6bfe7bfc-c6dd-4356-8560-236a36dee079 · Å iaulių apygardos teismas

Atskirasis skundas tenkintinas                                                                                                    Civilinė byla Nr. 2A-793-357/2016Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00820-2016-5                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.1.; 3.3.1.21.; 3.4.4.15.1.

                                                         (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 20 d. Å iauliai             Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. Å . apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos S. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotam asmeniui VÄ® Turto bankui dėl valdymo fakto patvirtinimo, n u s t a t ė :

                                                             I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėja S. Å . kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinį faktÄ , kad ji, S. Å . sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2003-05-19 iki dabar valdo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinio A.

Å . giminaitė M. Å ., buvusi jos sutuoktinio A. Å . tėvo A. Å . pusseserė. M. Å . nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iki pat mirties ji su sutuoktiniu M. Å . rÅ«pinosi, slaugė, todėl M. Å . sakydavo, kad butas liks jiems. Po M. Å . mirties ji su sutuoktiniu pradėjo gyventi M. Å . bute, jį prižiÅ«rėjo, valdė, rÅ«pinosi kaip savo turtu. Suinteresuotas asmens VÄ® Turto bankas atsiliepimu į pareiÅ¡kimÄ prašė civilinę bylÄ nutraukti, nes nuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡omų nustatyti aplinkybių nepriklauso jos turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, Å¡iuo atveju priimtas teismo sprendimas nesukels pareiÅ¡kėjai jokių teisinių padarinių, todėl praÅ¡omas nustatyti faktas negali bÅ«ti laikomas juridiniu faktu ir jo nustatymas pagal civilinio proceso normas yra negalimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė TelÅ¡ių rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ atmetė. Nurodė, kad po M. Å . mirties bute liko gyventi pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu A. Å ., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. A. Å . po M. Å . mirties kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas jam nebuvo iÅ¡duotas, nes dėl per tolimo giminystės ryÅ¡io jis nepateko į įstatymo nustatytÄ Ä¯pėdinių eilę.

PareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai turi tikslÄ butÄ valdyti kaip savo, tačiau nuosavybės teisė jai nepriklauso, ji neturi valdymo faktÄ patvirtinančių dokumentų. Teisėto valdymo pagrindų nenustatyta, pareiÅ¡kėja butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), valdo be jokio teisėto pagrindo. IÅ¡ byloje esančių duomenų sprendė, kad M. Å . įpėdinių pagal testamentÄ ir įstatymÄ nustatyta nebuvo, niekas jos palikimo nepriėmė, o į notarÄ dėl palikimo priėmimo besikreipusiam pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas nebuvo.

Dėl Å¡ios priežasties M. Å . butas paveldėjimo teise perėjo valstybei (LR CK 5.62 str.). Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimÄ ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 str. 1 d.). Teismui nenustačius, jog pareiÅ¡kėja butÄ valdo teisėtai ir butas neturi kito teisėto savininko, pareiÅ¡kimÄ teismas atmetė.

Be to, pažymėjo, jog nuosavybės teisė į butÄ yra įregistruota, todėl pareiÅ¡kėja vieÅ¡ame registre negalėtų įregistruoti daikto valdymo (LR CK 4.27 str. 3 d.), o nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo (LR CK 4.27 str. 2 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėja S. Å . praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , daikto valdymo teisė pagal LR CK gali bÅ«ti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ . Valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti (LR CK 4.22 str. 1 d.). Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės atveju, nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjui dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjui jÄ (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du.

Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ ir jį valdo kaip savÄ , konstatavimas. Pagal LR CPK 526 straipsnio 3 dalį pareiÅ¡kimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali bÅ«ti paduotas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismui negalėjo kilti abejonių dėl to, jog pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama konstatuoti nekilnojamojo daikto valdymÄ , siekia, jog vėliau tuo pagrindu jai atsirastų teisė kreiptis į teismÄ dėl nuosavybės teisių pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu.

Asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ (LR CK 4.68 str. 1 d.). Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

PareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu, jau keletÄ metų iki M. Å . mirties, jÄ prižiÅ«rėjo, slaugė, rÅ«pinosi tiek jos tiek jai priklausančio 50.09 kv. m. ploto dviejų kambarių buto su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymu. Tuo pagrindu M. Å . buvo pažadėjusi, kad po jos mirties butas atiteks jiems. Toks susitarimas laikytinas žodiniu sandoriu dėl daikto perleidimo po savininko mirties. Sprendžiant klausimÄ dėl nekilnojamojo daikto valdymo fakto patvirtinimo, toks susitarimas laikytinas teisėtu valdymo atsiradimo pagrindu, prieÅ¡ingu atveju, daikto valdymo institutas, įtvirtintas civiliniame kodekse neturėtų jokios prasmės. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiÅ¡kėja iki pat 2016 m. kovo 24 d., nežinojo apie tai, kad jos sutuoktinis nėra įstatyminis mirusios M.

