2021-06-16 Nr. AB-12874-3-61-3-04218-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1927-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04218-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.4.5; 14.15

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Žemera“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Žemera“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 dalį, kuria pareiškėjui patvirtinta 22 052 Eur suma, apskaičiuota taikant didesnio mokesčio tarifą (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad eksploatuoja Gaidelių karjerą pagal Lietuvos geologijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) išduotą leidimą su vėlesniais jo pakeitimais (toliau – ir Leidimas). Departamento Apskaitos ir mokesčių departamentas atliko Bendrovės mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016 metų – 2019 metų I ir II ketvirčių pareiškėjo veiklos patikrinimą ir surašė 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kurio 5 punkte konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2, 12 ir 14 straipsnius, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas, mokestis didesniu tarifu už be leidinio išgautą gamtos išteklių (žvyras / smėlis) kiekį 2017 metais iš viso yra 32 946 Eur.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nesutikdamas su Patikrinimo akte pateiktomis išvadomis, 2019 m. spalio 22 d. pateikė atsakovui rašytines pastabas, kuriose nurodė, jog 2–11 gavybos blokai, kuriuose buvo išgautas išteklių kiekis (728 kub. m žvyro ir 1 872 kub. m smėlio), patenka į 2007 metais parengtą ir nustatyta tvarka patvirtintą Šilutės rajono Gaidelių žvyro telkinio naudojimo projektą ir į UAB „Žemera“ akcininkei L. M. priklausančio žemės sklypo ribas. Dėl 10 ir 16 gavybos blokų, kuriuose buvo išgautas išteklių kiekis (176 kub. m smėlio ir 4 594 kub. m žvyro), pareiškėjas paaiškino, kad minėti blokai patenka po vandens telkiniu, kurio gylis ties minėtais gavybos blokais yra apie 10 metrų, todėl grunto gręžimo darbai technologiškai yra sudėtingi. Bendrovė, siekdama preliminariai įvertinti galimą išteklių, tinkamų kelių tiesimui, prieaugį į gylį ir būtinybę atlikti telkinio papildomą detaliąją žvalgybą, išsinuomojo žemsiurbę, kuria kasavietėje šalia 16 gavybos bloko buvo iškastas žvirgždingas smėlis, kuriame žvirgždo kiekis sudarė apie 5–15 proc., kasavietėje ties 10 gavybos bloku buvo išgautas itin smulkiagrūdis, molingas smėlis. Bendrovė už ties minėtais gavybos blokais iškastą smėlį ir žvyrą (176 kub. m smėlio ir 4 594 kub. m žvyro) sumokėjo privalomus mokesčius valstybei. Bendrovė kreipėsi dėl 16 gavybos bloko prašydama atlikti papildomą geologinę žvalgybą, kuri buvo atlikta 2019 metais, o išžvalgyti ištekliai buvo aprobuoti Tarnybos įsakymu. Tuomet pareiškėjas inicijavo pakartotinio kasybos leidimo išdavimą, į kurį jau buvo įtrauktas 16 gavybos blokas. Leidimas Nr. KN-19-14p naudoti Gaidelių smėlio ir žvyro telkinio išteklius buvo išduotas 2019 m. kovo 26 d.

4. Pareiškėjas nurodė, kad laiku ir tinkamai deklaravo visą skundžiamame akte nurodytą smėlio ir žvyro kiekį ir sumokėjo už jį gamtos išteklių mokestį, todėl, pareiškėjo nuomone, Bendrovei mokestis didesniu tarifu skaičiuojamas dėl to, jog atsakovas vertina, kad tas išteklių kiekis buvo išgautas pareiškėjui neturint atitinkamo leidimo arba pažeidžiant turimo Leidimo sąlygas.

5. Pareiškėjas paaiškino, kad turėjo ir turi Leidimą eksploatuoti naudingąsias iškasenas Gaidelių karjere. Sprendime minimi 10 ir 16 kasybos blokai patenka į turimu Leidimu Bendrovei suteikto kasybos žemės sklypo ribas. Pareiškėjas taip pat turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą kasybos projektą, kuriame numatyta vykdyti kasybą 10 ir 16 blokuose. Visus pareiškėjo vykdomus kasybos darbus, įskaitant ginčo dalyku esančią kasybą Gaidelių karjere nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. kontroliavo Tarnyba, kuri kasybos kontrolę vykdė už minėtą laikotarpį, vertindama tuos pačius markšeiderinius matavimus, kurie minimi atsakovo Sprendime.

6. Pareiškėjas pažymėjo, kad institucija, kuriai teisės aktais pavesta kontroliuoti telkinio eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyje nustatytų sąlygų vykdymą bei naudingųjų iškasenų naudojimui privalomos dokumentacijos buvimą, jokio pažeidimo (kasybos už suteikto sklypo ribų) nenustatė.

7. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, 2019 m. rugpjūčio mėnesį atlikęs Bendrovės patikrinimą, kurio išvados yra suformuotos Patikrinimo akte, ir to paties patikrinimo pagrindu priėmęs Sprendimą, yra saistomas ultra vires (viršijant įgaliojimus) doktrinos, reiškiančios, jog viešojo administravimo subjektas gali atlikti tik tai, kas tiesiogiai numatyta teisės aktuose. Departamentas negali priimti sprendimų, grindžiamų išvadomis, kurių pats negali daryti. Pareiškėjo teigimu, jeigu atsakovas, vykdydamas pareiškėjo veiklos patikrinimą, manė, kad Bendrovė, vykdydama kasybos darbus, galbūt pažeidė Leidimo ar kasybos projekto sąlygas, tai privalėjo kreiptis į Tarnybą, kad pastaroji įvertintų kilusį ginčą. Departamentas, atlikdamas patikrinimą, kurio rezultatai fiksuoti Patikrinimo akte, neturėjo kompetencijos vertinti telkinio (telkinio dalies) eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, kadangi tai yra kitos kontroliuojančios valstybės institucijos – Tarnybos – kompetencijos sritis. Tarnyba jokio kasybos ploto ribų pažeidimo Gaidelių karjere nėra nustačiusi.

8. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas paaiškino, kad pagal markšeiderinius matavimus, atliktus nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. Gaidelių karjere, pareiškėjas, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes tame sklype, kur kasė, neteisėtai už Leidime Tarnybos suteikto kasybos sklypo ribų iškasė 4 594 kub. m žvyro ir 176 kub. m smėlio, todėl Bendrovei už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikant didesnio mokesčio tarifą apskaičiuotas 22 052 Eur mokestis.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas dėl 16 gavybos bloko papildomos geologinės žvalgybos kreipėsi į Tarnybą ir ji buvo atlikta 2019 metais, o išžvalgyti ištekliai buvo aprobuoti Tarnybos direktoriaus įsakymu. Pareiškėjas inicijavo pakartotinio kasybos leidimo išdavimą, į kurį jau buvo įtrauktas 16 blokas. Leidimas KN-19-14p naudoti Gaidelių smėlio ir žvyro išteklius buvo išduotas 2019 m. kovo 26 d., todėl nėra abejonių, kad pareiškėjas 2017 metais gavybos darbus vykdė neturėdamas toje vietoje išduoto leidimo vykdyti kasybos darbus, kadangi šie ištekliai 2017 metais nebuvo aprobuoti.

11. Atsakovas teigė, kad negalima vertinti, jog Tarnyba nėra nustačiusi jokių pažeidimų, nes už 2017 metus Tarnyba nėra atlikusi pareiškėjo patikrinimo ir surašiusi patikrinimo akto dėl Bendrovės veiklos. Be to, pareiškėjas, vykdydamas kasybos darbus, pažeidė Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad naudoti žemės gelmių išteklius galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į skundą prašė sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.

13. Tarnyba paaiškino, kad Gaidelių telkinio naudingąją iškaseną sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, kurių pado slūgsojimo gylis ir bendras maksimalus storis nenustatyti. Detaliosios žvalgybos gręžiniais nustatytas detaliai išžvalgyto naudingojo sluoksnio, atitinkančio 2018 m. rugpjūčio 29 d. būklę, storis pareiškėjui skirtoje naudoti telkinio dalyje kinta nuo 1,2 m iki 20,1 m.

14. Tarnyba nurodė, kad Leidimas naudoti Gaidelių telkinio smėlio ir žvyro telkinius pareiškėjui išduotas 2011 m. sausio 12 d., prie Leidimo buvo sudaryta pareiškėjui skirtų naudoti išteklių naudojimo sutartis, kurioje nurodytos pagrindinės jam skirtų išteklių naudojimo sąlygos. Viena sąlyga nustatė išteklių naudojimo ribas pagal nustatyta tvarka patvirtintą jų naudojimo projektą. Tarnybos nuomone, Departamento nustatyti pažeidimai yra susiję su išteklių sutarties naudojimo sąlyga, tačiau nevertintini kaip išteklių gavyba, vykdyta neturint šiai veiklai reikalingo leidimo.

15. Tarnyba paaiškino, kad pareiškėjas 2014 metais inicijavo telkinio papildomą žvalgybą, kurios metu vadovaujantis 2002 metais atliktų tiesioginių tyrimų duomenimis buvo perskaičiuotas ir Tarnybos direktoriaus įsakymu aprobuotas geologinių smėlio ir žvyro išteklių likutis likusiame naudoti pareiškėjui skirto telkinio plote, bei atitinkamai patikslinti Žemės gelmių registro duomenys apie Gaidelių telkinį. Atliktų tyrimų rezultate 2002 metais nustatytos geologinės sąrangos telkinio naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo gylis buvo pažemintas vidutiniškai 3–4 m. Pareiškėjas 2017 metais dar kartą inicijavo telkinio papildomos žvalgybos darbus, kurių techninėje užduotyje nurodyta atlikti naudingojo sluoksnio detaliąją žvalgybą iki 20 m gylio nuo žemės paviršiaus. Atlikus šiuos tyrimus buvo iš naujo apskaičiuoti ir Tarnybos direktoriaus įsakymu aprobuoti likę Gaidelių telkinio smėlio ir žvyro ištekliai visame pareiškėjui skirtame plote. Pareiškėjo teisė naudoti Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio įtvirtinta 2019 m. liepos 25 d. išduotu leidimu Nr. KN-19-34p, kuriuo suteikta teisė naudoti ir 2019 metų įsakymu aprobuotus išteklius.

16. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas siekė maksimaliai išgauti ekonomiškai vertingus žemės gelmių išteklius, slūgsančius jam suteikto naudoti telkinio kasybos sklypo plote. Visi išgauti ištekliai buvo apskaityti ir deklaruoti Tarnybai teikiamose ataskaitose. Pareiškėjas įpareigotas parengti išteklių naudojimo projekto papildymą, atitinkantį faktinę kasybos darbų būklę karjere. Gaidelių telkinio markšeiderinis planas, sudarytas 2017 m. lapkričio 22 d. būklei, apima 2017 metų I–IV ketvirčių gavybos laikotarpius. Ištekliai, išgauti 10 ir 16 gavybos blokuose, jų gavybos laikotarpiu slūgsojo žemiau pareiškėjui skirtų naudoti naudingųjų iškasenų pado, tačiau pareiškėjas apie daromą išteklių naudojimo sutarties sąlygų pažeidimą sužinojo tik gavęs markšeiderinių apmatavimų duomenis, ir nedelsdamas ėmėsi veiksmų, skirtų pažeidimui šalinti.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Žemera“ skundą tenkino, t. y. panaikino Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria UAB „Žemera“ buvo priskaičiuota 22 052 Eur mokesčių suma padidintu tarifu; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 892 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

18. Teismas nustatė, kad UAB „Žemera“ turėjo Tarnybos išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuriuo Bendrovei nuo 2011 m. sausio 19 d. buvo leidžiama naudoti Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal 2011 m. sausio 12 d. sudarytos sutarties, kuri galioja iki 2036 m. sausio 18 d., sąlygas. Pagal šios sutarties 4 punktą pareiškėjui kasybos sklypas skiriamas 9,1 ha plote, kuriame yra 403 000 kub. m žvyro ir smėlio išteklių.

19. Teismas nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-121 „Dėl Šilutės rajono Gaidelių smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytų išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ aprobuotas geologinių smėlio ir žvyro likutis likusiame naudoti UAB „Žemera“ skirto telkinio plote smėlio 2,87 ha plote – 182 000 kub. m; žvyro 2,56 ha plote – 131 000 kub. m. Tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-45 „Dėl Šilutės rajono Gaidelių smėlio ir žvyro telkinio detaliai išžvalgytų išteklių aprobavimo ir įrašymo žemės gelmių registro žemės gelmių išteklių dalyje“ aprobuotas geologinių smėlio ir žvyro likutis likusiame naudoti UAB „Žemera“ skirto telkinio plote smėlio 7,81 ha plote – 399 000 kub. m; žvyro 4,77 ha plote – 173 000 kub. m.

20. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2019 m. liepos 25 d. UAB „Žemera“ išdavė leidimą Nr. KN-19-34p naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo buvo leidžiama, be kita ko, naudoti Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartis sudaryta 2019 m. liepos 23 d., joje nurodytas galiojimo terminas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2044 m. liepos 24 d. Sutarties 5 punktu pareiškėjui kasybos sklypas skiriamas 7,8 ha plote, kuriame yra 524 000 kub. m smėlio ir žvyro išteklių, iš jų smėlio – 394 000 kub. m, žvyro – 59 000 kub. m (pagal 2019 m. birželio 30 d. būklę).

21. Teismas nurodė, kad Departamento pareigūnai atliko UAB „Žemera“ planinį mokesčio už 2016 metais – 2019 metų I ir II ketvirčiais išgautus valstybinius gamtos išteklius patikrinimą ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA74-3, kuriame konstatavo, kad UAB „Žemera“ Gaidelių karjere nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. vykdė kasybą už Tarnybos 2011 m. sausio 12 d. leidime Nr. 4-11 nurodyto kasybos sklypo ribų, neteisėtai iškasė 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio. Patikrinimo akte nurodyta, kad tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12 ir 14 straipsnių reikalavimus. Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Patikrinimo aktu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, pritaikė didesnio mokesčio tarifą ir Bendrovei už per 2016 m. gruodžio 31 d. – 2017 m. lapkričio 22 d. laikotarpį išgautą 4 594 kub. m žvyro kiekį ir 2 048 kub. m smėlio kiekį apskaičiavo 32 946 Eur mokestį, taikydami koeficientą 10.

22. Teismo taip pat nurodė, kad Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo aktu ir jame nurodytomis išvadomis, Departamentui 2019 m. spalio 22 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto, į kurias Departamentas atsižvelgė iš dalies, ir 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalimi pakeitė Patikrinimo aktą ir šiuo aktu Bendrovei apskaičiuotą 32 946 Eur mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių – 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio apskaičiavo 22 052 Eur.

23. Teismo vertinimu, byloje nėra ginčo, jog ištekliai buvo išgauti už išteklių kontūro į gylį, pareiškėjas neginčija, kad buvo išgauta 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio, o ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, ar ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti, t .y. ar pareiškėjas vykdė veiklą turėdamas leidimą.

24. Teismas aptarė Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198, (toliau – ir Leidimų taisyklės) 20.2 ir 35.5 punktų, Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01, (toliau – ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės) 24 punktą, Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145, (toliau – ir Planų rengimo taisyklės) 44 punktą ir nurodė, kad Planų rengimo taisyklėse numatyti naudojimo plano keitimo pagrindai siejami ne su kasybos gylio keitimu, o kasybos ploto pasikeitimais.

25. Teismas nurodė, kad iš Patikrinimo akto ir atsakovo teismui pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėjui išgaunant gamtos išteklius buvo pakeistas kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos taip, jog sklypo plotas padidėtų daugiau kaip 0,5 ha. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ploto padidėjimą daugiau kaip 0,5 ha, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas turėjo pareigą keisti naudojimo planą. Be to, pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punktą yra įmanoma, kad išteklius išgauti už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detaliosios žvalgybos metu. Tokiu atveju išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Teismas nurodė, kad sistemiškai aiškinant Planų rengimo taisyklių ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių teisės nuostatas, už išteklių kontūro ribų išgauti ištekliai nelaikytini kaip išgauti be leidimo, jei išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos nepasikeičia taip, kad plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha.

