6bf6d463-e7c4-4c2d-83c6-0c2582dbccfb · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas D. Jocys                                                 Baudžiamoji

byla Nr. 1A-288-361/2011

Teisėjas V. Gedeikis                               Â

                Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1.;

                                                                               Â

1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.2.17.5. Â Â Â Â (S)

                                                                                    Â

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 N U T A R T I S

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2011 m. balandžio 28 d.

    Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,

teisėjų Violetos Miliuvienės ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jolantai Kližentytei,

dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,

gynėjams advokatams Romanui Lupeikai  ir Ričardui Noreikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. K. ir V. R. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 2 d. 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, jÄ sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 201 str. 2 d. 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, jÄ sumokant per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiu, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 2 p., konfiskuotas P. K. vardu registruotas automobilis „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas VSAT prie LR VRM Å iaulių rinktinėje pagal kvitÄ BBB Nr. 011252) – kaip transporto priemonė, panaudota darant nusikalstamÄ veikÄ .

Nuosprendžiu nuteisti ir R.

B. bei V. P., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                                        Â

n u s t a t ė:

P. K. nuteistas už tai, kad 2008 m. liepos 15 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku V. R. sodyboje (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslÄ realizuoti, iÅ¡ V.

R. neteisėtai įsigijo – nusipirko 542,480 dm3 (litrus) naminės degtinės, supilstytos į 33 įvairaus tūrio plastikines talpyklas ir liepė V. P. jo automobiliu „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naminę degtinę nugabenti į jo namus (duomenys neskelbtini), o pats važiavo pirmas kitu automobiliu „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau

tÄ pačiÄ dienÄ , 13 val., automobilis „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 63-iame kilometre buvo sulaikytas valstybės

sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

V. R. nuteista už tai, kad 2008 m. birželio mėnesį ikiteisminio tyrimo metu

nenustatytu tiksliu laiku savo gyvenamojo namo rūsyje (duomenys neskelbtini), padedama ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam

asmeniui, neteisėtai pasigamino aparatÄ naminei degtinei gaminti ir jį ten laikė iki 2008 m. liepos 15 d. 18 val. 15 min., kol aparatÄ surado valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai. Be to, ji tuo pačiu aparatu

naminei degtinei gaminti, turėdama tikslÄ realizuoti naminę degtinę, 2008 m. birželio mėnesio antroje pusėje

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku tame pačiame savo gyvenamojo namo rūsyje (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. neteisėtai pagamino 542,480 dm3

(litrus) naminės degtinės, kurios tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija 46,5-55,3 proc., kuriÄ ji 2008 m. liepos 15 d.,

ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, realizavo – pardavė P. K.. Be to, ji, turėdama tikslÄ pasigaminti ir

realizuoti naminę degtinę, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku tame pačiame savo gyvenamojo namo rÅ«syje (duomenys neskelbtini), kartu su R. B. užraugė 4212,083 dm3 (litrus) raugalo, kurio tÅ«rinė etilo alkoholio koncentracija –  5,2–8,1 proc., jÄ ten laikė iki 2008 m. liepos 15 d. 18 val. 15 min. ir pasikėsino neteisėtai pagaminti 273,539 dm3 (litrus) absoliutaus etilo alkoholio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2008 m. liepos 15 d. 18 val. 15 min. raugalÄ surado valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. K. praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir, pripažinus neįrodytu tikslÄ realizuoti nusipirktÄ naminę degtinę, perkvalifikuoti veikÄ Ä¯ BK 201 str. 3 d., kaltės pripažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, pagalbÄ tyrimui pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei dėl to paskirti Å¡velnesnę nei įstatymo numatyta minimali bausmė, nekeičiant bausmės rÅ«Å¡ies, o sumažinant paskirtos baudos dydį bei panaikinant automobilio „V. T.“ konfiskacijÄ . Nurodo, kad teismo iÅ¡vados yra pagrįstos prielaidomis, o ne įrodymais. Teismas, kvalifikuodamas veikÄ , rėmėsi iÅ¡ esmės

