6bfc80c7-90d3-4daa-bd66-665bddc4e96a · Vilniaus apygardos teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. ATP-652-628/2013Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02165-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 79.1; 62.; 45.4.4.; 45.4.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2013 m. birželio 25 d.  Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal A. R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimo, kuriuo A.

R. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., bei nubaustas 3100 (trijų tÅ«kstančių vieno Å¡imto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui;n u s t a t ė :A. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis 2013 m. vasario 5 d., apie 10.39 val., Vilniuje, Narbuto g., vairuodamas automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ nerodė įspėjamojo signalo į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir kliudė Toyota RAV4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį.

Automobilis Toyota po susidÅ«rimo pervažiavo kelio skiriamÄ jÄ juostÄ ir trenkėsi į VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį, dėl ko abu buvo apgadinti. Taip A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 88, 106 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatytÄ pažeidimÄ . IÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių 232 punkto reikalavimų. Taip padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ pažeidimÄ .

Apeliaciniu skundu A. R. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ jo atžvilgiu nutraukti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2013 m. vasario 5 d., apie 10.50 val., važiuodamas Narbuto gatve, Vilniuje, važiavo pirmÄ ja eismo juosta. Ketino persirikiuoti į antrÄ jÄ , parodęs kairįjį posÅ«kio signalÄ , per galinio matymo veidrodėlius įvertinęs situacijÄ . Automobilio, važiuojančio antrÄ ja eismo juosta nebuvo, todėl persirikiavo ir nuvažiavo toliau.

Persirikiavimo metu jokio kontakto su kitu automobiliu apeliantas nejuto, kiti vairuotojai jo dėmesio nebandė atkreipti nei garso signalu, nei kitais bÅ«dais. Privažiavus Žvėryno mikrorajonÄ , pravažiuojantį automobilį vairavęs asmuo pamojavo jam, tačiau jis, nesupratęs tokių vairuotojo veiksmų, važiavo toliau. SaltoniÅ¡kių ir Narbuto gatvių sankryžoje, prie degalinės „Lukoil“ buvo sustabdytas policijos ekipažo. Skunde apeliantas pažymi, kad VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis yra pakankamai senas, todėl ant jo bamperių ir kitų detalių yra ne vienas įbrėžimas ir įbraukimas, kurie atsirado iki eksploatuojant automobilį A.

R., t. y. apeliantui. Jeigu ir buvo kokių nors dažų likučių ant Å¡io automobilio, niekas jų priklausomybės netyrė, nebuvo paskirta ekspertizė medžiagų ir dažų priklausomybei nustatyti. Automobiliai VW Golf ir Toyota RAV4, kurių aukščiai žymiai skiriasi, nebuvo sugretinti galimiems sugadinimams nustatyti. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , rėmėsi prieÅ¡taringais liudytojų D. G. ir D. K. parodymais, neturėdamas galimybės patikrinti, ar daugiau kaip iÅ¡ Å¡imto metrų jie turėjo galimybę matyti tariamÄ automobilių kontaktÄ .Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar automobilio Toyota RAV4 vairuotoja nesumaišė stabdžių ir akseleratoriaus pedalų, ar jos automobilis neturėjo gedimų, ar buvo tinkamas eksploatuoti, ar iki tariamo įvykio jis buvo remontuotas, kokia Å¡io automobilio vairuotojos patirtis vairuojant automobilį.Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nebuvo gauta.Apeliacinis skundas netenkinamas.A.

R. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., tačiau, apeliantas nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad jokio pažeidimo nepadarė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutarimÄ priėmė netinkamai įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumÄ .Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad A. R. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutarimÄ , rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Nors apeliantas apeliaciniu skundu ginčija savo kaltę, tačiau jo kaltė visiÅ¡kai įrodyta byloje esančiais įrodymais: 2013 m. vasario 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių policijos rinktinės patrulio tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 6), eismo įvykio vietos planu (b. l. 7), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ vyresniojo patrulio A.

K. tarnybiniu praneÅ¡imu (b. l. 9), liudytojų D. K., D. G., E. R., I. V., M. B., K. R. ir A. K. paaiÅ¡kinimais (b. l.10-17) bei jų parodymais, duotais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, eismo įvykio vietos fotonuotraukomis (b. l.18-23).Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., numatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ), užtraukia baudÄ vairuotojams nuo vieno Å¡imto iki dviejų Å¡imtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudÄ nuo vieno tÅ«kstančio iki dviejų tÅ«kstančių litų.

Tuo tarpu Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato atsakomybę už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.IÅ¡ administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad A. R., vairuodamas automobilį, buvo neatidus, persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ nerodė įspėjamojo signalo į kairę, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu ir kliudė Toyota automobilį, kuris po susidÅ«rimo pervažiavo kelio skiriamÄ jÄ juostÄ ir trenkėsi į VW automobilį, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nepranešęs policijai.

Šie A. R. veiksmai visiškai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtį. Tačiau, apeliaciniame skunde A. R. teigia, kad Toyota automobilio jis nekliudė, nepajuto jokio kontakto, jo kiti vairuotojai garso signalu ar kitais būdais apie įvykusį eismo įvykį neįspėjo, todėl jis nuvažiavo toliau.Atsakant į šiuos apelianto argumentus, pažymėtina, kad eismo įvykį tiesiogiai matę liudytojai D. G. ir D. K. apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad, važiuodami Narbuto gatve, pastebėjo, kaip priešais juos lygiagrečiai vienas kito važiuoja du automobiliai – Toyota ir VW Golf.