26. Teismas pažymėjo, kad tiek pagal Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį, sudarytą 2011 m. sausio 12 d., tiek pagal Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį, sudarytą 2019 m. liepos 23 d., nėra numatytas konkretus išteklių naudojimo gylis. Sutartyse nustatyta, kad išteklių naudojimo ribos yra pagal nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo projektą. Teismas nurodė, kad Patikrinimo akte nėra pateikta jokių argumentų dėl minėtų aplinkybių vertinimo, todėl sprendė, jog šios aplinkybės nebuvo vertintos atliekant patikrinimą.

27. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kad Departamentas, atlikęs pareiškėjo patikrinimą, surašęs Patikrinimo aktą, jo pagrindu priėmęs skundžiamą Sprendimą, yra saistomas ultra vires (viršijant įgaliojimus) doktrinos, reiškiančios, kad viešojo administravimo subjektas gali atlikti tik tai, kas nustatyta teisės aktuose, teismas, aptardamas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-444 patvirtinto Naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 3 d.) 8 punktą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. D1-576 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-444 „Dėl naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas, nurodė, kad atsakovas, atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki minėto 2019 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymo priėmimo, neturėjo teisės vertinti telkinio eksploatacijos atitikties žemės gelmių naudojimo sprendiniams. Šią funkciją Departamentas įgijo aplinkos ministrui priėmus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. D1-576, kuris papildytas nauju 8.8. punktu, nustatančiu, jog Departamento pareigūnai, be kita ko, tikrina telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams.

28. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad Departamento 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria Bendrovei apskaičiuotas 22 052 Eur mokestis už be leidimo išgautus gamtos išteklius 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m, yra nepagrįsta, todėl naikintina.

29. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), tenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 892 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 30. Atsakovas Departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą.

31. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai nustatė, vertino faktines aplinkybes dėl priskaičiuoto mokesčio padidintu tarifu, visiškai neatsižvelgė į pateiktus paaiškinimus bei įrodymus. Sprendimas yra pagrįstas, teisėtas, priimtas tinkamai taikant bei aiškinant teisės normas, todėl jį panaikinti nebuvo jokio pagrindo.

32. Atsakovas nesutinka su teismo pozicija, kad Departamentas, 2019 m. rugpjūčio 22 d. atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymo priėmimo, neturėjo teisės vertinti telkinio eksploatacijos atitikties žemės gelmių naudojimo sprendiniams, taip pat, jog teismas neturėjo galimybės nustatyti, ar nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėjui išgaunant gamtos išteklius buvo pakeistas kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos taip, kad sklypo plotas padidėtų daugiau kaip 0,5 ha.

33. Atsakovas teigia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, jog ištekliai buvo išgauti už išteklių kontūro į gylį. Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, ar ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti, t. y. ar pareiškėjas vykdė veiklą turėdamas leidimą. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamuosius valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose; 2 dalyje – jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas; jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

34. Atsakovas nurodo, kad Tarnyba 2011 m. sausio 12 d. išdavė pareiškėjui leidimą Nr. 4-11 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuriuo pareiškėjui nuo 2011 m. sausio 19 d. buvo leidžiama, be kita ko, naudoti Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas naudojo mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, todėl yra šio mokesčio mokėtojas, t. y. turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti, o už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, mokėtojui turi būti taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas.

35. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais, jog papildomiems ištekliams išgauti pakako turimo išduoto Leidimo, nes 10 ir 16 kasybos blokai patenka į turimo Leidimo pareiškėjui suteikto kasybos žemės sklypo ribas, kadangi papildomiems ištekliams išgauti buvo būtinas pakartotinis leidimas. Kadangi pareiškėjas tokio leidimo neturėjo, vertinama, kad papildomi ištekliai buvo išgauti be leidimo, todėl pareiškėjui buvo apskaičiuotas mokėtinas padidintas mokestis.

36. Atsakovo teigimu, šiai bylai teisingai išspręsti, pirmiausia reikia nustatyti, ar pareiškėjui esamoje situacijoje išgaunant gamtos išteklius už išteklių naudojimo ribos į gylį buvo reikalingas pakartotinis leidimas, ar minėtus išteklius buvo galima išgauti pagal turimą Leidimą. Būtent nuo to priklauso pareiškėjo veiksmų kvalifikavimas išgaunant papildomus išteklių kiekius, t. y. ar jie buvo gauti teisėtai, ar be teisės aktais nustatyta tvarka išduoto leidimo išgauti išteklių kiekiai. Atsakovas, vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, Leidimų taisyklių 20.2, 34–35, 51, 53–54 punktais, Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo 2011 m. sausio 12 d. sutarties 5 punktu, Klaipėdos apskrities Šilutės rajono Gaidelių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo 2019 m. liepos 23 d. sutarties 6 punktu, Gavybos apimčių apskaičiavimo lentele – markšeideriniu planu (apskaitomas 2016 m. gruodžio 31 d. – 2017 m. lapkričio 22 d. laikotarpis), kuriame nurodyta, kad Gaidelių žvyro ir smėlio telkinyje už kasybos sklypo ribų buvo išgautas tiek žvyras, tiek smėlis, sprendžia, jog pareiškėjas, siekdamas išgauti gamtos išteklius už išteklių naudojimo ribos (į gylį), kuri apibrėžta patvirtintame išteklių naudojimo projekte, kuris yra sudedamoji sutarties dėl išteklių naudojimo dalis, privalėjo tikslinti sudarytų sutarčių sąlygas dėl išteklių naudojimo ribos. Tai lėmė pareiškėjui būtinumą gauti pakartotinį leidimą. Pareiškėjas minėtus gamtos išteklius išgavo už išteklių naudojimo ribos be papildomo leidimo, todėl Departamentas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šie ištekliai išgauti be leidimo ir pagrįstai apskaičiavo padidintą mokestį. Teismo išvada, kad Planų rengimo taisyklėse numatyti naudojimo plano keitimo pagrindai siejami ne su kasybos gylio keitimu, o kasybos ploto pasikeitimais, laikytina nepagrįsta.