Å . įpėdinis. Å iÄ informacijÄ ji gavo tik notarui minėtÄ dienÄ pateikus nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , taigi atvirai ir nepertraukiamai nuo 2003 m. valdydama M. Å . vardu registruotÄ butÄ , pareiÅ¡kėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad ji tai daro neteisėtai ir kad yra bent kokių nors įstatyminių kliūčių tÄ daiktÄ jai valdyti. Suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigia, jog pareiÅ¡kimas atmestinas ir tuo pagrindu, jog nuosavybės teisė į butÄ jau yra įregistruota, todėl pareiÅ¡kėja negalėtų įregistruoti daikto valdymo.

Toks teiginys akivaizdžiai prieÅ¡tarauja daikto valdymo patvirtinimo bei įgyjamosios senaties institutų tikslams, nes daikto savininkas, kurio vardu jis registruotas, Å¡iuo atveju yra miręs. Tik jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų siekusi apeiti valdymo fakto patvirtinimÄ ir bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl nuosavybės teisių nustatymo įgyjamosios senaties pagrindu, toks jos pareiÅ¡kimas negalėtų bÅ«ti tenkinamas. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas pateiktu atsiliepimu praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais: Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės atveju, nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjai dar apskritai nebuvo atsiradusi, valdymo fakto patvirtinimas yra tik prielaida pareiÅ¡kėjai jÄ (nuosavybės teisę) įgyti įgyjamosios senaties bÅ«du. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ ir jį valdo kaip savÄ , konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrÄ daiktÄ patvirtinimas taip pat gali bÅ«ti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tÄ daiktÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis).

Fakto, kad asmuo daiktÄ valdo kaip savÄ , iÅ¡vieÅ¡inimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas vieÅ¡ame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali bÅ«ti atlikta ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tÄ daiktÄ kaip savÄ , praÅ¡ymÄ . Vadovaujantis CPK 526-529 straipsniais, CK 4.22-4.27 straipsniais tam, kad teisme bÅ«tų patvirtintas valdymo faktas, bÅ«tina nustatyti Å¡ių sÄ lygų visumÄ . Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėja byloje neįrodė visų sÄ lygų, bÅ«tinų nustatyti valdymo faktÄ .

Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Nagrinėjimu atveju teisėto valdymo pagrindų nenustatyta, kadangi apeliantė butÄ , esantį TelÅ¡iuose, Vilniaus g. 24-39, valdo be jokio teisėto pagrindo. Tam, kad bÅ«tų galima patvirtinti valdymo faktÄ , valdomas daiktas neturi turėti kito teisėto jo savininko. Å iuo atveju aktualios tampa paveldėjimo teisimus santykius reglamentuojančios teisės normos.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad M. Å . įpėdinių pagal testamentÄ ir įstatymÄ nustatyta nebuvo, niekas jos palikimo nepriėmė, o į notarÄ dėl palikimo priėmimo besikreipusiam pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas iÅ¡duotas nebuvo. Dėl Å¡ios priežasties M. Å . butas paveldėjimo teise perėjo valstybei (CK 5.62 str.). Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimÄ pareiÅ¡kimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas.

Konstatuotina, jog M. Å . priklausantis butas, po jos mirties nenustačius įpėdinių nei pagal testamentÄ , nei pagal įstatymÄ , yra perėjęs valstybei CK 5.62 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Nenustačius, jog pareiÅ¡kėja butÄ valdo teisėtai ir butas neturi kito teisėto savininko, pareiÅ¡kimas buvo pagrįstai atmestas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl nekilnojamojo daikto valdymo Apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjos sutuoktinio A.

Å . (mirusio (duomenys neskelbtini)) tėvo pusseserei M. Å . mirus (duomenys neskelbtini), notaras atsisakė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ A. Å . į jos turtÄ . Daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, kad pareiÅ¡kėja gyvena (duomenys neskelbtini), yra bendrijos narė, visus mokesčius iki 2016-04-01 yra sumokėjusi (16 b. l.). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad butas su rÅ«siu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas M.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Byloje apklausti liudytojai S. B., V. Å .-Č. nurodė aplinkybes, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu prižiÅ«rėjo, slaugė M. Å . apie pusmetį iki pastarosios mirties gyveno jos bute. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ iÅ¡vadai, jog bylos aplinkybės tik patvirtina pareiÅ¡kėjos faktinį naudojimÄ si butu, į kurį jai nuosavybės teisė nepriklauso, nes nėra CK 4.22-4.27 str. nurodytų sÄ lygų visumos:

