6bf8abf0-074c-4873-ac7c-e9a8952d3be0 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-713/2010Procesinio sprendimo kategorija: 110.1 Lietuvos apeliacinis teismas NutartisLietuvos respublikos vardu 2010 m. gegužės 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo D. K. ir E. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2011-560/2010 pagal ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko ieÅ¡kinį atsakovams E. K. ir D.

K. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo BUAB „Ajurvedos centras“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė: IeÅ¡kovas AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismÄ ir ieÅ¡kiniu prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų E. K. ir D. K. ieÅ¡kovo naudai 133 000 Lt skolos ir 15,75 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovų turto atžvilgiu, tai yra areÅ¡tuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį bei kilnojamÄ jį turtÄ ir pinigines lėšas 133 000 Lt sumai.

IeÅ¡kovas praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones motyvavo tuo, kad ieÅ¡kinio suma didelė, o atsakovė yra buvusi trečiojo asmens UAB „Ajurvedos centras“, kuris dabar bankrutuoja, direktorė, todėl kyla grėsmė, jog atsakovai gali bandyti perleisti tretiesiems asmenims savo turtÄ . Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi ieÅ¡kovo DnB NORD banko praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieÅ¡kovo reikalavimo užtikrinimui areÅ¡tavo atsakovams E. K. ir D.

K. priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , uždraudžiant jį perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti turto vertę, už bendrÄ 133 000 Lt sumÄ , o minėto turto nesant ar esant nepakankamai - areÅ¡tuoti atsakovų E. K. ir D. K. pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sÄ skaitose bendrai 133 000 Lt sumai, leidžiant atsakovams iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Teismas konstatavo, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, o duomenų apie atsakovų turimÄ turtÄ ir gaunamas pajamas teismas neturi, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo konkrečiu atveju yra pagrindas preziumuoti, jog 133 000 Lt dydžio ieÅ¡kinio suma atsakovų atžvilgiu pati savaime gali bÅ«ti laikoma realia ir pakankama grėsme bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui.

PraÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręstas nepraneÅ¡us atsakovams, nes teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog didelė ieÅ¡kinio suma bei atsakovų vengimas įvykdyti prievoles suponuoja realiÄ grėsmę, kad toks praneÅ¡imas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymui arba padarys jų taikymÄ nebeįmanomÄ (CPK 148 str. 1 d.).Atskiruoju skundu atsakovai praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti. Nurodo Å¡iuos argumentus:1. Teismas nevertino, kad iÅ¡ 2007 m. gruodžio 5 d. kreditavimo sutarties Nr. K-2411-2007-514 atsiradusių ieÅ¡kovo reikalavimų, pareikÅ¡tų laiduotojams (atsakovams) patenkinimas yra užtikrintas pagrindinio skolininko (trečiojo asmens) turto (inventoriaus), kurio vertė 127 468 Lt, įkeitimu, o Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir pridedamas įkeitimo lakÅ¡tas.

Tokiu būdu nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba, o taip pat tai neatitinka ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.).

2. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju ir tik tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui nepakanka įkeisto turto, nes abiem priemonėmis siekiama tų pačių tikslų įgyvendinimo – kreditoriaus (ieÅ¡kovo) reikalavimų patenkinimo.3. LaikinÄ sias apsaugos priemones teismas galėjo pritaikyti nebent tik tokio dydžio ieÅ¡kovo reikalavimo sumai, kuri nėra padengiama įkeisto turto verte, t. y. 5 532 Lt.Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o E. K. ir D.

K. atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį. Nurodo, kad didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo rizikÄ , o E. K. ir D. K. prievolės ieÅ¡kovui nėra užtikrintos hipoteka ir/ar įkeitimu. Prievolių bankui pagal 2007 m. gruodžio 5 d. kreditavimo sutartį įvykdymas yra papildomai užtikrintas trečiojo asmens (BUAB „Ajuvedos centras“) inventoriaus įkeitimu 127 468 Lt sumai, tačiau turto vertinimas darytas 2007 m. lapkričio 9 d. ir neatspindi dabartinės įkeisto turto vertės. Be to, sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams, teismai netiria aplinkybių, susijusių su trečiųjų asmenų nuosavybės teisėmis valdomo turto įkeitimu, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovams, o kreditorius turi teisę ir teisėtÄ interesÄ atgauti skolÄ kuo greičiau visais jam įstatymo suteikiamais bÅ«dais.

Atitinkamai teismui patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, visas reikalavimas galėtų bÅ«ti patenkintas iÅ¡ laiduotojų turto visa apimtimi, nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ laikinosiomis apsaugos priemonėmis (areÅ¡tu) apsaugotÄ turtÄ . Be to, nagrinėjamu atveju įkeistas yra kilnojamasis turtas, kurio realizavimas bus vykdomas bankroto procedÅ«rų metu, ir tokiais atvejais turtas paprastai yra realizuojamas žymiai mažesne negu reali rinkos vertė, jau nekalbant apie operatyvų skolos atgavimÄ . Atskirasis skundas tenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti bÅ«simo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad, jų nesiėmus, bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik tuo atveju ir tokiu mastu, kiek prievolės įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-1126/2009, Nr. 2-956/2009, Nr. 2-415/2009, Nr. 2-933/2008 ir kt.).

Å i nuostata grindžiama tuo, jog, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl prievolės, kurios įvykdymas yra užtikrintas įkeitimu, tinkamo įvykdymo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, nes, esant tam pačiam pagrindinės prievolės atsiradimo pagrindui, tiek įkeitimu kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone, tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama to paties tikslo įgyvendinimo – užtikrinti ieÅ¡kovo reikalavimų patenkinimÄ .

Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartyje dėl ieÅ¡kovo prievolės įvykdymo užtikrinimo įkeitimu nepasisakė.Atitinkamai, nors konkrečiu atveju ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas ne BUAB „Ajurvedos centras“ (nagrinėjamu atveju – tretysis asmuo), o E. K. ir D. K. kaip už UAB „Ajurvedos centras“ prievolių įvykdymÄ pagal kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-514 laidavusiems asmenims (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str.), tačiau visų aukščiau minėtų asmenų prievolės pagrindas yra tas pats.

Tuo tarpu iÅ¡ atsakovų kartu su atskiruoju skundu pateikto įkeitimo lakÅ¡to (b. l. 15-18) aiÅ¡ku, kad UAB „Ajurvedos centras“ prievolių pagal minėtÄ kreditavimo sutartį įvykdymas užtikrintas įkeitimo lakÅ¡tu (įkeistas UAB „Ajurvedos centras“ inventorius, kurio vertė Å¡alių sutarimu nustatyta 127 468 Lt). Tokiu bÅ«du taikyti laikinųjų apsaugos priemonių visam ieÅ¡kovo reikalavimo (133 000 Lt) įvykdymo užtikrinimui, jeigu teismo sprendimas bÅ«tų palankus ieÅ¡kovui, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo.

Tiesa, ieÅ¡kovas atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ akcentuoja, kad atsakovų E. K. ir D. K. prievolės ieÅ¡kovui nėra užtikrintos įkeitimu, tačiau, kaip jau minėta, tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens Å¡ioje byloje BUAB „Ajurvedos centras“ prievolių faktinis pagrindas iÅ¡ esmės yra tas pats, nors ir kylantis iÅ¡ skirtingų sutarčių (BUAB „Ajurvedos centras“ – pagal 2007 m. gruodžio 5 d. kreditavimo sutartį Nr. K-2411-2007-514, o E. K. ir D. K. – pagal 2007 m. gruodžio 5 d. laidavimo sutartis Nr. 1 ir Nr. 2).

Be to, nors ieškovas nurodo, kad ieškinio patenkinimo atveju, visas reikalavimas būtų patenkintas visa apimtimi iš laiduotojų turto, tačiau iš informacinės sistemos LITEKO duomenų aišku, kad ieškovo (šioje byloje) kreditorinis reikalavimas tai pačiai 133 000 Lt sumai UAB „Ajurvedos centras“ bankroto byloje yra patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi, o minėto reikalavimo BUAB „Ajurvedos centras“ bankroto byloje DnB NORD bankas nėra atsisakęs (LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 str. 2 d.) ir jo kreditorinis reikalavimas įtvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartyje, kuria BUAB „Ajurvedos centras“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo DnB NORD banko, pasirinkusio dvigubo savo teisių gynimo bÅ«dÄ , reikalavimai negali pažeisti ekonomiÅ¡kumo principo (CPK 145 str. 2 d.), pagal kurį laikinosios apsaugos priemonės taikomos tiek, kiek yra bÅ«tina bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui. Atitinkamai, nors ieÅ¡kovas atsiliepime nurodo, kad įkeisto turto vertė, nurodyta įkeitimo lakÅ¡te, neatspinti dabartinės jo vertės, tačiau nepateikia jokių duomenų apie dabartinę minėto turto vertę, todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir ta reikalavimo apimtimi, kurios nepadengia įkeisto turto vertė, užtikrinti.

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų E. K. ir D. K. turtui, naikintina, o ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turtui atmestinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovo AB DnB NORD banko praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėjai                                                                 Alė Bukavinienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                  Audronė Jarackaitė