37. Atsakovo vertinimu, nepagrįsta teismo išvada, kad Departamentas, atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. Dl-576 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-444 „Dėl naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ priėmimo, neturėjo teisės vertinti telkinio eksploatacijos atitikties žemės gelmių naudojimo sprendiniams. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog būtent aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Departamento nuostatų, patvirtintų Departamento direktoriaus 2018 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. Dl-277, 10.6. punkte nurodyta, kad Departamento funkcija kontroliuoti, ar tinkamai vykdoma gamtos išteklių naudojimo apskaita, ar pateikiami teisingi šios apskaitos duomenys, tikrinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už išgaunamus valstybinius gamtos išteklius. Departamentas, priimdamas Sprendimą, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų, o kaip tik veikė pagal teisės aktuose jam pavestas funkcijas ir vykdė pareigas. Departamento pareigūnai atliko pareiškėjo planinį ir tikslinį patikrinimą dėl mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius 2016–2019 metų I–II ketvirčiais apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo (nedeklaruotas ar deklaruotas mažesnis negu išgautas gamtos išteklių kiekis ir (ar) be leidimo išgauti gamtos ištekliai), o ne tikrino telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams.

38. Pareiškėjas UAB „Žemera“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

39. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Departamento kompetencijos nustatant pažeidimą. Nors atsakovo Patikrinimo akte nurodoma, kad patikrinimo tikslas ir rūšis yra planinis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas, tačiau pats Patikrinimo akto turinys ir nagrinėto ginčo esmė leidžia teigti, kad iš tikrųjų jis vertina telkinio eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyse nustatytų sąlygų vykdymą, kas yra telkinių markšeiderinių planų kontrolės funkcija. Teismas, nekvestionuodamas atsakovo teisės ir pareigos vertinti pareiškėjo vykdomą gamtos išteklių naudojimo apskaitą, vertina ginčo esmę, o ginčas yra dėl to, ar skaičiuodamas mokestį padidintu tarifu už tariamą leidimo naudoti žemės gelmių išteklius sąlygų pažeidimą atsakovas turėjo kompetenciją pats nustatyti pažeidimo faktą, t. y. juridinį faktą, kuris yra būtinas tokios mokestinės prievolės nustatymui ir atitinkamai Sprendimui priimti.

40. Pareiškėjas teigia, kad markšreiderinių matavimų patikrinimą atsakovas atliko 2019 m. rugpjūčio 22 d. ir būtent tos dienos akte Nr. PA-74-3 atsakovas konstatavo tariamą pareiškėjo turimo Leidimo sąlygų pažeidimą, nors pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovas neturėjo nei teisės, nei kompetencijos konstatuoti, vertinti tuos planus ir konstatuoti Leidimo sąlygų pažeidimą. Tokia funkcija tuo metu priklausė Tarnybai, kuri tiek atsiliepime į skundą, tiek teismo posėdyje detaliai paaiškino galiojusį teisinį reguliavimą ir jo taikymo praktiką, pagal kuriuos išteklių išgavimas į gylį, kasybos metu vykdant eksploatacinę žvalgybą, nebuvo ir nėra laikomas leidimo naudoti gamtos išteklius ir / ar žemės naudojimo plano (kasybos projekto) sąlygų pažeidimu. Tarnyba, vykdydama jai teisės aktuose pavestą leidimo ir žemės naudojimo plano sąlygų laikymosi kontrolės funkciją, vertindama tuos pačius duomenis kaip ir atsakovas, t. y. matydama paties pareiškėjo deklaruojamą pasikasimą į gylį už kasybos projekte numatytų kasybos ribų, nevertina to kaip leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes sąlygų pažeidimo. Tačiau mokesčių administratoriumi esantis atsakovas, kuris tuo metu dar nevykdė leidimo naudojimo kontrolės, nusprendžia priešingai, ir mokestinio patikrinimo akte konstatuoja tariamą teisės aktų pažeidimą, kurį nustatyti teisės aktais pavesta Tarnybai (kuri jokio pažeidimo nemato).

41. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo argumentų dėl išteklių naudojimo plano ir sutarties santykio, nurodo, kad priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina atsakovas, išteklių naudojimo projektas (tiksliau kasybos projektas) nėra sudedamoji sutarties dėl išteklių naudojimo dalis. Sutartis yra sudaroma tuo pačiu metu, kai yra išduodamas leidimas ir tuo metu joks naudojimo planas dar nebūna parengtas, leidimas išduodamas, kai yra atlikta žvalgyba, poveikio aplinkai vertinimas ir gaunamas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės sklypo naudojimo. Tik po to, kai asmeniui yra išduodamas leidimas naudoti išteklius ir su juo pasirašoma sutartis dėl išteklių naudojimo (kuri yra sudėtinė leidimo dalis), gali būti pradedamas rengti žemės gelmių naudojimo planas (iki 2014 metų kasybos projekto). Kadangi šiuo atveju karjeras buvo pradėtas eksploatuoti anksčiau nei atitinkamą leidimą gavo pareiškėjas, jis gaudamas leidimą turėjo perimti kasybos projektą iš buvusio telkinio naudotojo (jo sutikimu) arba rengti savo kasybos projektą.

42. Pareiškėjas dėl apeliacinio skundo argumento, jog Bendrovė turėjo gauti naują leidimą, nurodo, kad atsakovas remiasi Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo tvarkos 20.2 punktu, kuriame nustatyta, jog pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4–35.6, 35.13 ir 35.15 punktuose. Leidimų taisyklių 35.5 punkte nustatyta, kad sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju teisės aktuose iš tikrųjų yra tam tikras nesuderinamumas tarp atsakovo minimų Taisyklių 20.2 ir 35.5 punktų ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto, kuris gali būti vertinamas kaip teisės normų kolizija, kurią reikia spręsti juos taikant ir aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo tikslus ir kitą aktualų teisinį reguliavimą. Taip pat svarbu įvertinti ir tame pačiame reguliavime minimų rodiklių nustatymo pagrindus (šaltinius), t. y. kokių dokumentų pagrindu naudojimo sutartyje yra įrašomas ir keičiamas išteklių naudojimo gylis. Gylis nustatomas atliekant žvalgybą, kol nėra jos duomenų, nėra ir telkinio, todėl šie duomenys gali kisti tik atliekant papildomą žvalgybą.

43. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnybos priimtuose teisės aktų pakeitimuose yra įvedama eksploatacinės žvalgybos sąvoka, t. y. išteklių išgavimas ir žvalgymas tuo pačiu metu. Nors pati sąvoka teisės aktuose yra nauja, pats procesas nėra naujas, tačiau iki ginčijamos atsakovo praktikos atsiradimo visiems tai atrodė kaip savaime suprantamas dalykas, niekas nematė reikalo to kažkaip papildomai apibrėžti. Eksploatacinė žvalgyba yra susijusi su Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu racionalumo principu, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje, o ją de facto (faktiškai; iš tikrųjų) įteisino Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių nuostata, paminėdama patį procesą ir apibrėždama jo rezultatą (prieaugį). Taip pat reikia atsižvelgti ir į Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių 44 punktą, kuriame nustatyta, kad naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha). Šiuo atveju turi būti atliktos visos Taisyklių IV, V ir VI skyriuose numatytos procedūros.

44. Pareiškėjas teigia, kad šioje byloje nėra ginčo dėl fakto, jog Bendrovei išgaunant gamtos išteklius kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos nesikeitė, t. y. pareiškėjas net neturėjo pareigos keisti naudojimo planą, o pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punktą buvo nustatyta jo teisė už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detaliosios žvalgybos metu, išgautus išteklius apskaičiuoti kaip telkinio išteklių prieaugį. Sistemiškai aiškinant nurodytą teisinį reguliavimą, pareiškėjo už išteklių kontūro ribų išgauti ištekliai negali būti laikomi nei kaip išgauti be leidimo, nei kaip pažeidžiant kasybos projektą, nes jų išgavimo metu sklypo plotas ar ribos nepasikeitė taip, kad plotas padidėtų daugiau kaip 0,5 ha. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš tikrųjų keitė kasybos projektą, tačiau tai darė ne dėl jau iškasto telkinio išteklių prieaugio, bet dėl eksploatacinės žvalgybos metu nustatyto išteklių kiekio, dėl to buvo keičiamas ir kasybos sklypo plotas.

45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

46. Tarnyba nurodo, kad Šilutės rajono Gaidelių telkinio naudingąją iškaseną sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, kurių pado slūgsojimo gylis ir bendras maksimalus storis nėra nustatyti. Detaliosios žvalgybos gręžiniais nustatytas detaliai išžvalgyto naudingojo sluoksnio, atitinkančio 2018 m. rugpjūčio 29 d. būklę, storis UAB „Žemera“ skirtoje naudoti telkinio dalyje kinta nuo 1,2 iki 20,1 m.

47. Tarnyba akcentuoja, kad detaliai išžvalgyto telkinio naudingasis klodas vertikaliame pjūvyje paprastai apribojamas išteklių naudotojui pramoninės vertės neturinčiomis kraigo ir pado nuogulomis. Pareiškėjui skirto naudoti Gaidelių telkinio naudingojo klodo pade daugeliu atveju slūgso nekondicinės aleuritingos ir molingos nuogulos, kurias atskiruose pado pažemėjimuose keičia smėlis arba žvyras. Šie naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo netolygumai ne visuomet atsispindi detaliosios žvalgybos dokumentuose, jie išaiškinami tik tiesiogiai vykdant naudingojo klodo išteklių gavybą ir gavybos rezultatų įvertinimą markšeideriniu matavimu. Gavybos proceso metu pareiškėjas yra suinteresuotas nuolat stebėti išgaunamų nuogulų kokybę ir siekti, kad į jo išgaunamą naudingąjį sluoksnį nepatektų nekondicinių uolienų priemaišos, kurios neišvengiamai pablogintų žaliavos ir iš jos gaminamos produkcijos kokybę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas sužinojo apie faktinį jam skirtų naudoti smėlio ir žvyro išteklių klodo pado slūgsojimo gylio neatitikimą detalios geologinės žvalgybos duomenims, tik gavęs ir įvertinęs markšeiderinio matavimo duomenis. Atsižvelgdamas į gautą informaciją, pareiškėjas nedelsdamas inicijavo papildomos geologinės žvalgybos darbus, kurių tikslas buvo patikslinti jam skirto naudoti telkinio naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo parametrus. Neturėdamas papildomos žvalgybos duomenų, pareiškėjas neturėjo jokios galimybės kreiptis į Tarnybą dėl pakartotinio leidimo išdavimo, o gavus šiuos duomenis buvo kreipiamasi tik dėl pakartotinio leidimo išdavimo išgauti naujai išžvalgytus, o ne anksčiau išgautus išteklius.

48. Tarnyba nurodo, kad praktikoje nuolat susiduriama su atskirose eksploatuojamo karjero dugno vietose fiksuojamu faktinio skirtų naudoti išteklių gavybos gylio nesutapimu su detaliosios žvalgybos duomenimis. Visais atvejais šis nesutapimas yra nulemtas naudingojo klodo slūgsojimo geologinių sąlygų bei detaliosios žvalgybos darbų vykdymo metodikos, papildomai išgauti ištekliai yra apskaitomi ir deklaruojami kaip telkinio naudingosios iškasenos prieaugis. Pripažindama, kad tik tiesiogiai gavybos metu galima nustatyti skirtų naudoti išteklių klodo slūgsojimo galutinius parametrus, bei siekdama aiškiai apibrėžti eksploatacijos metu papildomai išgautų išteklių įrašymo į gavybos apskaitą pagrįstumą, Tarnyba teisės aktuose, reglamentuojančiuose kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių žvalgybos ir gavybos apskaitos procedūrą, įteisino eksploatacinės žvalgybos sąvoką, kurios esmė – teisiškai apibrėžta galimybė skirto naudoti kasybos sklypo ribose neatliekant papildomų geologinių tyrimų papildomai išgauti iki 10 proc. virš naudotojui skirtų naudingosios iškasenos išteklių, apskaitant šį kiekį kaip naudojamo telkinio išgaunamųjų išteklių padidėjimą dėl geologinių sąlygų.

49. Tarnybos teigimu, pareiškėjo iškastas žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro naudingojo sluoksnio išteklių kiekis nesiekia 1 proc. skirtų naudoti Gaidelių telkinio išteklių. Išgaudamas ir deklaruodamas papildomą naudingosios iškasenos kiekį jam skirto kasybos sklypo ribose bei atlikdamas papildomos geologinės žvalgybos darbus, pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, savo veiksmais nepadarydamas žalos nei aplinkai nei valstybei.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo panaikinta atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 dalis, kuria pareiškėjui UAB „Žemera“ priskaičiuota 22 052 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautą žvyrą ir smėlį Gaidelių karjere, pagrįstumas ir teisėtumas.

51. Patikrinimo akte atlikus UAB „Žemera“ planinį mokesčio už 2016 metais – 2019 metų I ir II ketvirčiais išgautus valstybinius gamtos išteklius patikrinimą konstatuota, jog UAB „Žemera“ Gaidelių karjere nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. vykdė kasybą už Tarnybos 2011 m. sausio 12 d. leidime Nr. 4-11 nurodyto kasybos sklypo ribų, neteisėtai iškasė 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio. Vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Patikrinimo aktu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį pritaikytas didesnis mokesčio tarifas ir pareiškėjui už išgautą 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio apskaičiuotas 2 946 Eur mokestis, taikant koeficientą 10. Departamentas Sprendimu pakeitė Patikrinimo aktą ir šiuo aktu pareiškėjui apskaičiuotą 32 946 Eur mokestį už be leidimo išgautus gamtos išteklius – 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio apskaičiavo 22 052 Eur.

52. Nustatyta, jog minėti ištekliai buvo išgauti už išteklių kontūro į gylį, o šioje byloje yra kilęs ginčas, ar pareiškėjas šiuos išteklius išgavo turėdamas teisę juos išgauti, t. y. ar pareiškėjas vykdė veiklą turėdamas leidimą.

53. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas yra nurodęs, jog išgauti ištekliai buvo užfiksuoti atliekant markšeiderinius matavimus, o šių matavimų atlikimą ir juose užfiksuotų duomenų vertinimą reglamentuoja Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.), kurių 24 punktas nustato, jog atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu; karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.

54. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. D1-576 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-444 „Dėl naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Departamentui buvo perduota Tarnybos funkcija – tikrinti telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams ir kasybos darbų sistemos elementų parametrų atitiktį pateiktame žemės gelmių naudojimo plane, ir darė išvadą, jog atsakovas, atlikęs pareiškėjo veiklos patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki minėto 2019 m. rugsėjo 30 d. aplinkos ministro įsakymo priėmimo, neturėjo teisės vertinti telkinio eksploatacijos atitikties žemės gelmių naudojimo sprendiniams (šią funkciją Departamentas įgijo aplinkos ministrui priėmus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. D1-576, kuris papildytas nauju 8.8. punktu, nustatančiu, jog Departamento pareigūnai, be kita ko, tikrina telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams).

55. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija šią pirmosios instancijos teismo išvadą, nurodydamas, kad pagal Įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, būtent Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Šie atsakovo argumentai pripažintini pagrįstais, nes nagrinėjamu atveju patikrinimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti ir nustatyti, ar pareiškėjas teisingai deklaravo ir apskaičiavo mokesčius už išgautus gamtos išteklius (žvyrą ir smėlį).

56. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento. Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius. Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją mokestinio patikrinimo rezultatus įformina bei juos patvirtina Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

57. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos poveikio priemonės už deklaruotą ar nedeklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį – didesni mokesčio tarifai – administracinių teismų praktikoje vertinami kaip sankcijos už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1106/2010; 2020 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1546-602/2020 ir kt.).

58. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju jis buvo kompetentingas kontroliuoti, ar pareiškėjas teisingai apskaičiuoja ir deklaruoja mokestį už valstybinius gamtos išteklius, tačiau nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nenustatė, jog pareiškėjas neteisėtai, t. y. neturėdamas papildomo (pakartotinio) leidimo, iškasė 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio.

59. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nebuvo pateikti įrodymai, jog nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėjui išgaunant gamtos išteklius buvo pakeisti kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos taip, kad sklypo plotas padidėtų daugiau kaip 0,5 ha, todėl nebuvo pagrindo pareiškėjui keisti naudojimo planą. Be to, pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punktą yra įmanoma, kad išteklius išgauti už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detaliosios žvalgybos metu, o tokiu atveju išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Pirmosios instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas Planų rengimo taisyklių ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad už išteklių kontūro ribų išgauti ištekliai nelaikytini kaip išgauti be leidimo, jei išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos nepasikeičia taip, kad plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha.

60. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šių pirmosios instancijos teismo argumentų pagrįstumo klausimą, akcentuoja, jog tiek Sprendime, tiek apeliaciniame skunde nenurodomi jokie duomenys, kurie leistų daryti išvadą, kad sklypo plotas padidėjo daugiau kaip 0,5 ha.

61. Vertinant atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamu atveju naudojimo plano keitimo pagrindas siejamas su kasybos gylio keitimu, todėl pareiškėjas, siekdamas išgauti gamtos išteklius už išteklių naudojimo ribos (į gylį), kuri apibrėžta patvirtintiname išteklių naudojimo projekte, kuris yra sudedamoji sutarties dėl išteklių naudojimo dalis, privalėjo tikslinti sudarytų sutarčių sąlygas dėl išteklių naudojimo ribų, pažymėtina, kad atsakovas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių pareiškėjas neturėjo teisės išgauti 4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio ir šių kiekių apskaityti kaip išteklių prieaugio pagal Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punktą.

62. Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog Gaidelių telkinio naudingąją iškaseną sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, kurių pado slūgsojimo gylis ir bendras maksimalus storis nėra nustatyti, detaliosios žvalgybos gręžiniais nustatytas detaliai išvalgyto naudingojo sluoksnio, atitinkančio 2018 m. rugpjūčio 29 d. būklę, storis pareiškėjui skirtoje naudoti telkinio dalyje kinta nuo 1,2 iki 20,1 m. Taip pat Tarnyba, aptarusi Gaidelių telkinio naudingojo klodo pado konstrukciją, nurodo, jog pareiškėjas apie faktinį jam skirtų naudoti smėlio ir išteklių klodo pado slūgsojimo gylio neatitikimą detaliosios geologinės žvalgybos duomenims sužinojo tik gavęs ir įvertinęs markšeiderinio matavimo duomenis, o pareiškėjas, neturėdamas papildomos žvalgybos duomenų, neturėjo jokios galimybės kreiptis į Tarnybą dėl pakartotinio leidimo išdavimo.

63. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir šioje byloje (ūkio subjektas papildomai išgautą žvyro išteklių kiekį nurodė markšeideriniame plane ir deklaravo; Tarnyba (institucija, kuri išduoda leidimus) nurodė, jog nereikalingas pakartotinis leidimas), konstatavo, jog teisėkūros subjektas norminiame teisės akte (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 p.) įtvirtindamas, jog papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, iš esmės numatė, jog šioje nuostatoje minimų išteklių išgavimas nėra laikytinas viršijančiu išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (sutartyje) nurodytus išteklius, todėl ūkio subjektui nekilo pareiga kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-624/2021; kt.).

64. Apibendrinant darytina išvada, jog atsakovo apeliacinio argumentai dėl ginčo esmės nėra teisiškai pagrįsti, o Sprendime nepagrįstai nustatyta, jog pareiškėjas neteisingai apskaičiavo ir deklaravo mokesčius už valstybinius gamtos išteklius (4 594 kub. m žvyro ir 2 048 kub. m smėlio), ir taikyta Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta sankcija, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

65. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimo (1 270,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

66. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018; kt.).

67. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).

68. Pareiškėjas advokatui sumokėjo 1 270,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimą 2020 m. spalio 27 d., t. y. 2020 metų IV ketvirtį. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio, t. y. 2020 metų II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris buvo 1 398,50 Eur, į Rekomendacijų 8.11 punktą, nustatantį, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą koeficientas yra 1,3, maksimali pareiškėjui priteistina suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą galėtų būti 1 818,05 Eur. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti suma – 1 270,50 Eur.

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkinamas ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 1 270,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Žemera“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 1 270,50 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt eurų ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė