ir klientas yra vienaip ar kitaip susiję, net kai tokios sąsajos nesukuria jokio priklausomumo ar pavaldumo. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra sprendžiamas A. V. advokato etikos pažeidimo, jo nusižengimo advokatūros ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms klausimas, todėl Tarybos teiginiai dėl advokato pareigų tinkamo vykdymo ar galimo etikos reikalavimų pažeidimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Advokatų etikos kodekso reikalavimų tinkamo laikymosi kontrolė nėra priskirta Tarybos kompetencijai, todėl Taryba savo Nutarimo negali grįsti nei, jos nuomone, neva galimu etikos reikalavimų pažeidimu, nei daryti tokių prielaidų.

6. Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Sutikdamas su pareiškėju, jog Nutarime nurodytoje ESTT praktikoje ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nėra vienodos, atsakovas pažymėjo, kad faktinių aplinkybių skirtumai nelemia, jog ESTT pateiktais išaiškinimais neturėtų būti vadovaujamasi. Nagrinėjamoje byloje ir nurodytoje ESTT praktikoje ginčo esmė sutampa, t. y. sprendžiamas advokato profesinės paslapties apsaugos taikymo pagrįstumas ir advokato nepriklausomumo sąlyga. Todėl kriterijai, į kuriuos Europos Sąjungos teismai atsižvelgė ir vadovavosi minėtose bylose, taikytini ir šio atvejo faktinėms aplinkybėms. ESTT išvadą, kad įmonėje dirbantis advokatas nelaikytinas nepriklausomu, priėjo įvertinęs tai, ar advokatas yra struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme trečioji šalis santykiuose su konsultacijas gaunančia įmone, jo glaudžius ryšius su įmone, ekonominį priklausomumą ir suinteresuotumą įmonės veikla, galėjimą veiksmingai spręsti galimus konfliktus tarp savo profesinių pareigų ir kliento tikslų. Šie kriterijai gali būti taikomi ne tik vertinant darbo santykius tarp advokato ir kliento, tačiau ir kitokio pobūdžio ryšius tarp advokato ir kliento. Vėlesnėse bylose ESTT detalizavo kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant vertinamas advokato nepriklausomumas. Darbo santykių buvimas ir pavaldumas nėra vienintelės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos sprendžiant advokato nepriklausomumo klausimą. Savaime pavaldumo nebuvimas (darbo santykių neturėjimas) nereiškia, jog advokatas laikytinas nepriklausomu ir bet kokiai jo komunikacijai su Įmonėmis, kuriose jis turi reikšmingą kiekį akcijų ir jomis naudojasi, taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. ESTT, spręsdamas advokato nepriklausomumo klausimą, įvertino daugelį aspektų, į kuriuos nagrinėdama šią situaciją atsižvelgė ir Taryba, todėl atsakovas nesutiko, kad ESTT praktiką dėl advokato profesinės apsaugos aiškino plečiamai.

8. Atsakovas akcentavo, kad advokatui priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų: advokatas turi (duomenys neskelbtini) UAB „Transeco“ akcijas, kai šios įmonės įstatinis kapitalas iš viso padalytas į (duomenys neskelbtini) UAB „AV investicija“ akcijas, kai šios įmonės įstatinis kapitalas padalytas į (duomenys neskelbtini), iš kurių dar (duomenys neskelbtini) turi UAB „Transeco“ (taigi advokatas UAB „AV investicija“ veikloje dalyvauja tiek tiesiogiai, tiek per UAB „Transeco“). Be to, advokatas dalyvauja Įmonių veikloje įgyvendindamas jam įmonių akcijų suteikiamas teises, t. y. balsuodamas akcininkų susirinkimuose.

9. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugos Įmonių ir advokato susirašinėjimui ar kitiems su jų bendravimu susijusiems dokumentams, nes, turėdamas tokį kiekį akcijų, advokatas gali priimti svarbius sprendimus dėl įmonių ūkinės komercinės veiklos ir formuoti įmonių ūkinę komercinę strategiją. Advokatas, turėdamas reikšmingą kiekį Įmonių akcijų ir dalyvaudamas Įmonių veikloje, palaiko glaudžius ryšius su Įmonėmis, t. y. turi tiek finansinį, tiek asmeninį suinteresuotumą Įmonių ūkine veikla, kas neabejotinai daro poveikį advokato galimybėms Įmonių atžvilgiu nepriklausomai vykdyti savo, kaip advokato, profesines užduotis. Todėl šiuo atveju, suteikus advokato profesinės paslapties apsaugą, Taryba apribojama veiksmingai atlikti tyrimus, surinkti reikalingus įrodymus, o ūkio subjektai turi galimybę nuslėpti Tarybos tyrimams reikalingą informaciją.

10. Atsakovas nurodė, kad aplinkybė, jog teisės aktai nedraudžia advokatui turėti akcijų, būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu, teikti kitas paslaugas ir vykdyti veiklą, nereiškia, kad tokios veiklos vykdymas neturi įtakos advokato nepriklausomumui. Taryba Nutarime neteigia, kad advokatas šiuo atveju pažeidė etikos normas, tačiau minėtas reglamentavimas patvirtina, jog, nors teisės aktai leidžia vykdyti keletą veiklų, tačiau tai nereiškia, kad jų vykdymas negali sukelti interesų konflikto ar paveikti advokato nepriklausomumo. Todėl tai, kad reikšmingo kiekio įmonių akcijų turėjimas ir naudojimasis jomis nėra draudžiamas įstatymo, nepatvirtina, jog tų įmonių atžvilgiu advokatas savaime laikomas nepriklausomu ir tokia padėtis neturi įtakos kitoms jo teisėms ir pareigoms, t. y. nepriklausomumui. Taryba neteigė, kad visais atvejais įmonės akcijų turėjimas lemia, jog advokato ir tos įmonės bendravimui netaikoma advokato profesinės paslapties apsauga, tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju advokatui priklauso reikšmingas kiekis Įmonių akcijų ir advokatas naudojosi jam akcijų suteikiamomis teisėmis, t. y. balsuodavo akcininkų susirinkimuose.

11. Pasisakydamas dėl argumentų, kad pareiškėjas prašė taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą tik tiems bendravimo su įmonėmis duomenims ir informacijai, kurioje A. V. veikia kaip advokatas, o ne visam susirašinėjimui su Įmonėmis, atsakovas pažymėjo, jog nėra pagrindo skirstyti advokato susirašinėjimo ar kitų bendravimo su Įmone dokumentų. Advokatas Įmonių veiklos atžvilgiu nelaikytinas nepriklausomu ir bet kurioje jų veiklos srityje dalyvauja ne kaip nešališkas teisines konsultacijas (paslaugas) teikiantis advokatas, o savo akcijų suteikiamas teises įgyvendinantis, su Įmonėmis (asmeniškai ir finansiškai) susijęs ir jų Įmonių ūkinėje komercinėje veikloje dalyvaujantis asmuo. Nors pareiškėjas pateikė teisinių paslaugų sutartis su A. V. ir nurodė bylas, kuriose jis atstovauja Įmones, tačiau advokatas kartu turi reikšmingą kiekį akcijų Įmonėse, įgyvendina akcijų suteiktas teises, todėl dalyvauja Įmonių veikloje ne kaip advokatas.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

13. Teismas rėmėsi Advokatūros įstatymo 5, 39 straipsniais, 46 straipsnio 5 dalimi, 4 straipsnio 4 dalimi, nustatė, kad A. V. nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. kovo 20 d. buvo UAB „AV investicija“ akcininkas. Nuo 2016 m. birželio 3 d. UAB „AV investicija“ akcininkė yra UAB „Transeco“, kuriai priklauso (duomenys neskelbtini). A. V. priklauso (duomenys neskelbtini). UAB „Transeco“ vadove 2013 m. birželio 12 d. paskirta A. J., kuri nuo 2013 m. vasario 12 d. yra ir UAB „AV Investicija“ direktorė. Teismas darė išvadą, kad A. V. yra susijęs tiek su UAB „AV Investicija“, tiek su UAB „Transeco“ veikla (A. V. nuo 2005 m. gegužės 12 d. iki 2009 m. kovo 20 d. buvo UAB „AV investicija“ akcininkas).

14. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1, 2, 7 straipsniais, atkreipė dėmesį į ESTT 1982 m. gegužės 18 d. sprendimą byloje AM & S prieš Komisiją, Europos Sąjungos Pirmosios instancijos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą sujungtose bylose Nr. T-125/03 ir T-253/03, Akzo Nobel Chemicals Ltd and Akcros Chemicals Ltd prieš Komisiją, ESTT 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą byloje Akzo Nobel Chemicals Ltd,Akcros Chemicals Ltd prieš Komisiją. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 14 straipsnio 1, 7 dalimis ir darė išvadą, kad advokatas, turintis bendrovės akcijų ir atstovaudamas bendrovę, palaiko santykius su bendrove ir kitais asmenimis ne tik kaip bendrovės atstovas, bet iš esmės ir kaip akcininkas, kuris yra suinteresuotas gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ar kitomis turtinėmis ir neturtinėmis akcininkų teisėmis bei pareigomis. Teismo vertinimu, šioje administracinėje byloje pareiškėjo ir advokato santykiai negali būti laikomi besąlygiškai nepriklausomais, todėl neturėjo pagrindo išvadai, kad advokatas nagrinėjamu atveju veikė visiškai nepriklausomai.

15. Teismas rėmėsi Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgė į pradėto tyrimo pobūdį ir darė išvadą, kad šiuo atveju Taryba, apribodama Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinę garantiją, siekia saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje, įtvirtintą Konkurencijos įstatymo 1 straipsnyje. Teismas atkreipė dėmesį, kad veiksmus, kurių metu buvo paimti advokato profesinę paslaptį sudarantys dokumentai, atliko Tarybos įgalioti pareigūnai, gavę Vilniaus apygardos administracinio teismo sutikimą (Konkurencijos įstatymo 25 str.).

16. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, darė išvadą, kad Taryba, apribodama Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinę garantiją, veikė teisėtai, ir toks apribojimas, atsižvelgiant į tyrimo pobūdį ir advokato atstovavimo pareiškėjui aplinkybes, yra būtinas ir reikalingas demokratinėje visuomenėje. Teismas konstatavo, kad Tarybos pritaikyta poveikio priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti.

17. Teismas nevertino Tarybos paimtų advokato profesinę paslaptį sudarančių dokumentų turinio, nes pats šių dokumentų turinys nėra šio ginčo dalykas.

18. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o įpareigoti Tarybą UAB „AV investicija“ ir UAB „Transeco“ susirašinėjimą su advokatu A. V., kur A. V. veikia kaip advokatas, laikyti advokato profesine paslaptimi, taikyti jam advokato profesinės paslapties apsaugą ir tokius duomenis pašalinti iš turimų laikmenų, atsižvelgiant į skunde nurodytas aplinkybes nėra pagrindo.

III. 19. Pareiškėjas UAB „AV investicija“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2145-556/2020 pateiktais išaiškinimais, nesirėmė jokiomis įstatymų ar kitų norminių teisės aktų normomis, kurios sudarytų pagrindą advokato paslapties apsaugos netaikymui, dėl to neteisingai išsprendė bylą bei pažeidė Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalį. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi ESTT sprendimais, kuriuose spręsta dėl vidaus advokatų, t. y. dirbančių pagal darbo sutartis įmonėse, statuso ir konfidencialumo jų susirašinėjimui su tomis įmonėmis taikymo. Šiuo atveju advokatas A. V. yra išorės advokatas santykiuose su pareiškėju, tačiau ESTT sprendimuose suformuluotos taisyklės nepagrįstai taikytos tapačiai kaip vidaus advokatams minėtuose sprendimuose. Pareiškėjas pažymi, kad jokia nacionalinės teisės norma nenumato advokato profesinės paslapties išimčių aptariamu ar panašiu atveju. Kadangi kilo ginčas dėl to, ar šioje situacijoje ESTT praktika taikoma tinkamai, pareiškėjo manymu, teismas, siekdamas tinkamo ESTT suformuluotos taisyklės išaiškinimo atsižvelgiant į aptariamos situacijos specifiką, galėtų kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo pagal SESV 267 straipsnį.

