6bf9b8be-3882-4b0b-a66a-e44a185ebc79 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-884-567/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00082-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.9.1; 2.5.1; 2.5.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Neringos Å vedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės TikniÅ«tės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D. K. ieÅ¡kinį atsakovams I. K., M. K., I. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais, tretieji asmenys notarė D. B., sodininkų bendrija „Diemedis“, ir pagal atsakovės I. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė D. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: 1.1. pripažinti negaliojančia sodininkų bendrijos „Diemedis“ 2020 m. gegužės 27 d. patikslintÄ 2016 m. liepos 7 d. pažymÄ ; 1.2. pripažinti negaliojančiu 2020 m. birželio 29 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. RS-3139, kuriuo V. K. po S. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo: pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1.3. pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teises į santuokos su palikėju V.

K. metu įgytÄ turtÄ : pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, esančiÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovei priklauso ½ aukščiau nurodyto turto; 1.4. atidalinti turtÄ pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius – Å¡ulinį, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtÄ natÅ«ra paliekant atsakovams I.

K., M. K., I. K. (toliau kartu – ir atsakovai), o ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ atsakovų, kaip palikėjo V. K., turto paveldėtojų, 130 275 Eur kompensacijÄ tokiomis dalimis – iÅ¡ atsakovo M. K. 16 284,37 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ atsakovės I. K. 16 284,37 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ atsakovės I. K. 97 706,26 Eur kompensacijÄ ; 1.5. pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiu 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr.VB7-4815 ir 2020 m. liepos 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimÄ Nr.VB7-4819; 1.6. priteisti byline?jimosi is?laidų atlyginimÄ .

2. Nurodė, kad ji ir palikėjas V. K. (toliau – palikėjas; miręs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ . (duomenys neskelbtini) rudenį ieÅ¡kovė ir palikėjas, gavę paramÄ ir finansinę pagalbÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės tėvų bei močiutės, pradėjo vykdyti sodo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priklausinių – kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – sodo namas su priklausiniais), statybÄ .

Statybų metu dėl papildomų lėšų poreikio bei leidus ieÅ¡kovės tėvams, ieÅ¡kovė ir palikėjas pardavė ieÅ¡kovės tėvų dovanotÄ transporto priemonę ZAZ palikėjo bendradarbiui ir toliau taupė finansus sodo namo su priklausiniais statybai. IeÅ¡kovės močiutė A. T. padovanojo ieÅ¡kovės ir palikėjo Å¡eimai apie 2 000 rublių, iÅ¡ kurių buvo pradėti lieti pamatai sodo namui. Gavusi tokį sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 37, Å¡eima jį įregistravo palikėjo motinos S. K. vardu. 1987 m. pavasarį sodo namo statybos buvo tęsiamos.

IeÅ¡kovės močiutė A. T. (senelis jau buvo miręs) atidavė likusias plytas nuo 1985 m. pastatyto ieÅ¡kovės senelių namo. Å ias plytas ieÅ¡kovė ir palikėjas pervežė į sodo sklypÄ , kadangi močiutės plytų neužteko, jos papildomai buvo perkamos iÅ¡ bendrų ieÅ¡kovės ir palikėjo Å¡eimos lėšų, taip pat ieÅ¡kovės močiutė padovanojo Å¡eimai medienos.

3. Vilniaus miesto 1 teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-(9)-3125/90 ieškovės ir palikėjo santuoka buvo nutraukta, o (duomenys neskelbtini) santuoka buvo išregistruota. Sodo namas su priklausiniais yra ieškovės ir palikėjo santuokos metu įgytas turtas, kuris nebuvo padalintas ieškovės ir palikėjo santuokos nutraukimo metu, faktiniai sodo namo statytojai ir savininkai visuomet buvo ieškovė ir palikėjas, todėl sodo namas yra dalintinas turtas šioje civilinėje byloje, taigi, atsakovams išduotas paveldėjimo teisės liudijimas iš dalies (dėl sodo namo su priklausiniais nuosavybės teisių) yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4. Atsakovė I. K. pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, praÅ¡ydama pripažinti turtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pripažinti gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinierinius statinius – tvorÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo aikÅ¡telę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo dangÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo dangÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), I.

K., ir V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovės I. K. naudai. Ginčo turtas buvo pagerintas ne kaip palikėjo asmeninė, o kaip sutuoktinių V. K. ir I. K. bendroji jungtinė nuosavybė. Nuo (duomenys neskelbtini) V. K. ir I. B. (Å¡iuo metu K.) pradėjo gyventi ir vesti bendrÄ Å«kį kaip sugyventiniai, (duomenys neskelbtini) V. K. ir I. B. sudarė santuokÄ . Santuokos metu sutuoktiniai nesudarė nei ikivedybinės, nei povedybinės sutarties.

