6bf9bfec-10f7-4d15-b283-b4bbbebf876d · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-343-383/2021 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00147-2018-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 30 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Sigitai Švėgždienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Tamulioniui, nuteistojo I.

D. gynėjui advokatui L. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1891 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 (dviem) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme (laisvės atėmimu 13 metų), taikant bausmių apėmimo principÄ ir I.

D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1-3 dalimis, konfiskuoti pas I. D. kratos metu surasti ir išimti pinigai – 74 835 (septyniasdešimt keturi tūkstančiai aštuoni šimtai trisdešimt penki) eurai, kaip BK uždraustos veikos priemonė ir rezultatas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. I. D. nuteistas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, prie savęs bei iÅ¡sinuomotame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise turėjo didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 74 835 Eur grynųjų pinigų, žinodamas, kad Å¡is turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, iki 2017 m. spalio 23 d., laikotarpio nuo 13.30 val. iki 14.15 val., kai Å¡iuos pinigus kratų metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

2. Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) nuteistasis I. D. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimus tiriant bei vertinant byloje esančius įrodymus ir nesilaikė nuosprendžio suraÅ¡ymui keliamų reikalavimų, jį grindė prielaidomis bei nepaÅ¡alintomis abejonėmis.

Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl jo (I. D.) kaltės neatitinka bylos aplinkybių, o tai nulėmė ir netinkamÄ baudžiamojo įstatymo taikymÄ . Argumentavimas turi bÅ«ti racionalus – teismo nuosprendyje turi bÅ«ti tiek argumentų, kad jų pakaktų Å¡iam nuosprendžiui pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pakankamai argumentų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas padarė nusikalstamÄ veikÄ . 2.2. Nurodo, jog skundžiamas nuosprendis neatitinka nurodytų imperatyvių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

Teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės įvykdžius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 1891 straipsnio 1 dalyje, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei yra grindžiamos iÅ¡ esmės dviem prielaidomis: pirma, kad 2017 m. spalio 23 d. kratos jo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rastos visos piniginės lėšos - 74 835 eurai – priklauso apeliantui, I. D.; antra, kad Å¡ios piniginės lėšos negalėjo bÅ«ti įgytos teisėtomis pajamomis. Tačiau nei viena iÅ¡ Å¡ių prielaidų Å¡io baudžiamojo proceso metu nepasitvirtino ir nebuvo pagrįstos teismo iÅ¡tirtais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis turi bÅ«ti paremtas konkrečiais ir patikimais įrodymų Å¡altiniais, leidžiančiais padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ dėl asmens kaltumo. Skunde nurodoma, jog jo kaltė įvykdžius aptariamÄ nusikaltimÄ preziumuojama vien pinigų suradimo faktu. Absoliučiai visi Å¡ioje byloje iÅ¡tirti įrodymų Å¡altiniai, kuriuos betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir teismas, patvirtina bÅ«tent jo (apelianto I. D.) pozicijÄ dėl piniginių lėšų atsiradimo jo dispozicijoje aplinkybių, o jokių įrodymų (ne iÅ¡vedžiojimų ar pamÄ stymų, o įrodymų), kurie paneigtų pozicijÄ , byloje nebuvo nustatyta. 2.3.

Teigia, kad jis viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 74 000 Eur iš jo gyvenamojoje vietoje rastų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų paimtų 74 835 eurų, nepriklausė jam nuosavybės teise. Skunde nurodo, jog piniginių lėšų atsiradimo aplinkybes, kurias nurodė apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir kiti įrodymų šaltiniai: 2017 m. spalio 18 d. sutarties (įgaliojimo) kopija, liudytojo A.

E. parodymai, liudytojo V. B. parodymai, papildomi objektyvÅ«s duomenys apie A. E. įsigytus automobilius, duomenys apie apelianto buvimo Vokietijoje ir grįžimo į LietuvÄ datas. Tačiau teismas atsisakė remtis apelianto parodymais ir visais juos patvirtinančiais įrodymais, nurodydamas tam tikras abejones, kurios ir buvo įvertintos kaip jo kaltės įrodymai, ir Å¡ių subjektyvių abejonių, o ne teismo iÅ¡tirtų įrodymų, pagrindu besÄ lygiÅ¡kai akceptavo jokiais įrodymais nepagrįstÄ kaltinimo versijÄ . 2.4.

Skunde apeliantas pažymi, kad Å¡iame baudžiamajame proceso jam įtarimas dėl neteisėto praturtėjimo buvo pareikÅ¡tas ir įtariamuoju dėl Å¡io įtarimo jis apklaustas tik 2017 m. lapkričio 14 d. – tik nuo to laiko nurodytos aplinkybės apie kratos metu rastas pinigines lėšas, gali bÅ«ti vertinamos kaip jo pozicija dėl jam pareikÅ¡tų įtarimų/kaltinimų ir jo parodymai, kaip vienas iÅ¡ įrodymų Å¡altinių. Apelianto įsitikinimu, nei ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams pasakytos aplinkybės 2017 m. spalio 23 d. kratos metu, nei 2017 m. spalio 24 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , sprendžiant dėl jam skirtinos kardomosios priemonės, nurodytos aplinkybės nėra nei jo parodymai, nei apskritai gali bÅ«ti pripažintos leistina įrodinėjimo priemone. 2017 m. spalio 23 d. kratos metu įraÅ¡ytas pareigÅ«nų ir apeliantų pokalbis negali bÅ«ti vertinamas ir neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės, - Å¡is įraÅ¡as yra neteisėtas ir neleistinas. 2.5.