21. Pareiškėjo manymu, skundžiamame teismo sprendime nepagrįstas kitoks advokato A. V. priklausomumas. Juridinio asmens dalyvio teisių ir pareigų įgyvendinimas nesukuria dalyvio priklausomumo nuo juridinio asmens, kaip sukurtų darbo santykiai, kurių šioje situacijoje nėra. Pareiškėjas remiasi Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsniu ir pažymi, kad bendrovės organų kompetencijos paskirstymas ir atskyrimas lemia, jog organizacine prasme pavienis akcininkas nėra priklausomas nuo bendrovės ar jos valdymo organų, todėl kaip analogiją taikyti aiškinimą, grindžiamą darbo santykiais, negali būti priimtina.

22. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog materialinis advokato suinteresuotumas Bendrovės veikla nėra ta aplinkybė, kuri galėtų lemti ginčo teisinės garantijos ribojimą, taip pat savaime nepagrindžia skundžiamame sprendime minimo priklausomumo struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme. Pareiškėjas pabrėžia, kad pareiškėjo ir advokato A. V. suinteresuotumas šioje byloje pagrįstas siekiu apsaugoti advokato profesinę paslaptį tarpusavio bendradarbiavime pareiškėjui gaunant teisines konsultacijas, įgyvendinant teisę į gynybą.

23. Pareiškėjas nurodo, kad Tarybos reikalavimas susipažinti su informacija, kuri yra advokato profesinė paslaptis, nėra pagrįstas, nes tyrimas atliekamas dėl UAB „Toksika“ veiklos, o ne dėl pareiškėjo ar advokato A. V. veiklos. Todėl prašymas susipažinti su UAB „AV investicija“ ir advokato A. V. susirašinėjimu neturi jokio tiesioginio ryšio su tiriamos bendrovės veikla. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad advokato profesinės paslapties apsaugą prašoma taikyti tik tai susirašinėjimų daliai, kur A. V. veikė kaip advokatas, teikdamas teisines konsultacijas ar atstovaudamas teismuose, o visai medžiagai, kur A. V. veikė kaip akcininkas, tokios apsaugos taikyti neprašoma.

24. Pareiškėjas neneigia Tarybos tyrimo operatyvumo ir kokybės interesų svarbos, tačiau pažymi, kad skundžiamu sprendimu visai nesvarstytas interesų pusiausvyros klausimas, paneigiant bet kokią galimybę taikyti apsaugą advokato ir kliento konfidencialiam susirašinėjimui. Pareiškėjas pabrėžia, kad šio susirašinėjimo paslaptis yra ne tik privatus UAB „AV investicija“ interesas, bet ir viešas interesas apsaugoti advokato profesinę paslaptį, kuri yra pagrindas advokato ir kliento tarpusavio pasitikėjimui, tinkamam advokato pareigų vykdymui pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (5, 46 str.) ir Advokatų etikos kodeksą (8 str.).

25. Pareiškėjo teigimu, teismas neargumentavo, kokios aplinkybės rodo, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo ir advokato santykiai negali būti laikomi besąlygiškai nepriklausomais, neatskleidė, kurios aplinkybės lemia, kad advokatas negali būti laikomas struktūriškai, hierarchiškai ir funkcijų prasme trečiąja šalimi santykiuose su tokias konsultacijas gaunančiu pareiškėju. Nustatęs, kad advokatas, turintis Bendrovės akcijų ir atstovaudamas Bendrovę, palaiko santykius su Bendrove ir kitais asmenimis ne tik kaip Bendrovės atstovas, bet iš esmės ir kaip akcininkas, kuris yra suinteresuotas gauti bendrovės pelno dalį (dividendą) ar kitomis turtinėmis ir neturtinėmis akcininkų teisėmis bei pareigomis, teismas nepasisakė, ar laiko tai susiejimu struktūriškai, ar hierarchiškai, ar funkcijų prasme, nenagrinėjo aplinkybės, ar advokatas yra priklausomas nuo pareiškėjo.