Abu sutuoktiniai bendrai dirbo savo įkurtoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, kartu kūrė ir įgyvendino verslo planus, iš kurių buvo generuojamos visos sutuoktinių bendrai uždirbamos pajamos, todėl buvusios sutuoktinės D. K. reikalavimai dėl nuosavybės teisių pripažinimo bei dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatymo ir atidalijimo yra nepagrįsti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Teismas nusprendė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. atsakovo M. K. naudai 800 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ ir valstybės naudai 25,55 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.

4. Teismas nurodė, kad žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirko V. K., kuris už šį žemės sklypÄ faktiÅ¡kai ir realiai sumokėjo pinigus, todėl teismui kyla pareiga nustatyti, ar Å¡is turtas buvo įgytas jo asmeninės nuosavybės teise, ar ieÅ¡kovės ir V. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neįrodytos aplinkybės dėl bendro Å«kio vedimo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad už sklypÄ bÅ«tų mokėjusi ir ieÅ¡kovė, kuri negalėjo paaiÅ¡kinti, iÅ¡ kokių pajamų ar lėšų buvo nupirktas sklypas. IeÅ¡kovė neįrodė faktinių aplinkybių dėl jungtinės veiklos vykdymo su V. K., nes ieÅ¡kovė ir V. K. tuo metu faktiÅ¡kai gyveno atskirai, todėl palikėjas turtÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ asmeninių lėšų, nes kiekvienas savo uždirbamomis lėšomis disponavo savarankiÅ¡kai.

5. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iÅ¡ byloje apklaustų asmenų neliudijo apie ieÅ¡kovės ir palikėjo susitarimÄ Ä¯gyti turtÄ po iÅ¡tuokos bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pati ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės irgi patvirtino, kad visus klausimus dėl žemės sklypo iÅ¡sirinkimo asmeniÅ¡kai sprendė pats V. K.

6. Teismas pagal valstybės įmonės Registrų centro iÅ¡raÅ¡Ä nustatė, kad gyvenamojo namo teisinė registracija buvo atlikta 1998 m., kadastrinė byla buvo suformuota 1995 m. spalio 25 d., statybos leidimas iÅ¡duotas 1994 m. spalio mėn., t. y. jau po iÅ¡tuokos registracijos fakto (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė neturi jokių nuosavybės teisių į šį gyvenamÄ jį namÄ . IeÅ¡kovė nepateikė į bylÄ objektyvių įrodymų, kad ji sumokėjo kokias nors konkrečias lėšas Å¡io namo statybai.

7. Teismas nustatė, kad buvę sutuoktiniai V. K. ir D. K. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (santuokos nutraukimas) iki (duomenys neskelbtini) (iÅ¡tuokos registracija) negyveno kartu, netvarkė bendro Å«kio, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog nutraukta santuoka faktiÅ¡kai jau buvo iÅ¡irusi (duomenys neskelbtini). Taigi, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ V. K. įgijo asmeninėn nuosavybėn.

8. Dėl senaties termino teismas pažymėjo, kad 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto trijų metų ieÅ¡kininės senaties termino eiga Å¡iuo atveju nebuvo prasidėjusi iki pat V. K. mirties, nes SÅ K 23 straipsnio 4 dalyje nustatyto ieÅ¡kininės senaties termino eigos pradžia prasideda ne nuo santuokos nutraukimo momento, o nuo tos dienos, kai vienas iÅ¡ bendrasavininkių sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo nuosavybės teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kovė D. K. nėra praleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, todėl kitų bylos Å¡alių argumentus apie praleistÄ senaties terminÄ teismas atmetė kaip nepagrįstus.

9. Teismas, vertindamas 1996 m. birželio 28 d. sudarytÄ dovanojimo sandorį, kuriuo V. K. padovanojo jam priklausiusį butÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. K., patvirtino, kad Å¡is butas buvo V. K. įgytas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, o D. K., sudarydama šį dovanojimo sandorį, iÅ¡ esmės pripažino, kad jokio bendro turto nesukÅ«rė ir neįgijo su palikėju.

10. Teismas nustatė, kad sodo namas su priklausiniais, esantys Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė ne palikėjui, o S. K., ir Å¡ie faktai nebuvo ginčijami, nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl nėra pagrindo pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teisės į šį ginčo objektÄ . Teismas pažymėjo, kad ginčo turtas priklausė S. K. pagal 2020 m. gegužės 27 d. sodininkų bendrijos „Diemedis“ patikslintÄ 2016 m. liepos 16 d. pažymÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad žemės sklypÄ , kuriame yra ginčo sodo namas su priklausiniais, nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) įgijo S. K., po kurios mirties yra įvykęs ir neginčijamas juridinis faktas, t. y. visÄ Å¡Ä¯ turtÄ kaip palikimÄ paveldėjo V. K., įgijęs paveldėjimo teises iÅ¡ brolių. Taigi, esant galiojančiam 2009 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimui, nuginčyti jo nėra galimybės, nes yra praleistas 10 metų senaties terminas.

11. Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio teismas nurodė, kad atsakovė I. K., praÅ¡ydama pripažinti ginčo turto dalį jungtine sutuoktinių nuosavybe, turėjo įrodyti, kad turtui buvo atliktas kapitalinis remontas, tačiau Å¡ių aplinkybių neįrodė. Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu atsakovė ir palikėjas pagerino turtÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atlikdami statybos ir remonto darbus. Teismas pažymėjo, kad atsakovės I. K. nurodomi atlikti statybos darbai nelaikytini ginčo turto kapitaliniu remontu, o yra paprastasis remontas.

Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto pagerinimas negali bÅ«ti vertinamas kaip esminis, kuris keistų nuosavybės formÄ iÅ¡ asmeninės į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama: 12.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai dėl ieÅ¡kovės D. K. nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio reikalavimus nurodytose dalyse patenkinti visiÅ¡kai; 12.2. pripažinti ieÅ¡kovės D.

K. nuosavybės teises į santuokos su V. K. metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovei D. K. priklauso ½ aukščiau nurodyto turto; 12.3. pripažinti ieÅ¡kovės D. K. nuosavybės teises į santuokos su V. K. metu įgytÄ gyvenamÄ jį namÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovei D. K. priklauso ½ nurodyto turto; 12.4. patenkinus nurodytus reikalavimus, atidalinti žemės sklypÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamÄ jį namÄ , esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtÄ paliekant atsakovams natÅ«ra, o ieÅ¡kovei D.

K. priteisiant iÅ¡ atsakovų M. K., I. K., I. K., kaip V. K. turto paveldėtojų, 109 000 Eur kompensacijÄ tokiomis dalimis: iÅ¡ atsakovo M. K. priteisti 13 625 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ atsakovės I. K. priteisti 13 625 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ atsakovės I. K. priteisti 81 750 Eur kompensacijÄ ; 12.5. priteisti iÅ¡ atsakovų M. K., I. K., I. K., ieÅ¡kovės D. K. naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; 12.6. bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudyti V. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas 2 kartus atmetė apeliantės atstovės praÅ¡ymÄ liudytoja apklausti V. K., kuri, kaip apeliantės ir palikėjo dukra, geriausiai žino apeliantės ir palikėjo Å¡eimos santykių aspektus.

13. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės reikalavimus, pareikÅ¡tus dėl ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178, 185 straipsniai), todėl byloje buvo priimtas teisiÅ¡kai ydingas sprendimas. 13.2.

Apeliantės ir palikėjo santuoka buvo nutraukta Vilniaus miesto 1 teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, tačiau civilinės metrikacijos skyriuje santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini). Taigi, santuoka pasibaigė tik (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus.

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini)iki (duomenys neskelbtini)apeliantės ir palikėjo įgytas turtas yra santuokos metu įgytas turtas, kuris pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ laikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. 13.3. Teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , kad palikėjas turtÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ asmeniÅ¡kai jam priklausiusių lėšų, nes ginčo žemės sklypas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantės ir palikėjo santuokos galiojimo metu, taigi, Å¡iam sklypui taikomas įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Tai, kad ginčo sklypÄ savo vardu nenutrauktos santuokos metu įsigijo palikėjas, kuris už ginčo turtÄ atsiskaitė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad turtas buvo įgytas palikėjo asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodomÄ jÄ vertę suteikė tam, kad apeliantė nesugebėjo aiÅ¡kiai paaiÅ¡kinti ginčo sklypo įsigijimo aplinkybių. Apeliantės gebėjimas ar negebėjimas paaiÅ¡kinti ginčo sklypo įsigijimo aplinkybes savaime nesudaro pagrindo nustatyti turto teisinį statusÄ , atitinkamai sprendžiant dėl tokio turto buvimo bendrÄ ja jungtine ar asmenine nuosavybe. 13.4.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuo (duomenys neskelbtini) buvę sutuoktiniai negyveno kartu, nevedė bendro Å«kio, bendrai neįgijo jokio turto, o ginčo turtÄ V. K. įgijo asmeninėn nuosavybėn. Tokia teismo iÅ¡vada nėra paremta byloje surinktais įrodymais. Teismas, pasisakydamas dėl apeliantės pateiktų fotonuotraukų, sprendė, kad Å¡ios tik patvirtina aplinkybę, jog buvę sutuoktiniai sugebėjo civilizuotai bendrauti, tikėtina – vardan bendros dukros. Taigi, teismas vadovavosi prielaidomis, o ne byloje pateiktų įrodymų visuma.

Aplinkybė, kad palikėjas tik praėjus beveik 3 su puse metų kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigÄ dėl santuokos pabaigos įregistravimo, patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes dėl bendro gyvenimo drauge (t. y. jau teismui nutraukus santuokÄ (duomenys neskelbtini)teismo sprendimu), nes prieÅ¡ingu atveju palikėjas santuokos nutraukimo procedÅ«rÄ bÅ«tų užbaigęs nedelsiant. 13.5. Apeliantės nurodytas aplinkybes nedviprasmiÅ¡kai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios, kad apeliantė ir palikėjas dar iki (duomenys neskelbtini) pabaigos ((duomenys neskelbtini) metų pradžios) kartu (kaip Å¡eima) Å¡vęsdavo gimtadienius ir didžiÄ sias Å¡ventes, pozuodavo, leido laikÄ su vienas kito artimiausiais žmonėmis (tėvais ir kt.).

Pateiktos nuotraukos patvirtina, kad palikėjas su apeliante visuomet pozuodavo, bÅ«dami arti vienas kito, taigi, tarp palikėjo ir apeliantės matomas artimas ryÅ¡ys. Apeliantė su atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį pateikė (duomenys neskelbtini) fotonuotraukas, patvirtinančias apeliantės, palikėjo ir jų dukros V. kartu (kaip Å¡eimos) leidžiamÄ laikÄ savo Å¡eimos bÅ«ste (bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini)) su giminėmis, vakarieniaujant restorane su draugais ir kt. Taigi, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantė su palikėju bendravo ne vien per didžiÄ sias Å¡ventes ir ne vien vardan bendros dukros. 13.6.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo namas jau 1994 m. pradžioje faktiškai buvo baigtas statyti, o 1995 metais – jau ir įrengtas. (duomenys neskelbtini) (apeliantei ir palikėjui dar esant santuokoje) tarp UAB „Jaura“, kaip paslaugų teikėjo, ir palikėjo, kaip užsakovo, buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis dėl magistralinės kanalizacijos atlikimo ir vandentiekio tinklų, privažiavimo kelio įrengimo darbų žemės sklype Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina, kad ginčo namas buvo pastatytas jau 1994 metų pradžioje.

Ginčo name jau 1995 m. buvo galima gyventi, t. y. nuotraukose matoma namo dalis buvo visiÅ¡kai įrengta (namo pirmajame aukÅ¡te (svetainėje) buvo sudėtas parketas, langai, buvo tinkuotos sienos, pajungta Å¡ildymo sistema). Apklausti liudytojai G. U., R. B. patvirtino, kad 1995 m. pavasarį namas jau stovėjo. Ginčo namas buvo pradėtas statyti ir faktiÅ¡kai pastatytas gerokai anksčiau (dar iki palikėjo ir apeliantės iÅ¡tuokos momento), o su statybos vykdymu susiję dokumentai tikslingai ir sÄ moningai buvo tvarkomi pavėluotai, siekiant iÅ¡vengti galimų teisinių ginčų dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo. 13.7.

Nekilnojamojo turto registre nurodyti juridiniai faktai (dėl statybos leidimo iÅ¡davimo momento, statybos pabaigos) neturi reikÅ¡mės apeliantės teisėms į ginčo gyvenamÄ jį namÄ . Taigi, ginčo namas faktiÅ¡kai jau egzistavo apeliantės ir palikėjo santuokos metu (iki (duomenys neskelbtini)), todėl yra pagrindas ginčo namÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Kadangi apeliaciniu skundu (skųsdama tik dalį skundžiamo sprendimo) apeliantė praÅ¡o pripažinti jai nuosavybės teises tik į ginčo žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ , esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant apeliantės ½ nuosavybės teisės dalį į ginčo žemės sklypÄ bei gyvenamÄ jį namÄ , ieÅ¡kinyje nurodytos praÅ¡omos priteisti kompensacijos sumos atitinkamai mažintinos (dėl nebereiÅ¡kiamų materialinių reikalavimų, susijusių su turtu Vilniuje, (duomenys neskelbtini)). 13.8.

Kompensacijos dydį apeliantė apskaičiavo taip: ginčo žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 60 000 Eur; ginčo gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 158 000 Eur. Taigi, bendra ginčo turto vertė sudaro 218 000 Eur, o apeliantei iÅ¡ Å¡io turto tenkanti dalis sudaro 109 000 Eur, kurios apeliantė reikalauja iÅ¡ atsakovų, kaip palikėjo turto paveldėtojų, įvertinus tai, jog atsakovai paveldėjo palikėjo turtÄ nelygiomis dalimis (atsakovas M.

K. paveldėjo 1/8 palikėjo turto, atsakovė I. K. paveldėjo 1/8 palikėjo turto, atsakovė I. K. paveldėjo ¾ palikėjo turto).

14. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinės instancijos teisme praÅ¡ymÄ priimti naujÄ Ä¯rodymÄ : 1998 m. gegužės 12 d. Statinio priėmimo naudoti akto Nr. 100-308 kopijÄ , patvirtinančiÄ , kad ginčo namo, nurodyto kaip esančio Bajorų kaime (Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini)), statyba Valstybinėje statinių statybos inspekcijoje buvo įregistruota (duomenys neskelbtini)., registracijos Nr. 163. Taigi, ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas gerokai anksčiau nei yra iÅ¡vieÅ¡inta vieÅ¡ajame registre.

15. Atsakovas M. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės.

16. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: 16.1. Joks turtas ieškovės ir palikėjo nebuvo ir negalėjo būti sukurtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise po 1990 m. gruodžio mėn. 4 d., kadangi po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ieškovė ir palikėjas nevedė bendro ūkio, jų šeima buvo iširusi. Taigi, bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė negalėjo būti sukurta ir atsirasti šiuo teisiniu pagrindu po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo. 16.2.

FaktÄ , kad žemės sklypÄ V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise, patvirtina 1996 m. birželio 28 d. dovanojimo sandoris, kuriuo V. K. padovanojo 1992 m. įgytÄ butÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. K., kuri, sudarydama šį dovanojimo sandorį, iÅ¡ esmės pripažino, kad po (duomenys neskelbtini) Å¡alys jokio bendro turto nesukÅ«rė ir neįgijo, patvirtinant, jog buvę sutuoktiniai visÄ turtÄ pasidalino iki (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo. 16.3. Apeliantė pretenzijas į ginčo turtÄ pradėjo kelti tik po palikėjo mirties.

Apeliantė kitų teisminių procesų metu, kai dar palikėjas buvo gyvas, iš esmės pripažino, kad tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra asmeninė V. K. nuosavybė (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-572-465/2008), todėl šiuo metu po daugiau nei 30 metų šių pretenzijų pareiškimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. 16.4. Atsakovė I.

K. pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Ekspertika“ raÅ¡ytinį įrodymÄ (DOK-36591 priedas), patvirtinantį faktÄ , kad ginčo gyvenamasis namas faktiÅ¡kai ir realiai yra pastatytas pagal 1994 m. spalio mėn. iÅ¡duoto statybos leidimo patvirtintÄ projektÄ , nukrypimų nuo statybos projekto nėra, statyba Vilniaus miesto valdybos ArchitektÅ«ros skyriuje įregistruota 1994 m. spalio 4 d. Taigi, ieÅ¡kovės ir palikėjo santuokÄ nutraukus (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimÄ Ä¯registravus (duomenys neskelbtini), ginčo turtas objektyviai negali bÅ«ti pripažįstamas ieÅ¡kovės ir palikėjo bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe. 16.5. 1995 m. vasario 8 d. notariÅ¡kai patvirtinta pinigų dovanojimo sutartis, sudaryta tarp palikėjo ir jo motinos S. K., patvirtina, kad palikėjas gavo asmeniÅ¡kai 100 000 Lt sumÄ iÅ¡ savo motinos.

Tai leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatuoti, kad gyvenamasis namas buvo sukurtas asmeninėmis palikėjo lėšomis, ieÅ¡kovei niekaip neprisidedant. 16.6. Atsakovas turi tik turtines teises į ginčo turtÄ , bet ne daiktines nuosavybės teises. Taigi, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atidalinimo jos nuosavybės teisių į ginčo turtÄ , iÅ¡mokant jai kompensacijÄ , yra teisiÅ¡kai ydingas ir atmestinas. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl jos tariamos nuosavybės teisių atidalinimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės su palikėju, tuo pačiu reiÅ¡kiant reikalavimÄ priteisti tenkančio turto dalies kompensacijÄ palikėjo įpėdiniui, kuris dar nėra priėmęs Å¡io palikimo, yra teisiÅ¡kai negalima ir ydinga, todėl netenkintina. 16.7.

Atsakovas byloje neteikė apeliacinio skundo, kadangi pirmosios instancijos teismas palaikė kitus teisinius argumentus dėl to, kad ieÅ¡kovė netapo ginčo nekilnojamo turto savininke. Tačiau atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė aiÅ¡kiÄ teisės taikymo klaidÄ : teismo sprendimo 64 punkte pripažino, kad ieÅ¡kovės teisių pažeidimas objektyviai galėjo prasidėti tik po palikėjo mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) Teismų praktika nagrinėjamu klausimu yra absoliučiai kitokia, ir teismas jos nepagrįstai nesilaikė.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senaties pradžios terminas skaičiuotinas nuo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo momento, arba nuo santuokos nutraukimo registracijos (duomenys neskelbtini)ir (ar) vėliausiai nuo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei iÅ¡duoto iÅ¡tuokos liudijimo. 16.8. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, apklausiant liudytojÄ (ieÅ¡kovės dukrÄ ) V. K., kuri faktinių aplinkybių vykimo metu buvo nepilnametė, jos atsakymai gali bÅ«ti itin subjektyvÅ«s, jiems akivaizdžiai trÅ«ks objektyvumo, todėl liudytojos apklausa yra negalima.

17. Atsakovės I. K. ir I. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti atsakovių naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovės.

18. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 18.1. IeÅ¡kovė, reikÅ¡dama reikalavimus pripažinti (o ne atidalinti) ieÅ¡kovės D. K. nuosavybės teises į santuokos metu su V. K. įgytÄ Å¾emės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ esmės pati pripažįsta, jog nuosavybės teisės į ginčo objektus neturi. IeÅ¡kovei tenka pareiga nuginčyti ir kitus oficialius raÅ¡ytinius įrodymus (CPK 197 straipsnio 2 dalis), pvz., 1998 m. gegužės 12 d.

