Legislator Case Law & Legislation
6bf94c86-957c-4f0d-83dc-7964dfba092e AI generated

6bf94c86-957c-4f0d-83dc-7964dfba092e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 6bf94c86-957c-4f0d-83dc-7964dfba092e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 8 d. pažymÄ â€žDėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 8986; panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 27 d. iÅ¡vadÄ Nr. 41-212-1448 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (pakeista Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4801-(41));

Legislator headnote

AI generated

6bf94c86-957c-4f0d-83dc-7964dfba092e · Lietuvos apeliacinis teismas: sutuoktinė atsakovė R. V.. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡ymÄ Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011 ir panaikino 2007 m. vasario 12 d. teismo sprendimÄ , kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos P. V. valdė 32,60 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi šį Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį taip pat paliko nepakeistÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01160-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 94.2.; 121.21 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-577/2013, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinys atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir R. V. dėl Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus pažymos, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko iÅ¡vados ir sprendimo, dalies paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L.

Å .).Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras (toliau – ir ieÅ¡kovas, prokuroras), gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 8 d. pažymÄ â€žDėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 8986;

2) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 27 d. iÅ¡vadÄ Nr. 41-212-1448 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (pakeista Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4801-(41));

3) panaikinti Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 31 d. sprendimÄ Nr. 2.5-41-28668 (pakeistas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4800-(41));

4) panaikinti 2010 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo, notarinio registro Nr. 1-8923, 1.3 – 1.13 punktus ir 1.15 punktÄ ;

4) taikyti restitucijÄ natÅ«ra ir įpareigoti atsakovę R. V. grÄ Å¾inti valstybei nuosavybės teise valdomus Å¡iuos žemės sklypus: (duomenys neskelbtini).IeÅ¡kovas prašė panaikinti administracinius aktus bei paveldėjimo teisės liudijimÄ teigdamas, kad jie prieÅ¡tarauja imperatyvioms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo normoms, nes įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo panaikintas ankstesnis teismo sprendimas, nustatęs juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. V. buvo žemės savininkas iki nacionalizacijos, neliko pagrindo teigti, jog atsakovės R.

V. vyras A. V. buvo tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 22 d. sprendimu ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai.Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, atnaujinęs procesÄ civilinėje byloje Nr. 2A-493-02/04 dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, 2007 m. vasario 12 d. sprendimu panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. sprendimÄ ir pareiÅ¡kėjo A.

V. pareiÅ¡kimÄ tenkino bei nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad iki nacionalizacijos P. V. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini). 2007 m. kovo 21 d. ir 2007 m. gegužės 3 d. A. V. kreipėsi į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių su praÅ¡ymu vykdyti nurodytÄ teismo sprendimÄ bei pamatuoti žemę. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo pagrindu parengė 2007 m. gegužės 8 d. pažymÄ â€žDėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. 8986, Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. birželio 27 d. priėmė iÅ¡vadÄ Nr. 41-212-1448 „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (pakeista 2009 m. balandžio 7 d.

Vilniaus apskrities virÅ¡ininko įsakymu Nr. 2.3-4801-(41)), ir Vilniaus apskrities virÅ¡ininkas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 2.5-41-28668 (pakeistas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4800-(41)) A. V. atkÅ«rė nuosavybės teises į jam tenkančiÄ dalį – 30,44 ha buvusio savininko P. V. valdytos 32,60 ha žemės (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inant natÅ«ra bendrÄ 29,68 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės. 2010 m. gegužės 3 d. mirus A. V., 2010 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus įgijo A.

V. sutuoktinė atsakovė R. V.. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro praÅ¡ymÄ Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu atnaujino procesÄ civilinėje byloje Nr. A2-372-855/2011 ir panaikino 2007 m. vasario 12 d. teismo sprendimÄ , kuriuo nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos P. V. valdė 32,60 ha žemės (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi šį Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ , o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 16 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį taip pat paliko nepakeistÄ .

Teismas konstatavo, kad nustačius minėtas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog P. V. buvo ginčo žemės savininkas iki nacionalizacijos ir kad Å¡i žemė iÅ¡ jo buvo paimta nacionalizacijos bÅ«du, o pareiÅ¡kėjos R. V. vyras A. V. buvo tinkamas pretendentas atkurti nuosavybės teises į žemę Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2007 m. gegužės 8 d. pažyma Nr. 8986, Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. birželio 27 d. iÅ¡vada Nr. 41-212-1448 (pakeista Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 7 d.