Vertinant apelianto pozicijÄ dėl pas jį rastų piniginių lėšų, iÅ¡reikÅ¡tÄ 2017 m. spalio 24 d. sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės - suėmimo- skyrimo, nurodo, kad tai taip pat nebuvo jo (apelianto I. D.) parodymai. Tuo metu jis nebuvo įtariamas nusikalstamu praturtėjimu. Nurodo, jog apklausos metu jis aiÅ¡kiai nurodė, kad, nedalyvaujant jo paties samdytam advokatui, jis nepageidauja duoti jokiu parodymu anie namuose rastus daiktus. Pažymėtina, jog prokuroro pareiÅ¡kime dėl suėmimo skyrimo buvo nurodyta tik viena nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, pinigų radimo faktas neturėjo jokio sÄ ryÅ¡io su Å¡ia veika ir su praÅ¡ymu skirti suėmimÄ dėl Å¡ios veikos padarymo, todėl prokuroro klausimai apie pinigų radimÄ ir jų priklausomybę neturėjo jokio sÄ ryÅ¡io su nagrinėjamu klausimu, jam nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad jam gali bÅ«ti įteiktas įtarimas dėl nusikalstamo praturtėjimo, kad jo pasakymai apie pinigus, dėl kurių jis nėra įtariamas, gali bÅ«ti panaudoti prieÅ¡ jį. 2.6.

Apeliantas skunde nurodo, jog liudytojo V. B. parodymai iš tiesų yra itin svarbus įrodymų šaltinis šioje byloje, tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas imperatyvius BPK reikalavimus, visiškai neanalizavo ir nevertino šio liudytojo parodymų, nepasisakė dėl jų įrodomosios reikšmės, dėl to, ar laiko juo patikimais, ar ne ir kodėl. Be to, nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė piniginių lėšų savininko liudytojo A. E. parodymais. Nurodo, jog apylinkės teismo akcentuojami apelianto bei liudytojo A.

E. parodymų skirtumai yra neesminiai, jie nepaneigia nei vienos iš šių asmenų nurodytų aplinkybių apie pagrindines pinigų perdavimo aplinkybes. A. E. dar 2018-06-25, t. y. pirmojoje apklausoje, nurodė esmines aplinkybes, kad 2017-10-18 jis perdavė apeliantui grynaisiais 75 500 eurų, iš kurių 75 000 eurų buvo skirti automobilių pirkimui, o 500 eurų skirti I. D. už jo paslaugas, kad šis sandoris buvo įformintas rašytine sutartimi. Taigi, tiek pirminėje apklausoje, tiek ir 2018-10-26 liudytojas A.

E., prieÅ¡ingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nurodė visas esmines aplinkybes, kuriomis apeliantui buvo perduotos piniginės lėšos - piniginių lėšų perdavimo laikÄ , vietÄ , sumÄ , paskirtį, kitas aplinkybes (kad buvo perduota grynaisiais, kokiomis kupiÅ«romis, kad buvo pasiraÅ¡ytas raÅ¡ytinis susitarimas dėl piniginių lėšų perdavimo), kurias nuosekliai patvirtino visų vėlesnių apklausų metu. Atmesdamas A. E. parodymus, teismas visiÅ¡kai ignoravo tÄ tiesiogiai apklausto Å¡io liudytojo parodymų dalį, kurioje jis nuosekliai ir logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, jog tam tikrus neesminius jo parodymų nesutapimus lėmė vertimo ir protokolo suraÅ¡ymo aplinkybės. 2.7.

Skunde apeliantas nurodo kitÄ itin svarbų objektyvų įrodymų Å¡altinį - įgaliojimÄ , kuriuo apeliantui 2017 m. spalio 18 d. buvo perduotos piniginės lėšos. Tačiau Å¡is įrodymų Å¡altinis vėlgi pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertintas. Esminis momentas yra tai, kad abu sutartį pasirašę asmenys - A. E. ir apeliantas – parodė, kad abiejuose egzemplioriuose yra jų paraÅ¡ai ir jų daryti rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai, jie abu nurodė, jog sutartį pasirašė bÅ«tent 2017 m. spalio 18 d.