VW automobilis važiavo pirmÄ ja eismo juosta, o Toyota – antrÄ ja. Tuomet VW automobilis pradėjo rikiavimosi manevrÄ Ä¯ antrÄ jÄ eismo juostÄ ir Å¡io manevro metu įvyko automobilių kontaktas. VW automobilis galine dalimi kontaktavo su Toyota automobilio priekine deÅ¡ine puse. Kontaktas nebuvo intensyvus. Po jo, Toyota automobilis pradėjo suktis, trenkėsi į stulpÄ , pervažiavo gyvatvorę ir iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingÄ eismo juostÄ . Tuomet D. G. ir D. K. stebėjo VW automobilį, pranešė policijos pareigÅ«nams apie eismo įvykį ir vijosi VW automobilį.

Paviję VW automobilį, jam pasignalizavo, gestais parodė, kad įvyko eismo įvykis, mojavo, tačiau šis nuvažiavo toliau. Analogiškas eismo įvykio aplinkybes šie liudytojai parodė ir savo paaiškinimuose (b. l. 10-11).Nors apeliantas teigia, kad D. G. ir D. K. parodymai buvo prieštaringi, kad įvykį jie matė šimto metrų atstumu, todėl negalėjo matyti automobilių kontakto, tačiau, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šių liudytojų parodymus, jokių esminių prieštaravimų neįžvelgia.

Pažymėtina ir tai, kad vadovaujantis vieningai formuojama teismų praktika, menkaverčiai prieÅ¡taravimai liudytojų parodymuose, negali bÅ«ti laikoma esmine aplinkybe, neleidžiančia vadovautis tokių liudytojų parodymais, priimant teismo sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad netikėti Å¡ių liudytojų parodymais, nėra teisinio pagrindo. Jie buvo nuoseklÅ«s, nenustatyta jokių esminių prieÅ¡taravimų tarp jų, nenustatytas ir Å¡ių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, o apeliaciniame skunde nurodytas vieno Å¡imto metrų atstumas, per kurį pastarieji liudytojai matė eismo įvykį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra toks didelis, kad bÅ«tų galima vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, jog esant tokiam atstumui, neįmanoma matyti kontakto tarp automobilių.Pažymėtina ir tai, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jis buvo įspėtas dėl padaryto eismo įvykio D.

K. ir D. G., kadangi apklausiami pirmosios instancijos teismo posėdžio metu jie parodė, jog paviję VW Golf automobilį, vairuojamÄ A. R., jie jam pasignalizavo, gestais parodė, kad įvyko eismo įvykis, mojavo, tačiau Å¡is nuvažiavo toliau. Be to, remiantis Å¡ių liudytojų parodymais, iÅ¡kart po eismo įvykio, A. R. pristabdė savo vairuojamÄ transporto priemonę ir apie penkiasdeÅ¡imties metrų atstumÄ važiavo nedideliu greičiu, tačiau, vėliau padidino greitį. IÅ¡ tokių apelianto veiksmų galima spręsti apie tai, kad eismo įvykį jis tikrai matė, tačiau, nepaisydamas jo, iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino, nepranešęs apie tai policijos pareigÅ«nams.Atsakant į apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino, ar automobilio Toyota RAV4 vairuotoja nesumaišė stabdžių ir akseleratoriaus pedalų, ar jos automobilis neturėjo gedimų, ar buvo tinkamas eksploatuoti, ar iki tariamo įvykio jis buvo remontuotas, kokia Å¡io automobilio vairuotojos patirtis vairuojant automobilį, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant A.

R. administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. klausimÄ . Patvirtinus aplinkybę, kad VW Golf turėjo kontaktÄ su nukentėjusiosios I. V. vairuojamu Toyota automobiliu ir Å¡io kontakto metu buvo apgadinta transporto priemonė, konstatuotina, kad tokie apelianto veiksmai visiÅ¡kai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., požymius, o aplinkybė, kad po nedidelio kontakto Toyota automobilio vairuotoja nesugebėjo suvaldyti savo vairuojamos transporto priemonės, nėra esminė.

Dėl argumentų, kad automobilis VW Golf yra pakankamai senas, todėl ant jo bamperių ir kitų detalių yra ne vienas įbrėžimas ir įbraukimas, kurie atsiradę iki apeliantui eksploatuojant automobilį, o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo paskirta ekspertizė medžiagų ir dažų esančių ant automobilio VW Golf ir automobilio Toyota RAV4, priklausomybei nustatyti, pažymėtina, jog duomenų, kad automobilis VW Golf buvo apgadintas ankščiau ir ant Å¡io automobilio rasti įbrėžimai bei dažų liekanos bÅ«tų atsiradusios iki nagrinėjamo eismo įvykio, nėra.

Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas, savo argumentus motyvuodamas tuo, kad jam priklausantis automobilis yra senas. Apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto motyvÄ vertina kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Abejoti Å¡ia apelianto pateikta versija verčia ir tai, kad, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus, A. R. automobilį Toyota RAV4 kliudė savo vairuojamo automobilio galine dalimi, tuo tarpu iÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuoti A.

R. automobilio apgadinimai, matyti, kad apgadintas automobilio VW Golf užpakalinis kairės pusės sparnas bei užpakalinio bamperio kairė pusė. Taigi apeliantui priklausančio automobilio pažeidimai visiÅ¡kai sutampa su liudytojų parodytomis aplinkybėmis, todėl, abejoti tuo, kad Å¡ie pažeidimai atsirado nagrinėjamo eismo įvykio metu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumÄ , kurių pagrindu priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ .

Naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutarimÄ apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,n u t a r ė :A. R. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama. Teisėja                  Sigita Bieliauskienė