tik sulaikymo metu aptiktos naminės degtinės kiekiu bei jo, P. K., parodymais, jokių kitų subjektyvinę

ir objektyvinę puses apibÅ«dinančių įrodymų byloje nėra. Jis nuo pat sulaikymo, taip pat ir teisme neigė turėjęs tikslÄ perparduoti ar kitaip platinti įgytÄ jÄ naminę degtinę, nes jÄ pirko savo reikmėms, kad panaudotų prie namo statybos pasamdytiems darbininkams. Vien didelis kiekis negali bÅ«ti pakankamas tikslo realizuoti įrodymas, vadinasi, neįrodžius tikslo realizuoti, veiksmai perkvalifikuotini į BK

201 str. 3 d.

Nuteistasis

P. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, jog yra teisiamas už tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , laikomas anksčiau neteistu, kadangi teistumas iÅ¡nykęs (BK 97 str. 6 d.), turi vienÄ galiojančiÄ administracinę nuobaudÄ už Kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , dirba, tačiau teismas taip pat konstatavo, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, t. y. nepripažino jo parodymų ir gailėjimosi dėl nusikaltimo nuoÅ¡irdžiais, nes, teismo nuomone, gailėjimasis yra formalus, juo siekiama Å¡velnesnės bausmės paskyrimo, kadangi iÅ¡ parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad jie nėra nuoseklÅ«s ir nuoÅ¡irdÅ«s, kaltė pripažinta tik iÅ¡ dalies, o parodymai nebuvo esminiai atskleidžiant nusikalstamÄ veikÄ .

Apeliantas pažymi, kad nesutinka su tokiu vertinimu, paskirta neadekvačiai griežta bausmė. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad, vos tik telefonu sužinojęs apie tai, jog pasieniečiai sustabdė nupirktÄ naminę degtinę vežusį jo automobilį, iÅ¡kart atvažiavo į sulaikymo vietÄ ir atvirai prisipažino, kad aptiktoji degtinė priklauso jam, bei nurodė jos įsigijimo vietÄ , pardavusį asmenį, per visas apklausas ikiteisminiame tyrime ir teisme savo kaltę visiÅ¡kai pripažino ir teisingai bei nuosekliai nurodė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įskaitant ir jÄ padariusius asmenis, kurie buvo apkaltinti ir nuteisti byloje.

Vienintelis jo parodymų neatitikimas pareikÅ¡tam įtarimui yra prieÅ¡taravimas, kad inkriminuojami veiksmai atlikti turint tikslÄ degtinę realizuoti, t. y. jÄ perparduoti. Apeliantas teigia, kad naminės degtinės įgijimas siekiant jÄ panaudoti talkininkų maitinimui, t. y. savo reikmėms, nėra ketinimas realizuoti. Teismo iÅ¡vada, kad jis buvo nenuoÅ¡irdus, klaidinga, gal jis, P. K., ir klydo teisiÅ¡kai vertindamas savo tikslus, nežinojo, kad vaiÅ¡inimas laikomas realizavimu, tačiau visÄ bylos nagrinėjimo laikÄ tikrai buvo nuoÅ¡irdus ir nuoseklus duodamas parodymus.

Skirdamas bausmę, teismas ne tik be pagrindo nepripažino prisipažinimo ir gailėjimosi lengvinančia aplinkybe, bet visiÅ¡kai neįvertino svarbių aplinkybių, kad jis, P. K., iÅ¡laiko nedirbančiÄ Å¾monÄ , auginančiÄ du mažamečius vaikus, todėl jo turtinė padėtis yra itin sunki, nepaisant to, paskirta net 13000 Lt bauda ir konfiskuotas apie 10000 Lt rinkos vertės automobilis, be to, neatsižvelgta, kad dėl savo neapgalvoto poelgio jis materialiai nukentėjo, o iÅ¡mokėti priteistas sumas neturi jokių realių galimybių dėl sunkios turtinės padėties.

Todėl paskirta neadekvačiai griežta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tiek jam asmeniškai, kiek jo šeimai, nes netekęs specialiai pritaikyto automobilio, bus atleistas, be to, atsiras išlaidos antstoliui.

Nuteistasis

P. K. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad BK 41 str. numatyti bausmės paskyrimo tikslai, skirdami bausmes, teismai privalo vadovautis BK 54 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, pagal BK 61 str. 2 d. teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat BK 54 str. 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat paskiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Yra pagrindas manyti, jog paskyrus baudÄ , bus pasiekti bausmės tikslai ir įgyvendintas teisingumo principas, o pripažinus atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei įvertinus, kad jis, P. K., iÅ¡laiko Å¡eimÄ , yra sunki turtinė padėtis, atsirastų galimybė paskirti Å¡velnesnę nei numatyta įstatyme bausmę. Be to, BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai Å¡velninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 str. 3 d. taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti Å¡velnesnę bausmę pagal BK 62 str. 1 ar 2 dalį.

Nuteistoji

V. R. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 40 str., jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimÄ , o nenustačius BK 40 str. pagrindų, paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ , bausmės vykdymÄ atidedant. Nurodo, kad  teismas nepagrįstai netaikė BK 40 straipsnyje numatyto atleidimo nuo

baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , bausmė paskirta neatsižvelgiant į prokuroro praÅ¡omÄ skirti bausmę bei į individualias savybes, turtinę padėtį, o tai reiÅ¡kia,

jog įvykdyti bausmę ir sumokėti baudÄ savanoriÅ¡kai nebus jokių galimybių.

Teismas, atsižvelgęs į faktines aplinkybes, turėjo paskirti bausmę, nesusijusiÄ su baudos mokėjimu. Apeliantė pažymi, kad teismo buvo

praÅ¡yta, esant BK 40 str. numatytiems pagrindams, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl to nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193/2010). BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, esant bent vienam iÅ¡ Å¡ių alternatyvių pagrindų: kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi; kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ ; kai kaltininkas prisipažino ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, NuoÅ¡irdus gailėjimasis – tai kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius. Pažymėtina, jog nuoÅ¡irdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus, dėl kaltės pripažinimo, o turi bÅ«ti objektyviai įvertintas pagal bylos aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2008).

Gailėjimasis pasireiÅ¡kia ne vien apgailestavimu, neigiamu padarytos veikos vertinimu, nukentėjusiojo atsipraÅ¡ymu, pastangomis atlyginti žalÄ , bet ir padėjimu teisėsaugos institucijoms aiÅ¡kinantis nusikalstamÄ veikÄ , bendradarbiavimu teismui vykdant teisingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). Vertinant kaltininko parodymus taip pat svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie teisingo sprendimo byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-193/2010).

Taip pat teismų praktikoje laikoma, jog prisipažinimas yra savanoriÅ¡kas, kai kaltininkas pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes savo noru, laisva valia, o ne dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, kiek jie prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91/2009).

Apeliantė pažymi, jog nuo pat įtarimo pareiÅ¡kimo neneigė dalyvavusi nusikalstamoje veikoje, prisipažino dėl esminių bylos aplinkybių, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus ir nuoseklius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, kitas su nusikalstama veika susijusias aplinkybes, duoti parodymai prisidėjo prie nusikalstamos veikos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir teisingo sprendimo byloje priėmimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas objektyvias bylos aplinkybes, netaikė BK 40 str., vadovaudamasis tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu ji savo kaltės iki galo nepripažino, nes neigė pardavusi degtinę P. K., tačiau teismas nepagrįstai nepripažino jos nuoÅ¡irdaus gailėjimosi kaip lengvinančios aplinkybės ir netaikė BK 40 str.  BK 201 str. 1 ir 2 dalyje yra nurodytos dvi alternatyvios veikos, tai yra baudžiamas tas, kas turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai pagamino stiprius alkoholinius gėrimus arba juos realizavo. Pasak pirmosios instancijos teismo, ji ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino realizavusi pagamintus stiprius alkoholinius gėrimus, tačiau teismas neatsižvelgė į jos parodymus, kuriuose ji teigė, jog neteisėtai gaminti stiprius alkoholinius gėrimus pradėjo pablogėjus finansinei situacijai, siekdama užsidirbti pinigų, tai yra turėdama tikslÄ juos realizuoti, tai leidžia nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK

201 str. 1 ir 2 d. Apeliacines instancijos teismas turėtų įvertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu neprisipažinimas realizavus neteisėtai pagamintus stiprius alkoholinius gėrimus yra esminė nusikalstamos veikos aplinkybė, kai prisipažinta, jog neteisėtai stiprÅ«s alkoholiniai gėrimai gaminti turint tikslÄ juos realizuoti. Atkreiptinas dėmesys, jog ikiteisminio tyrimo metu neprisipažinimas realizavus neteisėtai pagamintus stipriuosius alkoholinius gėrimus  neturi esminės reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Nuteistoji

V. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su paskirta bausmės rÅ«Å¡imi. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudÄ , neatsižvelgė į sunkiÄ jos materialinę padėtį, nors buvo pateikti tai pagrindžiantys dokumentai. Å iuo metu ji bedarbė, viena augina tris vaikus, kadangi gyvena kaime, tai pagrindinis pragyvenimo Å¡altinis yra smulki Å«kinė veikla savo poreikiams patenkinti. Sumokėti tokio dydžio baudÄ jai yra faktiÅ¡kai neįmanoma, antstoliui pradėjus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , galbÅ«t praras savo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o taip bus pažeistos ir vaikų teisės į normalias gyvenimo sÄ lygas. Atsižvelgiant į tai, tokia bausmės rÅ«Å¡is jai yra neproporcingai didelė, neatitinka BK 41 str. 2 d. nuostatų. Be to, yra pripažįstama, jog paskirta bausmė negali varžyti daugiau nuteistojo teisių, nei reikalinga bausmės tikslams pasiekti. Turėdama pareigÄ sumokėti tokio dydžio baudÄ , ji gali bÅ«ti priversta parduoti savo vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , nes darbo bei kitų pajamų, taip pat vertingo turto neturi, net dirbdama, iÅ¡ uždirbtų pinigų sumokėti baudos negalės. Be to, ydinga tokia situacija, kai buvo nusikalsta tik iÅ¡ reikalingumo, susiklosčius sunkiai materialinei padėčiai, siekiant gauti lėšų pragyvenimui, o teismas paskiria piniginę bausmę, kurios, atsižvelgiant į finansinę padėtį, sumokėti nėra jokios galimybės. Teismas turi įvertinti, ar piniginės bausmės paskyrimas gali sulaikyti asmenį nuo nusikalstamos veikos darymo, jeigu nusikalstama veika buvo daroma su tikslu gauti lėšų pragyvenimui. Manytina, jog Å¡iuo atveju paskyrus kitÄ asmens teises ribojančiÄ bausmę, bus geriau ir greičiau pasiekti bausmės tikslai. Prokuroras, palaikydamas valstybinį kaltinimÄ , siÅ«lė skirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ ,

bausmės vykdymÄ atidedant. Dėl tokios bausmės rÅ«Å¡ies ji, V. R., neprieÅ¡taravo. Laikytina, jog tokia

bausmė nėra Å¡velnesnė nei paskirta teismo bauda, tačiau tokios bausmės paskyrimas leistų geriau pasiekti bausmės tikslus, sulaikytų nuo kitų nusikalstamų veikų darymo ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus atmesti.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl

P. K. apeliacinio skundo

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu P. K. nuteistas pagal BK

201 str. 2 d.  Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog P.

K. veika atitinka BK 201 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius, todėl apylinkės teismo jis pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia, jog įsigijo naminės degtinės ir prašė jÄ pargabenti į jo namus, tačiau akcentuoja, jog tikslo platinti neturėjo, norėjo degtinę vartoti savo reikmėms, pavaiÅ¡inti prie namo statybos padėjusius darbininkus, todėl jo veika turėtų bÅ«ti perkvalifikuota į BK 201 str. 3 d. Nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant ne tik į asmens pareiÅ¡kimus, bet ir į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetÄ : surasto

skysčio kiekį, vietÄ , ar panaudotos jį gabenti transporto priemonės ir pan. P. K. pripažįsta, kad 33 talpyklos, kuriose bendrai buvo

542,480 dm³ (l) naminės degtinės, rastos sulaikytame automobilyje „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo

jo įsigytos ir jam priklausė. PrieÅ¡ingai nei nuteistasis teigia apeliaciniame skunde, toks didelis, gerokai 50 l virÅ¡ijantis rastos naminės degtinės kiekis rodo, jog tikrai P. K. jÄ Ä¯sigijo ne savo reikmėms, o turėdamas tikslÄ realizuoti, todėl perkvalifikuoti P. K. veikÄ Ä¯ BK 201 str. 3 d. nėra jokio pagrindo.  Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas realizuoti – tai kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus stiprius namų gamybos alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, iÅ¡mainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. P. K. teigia, jog degtine jis norėjo vaiÅ¡inti namo statyboje padėjusius darbininkus, tokia veika taip pat laikoma realizavimu, kadangi degtinę vartotų ne pats kaltininkas, bet Å¡i bÅ«tų duodama kitiems asmenims. Nors apeliantas teigia, kad galėjo klysti teisiÅ¡kai vertindamas savo tikslus, nes nežinojo, jog pasivaiÅ¡inimas su talkininkais laikomas realizavimu, tačiau toks argumentas laikytinas tik bandymu suÅ¡velninti savo atsakomybę, kadangi realizavimo tikslo suvokimas nereikalauja kokių nors specialių žinių ir akivaizdžiai yra susijęs su konkretaus objekto perdavimu trečiajam asmeniui. Be kita ko, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų,

P. K. praeityje yra buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal analogiÅ¡kÄ BK 201 str. 2 d., ir nors duomenų apie priimtÄ procesinį

sprendimÄ byloje nėra (b. l. 85–86, t. 2), tačiau tai, jog praeityje P. K. yra buvęs pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikos, už

kuriÄ jis nuteistas ir skundžiamu nuosprendžiu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog P. K. iÅ¡ asmeninės patirties galėjo suprasti, jog naminės

degtinės gaminimas, laikymas ar gabenimas turint tikslÄ realizuoti naminę degtinę ar jos realizacija yra baudžiamojo įstatymo draudžiama veika, todėl jo pasiteisinimas, jog nežinojo, kad pasivaiÅ¡inimas su darbininkais laikomas realizavimu, atmestinas.

Nuteistasis

P. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o pripažinti prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltininko prisipažinimas yra formalus, siekiama tik Å¡velnesnės bausmės paskyrimo, taigi teismas vertino galimybę pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę. BK 59 str. 1 d. 2 p. nustato, kad kaltininko prisipažinimas ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis nusikaltus yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Norint aplinkybę pripažinti atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«tina nustatyti ir jo nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si dėl padarytos veikos. Apie tai galima spręsti ne tik iÅ¡ bendrų pareiÅ¡kimų dėl kaltės pripažinimo, bet ir objektyviai įvertinus bylos aplinkybių visumÄ . Å ioje byloje nėra pagrindo pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos lengvinančios aplinkybės, nes, prieÅ¡ingai nei apeliantas teigia apeliaciniame skunde, duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime ir teisme, jis nebuvo nuoseklus. 2008-07-15 apklausoje P. K. teigė, jog naminės degtinės įsigyti jam pasiÅ«lė nepažįstamas vyriÅ¡kis, davė telefono numerį, kuriuo paskambinus atsiliepė moteris, su ja sutarė dėl degtinės pirkimo, aptarė susitikimo aplinkybes, daugiau dėl naminės degtinės su ja nebendravo (b. l. 54–55, t. 2), taigi pirmojoje apklausoje P.

K. nesakė, jog naminę degtinę pirko iš V. R., taip faktiškai nutylėdamas naminės degtinės įsigijimo šaltinį ir taip galėjo bandyti suklaidinti pareigūnus. Apklausiamas 2008-10-13 apeliantas pripažino, jog pirmojoje apklausoje melavo, papasakojo netikslias naminės degtinės įsigijimo

aplinkybes, nurodė, kad iki degtinės įsigijimo jau buvo ne kartÄ atvykęs pas V. R.: vežė kažkokį asmenį, buvo nuvykęs ir vienas tartis (b.

l. 56–58, t. 2). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ teigė, jog talpyklas į autobusiukÄ krovė jis ir V. P. (b. l. 64–65, t. 2), tačiau teisme Å¡iÄ aplinkybę paneigė, teigdamas, jog V.

P. krauti degtinės nepadėjo, o padėjo V. R. (b. l. 90, t. 4). Taigi akivaizdu, jog P. K., duodamas parodymus viso proceso metu, dėl svarbių naminės degtinės įsigijimo aplinkybių nebuvo nuoseklus, todėl jo prisipažinimas ir gailėjimasis dėl padarytos veikos nelaikomi nuoširdžiais ir pagrįstai apylinkės teismo nepripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors apeliantas teigia, kad supratęs, jog autobusiukas su namine degtine buvo sulaikytas pareigūnų, pats atvyko ir prisipažino, jog naminė degtinė yra jo, tačiau iš byloje esančio 2008-07-15 tarnybinio pranešimo

dėl automobilio „Audi 100“ sulaikymo (b. l. 80, t. 1) matyti, jog P. K. vairuojamas „Audi 100“ pareigūnų buvo sulaikytas dėl

to, jog įtartinai važiavo jiems iÅ¡ paskos, todėl netoli Å iaulių miesto automobilis buvo patikrintas. Taigi P. K. argumentai apie jo geranoriÅ¡kÄ atvykimÄ pas pareigÅ«nus vertintini tik kaip siekis suÅ¡velninti savo atsakomybę, be to, nepaneigia ir nepateisina jo parodymų nenuoseklumo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. K. nurodo, kad jam skirta bausmė yra aiÅ¡kiai per griežta, kadangi sumokėti paskirtÄ baudÄ jis neturės realių galimybių. BK 201 str. 2 d., pagal kuriÄ Â nuteistas P. K., sankcijoje numatyta, jog gali bÅ«ti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas P. K. skyrė

Å¡velnesniÄ jÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį nustatė artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies

vidurkiui, savo sprendimÄ pakankamai motyvavo, todėl teigti, jog skirta bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta, nėra pagrindo. Nors apeliantas užsimena, kad jo sunki materialinė padėtis, iÅ¡laiko nedirbančiÄ Å¾monÄ ir vaikÄ , tačiau tai nėra pakankamas pagrindas Å¡velninti skirtÄ bausmę. Bylos duomenys vis dėlto leidžia manyti, kad apelianto teiginiai apie sunkiÄ finansinę padėtį yra deklaratyvÅ«s, kadangi akivaizdu, jog jis sugebėjo gauti pinigų, kad neteisėtai įsigytų naminės degtinės, už kuriÄ , kaip nurodė teisiamajame posėdyje, mokėjo 2000 Lt, o, kaip

matyti iš bylos duomenų, kelias savaites iki nusikaltimo padarymo P. K. įsigijo ir transporto priemonę (b. l. 22, t. 1), kuria

ir buvo gabenta neteisėtai įsigyta naminė degtinė. Byloje taip pat yra pateikta

darbo sutarties kopija (b. l. 116–117, t. 2), iš kurios matyti, jog P. K. įsidarbino Klaipėdos rajono paramos šeimai centre,

taigi apeliantas yra dirbantis. Nors P. K. apeliaciniame skunde teigia, jog netekęs specialiai socialiniam darbui pritaikyto automobilio, bus atleistas iš darbo, tačiau tokių argumentų teisingumas kelia pagrįstų abejonių, kadangi darbo sutartis sudaryta 2008-10-31, t. y. jau po to, kai automobilis „V. T.“, kuriuo gabenta naminė degtinė,    2008-08-05 nutarimu perduotas saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM

Šiaulių rinktinei (b. l. 23–24, t. 1) ir ten saugomas iki šiol, taigi P. K. darbo sutartį sudarė faktiškai jau neturėdamas

automobilio „V. T.“, vadinasi, darbdavys manė, jog P. K. atitinka keliamus reikalavimus ir jį, net ir tuo metu

negalėjusį naudotis automobiliu „V. T.“, įdarbino, todėl dabar teigti, jog P. K. bus atleistas vien todėl, kad iš

jo konfiskuojamas automobilis, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, kolegija pripažįsta, kad skirdamas

P. K. bausmę, apylinkės teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, o apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių teismo išvadų dėl bausmės rūšies bei dydžio parinkimo pagrįstumu.

P. K. apeliaciniame skunde užsimena, jog pripažinus jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę įvertinus, kad jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , yra sunki turtinė padėtis, atsirastų galimybė paskirti Å¡velnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmę, nurodo BK 54 str. 3 d. BK 54 str. 1 d. aiÅ¡kiai nustatyta, jog teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ . IÅ¡imtiniais atvejais, skirdamas bausmę, teismas gali iÅ¡eiti už įstatyme numatytos sankcijos ribų. Å ie atvejai įtvirtinti BK 62 str. ir 54 str. 3 dalies nuostatose. Tačiau kolegija nemato jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, jog P. K. bÅ«tų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ar BK 62 str. nuostatas. P.

K. padarė tyčinį, savanaudiÅ¡kÄ , apysunkį nusikaltimÄ , byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl apylinkės teismas nuteistajam pagrįstai skyrė bausmę neperžengdamas straipsnio sankcijos ribų. Å eima, kuriÄ reikia iÅ¡laikyti, sunki turtinė padėtis nėra laikomos tomis iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių kaltininkui bÅ«tų galima skirti Å¡velnesnę bausmę, nei numato baudžiamasis įstatymas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti automobilio konfiskacijÄ . Veikos padarymo metu galiojusi BK 72 str. 2 d. 2 p. redakcija imperatyviai nustatė, jog turi bÅ«ti konfiskuojami darant nusikalstamÄ veikÄ panaudoti pinigai ir kiti materialiÄ vertę turintys daiktai, taigi baudžiamasis įstatymas teismÄ Ä¯pareigoja taikyti konfiskacijÄ . Transporto priemonė „V. T.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria buvo gabenta naminė degtinė, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kadangi visiÅ¡kai aiÅ¡ku, jog be jos tokį didelį kiekį naminės degtinės nebÅ«tų buvę galima pergabenti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo gabenant neteisėtai įgytÄ naminę degtinę panaudotÄ transporto priemonę.

Dėl

V. R. apeliacinio skundo

Nuteistoji

V. R. neginčija teismo išvadų dėl kaltės, veikos kvalifikacijos, tik nesutinka su jai paskirta bausme ir prašo arba taikyti BK

40 str. ir jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ atleisti, arba paskirti terminuotÄ laisvės atėmimÄ bausmės vykdymÄ atidedant.

Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, apylinkės teismas svarstė galimybę, vadovaujantis BK 40 str., atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , tačiau nenustatė visų įstatymo numatytų sÄ lygų taikyti BK 40 str., t. y. nepripažino, jog kaltinamoji

nuoÅ¡irdžiai gailisi, padariusi nusikalstamÄ veikÄ , todėl priėjo prie iÅ¡vados, kad atleisti V. R. nuo

baudžiamosios atsakomybės nėra pagrindo. Toks apylinkės teismo sprendimas pagrįstas. Nuteistoji skunde teisingai nurodo, jog viena iÅ¡ atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygų – atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdaus gailėjimosi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.) – nustatymas. Tačiau Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje nebuvo nustatyta. Nors apeliantė teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus ir nuoseklius parodymus, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tokie teiginiai neteisingi. 2008-07-18 apklausos metu V. R. teigė neketinusi naminės degtinės realizuoti ir planavusi jÄ naudoti savo reikmėms, kai kratos metu buvo rastas įrenginys, ji buvo pagaminusi 20 l degtinės, neigė, jog 2008-07-15 pardavė naminę degtinę P. K. (b. l. 175–179, t. 1). Akistatos su P. K. metu V. R. taip pat neigė jam pardavusi naminę degtinę (b. l. 190–191, t. 1), tačiau teisme

teigė, jog naminę degtinę pardavė tik vienÄ kartÄ ir tas pirkėjas buvo P. K., jam pardavė degtinę, pagamintÄ prieÅ¡ 3 dienas (b. l.

87, t. 4). Taigi akivaizdu, jog V. R., duodama parodymus, nebuvo nuosekli, iÅ¡ pradžių neigė, jog naminę degtinę realizavo, vėliau vis dėlto pripažino, jog pardavė P. K., pirmojoje apklausoje teigė, kad iki kratos buvo pagaminusi apie 20 l degtinės, tačiau byloje nustatyta, kad P. K. įsigijo keliolika kartų didesnį kiekį, Å¡ios aplinkybės yra esminės nusikaltimui, kuriuo V. R. buvo įtariama, kaltinama ir dabar nuteista, todėl jų neigimas, neteisingas nurodymas vertintini kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės arba jÄ suÅ¡velninti ir rodo, jog asmuo savo elgesio kritiÅ¡kai nevertina. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismas V. R. visiÅ¡kai pagrįstai nepripažino BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o jos nesant, pagrįstai nebuvo galima taikyti ir BK 40 str., kuris numato, jog viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ yra visiÅ¡kas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nusikaltus.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka su jai paskirta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda, teigia, kad jos materialinė padėtis sunki, o bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę jos vykdymÄ atidedant, pažymi, kad tokiÄ bausmę

siÅ«lė skirti ir prokuroras. IÅ¡ teismo posėdžio protokolo matyti, jog prokurorė V. R. prašė skirti laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ

atidėti, tačiau toks prokurorės praÅ¡ymas teismui nėra privalomas, kadangi skirdamas bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi BK numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. BK 201 str. 2 d., pagal kuriÄ Â nuteista V. R., sankcijoje numatyta, jog gali bÅ«ti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas V. R. skyrė Å¡velnesniÄ jÄ bausmės rūšį – baudÄ , jos dydį, kaip ir P. K., nustatė artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, savo sprendimÄ pakankamai motyvavo. V. R. praeityje neteista, o pagal BK 55 str. pirmÄ kartÄ teisiamiems asmenims paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, BK 201 str. 2 d. sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rÅ«Å¡ys, todėl Å¡iuo atveju V. R.

skirta švelnesnė su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis. V. R. apeliaciniame skunde faktiškai prašo skirti jai

griežtesnę bausmės rūšį, nei buvo skirta pirmosios instancijos teismo, o tai neabejotinai bÅ«tų jos padėties sunkinimas, net ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . BPK 320 str. 4 d. numatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Å iuo atveju prokuratÅ«ra pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundė, todėl apeliacinės instancijos teismas negali sunkinti nuteistosios teisinės padėties skirdamas griežtesnę bausmės rūšį.

Apeliaciniame skunde V. R. teigia, kad neturi finansinių galimybių sumokėti baudÄ , gali prarasti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , o taip bÅ«tų pažeisti ir nepilnamečių vaikų interesai, tačiau Å¡ios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas mažinti jai paskirtos baudos dydį. Be to, bylos duomenys prieÅ¡tarauja V.

R. teiginiams apie jos nepilnamečius vaikus, priešingai, seniūnijos pateiktoje V. R. charakteristikoje (b. l. 12, 13, t. 2)

nurodyta, kad du jos vaikai jau yra suaugę, o dukra L., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi. Taigi visi V. R. vaikai yra  pilnamečiai asmenys, jau savarankiškai

galintys pasirūpinti savo ateitimi, todėl apeliantės teiginiai apie nepilnamečių vaikų interesų pažeidimus atmestini kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, tenkinti nuteistosios V. R. apeliacinį skundÄ nėra pagrindo.

Kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

nuteistųjų P.

K. ir V. R. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                   Â

Dalius Jocys

Teisėjai                                                                                          Violeta Miliuvienė

                                                   Â

                                                                                                   Â

Linas Pauliukėnas                                               Â

Â