1) asmuo faktiÅ¡kai turi daiktÄ , į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslÄ valdyti jį kaip savo;

2) asmuo šį daiktÄ valdo teisėtai;

3) asmuo neturi valdymo faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų;

4) valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko. Valdymo, kaip savarankiÅ¡kos daiktinės teisės, atveju nuosavybės teisė pareiÅ¡kėjai dar apskritai nebuvo atsiradusi, teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (LR CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). CK 4.27 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento. Valdymas gali bÅ«ti ir viena iÅ¡ nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (CK 4.22 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis), tačiau valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK ketvirtosios knygos IV skyrius), suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ , kai nuosavybės teisė į daiktÄ valdytojui nepriklauso.

Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė - pareiÅ¡kėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Valdymo fakto į tam tikrÄ daiktÄ patvirtinimas taip pat gali bÅ«ti siejamas su eliminavimu galimybės tÄ daiktÄ pripažinti beÅ¡eimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 526 straipsnio 3 dalį pareiÅ¡kimas teismui dėl valdymo fakto patvirtinimo gali bÅ«ti paduotas tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tÄ faktÄ patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Fakto, kad asmuo daiktÄ valdo kaip savÄ , iÅ¡vieÅ¡inimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas vieÅ¡ame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali bÅ«ti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tÄ daiktÄ kaip savÄ , praÅ¡ymÄ . Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti praÅ¡ymÄ ir įregistruoti valdymÄ dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktÄ patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamÄ daiktÄ kaip savÄ , tačiau nesantis to daikto savininku, gali praÅ¡yti, kad daikto valdymo faktas bÅ«tų patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

Dėl teisinės galimybės įgyvendinti teisę į ginčo daiktÄ Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiÅ¡kėja byloje neįrodė visų sÄ lygų, bÅ«tinų nustatyti valdymo faktÄ . Tam, kad bÅ«tų patvirtintas valdymo faktas, bÅ«tina nustatyti, jog asmuo daiktÄ valdo teisėtai, kas įstatymo pripažįstama daikto faktiniu turėjimu tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė interpretuoja valdymo teisę ir naudojimÄ si svetimu turtu laiko teisėtu valdymu.

Argumentas, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis bylos įrodymams. Tai, kad pareiÅ¡kėja su savo sutuoktiniu keletÄ metų iki M. Å . mirties, jÄ prižiÅ«rėjo, slaugė, rÅ«pinosi tiek jos, tiek jai priklausančio 50.09 kv. m. ploto dviejų kambarių buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymu, nesukuria nuosavybės teisės į svetimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Aplinkybė, kad M. Å . buvo pažadėjusi butÄ perleisti, neturi esminės reikÅ¡mės, nes įstatymas nekilnojamojo turto perleidimui imperatyviai nustato raÅ¡ytinę sandorio formÄ . PareiÅ¡kėjos nesuvokimas apie galimų įpėdinių ratÄ ir tai, kad jos sutuoktinis nėra įstatyminis mirusios M. Å . įpėdinis, Å¡iuo atveju taip pat nėra svarbi aplinkybė, nes Å¡ioje byloje nėra keliamas savavaliÅ¡ko naudojimosi daiktu (butu) klausimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendime teisingai konstatuota, jog teisėto valdymo pagrindų nenustatyta, nes apeliantė butu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi be teisėto pagrindo, ir Å¡is butas turi kitÄ teisėtÄ savininkÄ paveldėjimo teisės pagrindu.

Byloje nustačius, kad M. Å . įpėdinių pagal testamentÄ ir įstatymÄ nenustatyta, palikimo niekas nepriėmė, pareiÅ¡kėjos sutuoktiniui paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas neiÅ¡duotas, M. Å . butas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 str.). Pirmosios instancijos teismas, taikydamas kasacinio teismo praktikÄ , pagrįstai nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos.

Valstybė paveldi pagal įstatymÄ ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo, palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas, nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas darė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad M. Å . priklausantis butas, po jos mirties nenustačius įpėdinių nei pagal testamentÄ , nei pagal įstatymÄ , yra perėjęs valstybei CK 5.62 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja viešajame registre ir negalėtų įregistruoti daikto valdymo (CK 4.27 str. 3 d.) bei konstatavo, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda tik nuo valdymo įregistravimo (LR CK 4.27 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, todėl Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos S. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str., 1 dalies, 1 punktÄ n u t a r i a :             TelÅ¡ių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Teisėja                                                                                                                 Rasa BartaÅ¡ienė               Â