Statinio priėmimo naudoti aktÄ Nr. 100-308. 18.2. Ä®siteisėję Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-572-465/2008, kuriuose yra aiÅ¡kiai nustatyta po santuokos esanti Å¡alių turtinė padėtis bei jų turimas turtas, t. y. prejudiciniai faktai, kurių Å¡alys nebeturi įrodinėti. Teismas vertino ne tik įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytus prejudicinius faktus, bet ir 1996 m. birželio 28 d. sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir palikėjo buto dovanojimo sandorį, kurį sudarydama ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pripažino, kad Å¡alys jokio bendro turto nesukÅ«rė ir neįgijo.

Teismas vertino pačios ieÅ¡kovės, liudytojų parodymus bei tai, kad ieÅ¡kovė jokios jungtinės veiklos vykdymo su V. K. faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. 18.3. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ne kartÄ užsiminė, kad ieÅ¡kinys teismui buvo pareikÅ¡tas tik dėl to, jog mirusysis nepaliko palikimo savo dukrai iÅ¡ pirmosios santuokos V. K.. IeÅ¡kovės plečiami paaiÅ¡kinimai apie tai, kad iÅ¡ esmės jÄ tenkintų, jei V. K. bÅ«tų perleidęs kažkokiÄ dalį turto dukrai V., teismui leido spręsti, jog labiau tikėtina kad turtas buvo sukurtas V.

K. asmeninės nuosavybės teise, o ne santuokos metu su ieškove. 18.4. Apeliaciniame skunde žodinio proceso būtinybė yra grindžiama tik subjektyvios liudytojos apklausa, kuri bylai aktualiu laikotarpiu buvo mažametė (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liudytoja buvo 4–8 metų amžiaus), todėl į klausimus objektyviai pati negalėtų atsakyti dėl faktinių bylos aplinkybių, kurios byloje yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais ar oficialiais rašytiniais įrodymais.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

20. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalis, kuria atmesti ieÅ¡kinio reikalavimai: pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teises į santuokos su palikėju metu įgytÄ Å¾emės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovei D. K. priklauso po ½ aukščiau nurodyto turto; patenkinus nurodytus reikalavimus, atidalinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtÄ paliekant atsakovams natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ atsakovų, kaip palikėjo turto paveldėtojų, 109 000 Eur kompensacijÄ tokiomis dalimis: iÅ¡ M.

K. priteisti 13 625 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ I. K. priteisti 13 625 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ I. K. priteisti 81 750 Eur kompensacijÄ . Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos 21. Apeliantė praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti liudyti V. K., gimusiÄ (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas 2 kartus atmetė praÅ¡ymÄ liudytoja apklausti V. K., kuri, kaip apeliantės ir palikėjo dukra, geriausiai žino apeliantės ir palikėjo Å¡eimos santykių aspektus.

22. Pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje yra įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

23. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, dėl kurių turėtų bÅ«ti taikoma bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės iÅ¡imtis. Nagrinėjamu atveju byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, pakanka tam, kad bÅ«tų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar skundžiamu teismo sprendimu ginčas yra iÅ¡spręstas teisingai. Dalyvaujantys byloje asmenys yra iÅ¡samiai iÅ¡dėstę savo pozicijas dėl priimto teismo sprendimo apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį.

24. Apeliantės praÅ¡oma apklausti liudytoja V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), faktinių aplinkybių vykimo metu (duomenys neskelbtini) buvo mažametė (4–8 metų amžiaus), todėl mažametės mergaitės atsiminimai apie suaugusiųjų asmenų santykių aspektus negali objektyviai patvirtinti tam tikrų faktų buvimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ kviesti Å¡iÄ liudytojÄ , nes byloje pakako duomenų nustatyti faktines aplinkybes pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus ir oficialius raÅ¡ytinius įrodymus. Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (ne)priėmimo 25. Pagal bendrÄ taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis), iÅ¡skyrus dvi iÅ¡imtis, kada apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti;

2) kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų iÅ¡imčių, nauji įrodymai gali bÅ«ti priimti į bylÄ .

26. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, bÅ«dingos civiliniam procesui, iÅ¡raiÅ¡ka. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 320 straipsnio 1 dalis), bet ne naujas bylos iÅ¡nagrinėjimas. Å io apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas bÅ«tų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotÄ procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis.