Vokietijoje, nurodė identiÅ¡kas pasiraÅ¡ymo aplinkybes, Å¡ias aplinkybes pilnumoje patvirtino liudytojas V. B.. Tai yra esminės įrodinėtinos aplinkybės ir Å¡ių trijų tarpusavyje sutampančių įrodymų Å¡altinių negali paneigti kokie nors teismo iÅ¡vedžiojimai. Skunde pažymi, kad jis buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. spalio 5 d., visÄ Å¡Ä¯ laikÄ jis buvo kalinamas areÅ¡tinėje, tardymo izoliatoriuje ir tokio dokumento pasiraÅ¡yti su A. E. tiesiog neturėjo fizinių galimybių.

Tai reiÅ¡kia, jog 2017 m. spalio 18 d. įgaliojimÄ jis galėjo pasiraÅ¡yti tik iki jo sulaikymo ir kratos 2017 m. spalio 23 d., apie kuriuos, akivaizdu, jam nebuvo iÅ¡ anksto žinoma ir jis negalėjo susikurti iÅ¡ankstinio alibi. Negalėdamas paneigti Å¡ios objektyvios aplinkybės, kuri taipogi patvirtina įgaliojimo tikrumÄ , pirmosios instancijos teismas darė prielaidÄ , kad abu teismo nurodomi dokumentai buvo pasiraÅ¡yti ne paties apelianto (I. D.), o atgaline data, jau po apelianto sulaikymo. Taigi iÅ¡ esmės teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad abu dokumentai yra suklastoti. 2.8.

Teigiama, kad jo parodymus apie tai, kad apelianto nuomojamame bute kratos metu rastos piniginės lėšos - 74 000 eurų - nėra jo (I. D.) nuosavybė, o priklauso A. E., kuris Å¡ias pinigines lėšas, skirtas į LietuvÄ iÅ¡ Jungtinių Amerikos Valstijų atgabenamoms transporto priemonėms įsigyti, perdavė apeliantui, kad Å¡is parvežtų jas į LietuvÄ ir perduotų A. E. nurodytam asmeniui, patvirtina visi byloje esantys įrodymai (2017-10-18 įgaliojimas (kurio autentiÅ¡kumas nebuvo paneigtas), liudytojo A.

E. parodymai, liudytojo V. B. parodymai, jo paties (apelianto) parodymai (visi Å¡ie asmenys nurodė identiÅ¡kas pinigų perdavimo aplinkybes - tÄ patį laikÄ , vietÄ , perdavimo metu dalyvavusius asmenis, pinigų sumÄ , kupiÅ«ras, pinigų perdavimo aplinkybes ir tikslÄ ), duomenys apie automobilių „BMW X3“ ir „Mercedes Benz GLC“ atgabenimo į Lietuvos RespublikÄ ir iÅ¡gabenimo iÅ¡ jos aplinkybės), kuriuos, kaip aptarta, pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai iÅ¡tyrė, tačiau vertino tendencingai ir selektyviai, dalies įrodymų Å¡altinių apkritai nevertindamas, daliai suteikdamas klaidingÄ prasmę. 2.9.

Skunde nurodoma, jog baudžiamojoje byloje iÅ¡tirti ir anksčiau aptarti įrodymai neleidžia daryti iÅ¡vadų, kad visos piniginės lėšos, kurių turėjimas kaip neteisėtas praturtėjimas, užtraukiantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę, inkriminuotas apeliantui, priklausė bÅ«tent jam nuosavybės teise. PrieÅ¡ingai - byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kratos metu apelianto gyvenamojoje vietoje rastų piniginių lėšų didžioji dalis jam nepriklausė nuosavybės teise.

Tas faktas, kad asmens žinioje tam tikru laiku tam tikroje vietoje yra konkretus turto objektas, nereiÅ¡kia, kad tas turto objektas tam asmeniui priklauso nuosavybės teise ir kad asmuo tÄ turto objektÄ buvo įgijęs nuosavybėn. BK 1891 str. dispozicijoje yra įtvirtinta kategoriÅ¡ka nuostata, jog baudžiamoji atsakomybė gali kilti ne už laikinÄ disponavimÄ turtu, ne už jo buvimÄ kaltinamojo dispozicijoje kažkokiu kitokiu teisiniu pagrindu, o tik už turėjimÄ nuosavybės teise. Å ioje byloje nėra nustatyta absoliučiai jokių duomenų, kad 74 000 Eur suma bÅ«tų priklausiusi apeliantui nuosavybės teise, kad jis jÄ bÅ«tų įgijęs bent vienu iÅ¡ CK 4.47 str. numatytu pagrindu.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad visos rastos piniginės lėšos priklauso apeliantui I. D., yra neteisingos, kadangi dalis jų - 74 000 eurų - priklauso A. E., o 835 eurų, kurie buvo rasti atskirai, ir kurie neviršija 500 MGL sumos, yra asmeniniai jo pinigai.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo I. D. gynėjas advokatas L. B. prašė tenkinti apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais. Prokuroras Gintautas Tamulionis prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo I. D. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

5. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Apelianto teigimu, teismas netinkamai įvertino surinktus duomenis byloje, todėl nepagrįstai nustatė, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1891 straipsnio 1 dalyje.