įsakymu Nr. 2.3-4801-(41)) bei Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2008 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. 2.5-41-28668 (pakeistas Vilniaus apskrities virÅ¡ininko 2009 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 2.3-4800-(41)), kurių pagrindu buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus, yra priimti pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus, todėl jie pripažintini negaliojančiais (niekiniais) ir yra naikintini kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnis, 1.80 straipsnio 1 dalis).Taip pat teismas sprendė, kad panaikinus Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos priimtus administracinius aktus turi bÅ«ti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės – iÅ¡ dalies negaliojančiu pripažintinas 2010 m. gruodžio 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kurio pagrindu nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus įgijo atsakovė R.

V. (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikoma restitucija natÅ«ra, įpareigojant atsakovę R. V. grÄ Å¾inti valstybės dispozicijon neteisėtai įgytus ginčo žemės sklypus (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis).              III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė R. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles – bylÄ turėjo nagrinėti administracinis teismas, todėl 2013 m. liepos 22 d. sprendimas turi panaikintas esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui.Pirmaisiais trimis ieÅ¡kinio reikalavimais yra ginčijami administraciniai aktai, kurie yra susiję su nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«romis.

Tokio pobÅ«džio procedÅ«rų vykdymas bei atitinkamų aktų priėmimas yra reglamentuojamas specialiųjų teisės aktų ir laikytinas vieÅ¡ojo administravimo veikla, o atitinkami ieÅ¡kinio reikalavimai laikytini reikalavimais, kylančiais iÅ¡ administracinių teisinių santykių. Kiti du ieÅ¡kinio reikalavimai (ketvirtas ir penktas – dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo bei restitucijos taikymo) yra susiję su civilinės teisės normų taikymu. Nors reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ (jo dalį) ir reikalavimas taikyti restitucijÄ yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, tačiau Å¡ie reikalavimai laikytini iÅ¡vestiniais iÅ¡ pirmųjų trijų ieÅ¡kinio reikalavimų, nes savarankiÅ¡ko ginčo dėl civilinių teisinių pasekmių nekyla.

Paveldėjimo neteisėtumas Å¡ioje byloje yra grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad paveldėjimas atsirado esant neteisėtam pagrindui – įstatymams prieÅ¡taraujančiam administravimo subjekto aktui. Vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini bÅ«tent administraciniai teisiniai santykiai. Ginčijami administraciniai aktai Å¡iuo atveju ir lemia ginčo priskirtinumÄ administraciniam teismui, tad vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažintini bÅ«tent administraciniai teisiniai santykiai, o ta aplinkybė, kad byloje pareikÅ¡ti civilinio pobÅ«džio reikalavimai, nepakeičia administracinio teisinio santykio dominavimo Å¡ioje byloje (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti nutartys: 2013 m. birželio 11 nutartis byloje T-71/2013; 2013 m. balandžio 18 d. nutartis byloje T-59/2013; 2013 m. vasario 21 d. nutartis byloje T-20/2013; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis byloje T-254/2012; 2012 m liepos 31 d. nutartis byloje T-214-2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartis byloje T-142/2012; 2011 m. lapkričio 15 d. nutartis byloje Nr. T-64/2011; 2011 m. spalio 5 d. nutartis byloje Nr T- 42/2011).

IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: Tiek administracinių aktų, tiek paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumas nėra susijęs su vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklos neteisėtumu. Å ioje byloje pagrindas ginčyti administracinius aktus, paveldėjimo teisės liudijimÄ bei taikyti restitucijÄ yra įsiteisėję bendrosios kompetencijos teismų sprendimai, kuriais buvo pripažintas neteisėtu bendrosios kompetencijos teismo sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad P. V. iki nacionalizacijos valdė 32,60 ha žemės (duomenys neskelbtini), Å¡ie sprendimai turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje civilinėje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas).

IeÅ¡kiniu siekiama paneigti atsiradusius nuosavybės santykius ir grÄ Å¾inti neteisėto bendrosios kompetencijos teismo sprendimo pagrindu įgytÄ Å¾emę valstybei. Vien tik administracinių aktų panaikinimas administraciniame teisme jokių realių padarinių nesukeltų ir taptų neiÅ¡vengiamas dar vienas civilinis procesas. Tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentruotumo, operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principams.Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjusiam minėtÄ civilinę bylÄ , nekilo jokių abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.

Be to, ir atsakovė R. V. viso teismo proceso metu nekėlė klausimo dėl bylos nagrinėjimo bendrosios kompetencijos teisme teisėtumo ir nuolat deklaravo norÄ taikiai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ .Atsakovė R. V. apeliaciniame skunde nenurodė jokių kitų argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, iÅ¡ esmės sutikdama su teismo sprendimo motyvais, todėl Å¡is apeliacinis skundas vertintinas tik kaip siekis iÅ¡vengti teismo sprendimo vykdymo. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsakovas atsiliepime nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: Analizuojant nagrinėjamoje byloje vyraujančius ginčo teisinius santykius bÅ«tina įvertinti Å¡ios bylos pagrindÄ , t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu paneigtÄ faktinę aplinkybę, kad buvęs savininkas P. V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 32,60 ha žemės (duomenys neskelbtini). Å i aplinkybė buvo įrodinėjama civilinio proceso nustatyta tvarka ir Å¡ios faktinės aplinkybės nustatytas (patvirtinimas) nebuvo vykdomas administracine tvarka ir nebuvo vieÅ¡ojo administravimo subjekto veikla.

Å ioje byloje reikalavimas panaikinti administracinius aktus grindžiamas ne vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliktais neteisėtais veiksmais ar padarytais procedÅ«riniais pažeidimais, o faktinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nustatinėjamos (ar paneigiamos) civilinio proceso tvarka. Reikalavimas panaikinti administracinius aktus yra pasekmė faktinių aplinkybių, kurios buvo įrodinėtos (paneigtos) civilinio proceso tvarka, kadangi pareigÄ pateikti duomenis, patvirtinančius kad buvęs savininkas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę, turi pretendentas į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , o ne vieÅ¡ojo administravimo subjektas.

Todėl nėra pagrindo teigti, jog Å¡ioje byloje yra vyraujantys administraciniai teisiniai santykiai.Atsakovė R. V. neginčijo bylos rūšinio teismingumo nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl tokio reikalavimo reiÅ¡kimas apeliaciniame skunde gali bÅ«ti laikomas spekuliatyviu ir siekiu vilkinti bylos nagrinėjimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.Å ios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos esminis dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinys, pagrįstumas ir teisėtumas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės R.

V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, atkreipia dėmesį, kad atsakovė savo pozicijÄ grindžia tik tuo, jog pirmosios instancijos teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo pažeisdamas bylų rūšinio teismingumo taisykles, t. y. Å¡iÄ bylÄ turėjo nagrinėti ne bendrosios kompetencijos, o administracinis teismas. Jokiais kitais pagrindais skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė neginčija.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai kilus abejonių dėl Å¡ios bylos rūšinio teismingumo 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo nuspręsta kreiptis į SpecialiÄ jÄ teisėjų kolegijÄ .

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti neskundžiama 2014 m. birželio 2 d. nutartimi nustatė, kad nagrinėjama byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Specialioji kolegija Å¡ioje nutartyje konstatavo, kad pagal Å¡iuo metu įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , bylos rūšinį teismingumÄ bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, pobÅ«dis. Kai teisinis santykis yra miÅ¡rus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis).

Nors byloje yra keliami ir civilinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, tačiau Å¡ioje byloje Specialioji teisėjų kolegija vyraujančiais (dominuojančiais) santykiais pripažino bÅ«tent administracinius teisinius santykius, kurie Å¡iuo atveju lemia ginčo priskirtinumÄ administraciniam teismui (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis; ir kt.). Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad ta aplinkybė, jog administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo neteisėtumas yra grindžiamas ne vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiklos neteisėtumu atliekant nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras, tačiau įsiteisėjusiais bendrosios kompetencijos teismų sprendimais, kuriais buvo pripažintas neteisėtu bendrosios kompetencijos teismo sprendimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad P. V. iki nacionalizacijos valdė 32,60 ha žemės (duomenys neskelbtini), administracinio pobÅ«džio teisinių santykių nekeičia.

Tačiau Specialioji teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad Å¡iuo atveju byla buvo iÅ¡kelta bendrosios kompetencijos teisme ir ilgÄ laikÄ buvo bÅ«tent bendrosios kompetencijos teismų žinioje. Specialioji teisėjų kolegija pažymėjo, kad bylai esant tokioje proceso stadijoje naujo proceso pradėjimas administraciniame teisme bÅ«tų nesuderinamas su proceso operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principais, todėl Å¡i konkreti byla turi bÅ«ti baigta nagrinėti bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 28 d. nutartis Nr. T-38-2014, 2013 m. spalio 24 d. nutartis Nr. T-104-2013) (b. l. 222-225).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui spręsti nutartyje pateiktus išaiškinimus, atmeta atsakovės R. V. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo pažeistų rūšinio teismingumo taisyklių. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš byloje esančių duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27 d. sprendimu po proceso atnaujinimo buvo panaikintas teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad iki nacionalizacijos P. V. valdė 32,60 ha žemės (duomenys neskelbtini).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. sprendime konstatavo, kad byloje esantys duomenys kelia rimtų ir pagrįstų abejonių dėl 1939 m. birželio 15 d. notarinio akto, kuriuo remdamasis Vilniaus rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ apie iki nacionalizacijos P. V. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, tikrumo (bylos nagrinėjimo metu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl A. V. ir P. V. galbÅ«t suklastotų ir teismui pateiktų dokumentų), o kiti bylose esantys įrodymai yra prieÅ¡taringi ir nepakankami juridiniam faktui nustatyti (b. l. 37-44). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog nuosavybės teisės atkuriamos tiems asmenims, kuriems jos buvo pažeistos, t. y. buvusiems savininkams, o jeigu jie mirę – kitiems specialiajame įstatyme nurodytiems asmenims, kurių teisės yra iÅ¡vestinės iÅ¡ buvusio savininko teisių.

Kai nuosavybės teisė atkuriama asmeniui, kuris tos teisės neturėjo, toks nuosavybės teisės atkÅ«rimas yra neteisėtas, nes prieÅ¡tarauja imperatyviosioms specialiojo įstatymo nuostatoms, kad nuosavybės teisės gali bÅ«ti atkurtos tik buvusiam savininkui, taip pat pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2009 ir kt.).

Nuosavybės teisių atkūrimas tiems asmenims, kurie jas turėjo, o ne tiems, kurie tokių teisių turėjimo neįrodė įstatymo nustatyta tvarka, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007).

Laikytina neteisėta, jeigu priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo asmeniui, kuris negali bÅ«ti pretendentas, bet jeigu pažeista sprendimo priėmimo tvarka ar procedÅ«ra, teismas gali svarstyti, ar toks pažeidimas esminis, dėl ko reikėtų panaikinti nuosavybės teisių į turtÄ atkÅ«rimÄ ir turtÄ grÄ Å¾inti valstybei ar grÄ Å¾inti Å¡io turto vertę. TurtÄ ar jo vertę reikėtų grÄ Å¾inti valstybei, jeigu pretendentais laikyti teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ neturintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2008).

Taigi, įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nesant duomenų, jog P. V. buvo ginčo žemės savininkas iki nacionalizacijos ir kad Å¡i žemė iÅ¡ jo buvo paimta nacionalizacijos bÅ«du, nuosavybės teisių į ginčo žemę atkÅ«rimo procesas pareiÅ¡kėjos R. V. vyrui A. V. yra pagrįstai pripažintas neteisėtu, o pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl su Å¡iuo nuosavybės teisių atkÅ«rimu susijusių ginčo administracinių teisės aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo – teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir atsižvelgdama į tai, kad atsakovė R. V. pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ginčija tik dėl pažeistų rūšinio teismingumo taisyklių, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , ieÅ¡kinį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra jokio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai              Rasa GudžiÅ«nienė              Kazys KailiÅ«nas              Dalia ViÅ¡inskienė