Taigi, siekiant paÅ¡alinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Å is draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumÄ bei apibrėžtumÄ , nes, užkirsdamas keliÄ remtis tokiais įrodymais, kurie nefigÅ«ravo pirmosios instancijos teisme, paÅ¡alina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukÅ«rimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

27. Naujų įrodymų pateikimo ribojimais siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitÄ ir iÅ¡samų bylos iÅ¡tyrimÄ , bylinėtis sÄ Å¾iningai, atskleidžiant bylai reikÅ¡mingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50-1075/2019, 29 punktas). Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

28. IeÅ¡kovė pateikė apeliacinės instancijos teisme praÅ¡ymÄ priimti naujÄ Ä¯rodymÄ : 1998 m. gegužės 12 d. Statinio priėmimo naudoti akto Nr. 100-308 kopijÄ dėl ginčo namo, nurodyto kaip esančio Bajorų kaime (Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini)) statybos Valstybinėje statinių statybos inspekcijoje įregistravimo (duomenys neskelbtini)., registracijos Nr. 163. Å iuo įrodymu ieÅ¡kovė siekia įrodyti aplinkybę, kad ginčo gyvenamasis namas buvo pastatytas gerokai anksčiau nei yra iÅ¡vieÅ¡inta vieÅ¡ajame registre.

29. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Å¡is įrodymas negalėjo bÅ«ti gautas ir pateiktas bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes apeliantė nenurodė objektyvių kliūčių šį įrodymÄ pareikalauti ir gauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė Å¡iuos įrodymus turėjo ir galėjo pateikti iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, o ne tada, kai byla jau buvo iÅ¡spręsta. Taigi, nenustačius sÄ lygų CPK 314 straipsnyje numatytos iÅ¡imties taikymui, Å¡is įrodymas nepriimamas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių 30. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. K. ir D. D. sudarė santuokÄ , po kurios sutuoktinės pavardė – K. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams gimė duktė V. K. (duomenys neskelbtini) sutartimi sutuoktiniai pasidalino kilnojamuosius daiktus. (duomenys neskelbtini) santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu (sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nenagrinėti). (duomenys neskelbtini)buvo atliktas įraÅ¡as apie santuokos nutraukimÄ iÅ¡tuokos metrikų knygoje, (duomenys neskelbtini) iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas D.

K..

31. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis V. K. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas Vilniuje, (duomenys neskelbtini): 31.1. pagal 1998 m. gegužės 12 d. statinio priėmimo naudotis aktÄ Nr. 100–308 (įregistruotÄ 1998 m. spalio 22 d.) gyvenamasis namas, kurio statybos pabaiga – 1995 m., 1998 m. rugpjūčio 1 d. vidutinė rinkos vertė – 61 562 Eur; 31.2. žemės sklypas, kurio vertė – 520 Eur, pagal (duomenys neskelbtini) kitÄ juridinį dokumentÄ Nr. 3732; 32. (duomenys neskelbtini) V.

K. sudarė antrÄ jÄ santuokÄ su I. B., kurios pavardė po santuokos – K., (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus M. K. ir (duomenys neskelbtini) – duktė I. K.. 33. (duomenys neskelbtini) V. K. sudarė testamentÄ , kurį patvirtino notarė J. G., Vilniaus m. 25–jame notaro biure. Testatorius V. K. visÄ savo turtÄ paliko sutuoktinei I. K., jeigu sutuoktinė numirtų anksčiau negu jis arba palikimo nepriimtų, tai visÄ turtÄ jis paliko lygiomis dalimis vaikams: sÅ«nui M. K. ir dukrai I. K.. 34. (duomenys neskelbtini) mirė V.

K.. Vilniaus m. 7–ame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) Å ioje paveldėjimo byloje palikėjo V. K. testamentinė įpėdinė – antroji sutuoktinė I. K. ir įpėdiniai pagal įstatymÄ jų vaikai: duktė I. K. bei sÅ«nus M. K.. Dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) 35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirko V. K., už šį žemės sklypÄ faktiÅ¡kai ir realiai sumokėdamas asmeniniais pinigais, nes apeliantė ir V.

K. nevedė bendro Å«kio. Byloje nėra duomenų, kad už ginčo žemės sklypÄ mokėjo ieÅ¡kovė, kuri pirmosios instancijos teismo proceso metu negalėjo nurodyti, iÅ¡ kokių pajamų ar lėšų buvo nupirktas ginčo žemės sklypas, kaip įvyko Å¡io turto įsigijimas. Taigi, ieÅ¡kovė jungtinės veiklos vykdymo su V. K. faktinių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu neįrodė, nes ieÅ¡kovė ir V. K. tuo metu faktiÅ¡kai gyveno atskirai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad palikėjas šį turtÄ Ä¯gijo asmeninės nuosavybės teise iÅ¡ asmeninių lėšų, nes Å¡alys bendrai savo uždirbamų lėšų nevaldė ir jomis disponavo savarankiÅ¡kai.

Å iÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ patvirtino ieÅ¡kovės iniciatyva pakviestų liudytojų S. P. (S. P.) ir R. B. parodymai, kad D. K. V. K. mokėdavo pinigus už iÅ¡nuomotÄ maÅ¡inÄ . Taigi, akivaizdu, kad tarp ieÅ¡kovės ir palikėjo bendro Å«kio vedimo po santuokos nutraukimo nebuvo.

36. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad įsiteisėję Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 4 d. sprendimas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2A-572-465/2008, kurioje yra konkrečiai nustatyta po ištuokos esanti šalių turtinė padėtis bei jų turimas turtas (taip pat ginčo žemės sklypas ir gyvenamasis namas, priklausantis palikėjui), t. y. prejudiciniai faktai, kurių šalys nebeturi įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

37. Situacija, kai 1996 m. birželio 28 d. sudaromas dovanojimo sandoris, kuriuo V. K. padovanojo jam priklausiusį butÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), D. K., patvirtina, kad Å¡is butas buvo V. K. įgytas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise, nes D. K., sudarydama šį dovanojimo sandorį, pati pripažino, kad Å¡alys jokio bendro turto nesukÅ«rė ir neįgijo.

38. Taigi, ginčo turtas, įgytas V. K. asmeninėn nuosavybėn kai jo santuoka su D. K. jau buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), pagrįstai pirmosios instancijos teismo nebuvo pripažintas bendrÄ ja jungtine jų nuosavybe, nes buvę sutuoktiniai V. K. ir D. K. nepretendavo pasidalyti ginčo turto, kadangi jų santuoka faktiÅ¡kai jau buvo iÅ¡irusi: po santuokos nutraukimo (duomenys neskelbtini) buvę sutuoktiniai negyveno kartu, nevedė bendro Å«kio, bendrai neįgijo jokio turto, tame tarpe ir ginčo nekilnojamojo turto, kurį įgijo V. K. asmeninėn nuosavybėn.

39. Beje, atsakovė I. K. pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 14 d. UAB „Ekspertika“ raÅ¡ytinį įrodymÄ (DOK-36591 priedas), patvirtinantį faktÄ , kad ginčo gyvenamasis namas faktiÅ¡kai ir realiai yra pastatytas pagal 1994 m. spalio mėn. iÅ¡duoto statybos leidimo patvirtintÄ projektÄ , nukrypimų nuo statybos projekto nėra, statyba Vilniaus miesto valdybos ArchitektÅ«ros skyriuje įregistruota 1994 m. spalio 4 d. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir palikėjo santuokÄ nutraukus (duomenys neskelbtini), santuokos nutraukimÄ Ä¯registravus (duomenys neskelbtini), ginčo turtas objektyviai negali bÅ«ti pripažįstamas ieÅ¡kovės ir palikėjo bendrÄ ja sutuoktinių jungtine nuosavybe.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl ieškovės pateiktų nuotraukų įrodomosios reikšmės vertinimu ir šių argumentų nekartoja. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojų G. U., R. B. parodymai nepaneigia atsakovės I. K. pirmosios instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-36591 priedai) ir Nekilnojamojo turto registre išviešintų duomenų dėl ginčo turto (gyvenamojo namo teisinė registracija atlikta 1998 m., kadastrinė byla suformuota 1995 m. spalio 25 d., statybos leidimas išduotas 1994 m. spalio mėn.), nes jie nėra nuginčyti nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, CPK 197 straipsnio 2 dalis).

40. Taigi, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovės nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieÅ¡kovei D. K. priklauso po ½ aukščiau nurodyto turto; atidalinti žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ , esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, šį turtÄ paliekant atsakovams natÅ«ra, o ieÅ¡kovei priteisiant iÅ¡ atsakovų, kaip palikėjo turto paveldėtojų, 109 000 Eur kompensacijÄ tokiomis dalimis: iÅ¡ M.

K. priteisti 13 625 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ I. K. priteisti 13 625 Eur kompensacijÄ , iÅ¡ I. K. priteisti 81 750 Eur kompensacijÄ . Dėl bylos procesinės baigties 41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieÅ¡kovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, iÅ¡analizavusi faktinius bylos duomenis, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis.

42. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 18390/91;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme 43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

44. Atsakovas M. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 1 400 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K..

45. Atsakovės I. K. ir I. K. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. atsakovių I. K. ir I. K. naudai po 968 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 936 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ apmokėjo I. K.).

46. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės priteisiamos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

47. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å ios nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

48. Atsakovas M. K. už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ apmokėjo 2022 m. liepos 25 d. mokėjimo pavedimu, todėl pagal Rekomendacijų 7 punktÄ taikytinas 2022 m. I ketvirčio 1 729,90 Eur vidutinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ maksimalus priteisiamas užmokestis už advokato teikiamÄ pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ nagrinėjamu atveju sudaro 2 248,87 Eur (1,3 × 1 729,90 Eur). Kadangi praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (1 400 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos Å¡io atsakovo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės.

49. Atsižvelgiant į tai, kad 1 936 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ apmokėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. ir 2022 m. rugsėjo 29 d. atsakovė I. K. ir praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (1 936 Eur) nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos Å¡ias iÅ¡laidas patyrusios atsakovės I. K. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 936 Eur (vienÄ tÅ«kstantį devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 400 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui M.

K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Teisėjos Dalia Kačinskienė Neringa Švedienė Agnė Tikniūtė