26. Pareiškėjo teigimu, teismo argumentai, kad buvimas akcininku lemia advokato suinteresuotumą ir jo veikimą ne tik kaip bendrovės atstovo, bet ir kaip akcininko ir tai yra pagrindas apriboti Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodytai aplinkybei, kad materialinis advokato suinteresuotumas Bendrovės veikla nėra ta aplinkybė, kuri galėtų lemti ginčo teisinės garantijos ribojimą. Pareiškėjas pažymi, kad akcininko veikla ir sprendimai nėra šios bylos ginčo objektas, ir šiuo atveju reikia atskirti akcininko teises ir pareigas, nuo advokato, kaip bendrovės atstovo teisių ir pareigų.

27. Pareiškėjo manymu, teismas neatskleidė bylos esmės, ar buvo pakankamai pagrįstas bei proporcingas ir ar teisėtas siekis apriboti įstatymų leidėjo Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad advokatas, turėdamas bendrovės akcijas, yra labiau priklausomas nuo bendrovės nei bet kuris kitas advokatas. Pareiškėjo manymu, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi jis iš esmės paneigia Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją.

28. Atsakovas Taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

29. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiais, kad teismas sprendimą iš esmės grindė vien materialiuoju A. V. suinteresuotumu, nors tokia išvada prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimui, remiasi Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1 punktu, pažymi, kad įstatymų leidėjo Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos garantijos netaikymas buvo grindžiamas ne tiesiog pavieniu faktu, jog advokatas yra įmonės akcininkas, tačiau įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog A. V., kaip verslininko, tiesioginis ryšys su Tarybos patikrintomis Įmonėmis, turima kontrolė bei įtaka jų veiklai, neleidžia jo laikyti nepriklausomu advokatu, kuris kaip trečiasis asmuo teikia teisines paslaugas Įmonėms visiškai nepriklausomai ir kuriam santykiuose su Įmonėmis šiuo atveju turi būti taikoma advokato profesinės paslapties apsauga. Atsakovas nurodo, kad A. V. priklauso (duomenys neskelbtini) Bendrovę patronuojančios UAB „Transeco“ akcijų (UAB „Transeco“ priklauso (duomenys neskelbtini) Bendrovės akcijų), o tai reiškia, jog jis kartu su kitu akcininku bendrai kontroliuoja (duomenys neskelbtini) sudarančias UAB „Transeco“ ir UAB „AV investicija“ bei gali joms daryti lemiamą įtaką (blokuoti veiksmus, nustatančius įmonės komercinę strategiją), kadangi Europos Sąjungos teismai ne kartą konstatavo, jog turint 50 proc. bendros įmonės akcijų, laikytina, kad toks šias akcijas kontroliuojantis subjektas gali daryti lemiamą įtaką tokiai įmonei.

30. Atsakovo manymu, pagrindinis ir lemiamą įtaką galintis daryti akcininkas, veikdamas kaip įmonės advokatas, privalo paisyti įmonės komercinių strategijų, taip pat negalima paneigti ir akivaizdžios A. V. ir įmonių ekonominės priklausomybės bei jo, kaip pagrindinio akcininko, tiesioginio ryšio su Įmonių vadove A. J., atsižvelgiant į tai, jog pastaroji negali būti paskirta į pareigas be A. V., kaip lemiamą įtaką turinčio akcininko sutikimo. Abi Įmonės savo kasdienę veiklą vykdo per minėtą vadovę, įskaitant ir sutarčių, tarp jų ir dėl teisinių paslaugų teikimo, pasirašymą. Situacija, kai advokatas pasirašo teisinių paslaugų teikimo sutartį su tiesiogiai jo, kaip lemiamą įtaką turinčio akcininko, paskirta ir kontroliuojama Bendrovės vadove, galimai suponuoja interesų konflikto pavojų bei aiškiai paneigia tokio advokato nepriklausomumą santykiuose su Įmonėmis. Advokatas A. V., be kita ko, dalyvauja Įmonių veikloje, įgyvendindamas jam Įmonių akcijų suteikiamas teises, t. y. balsuodamas akcininkų susirinkimuose.

31. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad teismas netinkamai taikė Europos Sąjungos teismų praktiką, kadangi nepriklausomumo reikalavimas gali būti neužtikrinamas ne tik tuo atveju, kai advokatas yra pavaldus įmonei, nes yra susijęs su ja darbo santykiais, tačiau ir kitais atvejais, kai jo ryšiai su įmone ar padėtis įmonėje riboja nepriklausomų teisinių konsultacijų (paslaugų) teikimą. Atsakovas pažymi, kad Taryba atlieka tyrimą ne tik dėl Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio, tačiau ir dėl SESV 102 straipsnio galimo pažeidimo. ESTT išaiškinimai dėl advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo yra aktualūs ir juos reikėtų įvertinti taikant nacionalinę teisę šioje byloje. Esminė sąlyga advokato profesinės paslapties apsaugos taikymui pagal ESTT yra advokato nepriklausomumo reikalavimas. Taryba taip pat atkreipia dėmesį, kad advokato nepriklausomumo klausimas yra vertinamas ir ESTT Statuto 19 straipsnio aiškinimo kontekste. Tarybos nuomone, ESTT praktika aiškinant ESTT Statuto 19 straipsnio nuostatas yra reikšminga ir gali būti taikoma pagal analogiją. ESTT, aiškindamas Statuto 19 straipsnį, remiasi praktika, suformuota konkurencijos bylose dėl advokatų ir klientų bendravimo konfidencialumo. ESTT praktika daugelyje bylų patvirtina, kad advokato nepriklausomumo reikalavimas nėra siejamas vien tik su darbiniais santykiais, o apima ir kitus ryšius. Atsakovo vertinimu, advokatą A. V. ir Įmones sieja itin glaudūs tiesioginiai ryšiai, neleidžiantys nepaisyti Įmonių komercinių strategijų, o kartu ir darantys poveikį jo galimybėms nepriklausomai vykdyti advokato profesines užduotis.

32. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo teiginiu, kad vienintelė advokato nepriklausomumą paneigianti aplinkybė yra darbo teisinių santykių egzistavimas, remiasi Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog nei Taryba Nutarimu, nei teismas sprendimu nepaneigė nei advokato A. V. teisės būti atitinkamų juridinių asmenų dalyviu, nei jo, kaip advokato, teisės atstovauti konkretų juridinį asmenį ir teikti jam teisines paslaugas, tačiau Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisinė garantija nėra absoliuti ir gali būti ribojama, kas ir buvo padaryta individualiai šiuo konkrečiu atveju, priimant teisėtą, pagrįstą bei proporcingą Nutarimą.

33. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju susiduria du interesai: Tarybos tyrimo operatyvumo ir kokybės bei advokato profesinės paslapties apsaugos, o teismas neužtikrino šių interesų pusiausvyros principo, ir pažymi, kad advokato profesinės paslapties apsaugos netaikymas konkurencijos teisės pažeidimų tyrimuose yra išimtinis atvejis. Tarybos pareigūnų informacijos rinkimo teisės ir įgaliojimai bei tyrimui reikalinga informacija neapsiriboja tik duomenimis, kurie gali būti gaunami tik iš pažeidimu įtariamų ūkio subjektų (UAB „Toksika“), tačiau ir iš Įmonių, įskaitant ir pareiškėją, kurios turi tyrimui reikšmingos informacijos.

34. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taryba Nutarime bei visuose savo procesiniuose dokumentuose šioje administracinėje byloje pateikė išsamius motyvus, dėl kurių advokato profesinės paslapties apsauga Įmonių susirašinėjimui su A. V. neturėtų būti taikoma. Be to, tokios situacijos aplinkybėmis, kai advokatas iš esmės dalyvauja Įmonių ūkinėje komercinėje veikloje ir turi joms lemiamą įtaką, tapatinasi su Įmonėmis bei yra su jomis struktūriškai (akcijomis ir jų suteikiamomis teisėmis) susijęs, tokio advokato parengti dokumentai ir kitoks susirašinėjimas su Įmonėmis yra laikytini Įmonių veiklos dokumentais bendrąja prasme (visuma), kurie nagrinėjamu atveju buvo reikalingi siekiant patikrinti atitinkamas faktines ir teisines aplinkybes, dėl kurių Taryba atlieka Konkurencijos įstatymo ir SESV pažeidimo tyrimą. Todėl tokiems dokumentams nepagrįstai suteikus advokato profesinės paslapties apsaugą, Taryba būtų apribojama veiksmingai atlikti tyrimus, surinkti reikalingus įrodymus, o ūkio subjektai turėtų galimybę nuslėpti Tarybos tyrimams reikalingą informaciją.

35. Atsakovo manymu, Tarybos priimtas sprendimas netaikyti nagrinėjamos apsaugos yra proporcingas, kadangi buvo priimtas tik individualiai šiuo atveju įvertinus konkrečias advokato A. V. ir patikrintų Įmonių tiesioginio ryšio ir priklausomumo aplinkybes, konkrečiai tai, kad advokatas nėra tiesiog paprastas, didelės įtakos Įmonių veiklai neturintis smulkusis akcininkas, o turi vieno iš dviejų kontroliuojančių ir lemiamą įtaką bendrovėms turinčių akcininkų, kurio balsas nuolat, kiekvienu atveju lemia bendrovių vadovų paskyrimą ir kitų strateginių sprendimų priėmimą, statusą. Būtent tokiu atveju Tarybos sprendimas netaikyti nagrinėjamos apsaugos yra laikytinas proporcingu, atsižvelgiant į tai, kad pritaikius profesinės paslapties apsaugą advokatui, kuris konkrečiu atveju veikia kaip su ūkio subjektu besitapatinantis ir nuolat lemiamą įtaką jo veiklai turintis verslininkas, o ne kaip trečiąja šalimi esantis, nepriklausomas, teisinių paslaugų teikėjas, būtų iki galo nepasiekti Konkurencijos įstatyme numatyti pažeidimo tyrimo tikslai, tai neatitiktų ir advokatų veiklos reikalavimų bei garantijų.

36. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Taryba įvertino ir atsižvelgė į įstatyme numatytus advokato profesinės paslapties apsaugos reikalavimus bei iš patikrinimo metu paimtos informacijos pašalino UAB „AV investicija“ susirašinėjimus su šešiais kitais advokatais, kurie pagal pareiškėjo pateiktus duomenis atitiko advokato profesinės paslapties sąlygas.

37. Atsakovas pažymi, kad nėra pagrindo skirstyti advokato susirašinėjimo ar kitų bendravimo su įmonėmis dokumentų, nes A. V. Įmonių veiklos atžvilgiu nelaikytinas nepriklausomu advokatu ir bet kurioje jų veiklos srityje dalyvauja ne kaip nepriklausomas teisines konsultacijas (paslaugas) teikiantis trečiasis asmuo, o kaip Įmonių veiklai lemiamą įtaką turintis verslininkas. Tai patvirtina ir pats advokatas, nurodydamas, kad veikia kaip Įmonių akcininkas (balsuoja akcininkų susirinkimuose) ir jo veikla Įmonių atžvilgiu apima jo verslo interesus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 38. Ginčas byloje kilo dėl Konkurencijos tarybos 2019 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 1S-16 (2019), kuriuo atsakovas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą, teisėtumo ir pagrįstumo.

39. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad Taryba, apribodama Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinę garantiją, veikė teisėtai, ir toks apribojimas, atsižvelgiant į tyrimo pobūdį ir advokato atstovavimo pareiškėjui aplinkybes, yra būtinas ir reikalingas demokratinėje visuomenėje bei proporcingas siekiamam tikslui pasiekti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir aiškinimu, teigia, jog dėl apeliaciniame skunde nurodytų pažeidimų teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. ABTĮ 148 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2145-556/2020 teisėjų kolegija darė išvadą, jog Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisinė garantija nėra absoliuti ir gali būti ribojama, kai tai yra teisėta ir būtinai reikalinga demokratinėje visuomenėje. Aptariamoje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad, ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas demokratinėje visuomenėje, pirmiausiai reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, nustatyti, ar ribojimo priemonės proporcingos siekiamam teisėtam tikslui.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2145-556/2020 taip pat akcentavo, kad materialusis advokato suinteresuotumas Bendrovės veikla nėra ta aplinkybė, kuri galėtų lemti ginčo teisinės garantijos ribojimą. Grąžindama administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, ar buvo pakankamai pagrįstas bei proporcingas ir ar teisėtas siekis, apribojant įstatymų leidėjo Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą garantiją.

44. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu skundo argumentų ir įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

45. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, jog Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

46. Nesutikdama su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2145-556/2020 pateiktais išaiškinimais, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą ir pasisakydamas dėl atsakovo pozicijos atsisakyti taikyti advokato profesinės paslapties apsaugą, pagrįstai vertino Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisinės garantijos apribojimo pagrįstumą, būtinumą ir reikalingumą demokratinėje visuomenėje bei proporcingumą siekiamam tikslui pasiekti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į materialųjį advokato suinteresuotumą Bendrovės veikla, kas, kaip teisingai nurodo pareiškėjas, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2145-556/2020 nėra ta aplinkybė, kuri galėtų lemti ginčo teisinės garantijos ribojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tokias reikšmingas bylos aplinkybes, jog Taryba tyrimą, kurio metu buvo paimti advokato profesinę paslaptį sudarantys dokumentai, pradėjo dėl draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, vadovaudamasi Konkurencijos įstatymu, reglamentuojančiu konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti valstybės valdymo, savivaldos institucijų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustatančius šių institucijų ir subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos kontrolės Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba pradėjo tyrimą ir dėl SESV 102 straipsnio galimo pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas detaliai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su pareiškėjo ir advokato santykių priklausomumu, todėl priėjo prie pagrįstos išvados, kad šioje administracinėje byloje pareiškėjo ir advokato santykiai negali būti laikomi besąlygiškai nepriklausomais.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvada dėl Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisinės garantijos apribojimo turėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisinės garantijos apribojimo pagrįstumą, būtinumą ir reikalingumą demokratinėje visuomenėje bei proporcingumą siekiamam tikslui pasiekti, pagrįstai atsižvelgė ir į ESTT išaiškinimus dėl advokato ir kliento bendravimo konfidencialumo, iš kurių matyti, kad esminė sąlyga advokato profesinės paslapties apsaugos taikymui pagal ESTT yra advokato nepriklausomumo reikalavimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tam, jog ši byla būtų išnagrinėta ir joje būtų priimtas sprendimas, nėra pagrindo kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pareiškėjo nurodytais klausimais, kadangi jokių neaiškumų dėl šiai bylai aktualių Europos Sąjungos teisės normų teismui nekyla.

48. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvados dėl Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisinės garantijos apribojimo pagrįstumo nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Taryboje tyrimas atliekamas ne pareiškėjo atžvilgiu. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2145-556/2020 vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl Tarybos reikalavimo nukreipimo į pareiškėjo veiklą (48, 49 p.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog Tarybos tyrimas atliekamas ne pareiškėjo atžvilgiu, savaime nepaneigia galimybės spręsti dėl Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisinės garantijos apribojimo pagrįstumo.

49. Kritiškai vertintinas pareiškėjo siekis išskirti iš visų Bendrovės dokumentų susirašinėjimą su advokatu, kur advokatas veikia kaip advokatas. Kaip minėta, byloje nėra nustatytas advokato nepriklausomumas Įmonių veiklos atžvilgiu dėl advokato turimų akcijų kiekio suteikiamų teisių apimties dalyvaujant Bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje, taip pat ir atsižvelgus į Tarybos vykdomo tyrimo pobūdį. Todėl tokiam susirašinėjimui Advokatūros įstatymo 46 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisinės garantijos netaikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, būtinas ir reikalingas demokratinėje visuomenėje bei proporcingas siekiamam tikslui pasiekti.

50. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „AV investicija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė