6bfd0adc-2bae-4f5a-b7f2-e8da6f0c615e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-11678-476/2019 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00843-2019-1 Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13. (S) Å I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 23 d. Raseiniai Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei A. J., jos atstovei advokatei Danutei Činčiuvienei, institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rimai Bardauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

J. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui R. J. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise padalinimo, teikianti iÅ¡vadÄ byloje (toliau – Institucija) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone, Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ , sudarytÄ su R.

J., sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iÅ¡irusiÄ dėl kito sutuoktinio kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. 3 000 Eur neturtinę žalÄ ; nustatyti nepilnamečio sÅ«naus T. J. nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su ieÅ¡kove, jos gyvenamojoje vietoje; nustatyti Å¡iÄ bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi:

1) kas antrÄ savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametis sÅ«nus T. J. bendrauja su tėvu R. J. su teise susitikimų metu sÅ«nų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus;

2) kiekvienų metų Romos Katalikų Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ ir Romos Katalikų Å v. Velykų antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 20 val. sÅ«nus T. bendrauja su jo tėvu R. J. su teise susitikimų metu sÅ«nų pasiimti su savimi;

3) sūnaus T. J. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jo tėvu R. J. lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi;

4) kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sÅ«nus T. J. praleidžia po 7 dienas iÅ¡ eilės su jo tėvu R. J., Å¡ių susitikimų laikÄ iÅ¡ anksto suderinus su T. motina A. J., su teise sÅ«nų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui;

5) kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iÅ¡ eilės birželio mėnesį, 14 dienų iÅ¡ eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iÅ¡ eilės rugpjūčio mėnesį (pagal Å¡alių galimybes ir atsižvelgiant į sÅ«naus norÄ ), sÅ«nus T. J. praleidžia su jo tėvu R. J.;

6) nustatyti, kad sÅ«naus T. J. tėvas R. J. visÄ kitÄ laikÄ turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, atsižvelgdamas į sÅ«naus dienos režimÄ bei užimtumÄ , vaiko interesus; padalinti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę lygiomis dalimis ir ieÅ¡kovei priteisti ½ dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį vieÅ¡ajame registre įregistravo abiejų vardu, jų bendra vertė 45000 Eur, ½ dalies vertė – 22 500 Eur ir automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Eur, iÅ¡ viso turto ieÅ¡kovei už 23 100 Eur.

Atsakovui R. J. priteisti ½ dalį gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), su priklausiniais ir žemės sklypu UN (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui T. J., po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymÄ indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; iÅ¡laikymÄ uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ieÅ¡kovei; iÅ¡laikymÄ priteisti nuo kreipimosi į teismÄ dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo R.

J. bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje. Patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė A. J. nurodė, kad santuokinis gyvenimas iš pradžių klostėsi sklandžiai, sutarė ir daug dirbo kurdami savo buitį, augindami vaikus. Tačiau jų bendras gyvenimas blogėjo ir galiausiai faktiškai iširo, nes atsakovas pradėjo vartoti alkoholį, būdavo agresyvus, smurtavo prieš ieškovę psichologiškai ir fiziškai. Atsakovas nei šeimos, nei vaikų išlaikymui pinigų neskiria, namo grįžta tik miegoti, su ieškove nebendrauja.

Dėl atsakovo elgesio sutriko ieÅ¡kovės ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata, dėl nuolatinės įtampos jaučiasi tiesiog pavargusi nuo tokio gyvenimo. Žino, kad atsakovas jai yra neiÅ¡tikimas, jis savo elgesiu pažemino ieÅ¡kovę, kaip sutuoktinę. Dėl minėtų priežasčių ieÅ¡kovė praÅ¡o santuokÄ nutraukti dėl atsakovo kaltės ir priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos. Jų nepilnametis sÅ«nus T. gyvena kartu su ieÅ¡kove, juos sieja stiprÅ«s ir Å¡ilti santykiai, nepilnametis sÅ«nus nori ir toliau gyventi su mama, atsakovas su sÅ«numi nebendrauja.

IeÅ¡kovė įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sÅ«numi ir dalyvauti jo auklėjime bei praÅ¡o nustatyti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytÄ atsakovo bendravimo tvarkÄ su sÅ«numi. Atsakovas sÅ«naus neiÅ¡laiko, nepilnamečiui sÅ«nui į mėnesį reikalingos Å¡ios iÅ¡laidos: maistui - 150 Eur; drabužiams - 150 Eur; higienos reikmėms - 50 Eur; vitaminams, gydymui ir profilaktikai - 50 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms - 50 Eur; viso 450 Eur. Ji praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ jų nepilnamečiui sÅ«nui T. po 220 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki sÅ«naus pilnametystės, nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Gyvendami santuokoje, iÅ¡ bendrų lėšų įsigijo gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur vertės bei automobilį SAAB 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį įregistravo A. J. vardu, 600 Eur vertės. Santuokoje įgytÄ turtÄ teismo praÅ¡o padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį, bei jai priteisti automobilį. Kilnojamuosius daiktus pasidalino geruoju ir pretenzijų vienas kitam dėl kilnojamųjų daiktų neturi. IeÅ¡kovei asmeninėmis nuosavybės teisėmis priklauso 1/6-oji dalis gyvenamojo namo priklausiniais ir 1475/5167 žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurie yra paveldėti ir ratinis traktorius T-40, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), įgyti už asmenines lėšas, nupirkti lėšas, pardavus asmeninės nuosavybės teisėmis turėtÄ Å¾emė sklypÄ . 2007 m. spalio 5 d. kreditavimo sutartimi ieÅ¡kovė ir atsakovas gavo iÅ¡ AB banko HANSABANKAS dabar AB Swedbank kreditÄ gyvenamojo namo pirkimui, paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2027 metais. Å ios kredito sutarties kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys abu solidariai. 2017 10 27 R. J. sudarė su AB "Swedbank kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo vykdys R.

J.. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovė pasilieka J. pavardę, iÅ¡laikymo sau iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Atsakovas R. J. atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Raseinių rajone atstovė Rima Bardauskienė paaiÅ¡kino, kad nepilnametis sÅ«nus T.

J. gyvena kartu su mama. Jam sudarytos saugios sÄ lygos gyventi ir mokytis. Ä®vertinusi ieÅ¡kovės gyvenimo ir buities sÄ lygas, atsižvelgdama į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į nepilnamečio T. J. nuomonę, palaiko ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl Å¡alių sÅ«naus gyvenamos vietos nustatymo su jo motina, mano, kad T. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitiktų jo interesus. Susisiekus su atsakovu, jis atsisakė bendrauti. Tretysis asmuo AB Swedbank pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog sutinka, kad prievolė pagal 2007-10-05 Å¡alys vykdytų solidariai, o prievolė pagal 2017-10-27 paskolÄ liktų atsakovui R.

J.. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė A. J. ir atsakovas R. J. (duomenys neskelbtini) Raseinių rajono valdybos civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Santuokos metu Å¡alys susilaukė sÅ«naus T. J., gimusio (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). IÅ¡ pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (b. l. 12-14) matyti, kad ieÅ¡kovė gauna apie 430 Eur darbo užmokesčio per mėnesį.

VĮ Registrų centro duomenimis (b. l. 15-17) ieškovei A. J. ir atsakovui R. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,06 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai: pastatas – ūkinis, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, kurio (duomenys neskelbtini), pastatas – gyvenamasis namas, kurio UN (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2007-09-06 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN – 154, bei 2006-09-08 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

VÄ® Registrų centro duomenimis (b. l. 17-20) ieÅ¡kovei A. J. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – daržinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – tvarto, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – sandėlio, kurio UN 4400-1632-1736, 1/6 dalis kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), 3,7 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1475/5167 dalis 51,67 ha žemės sklypo, kurio Un 7285-0004-0086, esantis (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2008-10-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. ASR 3931, 2008-10-24 Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-88).

Iš VĮ Regitra pažymos (b. l.

21) matyti, kad ieškovės A. J. vardu registruotas transporto priemonė SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SAAB 9-3. Ieškovės A. J. vardu registruotas (b. l.

22) ratinis traktorius, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡ 2007-10-05 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.

23) matyti, kad ieškovė A. J. ir atsakovas R. J. su AB banku Hansabankas sudarė sutartį, kuria buvo suteiktas kreditas. Iš pažymos dėl psichikos sutrikimų registracijos (b. l.

26) matyti, kad ieÅ¡kovei A. J. buvo teikiamos paslaugos. IÅ¡ pažymos apie deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ (b. l.

27) matyti, kad ieÅ¡kovė A. J. deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡eimos aplinkos sÄ lygų tyrimų akto (b. l. 53-55) matyti, kad T. iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama, kuri juo visada rÅ«pinasi, neblaivaus tėčio vaikas vengia. Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės Santuokos tikslas – Å¡eimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukÅ«rimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.

Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Atsakovas tokių duomenų byloje nenurodė. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė A. J. pareikÅ¡dama patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl jos sutuoktinio kaltės, nurodė, jog jų santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo R.

J. kaltės, nes jis pažeidė sutuoktinio pareigas. IeÅ¡kovė pagrindine santuokos iÅ¡irimo priežastimi nurodė atsakovo netinkamÄ elgesį: savo veiksmais blogino Å¡eimos materialinę padėtį, nuolat kėlė rÅ«pesčių dėl savo girtavimo, smurto Å¡eimoje, nebuvo lojalus Å¡eimai, neprisidėjo prie vaikų materialinio iÅ¡laikymo, Å¡eimos gerovės, buvo neiÅ¡tikimas. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo ar abiejų sutuoktinių kaltės. Tačiau atsakovas R.

J. bylos nagrinėjimo metu užėmė pasyviÄ pozicijÄ , teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, jokių duomenų, pagrindžiančių ieÅ¡kovės ar jų abiejų kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo nepateikė, taip pat nepaneigė ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl Å¡eimos iÅ¡irimo priežasčių. Å ios aplinkybės patvirtina atsakovo R. J. abejingumÄ Å¡eimai, prioriteto gyvenime teikimÄ ne Å¡eimos poreikiams. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ dėl santuokos iÅ¡irimo priežasčių.

IeÅ¡kovės nurodytas byloje aplinkybes patvirtina byloje iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai. Esant aptartai situacijai, teismas vertina, kad atsakovas R. J. nebuvo lojalus savo sutuoktinei A. J., nerėmė Å¡eimos, pažeidė santuoka prisiimtas pareigas. Nesant prieÅ¡ingų įrodymų, teismas laiko nustatyta, jog Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, todėl Å¡alių santuoka nutrauktina, kaltu dėl jos iÅ¡irimo pripažįstant atsakovÄ R. J. (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje praÅ¡o, kad nutraukus santuokÄ palikti santuokos metu turėtas pavardes J., J. IeÅ¡kovės praÅ¡ymas tenkintinas, po santuokos nutraukimo paliktinos pavardės: A. J. – „J“, R. J. – „J“. Dėl Å¡alių tarpusavio iÅ¡laikymo IeÅ¡kovė sau iÅ¡laikymo iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, atsakovas neturi teisės į iÅ¡laikymÄ (CK 3.72 straipsnio 4 dalis). Dėl neturtinės žalos priteisimo CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiÅ¡kė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sÄ lygojo santuokos iÅ¡irimÄ , atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smÅ«gis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų Å¡eimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobÅ«džio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, Å¡eimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose.

Taigi neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktÄ , remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti Å¡alis (nagrinėjamos bylos atveju – ieÅ¡kovė). IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodydama, kad dėl atsakovo elgesio sutriko ne tik fizinė, bet ir psichinė ieÅ¡kovės sveikata, jis savo elgesiu pažemino kaip sutuoktinę, nesirÅ«pino Å¡eima, smurtavo, buvo neiÅ¡tikimas.

IeÅ¡kovė kreipėsi į Raseinių psichikos sveikatos centrÄ ir prašė pagalbos. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas jos pergyvenimų nemato, su ja visiÅ¡kai nebendrauja. Teismas pažymi, kad neigiami dvasiniai iÅ¡gyvenimai, kuriuos sukelia santuokos nutraukimas, yra natÅ«rali dalyvavimo Å¡eimyniniame gyvenime pasekmė, tačiau ne visada nepateisinti Å¡eimyniniai lÅ«kesčiai kartu lemia ir neturtinės žalos padarymÄ . Nagrinėjamu atveju santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, Institucijos iÅ¡vadoje nurodyta, kad 2018-08-04 A.

J. ir R. J. Å¡eima buvo įraÅ¡yta stebimų Å¡eimų apskaitÄ , nes skyrius gavo praneÅ¡imus apie smurtÄ artimoje aplinkoje, Å iaulių apskr. VPK Raseinių policijos komisariato praneÅ¡imuose buvo nurodoma, kad R. J. smurtavo prieÅ¡ sutuoktinę A. J.. Nustačius, kad atsakovo veiksmai sukėlė ieÅ¡kovei dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , pažeminimÄ bei kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė įgijo teisę į neturinės žalos atlyginimÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas tenkinti jos reikalavimÄ iÅ¡ dalies, prieisiant iÅ¡ atsakovo R.

J. 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sutuoktinių lygiateisiÅ¡kumo principas reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi lygias turtines teises; dalijant sutuoktinių turtÄ preziumuojama, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija galioja, nesvarbu, kokio dydžio jų pajamos ar koks veiklos pobÅ«dis.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nutraukiant santuokÄ , sutuoktinių turtas dalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Å alys neginčija CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir sutaria, kad visas santuokoje įgytas turtas turi bÅ«ti dalijamas po ½ dalį kiekvienam.

Tai reiÅ¡kia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtÄ . Bylos duomenimis Å¡alys santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 0,06 ha žemės sklypÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus: pastatÄ â€“ Å«kinį, kurio UN (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kurio (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), ¼ kitų statinius, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2007-09-06 Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2006-09-08 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 45 000 Eur vertės, bei transporto priemonę SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotÄ ieÅ¡kovės A.

J. vardu, 600 Eur vertės. IeÅ¡kovė santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ prašė padalinti lygiomis dalimis, atsakovas prieÅ¡taravimų nepateikė, todėl bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybę įgytas turtas dalintinas lygiomis dalimis, ieÅ¡kovei A. J. priteisiant ½ dalį 0,06 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esančių pastatų: ½ dalį pastato – Å«kinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – Å¡iltnamio, kurio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertė ir automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Eur, iÅ¡ viso turto ieÅ¡kovei už 23 100 Eur.

Atsakovui R. J. priteisiant ½ dalį 0,06 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esančių pastatų: ½ dalį pastato – Å«kinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – Å¡iltnamio, kurio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas.

CK 3.89 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 str. 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažintinas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas. IeÅ¡kovė A. J. į bylÄ pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 1/6 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – daržinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – tvarto, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis pastato – sandėlio, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalis kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 3,7 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir 1475/5167 dalis 51,67 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2008-10-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-24 Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei ratinis traktorius, kurios valstybinis NR. (duomenys neskelbtini), su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė prašė šį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ pripažinti jos asmenine nuosavybe. Atsakovas tokiam ieÅ¡kinio reikalavimui neprieÅ¡taravo, įrodymų, paneigiančių, kad minėtas turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė į bylÄ nepateikė. Atsižvelgiant į tai, Å¡is nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine ieÅ¡kovės A. J. nuosavybe ir nutraukiant Å¡alių santuokÄ , tarp sutuoktinių nedalinamas. Dėl kreditorinių prievolių padalijimo IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2007-10-05 kreditavimo sutartimi Nr. 07-109685-FA ji su atsakovu iÅ¡ AB Swebank (AB Hansabankas) gavo kreditÄ namo pirkimui, paskolos grÄ Å¾inimo terminas 2027 metais.

Šio kredito sutarties kreditorinius įsipareigojimus vykdys su atsakovu solidariai. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-132/2013). Tinkamas sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių kvalifikavimas yra reikšmingas vertinant tiek sutuoktinių santykius su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių prievolinius santykius.

Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vienÄ arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iÅ¡ sutuoktinių. Kadangi 2007-10-05 kreditavimo sutartimi Nr. 07-109685-FA kreditas buvo paimtas Å¡alims gyvenant santuokoje ir panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti, t.y. namo pirkimui, todėl Å¡alys po santuokos nutraukimo kreditoriui lieka atsakingos solidariai. Bylos duomenimis atsakovas R. J. 2017-10-27 su AB Swedbank sudarė Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nėra duomenų, jog atsakovo R.

J. įsipareigojimai buvo sudaryti Å¡eimos interesais, todėl įsipareigojimai kreditoriui AB Swedbank pagal Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo pripažįstami asmeninėmis atsakovo R. J. prievolėmis, skolÄ kreditoriui turi grÄ Å¾inti atsakovas. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, bÅ«ti auklėjamas ir aprÅ«pinamas savo tėvų Å¡eimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 straipsnio 3 dalis).

Å i įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į Å¡eimos ryÅ¡ius yra pamatinė, nes visapusiÅ¡ka ir darni vaiko raida galima tik augant Å¡eimoje, jaučiant meilę ir supratimÄ (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė). Vaiko Å¡eima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis atlikti savo tėviÅ¡kÄ sias pareigas – dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. BÅ«tent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė teismo, nustatyti nepilnamečio sÅ«naus T. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, jos gyvenamojoje vietoje, taip pat nustatyti atsakovo R. J. bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ :

1) kas antrÄ savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametis sÅ«nus T. J. bendrauja su tėvu R. J. su teise susitikimų metu sÅ«nų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus;

2) kiekvienų metų Romos Katalikų Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ ir Romos Katalikų Å v. Velykų antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 20 val. sÅ«nus T. bendrauja su jo tėvu R. J. su teise susitikimų metu sÅ«nų pasiimti su savimi;

3) sūnaus T. J. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jo tėvu R. J. lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi;

4) kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sÅ«nus T. J. praleidžia po 7 dienas iÅ¡ eilės su jo tėvu R. J., Å¡ių susitikimų laikÄ iÅ¡ anksto suderinus su T. motina A. J., su teise sÅ«nų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui;

5) kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iÅ¡ eilės birželio mėnesį, 14 dienų iÅ¡ eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iÅ¡ eilės rugpjūčio mėnesį (pagal Å¡alių galimybes ir atsižvelgiant į sÅ«naus norÄ ), sÅ«nus T. J. praleidžia su jo tėvu R. J.;

6) nustatyti, kad sÅ«naus T. J. tėvas R. J. visÄ kitÄ laikÄ turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, atsižvelgdamas į sÅ«naus dienos režimÄ bei užimtumÄ , vaiko interesus. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė su atsakovu gyvena kartu jiems bendrosios nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau nepilnametis sÅ«nus T. su tėvu bendrauja minimaliai, nes atsakovas dažnai girtauja, sÅ«nus jo bijo.

Vaiko ryÅ¡ys su motina yra stipresnis, nei su tėvu. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, įvertinus ieÅ¡kovės gyvenimo ir buities sÄ lygas, vaiko nuomonę bei tai, kad nėra ginčo tarp Å¡alių dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo, mano, kad T. J. gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų geriausiai nepilnamečio interesus (b. l. 50-55). IeÅ¡kovė yra sudariusi normalias sÄ lygas sÅ«nui augti ir vystytis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, bei į tai, kad tėvas R. J. su ieÅ¡kovės reikalavimu sÅ«naus T. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina, neprieÅ¡tarauja, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina ieÅ¡kove A. J., jos gyvenamojoje vietoje. IeÅ¡kovė taip pat prašė teismo, nustatyti atsakovo bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ . CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobÅ«džio tėvų teisė, kuriÄ Ä¯gyvendinti galima, kai kitas iÅ¡ tėvų nekliudo Å¡iam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.

Å ios teisės įgyvendinimas reiÅ¡kia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymÄ . Å i tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi bÅ«ti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vieno iÅ¡ tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi bÅ«ti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iÅ¡ tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepareiÅ¡kė prieÅ¡taravimų ieÅ¡kovės siÅ«lomai bendravimo su sÅ«numi tvarkai, savo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sÅ«numi jis nesiÅ«lė. Taigi, teismo nuomone, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimai dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra pagrįsti, atitinkantys vaiko interesus, praÅ¡oma nustatyti bendravimo tvarka vaikui optimali ir geriausia, užtikrinanti stabiliÄ vaiko aplinkÄ , užtikrinanti abiejų tėvų dalyvavimÄ auklėjant vaikÄ , nepažeidžianti tėvų lygybės, todėl patikslintas ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje tenkintinas.

Atsakovo R. J. bendravimo tvarka nustatytina, atsižvelgiant į geriausiai vaiko interesus atitinkančiÄ bei vaiko ir tėvo teisių neapribojančiÄ bendravimo tvarkÄ . Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant bÅ«dui ar sÄ lygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iÅ¡ tėvų turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl materialinio iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo Tėvai privalo materialai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). IÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikams vystytis sÄ lygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumÄ tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko iÅ¡laikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.).

Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas bÅ«tų pakankamas tenkinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas, t. y. bÅ«tų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Ä®statymas neleidžia iÅ¡laikymo pareigos perkelti tik vienam iÅ¡ vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis iÅ¡laikyti vaikÄ tenka vienam iÅ¡ tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų iÅ¡laidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis iÅ¡laikymÄ , prie tų iÅ¡laidų neprisideda.

Å iuo atveju ieÅ¡kovei tenka didžiausioji sÅ«numi rÅ«pinimosi naÅ¡ta, nes su ja gyvena Å¡alių nepilnametis sÅ«nus T. J.. IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad sÅ«naus iÅ¡laikymui reikalinga suma siekia 450 Eur per mėnesį. Ji paaiÅ¡kino, kad atsakovas neprisideda prie sÅ«naus iÅ¡laikymo ir ieÅ¡kovė Å¡iuo metu sÅ«naus iÅ¡laikymui skiria apie 200 Eur, kurių neužtenka ir ji priversta riboti sÅ«naus poreikius. Atsižvelgdamas į įstatymo leidėjo nuostatas ir Å¡iuo klausimu formuojamÄ teismų praktikÄ , neatsiejamai nuo vaikų poreikių teismas privalo analizuoti ir tėvų turtinę padėtį bei spręsti dėl galimybės teikti praÅ¡omo priteisti dydžio iÅ¡laikymÄ , atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Bylos duomenimis ieÅ¡kovė dirba, jos darbo užmokestis svyruoja nuo 400 Eur iki 500 Eur (b. l. 12-14), iÅ¡ Teismų informacinės sistemos Liteko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad atsakovo gaunamas atlyginimas už darbÄ yra nepastovus, apie 500 Eur, be to ieÅ¡kovės teigimu, atsakovas moka Å¡alių paimtÄ kreditÄ . IeÅ¡kovė praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo priteisti sÅ«naus iÅ¡laikymui po 220 Eur per mėnesį ir pati turėtų skirti tokiÄ pinigų sumÄ , t. y. daugiau lėšų skirti vaiko iÅ¡laikyti, nei pačiai liktų pragyvenimui.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes Å¡alių gaunamos pajamos yra panaÅ¡ios, sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų iÅ¡laikymÄ , bÅ«tina įvertinti, ar, jį teikdami, tėvai galės tenkinti bÅ«tinus, gyvybiÅ¡kai svarbius savo poreikius, ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas, turi bÅ«ti nustatytas toks iÅ¡laikymo dydis, kuris bÅ«tų pakankamas bent minimaliems vaiko poreikiams tenkinti. IÅ¡analizavus ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, į bylÄ pateiktus duomenis apie faktiÅ¡kai gaunamas pajamas, nagrinėjamu atveju yra objektyvi aplinkybė, sudaranti prielaidÄ mažinti iÅ¡ atsakovo praÅ¡omÄ priteisti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui.

Nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į nepilnamečio Å¡alių sÅ«naus amžių, sveikatos bÅ«klę, ieÅ¡kovės pateiktÄ vaiko poreikių paskaičiavimÄ , į tai kad Å¡iuo metu ji sÅ«nų iÅ¡laiko viena, jam skirdama apie 200 Eur, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo jų nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui mažintinas iki 150 Eur per mėnesį.

IÅ¡ atsakovo R. J. priteistinas materialinis iÅ¡laikymas nepilnamečiam sÅ«nui T. J. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur dydžio iÅ¡mokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, nes 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme buvo priteistas laikinas iÅ¡laikymas, iki jo pilnametystės. TeikiamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti motinai A. J.. Sprendimas iÅ¡laikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.). Å alys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl iÅ¡laikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Patenkinus iÅ¡ dalies ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, proporcingai patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalims iÅ¡ Å¡alių priteisiamas jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 93, 98 straipsniai). IeÅ¡kovės neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo teismas patenkino 100 proc., reikalavimÄ priteisti iÅ¡laikymÄ â€“ 68 proc. (150 Eur x 100 proc. / 220 Eur = 68 proc.), o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo – 33 proc. (1 000 Eur x 100 proc. / 3 000 Eur = 33 proc.).

Taigi ieÅ¡kinys patenkintas 67 proc. ((100 proc. + 68 proc. + 33 proc.) / 3 = 67 proc.). IeÅ¡kovė, kreipdamasi į teismÄ turėjo sumokėti 100 Eur už neturtinius reikalavimus, t. y. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, bei 90 Eur už neturtinės žalos atlyginimÄ bei 693 Eur už turto padalijimo reikalavimÄ . Minėtus reikalavimus patenkinus 67 proc., ieÅ¡kovė turėtų mokėti 63 Eur žyminio mokesčio, likusiÄ dalį žyminio mokesčio dalį turėtų mokėti atsakovas.

IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį sumokėjo 250 Eur žyminio mokesčio, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi ji atleista. CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių turtinė padėtis panaÅ¡i, žyminio mokesčio dalis, nuo kurios ieÅ¡kovė pateikdama patikslintÄ ieÅ¡kinį buvo atleista, iÅ¡ atsakovo valstybei nepriteistina.

Iš atsakovo priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos:

1) ieškovei – 187 Eur (250 Eur - 63 Eur) jos sumokėto žyminio mokesčio;

2) valstybei – 54 Eur žyminio mokesčio už priteistÄ iÅ¡laikymÄ , nuo kurio ieÅ¡kovė paduodant ieÅ¡kinį buvo atleista, bei 15,22 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 3 dalį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.

SantuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo R. J. kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei A. J. palikti santuokinę pavardę – „J.“, atsakovui R. J. – „J.“. Nepilnamečio T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina A. J., jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti R. J. ir nepilnamečio sÅ«naus T. J. bendravimo tvarkÄ sekančiai:

1) kas antrÄ savaitgalį - nuo penktadienio nuo 18 val. iki sekmadienio 18 val. nepilnametis sÅ«nus T. J. bendrauja su tėvu R. J. su teise susitikimų metu sÅ«nų pasiimti su savimi, atsižvelgiant į vaiko teises ir norus;

2) kiekvienų metų Romos Katalikų Å v. Kalėdų antrÄ dienÄ ir Romos Katalikų Å v. Velykų antrÄ dienÄ nuo 12 val. iki 20 val. sÅ«nus T. bendrauja su jo tėvu R. J. su teise susitikimų metu sÅ«nų pasiimti su savimi;

3) sūnaus T. J. gimtadienį, t.y. (duomenys neskelbtini), švęsti kartu su jo tėvu R. J. lyginiais metais, su teise susitikimų metu sūnų pasiimti su savimi;

4) kiekvienų metų moksleivių rudens ir pavasario atostogų metu sÅ«nus T. J. praleidžia po 7 dienas iÅ¡ eilės su jo tėvu R. J., Å¡ių susitikimų laikÄ iÅ¡ anksto suderinus su T. motina A. J., su teise sÅ«nų pasiimti su savimi visam 7 dienų laikotarpiui;

5) kiekvienų metų moksleivių vasaros atostogų metu po 14 dienų iÅ¡ eilės birželio mėnesį, 14 dienų iÅ¡ eilės liepos mėnesį ir 14 dienų iÅ¡ eilės rugpjūčio mėnesį (pagal Å¡alių galimybes ir atsižvelgiant į sÅ«naus norÄ ), sÅ«nus T. J. praleidžia su jo tėvu R. J.;

6) nustatyti, kad sÅ«naus T. J. tėvas R. J. visÄ kitÄ laikÄ turi teisę neribotai bendrauti su nepilnamečiu sÅ«numi telefonu bei kitomis elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, atsižvelgdamas į sÅ«naus dienos režimÄ bei užimtumÄ , vaiko interesus. Priteisti iÅ¡ R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam sÅ«nui T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis, kas mėnesį mokamomis 150 Eur (vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt eurų) dydžio iÅ¡mokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 23 d.) iki sÅ«naus pilnametystės, priteistÄ sumÄ indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

TeikiamÄ iÅ¡laikymÄ uzufrukto teisėmis pavesti valdyti ir tvarkyti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo priteisimo vykdyti skubiai. Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir ieÅ¡kovei A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti: ½ dalį 0,06 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus: ½ dalį pastato – Å«kinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – Å¡iltnamio, kurio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertė ir automobilį SAAB 9-3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 600 Eur, iÅ¡ viso turto ieÅ¡kovei už 23 100 Eur.

Padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ir atsakovui R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti ½ dalį 0,06 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), bei jame esančius pastatus: ½ dalį pastato – Å«kinio, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – Å¡iltnamio, kurio (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalį ¼ kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 22 500 Eur vertės. Pripažinti asmenine A.

J. nuosavybe Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus: 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – daržinės, kurios UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – tvarto, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį pastato – sandėlio, kurio UN (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį kitų statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei 3,7 ha žemės sklypÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1475/5167 dalis 51,67 ha žemės sklypÄ , kurio UN (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgyti pagal 2008-10-24 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-10-24 Turto pasidalijimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)bei ratinis traktorius, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Po santuokos nutraukimo atsakovo R. J. įsiskolinimus kreditoriui Swedbank, AB pagal 2017-10-27 Fiksuotų įmokų kredito kortelės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinti asmeninėmis R. J. prievolėmis. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės A. J. ir atsakovo R. J. įsiskolinimus kreditoriui Swedbank, AB pagal 2007-10-05 kreditavimo sutartį Nr(duomenys neskelbtini), pavesti vykdyti solidariai A. J. ir R. J.. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J. 1 000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 187 Eur (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis eurus) sumokėto žyminio mokesčio ieÅ¡kovės A.

J. naudai. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 15,22 Eur (penkiolika eurų 22 ct) teismo turėtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mus. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos. SprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nutraukti santuokÄ ar pripažinti santuokÄ negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti santuokÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimÄ .

Teisėja Irena Narbutienė