6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad savo forma ir turiniu apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 304–307 straipsniuose keliamus reikalavimus, bÅ«ti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo iÅ¡vados nuosprendyje turi bÅ«ti iÅ¡dėstomi nuosekliai ir sudaryti logiÅ¡kÄ visumÄ . Nuosprendis privalo bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omajai daliai keliami reikalavimai nustatyti BPK 305 straipsnio 1 dalyje, kur iÅ¡dėstoma:

1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados; 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

8. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino I. D. kaltu padarius BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai. Nuosprendis suraÅ¡ytas nepažeidus BPK reikalavimų.

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ teismo nuosprendį ir atsižvelgusi į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje įvirtintais reikalavimais, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka surinktus įrodymus, tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , motyvuotÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo I.

D. pripažino kaltu pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, turėjusių reikÅ¡mę renkant ir tiriant įrodymus bei paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , nenustatyta. AukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, I. D. kaltė skundžiamame nuosprendyje grindžiama teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Å ios aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant I. D. kaltės klausimÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo. Ir nors, sprendžiant iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, pagrindiniai nesutikimo su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu motyvai yra susiję su atskirų įrodymų vertinimu, subjektyviu įrodymų interpretavimu, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir tinkamai pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, sutikti su tokiais nuteistojo ir jo gynėjo advokato teiginiais ir jų pagrindu naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio pagrindo.

Todėl, teigti, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, ar minėtÄ jį nuosprendį grindė prielaidomis ir nepaÅ¡alintomis abejonėmis, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados dėl I. D. kaltės atitinka bylos aplinkybes, jos yra pagrįstos bei įrodytos.

10. Pagal BK 1891 straipsnio 1 dalies dispozicijÄ už neteisėtÄ praturtėjimÄ atsako tas, kas turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ , žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis. Pagal BK 1891 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ asmens nuosavybės teise turimas turtas atitinka neteisėto praturtėjimo sudėties dalykÄ tuomet, kai:

1) turimas didesnės negu 500 MGL vertės turtas, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis;

2) asmuo iÅ¡ teisės aktais neuždraustos veiklos negalėjo gauti tiek pajamų, kad jų pakaktų nurodytos vertės turtui nuosavybės teise įgyti. Teismų praktikoje aiÅ¡kinant neteisėto praturtėjimo, kaip nusikalstamos veikos, taikymo ypatumus atkreipiamas dėmesys į tai, kad iÅ¡ Å¡ios normos turinio iÅ¡plaukia, jog teismas, nustatydamas, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas iÅ¡ teisėtų pajamų, nesaistomas bÅ«tinumo remtis vien tik įrodytais faktais apie neteisėtÄ turto kilmę.

11. Å ioje byloje I. D. nuteistas pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis žinodamas, kad turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, turėjo nuosavybes teise didesnį negu 500 MGL vertės turtÄ â€“ 74 835 Eur, kurį neturėdamas teisėtų pajamų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku įgijo ir turėjo iki 2017 m. spalio 23 d., laikotarpio nuo 13.30 val. iki 14.15 val., kai Å¡iuos pinigus kratų metu surado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

12. Nors apeliaciniu skundu nesutinkama ir su skundžiamo nuosprendžio iÅ¡vadomis, jog I. D. žinojo, kad aukščiau aptartas turtas – pinigai, buvo gautas nusikalstamu bÅ«du, dėl ko, pasak nuteistojo, jo veiksmuose nėra BK 1891 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos subjektyviojo požymio – kaltės, tačiau, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , sutikti su tokiais nuteistojo teiginiais, nėra jokio objektyvaus pagrindo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegijai leidžia daryti ne tik paties nuteistojo duotų parodymų analizė, bet ir raÅ¡ytinė nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga.

13. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi pirmine apklausa sulaikius I. D. bei apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , kuomet buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas, kuomet nuteistasis nurodė, kad kratos metu rasta pinigų suma priklauso jam, tačiau Å¡is skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Ä®vertinus visus baudžiamosios bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrįstai nustatyta, kad I. D. parodymai buvo vertinami kritiÅ¡kai, nustačius, kad jie nėra nuoseklÅ«s, objektyvÅ«s, atitinkantys faktines bylos aplinkybes.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis I. D. atliekant kratÄ (2017 m. spalio 23 d.) jo bute ir radus minėtÄ pinigų sumÄ , jis konkrečiai nurodė, kad pinigai priklauso bÅ«tent jam (t. 1, b. l. 61-64). Vėliau, 2017 m. spalio 24 d. teismo posėdyje, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimÄ , I. D. taip pat patvirtino, kad bute rasti pinigai priklauso jam, jis juos pasiskolino savo reikmėms (t. 1, b. l. 74-75). Taigi, Å¡ie parodymai patvirtina tÄ aplinkybę, kad pinigų suma, rasta I. D. gyvenamoje vietoje, priklausė nuosavybės teise bÅ«tent jam, jis tai patvirtino du kartus – apklausiamas atliekamų kratų metu ir teismo posėdžio metu, kai buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas.

Vėliau, apklausiant I. D. įtariamuoju dėl Å¡ios nusikalstamos veikos (2017 m. lapkričio 14 d.), kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, jis jau nurodė prieÅ¡iningai, kad jo bute rasti pinigai yra ne jo ir jam nuosavybės teise nepriklauso, o jie yra pažįstamo draugo A. E.. Nurodė, kad draugas paprašė parvežti pinigus į LietuvÄ ir juos perduoti asmeniui, atsakingam už automobilių pirkimÄ . Be to, jis nurodė, kad A. E. davė jam dokumentÄ /įgaliojimÄ , kad jis galėtų legaliai parvežti pinigus į LietuvÄ , tačiau minėto dokumento negalėjo pateikti.

Å ių parodymų nuteistasis laikėsi ir papildomos apklausos įtariamuoju metu, t. y. 2018 m. vasario 23 d. bei papildomai nurodė, kad į VokietijÄ jis iÅ¡vyko liudytojui V. B. priklausančiu „Volvo V40“ automobiliu, kurį jam buvo davęs su sÄ lyga, kad jis (I. D.) parduos tÄ automobilį Lietuvoje. Tačiau tokių aplinkybių, apklausiamas teisme liudytoju V. B., jog bÅ«tų davęs automobilį I. D. parduoti, nepatvirtino. Taip pat nėra pagrindo laikyti itin svarbiu įrodymų Å¡altiniu liudytojo V.

B. parodymus, todėl jie vertintini kritiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad jis palaiko labai šiltus, draugiškus santykius tiek su nuteistuoju I. D., tiek su A. E., todėl jis (V. B.) galimai gali būti suinteresuotas bylos baigtimi, nurodydamas neteisingas įvykio aplinkybes.

14. Įvertinus viso baudžiamojo proceso metu duotus I. D. parodymus, nėra jokio pagrindo teigti, kad jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys, taip pat nėra jokio pagrindo tokių parodymų nevertinti kritiškai. Kaip matyti iš nuteistojo apklausos protokolų, nuteistasis kratų atlikimo metu ir teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas, tvirtino, kad pinigų suma, rasta kratos metu jo bute, priklauso jam. Vėliau, duodamas parodymus, nurodė, kad rasta pinigų suma priklauso draugui, kuris buvo jo (I.

D.) paprašęs parvežti pinigus iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ , automobilių pirkimui. Byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, patvirtinančių vėlesnius I. D. parodymus, jog neva tie pinigai buvo liudytojo A. E.. Todėl, daryti iÅ¡vadai, kad atliekant kratas nuteistojo gyvenamojoje vietoje rasta pinigų suma nepriklausė I. D. nuosavybės teise, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nuteistasis vėlesnę versijÄ dėl pinigų atsiradimo, kad jie priklausė A. E. ir jis juos buvo davęs I.

D. parvežti į LietuvÄ , automobilių pirkimui, buvo iÅ¡kelta tuomet, kai I. D. suvokė, kad rastai pinigų sumai galimai bus taikomas konfiskavimas. Taip pat jis suvokė, kad jam reiks įrodyti Å¡ių pinigų teisėtÄ Ä¯gyjimÄ . Nors ir nuteistojo gyvenamoje vietoje atliekamos kratos vyko dėl visai kitos nusikalstamos veikos ir teismo posėdžio metu, kai vyko kardomosios priemonės skyrimo klausimas, tuo metu jam buvo pareikÅ¡tas įtarimas visai dėl kitos nusikalstamos veikos (BK 260 straipsnio 3 dalis), tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti jo duotais parodymais apie tai, kam priklauso nuosavybės teise rasta pinigų suma.

Kuomet jis buvo sulaikytas kratų metu ir teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės skyrimo, nuteistasis neužsiminė apie tai, kad pinigai yra draugo iÅ¡ Vokietijos A. E., kad pinigai skirti automobilių pirkimui, kad jis juos parsivežė iÅ¡ Vokietijos ir turėjo perduoti A. E. nurodytam asmeniui, tačiau nurodė visiÅ¡kai kitokias aplinkybes, prieÅ¡ingai, pats nuteistasis patvirtino, kad pinigų suma, rasta kratų metu jo namuose, priklausė jam, nurodė, kad dalį pinigų buvo pasiskolinęs, nes ruošėsi pirkti sklypÄ .

Netikėti bei nesiremti Å¡iais nuteistojo parodymais, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi jie patvirtina faktÄ â€“ I. D. turėjo nuosavybės teise didesnį negu 500 MGL vertės turtÄ .

15. Skundo argumentas, jog apylinkės teismas negalėjo remtis pirminių apklausų metu duotais parodymais, kuomet buvo sulaikytas I. D. ir teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuomet buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas, yra nepagrįstas. Pirminių apklausų metu nuteistasis aiškiai nurodė, jog rasti pinigai priklauso jam nuosavybės teise, tačiau vėliau, kuomet jam buvo pareikštas įtarimas dėl neteisėto praturtėjimo (BK 1891 straipsnis) ir supratęs, jog gresia pinigų konfiskavimas, jis kategoriškai neigė pirminių apklausų metu duotus parodymus, nurodydamas, kad pinigai priklauso A.

E., kuris buvo davęs pinigus parvežti į LietuvÄ . Byloje nėra duomenų bei įrodymų, kurie patvirtintų bÅ«tent tokiÄ nuteistojo versijÄ dėl pinigų atsiradimo jo bute. AukÅ¡tesnės instancijos teismas pažymi, kad nuteistojo parodymai apie pinigų atsiradimÄ jo bute ir jų priklausomumÄ A. E., vertinami kritiÅ¡kai bei kaip nenuoseklÅ«s, nurodyti iÅ¡ gynybinės pozicijos. Nuteistasis jau tiek atliekant kratas metu, tiek teismo posėdžio metu, kada buvo sprendžiamas kardomosios priemonės skyrimo klausimas, galėjo nurodyti tas aplinkybes, kurias nurodė apklausiamas įtariamuoju 2017 m. lapkričio 14 d., tačiau to nepadarė, manydamas ir tikėdamasis, kad iÅ¡vengs pinigų konfiskavimo, todėl konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi ir vadovavosi pirminių apklausų metu duotais parodymais.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog tokius nuteistojo I. D. parodymus, jog neva pinigus jam davė Vokietijoje draugas ir jis juos turėjo parvežti į LietuvÄ , patvirtina 2017 m. spalio 18 d. sutarties (įgaliojimo) kopija, liudytojo A. E. parodymai, liudytojo V. B. parodymai, papildomi objektyvÅ«s duomenys apie A. E. įsigytus automobilius, duomenys apie jo buvimo Vokietijoje ir grįžimo į LietuvÄ datas. Tačiau aukÅ¡tesnės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais sutikti negali, todėl jie yra atmestini kaip nepagrįsti.

Apklausiamas liudytoju A. E. Vokietijoje pagal ETO, liudytojas, nurodė, kad dokumento (įgaliojimo) originalo neturi, todėl akivaizdu, kad viso baudžiamojo proceso metu nebuvo pateiktas originalus įgaliojimas/užsakymas, kuris patvirtintų nuteistojo parodymus, t. y. kad pinigus jis gavo iÅ¡ A. E. ir juos parvežė į LietuvÄ automobilių įsigijimui, kuriuos, pasak nuteistojo parodymų, turėjo perduoti A. E. asmeniui, atsakingam už automobilių pirkimÄ . VokiÅ¡kas datuotas 2017 m. spalio 18 d. dokumentas (įgaliojimas) ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui buvo pateiktas tik 2017 m. gruodžio 12 d. (t. 4, b. l. 138), t. y. praėjus ilgam laiko tarpui nuo atliktos kratos nuteistojo I.

D. bute. Kaip nurodė nuteistasis, kad jis pasirašė kartu su draugu Vokietijoje įgaliojimÄ , kuriuo buvo įgaliotas parvežti pinigus į LietuvÄ , tačiau kaip jau minėta, originalaus įgaliojimo byloje nėra, o bylos medžiagoje esančios dokumentų (įgaliojimų) kopijos yra skirtingos, nesutampančios, todėl įgaliojimo kopijomis, apylinkės teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo remtis, vadovautis bei jomis tikėti. Kadangi byloje esančios įgaliojimų kopijos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra prieÅ¡taraujančios viena kitai, neturint originalaus įgaliojimo/užsakymo, laikytina, kad byloje pateiktos nesutampančios įgaliojimo kopijos, kuriuose yra kalbama apie pinigų perdavimÄ I.

D., galimai buvo pasiraÅ¡ytos ne jo pačio, t. y. I. D., o atgaline data, jau po I. D. sulaikymo, tokiu bÅ«du bandant iÅ¡vengti gręsiančios baudžiamosios atsakomybės bei pinigų konfiskavimo. Taip pat iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad iÅ¡ byloje pateikto įgaliojimo/užsakymo vertimo į lietuvių kalbÄ , I. D. tuo dokumentu buvo įgaliotas disponuoti jam perduotais pinigais – 75 000 Eur, vykdant įsipareigojimus, susijusius su lengvųjų automobilių pirkimo ir pardavimo sutarčių sudarymu.

Tačiau, kaip teisingai ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje, Å¡io dokumento tekstas, kuris buvo iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ ir nuteistajam suteikti įgaliojimai visiÅ¡kai neatitinka nei pačio nuteistojo I. D., nei liudytojų V. B., nei A. E. parodymų, kad I. D. gautus pinigus turėjo pervežti iÅ¡ Vokietijos į LietuvÄ ir perduoti nenustatytam asmeniui.

17. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktus pirkimo-pardavimo dokumentus apie A. E. bendrovės įsigytus automobilius, apylinkės teismas pagrįstai vertino kaip nepagrįstus įrodymus, kadangi pateikti dokumentai buvo su paslėptais pirkėjų rekvizitais, taip pat iÅ¡ dalies paslėpti buvo automobilių indentifikavimo numeriai. Ikiteisminio tyrimo metu pareigÅ«nai nustatė, kad vienas iÅ¡ dokumentuose nurodytų automobilių, į Klaipėdos uostÄ iÅ¡ JAV buvo atgabentas 2017 m. lapkričio 3 d., o kitas automobilis į Klaipėdos uostÄ buvo atgabentas 2017 m. rugsėjo 15 d.

Å ie duomenys patvirtina, kad tuo metu, kai, anot I. D. ir liudytojų V. B. ir A. E., pinigus iÅ¡ nuteistojo turėjo paimti 2017 m. spalio 25 d. automobilių pirkimui, tačiau Å¡ie automobiliai jau buvo nupirkti JAV, o vienas iÅ¡ jų jau prieÅ¡ du mėnesius buvo pargabentas į LietuvÄ . Å ių pirkimo-pardavimo sutarčių pateikimas patvirtina tai, jog A. E. siekė padėti I. D. atgauti policijos pareigÅ«nų paimtus kratų metu pinigus. Tokiu bÅ«du, A. E. parinko pagal datÄ maždaug iÅ¡ jo realiai vykdomos prekybos automobiliais dokumentų, o kad pareigÅ«nai neturėtų realių galimybių nustatyti pirkėjų ir iÅ¡siaiÅ¡kinti tikrÄ sias Å¡ių sutarčių sudarymo ir apmokėjimo už automobilius aplinkybių, atitinkamai duomenis paslėpė (užtuÅ¡avo).

Minėtos pirkimo-pardavimo sutartys nepatvirtino nuteistojo parodymų, kaip ir nepatvirtina įgaliojimo buvimo fakto, todėl visi Å¡ie skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Bylos medžiagoje nėra nustatyta neabejotinų aplinkybių, kurios patvirtintų bÅ«tent tai, kad pinigų suma, kuri buvo rasta nuteistojo bute, priklausė A. E. ir buvo skirta automobilių pirkimui iÅ¡ JAV ir gabenimui į VokietijÄ , prieÅ¡ingai, byloje yra nustatytos aplinkybės, kurios patvirtina, kad pinigai priklausė nuteistajam.

18. Apylinkės teismas taip pat kritiÅ¡kai vertino ir liudytojo A. E. duotus parodymus, kuomet jis buvo apklausiamas Vokietijoje pagal ETO. Apklausiamas liudytoju jis nurodė, kad I. D. turėjo pasirÅ«pinti automobilių pirkimu ir jų transportavimu į VokietijÄ . Taip pat nurodė, kad su I. D. jis jau buvo susitikęs penkis ar Å¡eÅ¡is kartus, Vokietijoje ir Lietuvoje. Apklausiant liudytoju A. E. Vokietijos pareigÅ«nams esminių įvykio aplinkybių apskritai nepaaiÅ¡kino, tuo tarpu teisme duodamas parodymus, jis detaliai jau paaiÅ¡kino pinigų perdavimo aplinkybes.

Akivaizdu, kad aplinkybės jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos iki teismo posėdžio, kurias nurodė apklausiamas teismo posėdžio metu. PrieÅ¡ingai nei liudytojas A. E., nuteistasis I. D. nurodė, kad su liudytoju A. E. Vokietijoje pinigų perdavimo dienÄ matėsi pirmÄ kartÄ bei nurodė, kad jis buvo įgaliotas tik pervežti pinigus į LietuvÄ ir perduoti juos A. E. pažįstamam, kuris rÅ«pinasi automobilių pirkimu. Nors skunde apeliantas ir nurodo, kad apylinkės teismas visiÅ¡kai nesirėmė liudytojo ir pinigų savininko A.

E. duotais parodymais, skirtumus tarp liudytojo ir I. D. parodymų įvardija kaip neesminius, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo įrodymų vertinimu, o apeliacinio skundo argumentus dėl minėto liudytojo parodymų neįvertinimo, atmeta kaip nepagrįstus. Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad liudytojo A. E. parodymai neatitinka tiek nuteistojo I. D. parodymams, tiek ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Matyti, kad tiek liudytojas A. E., tiek nuteistasis I.

D. pateikia skirtingas įvykio versijas, anksčiau įvardinti skirtumai negali bÅ«ti laikomi neesminiais, kadangi skirtumas tarp parodymų yra akivaizdus, dėl įgaliojimo suteikimo ribų, dėl susitikimų skaičiaus. Aplinkybėms, kurios galimai lėmė liudytojo parodymų neatitikimus – vertimo ir protokolo suraÅ¡ymo, vertinti, apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių faktinių įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojo parodymai buvo iÅ¡kraipyti dėl vertimo ar protokolo suraÅ¡ymo aplinkybių, todėl Å¡is apeliacinio skundo argumentas taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.

Daryti iÅ¡vadai, kad liudytojo A. E. parodymai nuoseklÅ«s ir nėra prieÅ¡taringi byloje surinktai medžiagai, nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi A. E. parodymus paneigia kiti byloje surinkti duomenys, todėl jie vertintini kritiÅ¡kai. Byloje nėra nustatyta absoliučiai jokių duomenų, kad 74 835 Eur suma bÅ«tų nepriklausiusi nuteistajam I. D. nuosavybes teise. Darytina iÅ¡vada, kad liudytojas, apklausiamas pirmÄ kartÄ 2018 m. birželio 25 d. nurodė visÄ eilę aplinkybių, neatitinkančių tiek nuteistojo I.

D. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, tiek ir byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad I. D. turėjo nuosavybės teise didesnės negu 500 MGL vertės turtÄ ir žinojo, kad tas turtas negalėjo bÅ«ti įgytas teisėtomis pajamomis, kadangi jis neturėjo teisėtų pajamų didesnės negu 500 MGL vertės turto įsigijimui.

19. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundÄ dėl nepagrįsto pinigų atsiradimo fakto, kad jie priklausė A. E., o juos tik į LietuvÄ parvežė nuteistasis I. D. ir turėjo perduoti asmeniui, atsakingam už automobilių pirkimÄ , nurodo, jog tokiÄ nuteistojo versijÄ paneigia ir tai, kad asmuo (nagrinėjamu atveju I. D.) iÅ¡ kitų Europos SÄ jungos valstybių narių (pasak nuteistojo iÅ¡ Vokietijos) į Lietuvos RespublikÄ Ä¯veždamas/gabendamas grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma virÅ¡ija 10 000 eurų ar jÄ atitinkančiÄ sumÄ užsienio valiuta, privalo deklaruoti pasienyje, tuo patvirtindamas pinigų įvežimÄ /iÅ¡vežimÄ Ä¯/iÅ¡ Lietuvos Respublikos.

IÅ¡ bylos duomenų nėra nustatyta, kad nuteistasis I. D. bÅ«tų deklaravęs pinigų sumÄ , įvežamÄ Ä¯ LietuvÄ . Sutikti su kritiÅ¡kai vertinamais nuteistojo I. D., liudytojų A. E., V. B. duotais parodymais, dėl pinigų atsiradimo nuteistojo bute, jų perdavimo nuteistajam – teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi byloje surinkti duomenys paneigia tokius tiek nuteistojo, tiek liudytojų parodymus.

20. Nors apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir jų vertinimÄ , nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis iÅ¡vadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetÄ prieÅ¡ kitus, taip pat atsižvelgiant į ankstesnius nuteistojo teistumus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 1891 straipsnio 1 dalyje. Apylinkės teismas iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo kaltę.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes apylinkės teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra esminių prieÅ¡taravimų. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visi aukščiau aptarti duomenys yra logiÅ¡kai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitÄ papildo ir vienas kitam neprieÅ¡tarauja, gauti ir užfiksuoti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, todėl apylinkės teismas pagrįstai juos palaikė I.

D. kaltės įrodymais.

21. Pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė I. D. veiksmus, duotus parodymus ir argumentavo, kodėl jie atitinka jo padarytos nusikalstamos veikos požymius. Teismas teisingai įvertino visus nusikalstamos veikos požymius, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ir kitus bylos duomenis, buvo išsamiai atskleistas nuteistojo kaltės turinys ir padaryta pagrįsta išvada, kad byloje esančių ir aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, jog atliekant kratas I. D. gyvenamojoje vietoje rasta pinigų suma – 74 835 Eur priklausė nuosavybės teise būtent jam ir žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis.

Esant Å¡ioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl I. D. nekaltumo nepagrįsti, todėl atmestini. Be to, darytina iÅ¡vada, kad anksčiau iÅ¡vardintų argumentų visuma patikimai paneigia nuteistojo gynybos versijÄ ir, kaip jau minėta, tuo pačiu patvirtina, kad I. D. disponavo didele suma neaiÅ¡kios kilmės pinigų. I. D. veiksmuose nustatyti visi BK 1891 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties bÅ«tinieji objektyvieji požymiai, taip pat byloje įrodyta ir Å¡io nusikaltimo sudėties subjektyvinė pusė – tiesioginė tyčia.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos duomenys patvirtina, jog minėta pinigų suma 74 835 Eur nuosavybės teise priklausė nuteistajam I. D., piniginės lėšos negalėjo bÅ«ti įgytos teisėtais bÅ«dais, kadangi nėra pateikta jokių įrodymų bei dokumentų, patvirtinančių pinigų kilmę. Apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo I. D. parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip jo gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu apylinkės teismo vertinimu, tokiam vertinimui pritartina.

23. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

24. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl nuteistojo I. D. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. kovo 15 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo I. D. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algirdas Jaliniauskas Svetlana Jurgaitienė Valdas Vitunskas