6bf54f79-a79e-4dfd-9544-e3186654f79e · Å iaulių apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-142-300/2022 Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00025-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.11.10 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 22 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundÄ dėl TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2022 m. rugpjūčio 8 d. A. B. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. 13.02 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai bus saugu ir taip sukėlė pavojingÄ situacijÄ , tai yra, privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir greitį bei stabdyti automobilį, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101 punktų reikalavimus. Ä® administracinio nusižengimo protokolÄ buvo įraÅ¡ytas administracinis nurodymas, siÅ«lant A. B. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d.

į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ sumokėti 85 Eur baudÄ .

2. Suėjus administraciniame nurodyme nustatytam baudos sumokėjimo terminui ir nustačius, kad A. B. per nustatytÄ terminÄ administraciniu nurodymu skirtos baudos nesumokėjo, Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-9237-2022 A. B. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. pateikė skundÄ TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mams, tačiau Å¡io teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-9237-2022 paliktas nepakeistas. Konstatuota, kad A. B., persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, elgėsi lengvabÅ«diÅ¡kai ir nerÅ«pestingai, dėl jo veiksmų – staigaus transporto priemonės sustabdymo – kita eismo juosta važiavusios transporto priemonės vairuotojas buvo priverstas taip pat staigiai stabdyti automobilį, todėl nutarimÄ priėmusi institucija padarytÄ nusižengimÄ teisingai kvalifikavo kaip pavojingÄ vairavimÄ , kadangi tokiais nerÅ«pestingais veiksmais A.

B. sudarė situacijÄ , keliančiÄ pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams. Taip pat konstatuota, kad paskirta nuobauda individualizuota tinkamai. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir tenkinti jo skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-9237-2022 panaikinimo bei administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. 4.1.

Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius ANK 563 straipsnio, 566 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio ir 569 straipsnio pažeidimus, netinkamai ir Å¡aliÅ¡kai vertino byloje surinktus įrodymus, iÅ¡kraipė svarbias nurodytas aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė nepagrįstÄ bei nemotyvuotÄ nutartį. 4.2. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuotu nusižengimu ir teigia, kad jo nepadarė, o pirmos instancijos teisme nebuvo įrodyta kitaip. Apeliantas pažymi, kad nei institucijai suraÅ¡ant nutarimÄ , nei bylÄ nagrinėjant teisme nebuvo pateikta visiÅ¡kai jokių svarių eismo įvykio ar pavojingos situacijos buvimo fakto įrodymų.

Teigia, kad byloje vertintas vienintelis pripažintas įrodymas – pareigÅ«no J. A. tarnybinis praneÅ¡imas, tačiau jis negali bÅ«ti įrodymu, nes neatitinka įrodymams keliamų sÄ sajumo, liečiamumo ir leistinumo reikalavimų. Apelianto teigimu, tarnybinis praneÅ¡imas faktiÅ¡kai yra suklastotas, nes jame nurodyti duomenys yra iÅ¡ esmės melagingi – pareigÅ«nas J. A. tyčia įrašė tikrovės neatankančius duomenis, kad pažeidimas yra užfiksuotas vaizdo fiksavimo prietaisu, įrengtu nežymėtame tarnybiniame automobilyje, nors pats teisme pripažino, kad žinojo, jog tokios įrangos automobilyje nebuvo.

Taip pat teigia, kad teismo posėdžio metu pareigÅ«nas neatsakė, kodėl taip pasielgė, nenurodė, kodėl žodžiu melavo sustabdytam A. B., jog tokia filmuota medžiaga yra, tačiau atsisakoma jÄ pateikti susižinojimui. Apelianto teigimu, tokie tyčiniai pareigÅ«no J. A. veiksmai vertintini kaip neleistinas spaudimas asmeniui pripažinti ir prisiimti kaltę už veikÄ , kurios nepadarė. Todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas tiek tarnybinį praneÅ¡imÄ , tiek jį pasiraÅ¡iusio pareigÅ«no liudijimÄ , turėjo vertinti itin kritiÅ¡kai ir atsargiai.

Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, kad Å¡iuo praktiÅ¡kai suklastotu tarnybiniu praneÅ¡imu vadovavosi ir nutarimÄ surašęs tyrėjas, kuris nesiėmė jokių veiksmų Å¡ioms aplinkybėms patikrinti. Be to, Å¡iame tarnybiniame praneÅ¡ime taip pat nurodyta prieÅ¡taringa aplinkybė dėl girtumo nenustatymo, kad asmuo buvo blaivus, tačiau Å¡is (ne)blaivumas (pareigÅ«no liudijimu teisme) nustatomas buvo vizualiai, kas, apelianto manymu, taip pat nelogiÅ¡ka, kadangi pareigÅ«nai privalėjo nustatyti sustabdyto vairuotojo (ne)blaivumÄ techninėmis priemonėmis, kaip tai numatyta pareigÅ«nų veiklos instrukcijose, tačiau to padaryta nebuvo . 4.3.

Nurodo, kad antrasis pareigūnas D. V., kuris turėjo matyti įvykį, pirmosios instancijos teisme nurodė, jog nieko neatsimena, nieko negali nurodyti, šio įvykio ir situacijos nepamena, todėl paliudyti nieko negali. Apeliantas akcentuoja, kad teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. A. nurodė, jog dirba policijos sistemoje tik vienerius metus ir kad įvykį prisimena labai gerai, tačiau tuo pačiu negalėjo prisiminti, kokia buvo kito automobilio, dalyvavusio pavojingoje situacijoje, markė, numeris, spalva.

Taip pat liudytojas negalėjo paaiÅ¡kinti, kas yra įrodymų rinkimas įvykio vietoje, kodėl jis nesiėmė priemonių nustatyti kito vairuotojo asmenybę, nustatyti kitus liudytojus, kurie matė pavojingÄ situacijÄ ir, apelianto teigimu, tai yra klausimai, į kurios pirmosios instancijos teisme atsakyta nebuvo. 4.4. Pasak apelianto, iÅ¡ bylos medžiagos aiÅ¡kiai matyti, kad Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas, priėmęs ginčijamÄ nutarimÄ , nesiėmė jokių veiksmų pažeidimo byloje abejonėms paÅ¡alinti ir įrodymams surinkti.

Teigia, kad nebuvo atlikta (duomenys neskelbtini) esančių vaizdo kamerų įrašų analizė, kur galimai buvo užfiksuotas Å¡is įvykis, ar galimai bÅ«tų nustatytas ir apklaustas kitos transporto priemonės vairuotojas. Nebuvo kreiptasi ir dėl galimų liudytojų atsiliepimo, kurie galimai matė šį įvykį. Pažymi, kad pirmos instancijos teismui Å¡ie prieÅ¡taravimai nesukėlė jokių abejonių ir teismas nusprendė vadovautis vieninteliu įrodymu (tarnybiniu praneÅ¡imu) bei jį suraÅ¡iusio pareigÅ«no liudijimu, kuris negalėjo bÅ«ti vertintas kaip įrodymas, kadangi byloje nebuvo surinkta visiÅ¡kai jokių kitų įrodymų, kurie bent iÅ¡ dalies galėtų patvirtinti nagrinėjamÄ ginčo situacijÄ . 4.5.

Akcentuoja, kad apeliantas byloje ginčijo ne protokolo už menamÄ pažeidimÄ suraÅ¡ymo teisėtumÄ ir su tuo susijusias aplinkybes, o siekė įrodyti paties pažeidimo nebuvimo faktÄ ir pareigÅ«no melagingų aplinkybių nurodymÄ . Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog A. B. pats pripažino pažeidimo faktÄ ir neva tai yra užfiksuota policijos pareigÅ«nų „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡e, nes tokio įraÅ¡o nėra ir tokio pažeidimo pripažinimo A. B. niekada nebuvo pareiÅ¡kęs, atvirkščiai, jis nusižengimo padarymÄ nuo pat pradžių neigė ir su juo nesutiko. 4.6.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, matydamas, jog teisenos nutraukimas suponuos prievolę valstybei atlyginti asmeniui patirtus nuostolius ir žalÄ , Å¡iuo atveju apgynė institucijÄ , suraÅ¡iusiÄ protokolÄ ir nutarimÄ , tam nesant jokio faktinio ir teisinio pagrindo. 4.7. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ANK medžiagoje nebuvo nustatytas kitas vairuotojas, kuriam apelianto veiksmais turėjo bÅ«ti sukelti padariniai ir pasekmės. Apeliantas neigia sukėlęs pavojingÄ situacijÄ ir nurodo, kad nei jis, nei kitas žiedinėje sankryžoje buvęs vairuotojas nekeitė nei važiavimo krypties, nei staigiai stabdė.

Teigia, kad apeliantas vykdė leistinÄ manevrÄ , kuris buvo susijęs su judėjimu žiedo vidinėje pusėje, jo greitis buvo mažas, abu vairuotojai matė vienas kitÄ , pristabdė (kas yra įprasta vairuojant ir persirikiuojant iÅ¡ vienos juostos į kitÄ ), praleido vienas kitÄ nesustodami, nekeisdami krypties, tai yra, buvo standartinė situacija, kuri negali bÅ«ti traktuojama kaip kažkoks įvykis, tuo labiau, kad byloje neįrodoma kitaip. Teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai iÅ¡kraipė nurodytos situacijos aplinkybes.

Apelianto teigimu, jis staigiai nestabdė ir savo veiksmais neprivertė stabdyti ar keisti važiavimo kryptį kito automobilio vairuotojo, eismas žiedinėje sankryžoje vyko natÅ«ralia eiga, kai vienas kelių eismo dalyvis rÅ«pestingai ir atidžiai elgiasi, užleidžia kelia kitam, natÅ«raliai kontroliuodamas savo transporto priemonės greitį. Kitaip tariant, nieko neįvyko, kÄ galima bÅ«tų pavadinti pavojinga ar ekstremalia situacija. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padarė iÅ¡vadas iÅ¡ aplinkybių, kurių medžiagoje nėra nustatyta, todėl Å¡iomis nenustatytomis aplinkybėmis remtis negalėjo, o sprendimas, kuris remiasi menamomis aplinkybėmis, yra neteisėtas.

Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teikė pirmumÄ vieniems įrodymams, nevertinant kitų ar juos atmetant ir toks asmens kaltės padarius ANK pažeidimÄ Ä¯rodinėjimas negali bÅ«ti pripažintas kaip teisingas ir teisėtas. Apibendrintai teigia, kad visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad pažeidimo byloje yra nepaÅ¡alinta daug prieÅ¡taravimų ir iÅ¡ esmės nėra surinkta jokių patikimų ir nenuginčijamų duomenų, patvirtinančių A. B. kaltę. Apelianto teigimu, kadangi policijos pareigÅ«nai, surašę protokolÄ ir institucija, priėmusi nutarimÄ bausti asmenį, jo padaryto pažeidimo neįrodė, o pirmos instancijos teismas pažeidimo fakto nepagrindė byloje surinktais įrodymais, t. y. nenustatyta, kad buvo padaryta veika atitinkanti ANK 420 straipsnio 1 dalies požymius, todėl teisena nutrauktina.

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus virÅ¡ininkas Lorenas Dainauskas praÅ¡o TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti. 5.1. Teigia, kad apeliacinio skundo reikalavimai nėra pagrįsti, o skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų A.

B. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, konstatuoti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį nusižengimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno bÅ«tinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

8. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

9. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai:

a) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus;

b) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti;

c) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse;

d) pavojingÄ situacijÄ sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas;

e) tokiÄ pat pavojingÄ situacijÄ sukėlęs įvažiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inio eismo juostÄ pažeidžiant KET reikalavimus. Komentuojamojo nusižengimo konstatavimui yra bÅ«tina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė KET punktų reikalavimus ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Å iame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius bÅ«tinus Å¡io nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formÄ ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus.

10. Tiek iÅ¡ A. B. suraÅ¡yto administracinio nusižengimo protokolo, tiek iÅ¡ institucijos 2022 m. rugsėjo 6 d. priimto nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, matyti, kad apeliantui buvo inkriminuota Å¡i veika – pavojingÄ situacijÄ sukėlę KET pažeidimai (konkrečiai – KET 9 ir 101 punktų reikalavimų nesilaikymas).

11. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti. KET 101 punktas numato, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, prieÅ¡ persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo iÅ¡vadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Apelianto teigimu, tiek institucijai atliekant administracinių nusižengimų tyrimÄ , tiek nagrinėjant jo skundÄ dėl institucijos priimto nutarimo pirmosios instancijos teisme, surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina, kad jis realizavo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviuosius požymius, t. y., kad jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. 13.02 val., (duomenys neskelbtini) žiedinėje gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę „Toyota Avensis“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingÄ situacijÄ . Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į paminėtas teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, patikrinęs A. B. administracinio nusižengimo bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su apelianto skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto A. B. skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas apelianto kaltės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį klausimÄ , pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumÄ Ä¯vertino netinkamai, dėl to priėmė neteisingÄ procesinį sprendimÄ palikti galioti institucijos nutarimÄ .

13. Susipažinus su administracinio nusižengimo medžiaga nustatyta, kad pareigÅ«nas, ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjęs A. B. administracinio nusižengimo bylÄ ir priėmęs joje 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ , iÅ¡ esmės rėmėsi Å¡iais administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis: TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio J. A. 2022 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniu praneÅ¡imu ir jo suraÅ¡ytu administracinio nusižengimo protokolu, „Body“ kameros vaizdo įraÅ¡u.

Tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.05 val. vyriausiajam patruliui J. A. patruliuojant (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu D. V. su tarnybiniu nežymėtu automobiliu „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinėje sankryžoje, pareigÅ«nai pastebėjo, jog automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir greitį, bei stabdyti.

Susistabdžius „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, paaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo blaivus A. B.. Prie bylos esančiame vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuota, kaip sustabdytame automobilyje „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdi A. B., kuris nurodo, kad kategoriÅ¡kai atsisako pasiraÅ¡yti protokolÄ , kadangi administracinio nusižengimo nepadarė, tuo tarpu vyriausiasis patrulis J. A. jam akcentuoja, jog prieÅ¡ tai Å¡is sutiko su padarytu KET pažeidimu ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi.

Toliau vaizdo įraÅ¡e aiÅ¡kinamasi apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo procesÄ .

14. Pirmosios instancijos teisme, žodinio proceso tvarka nagrinėjant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. skundÄ dėl 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimo, liudytoju buvo apklaustas pareigÅ«nas J. A. nurodė analogiÅ¡kas įvykio aplinkybes, kurias nurodė tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek tarnybiniame praneÅ¡ime – kad A. B., žiedinėje sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį (persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ ) neįsitikino, kad tai bus saugu, tuo sukėlė pavojingÄ situacijÄ , t. y. privertė gretima eismo juosta, ta pačia kryptimi važiavusį kitos transporto priemonės vairuotojÄ keisti važiavimo kryptį ir staigiai stabdyti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. paties važiavimo krypties keitimo fakto – persirikiavimo neneigė, tačiau nurodė visai kitokias Å¡ios situacijos aplinkybes. Tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek savo 2022 m. 20 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime ir skunduose jis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. apie 13.02 val., (duomenys neskelbtini), vairavo lengvÄ jį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Važiuojant žiedu iÅ¡orine deÅ¡ine juosta, persirikiuojant į kairesnę juostÄ , prieÅ¡ atlikdamas manevrÄ pastebėjo Å¡alia važiuojantį kitÄ automobilį, laiku pristabdė (sulėtino greitį) savo automobilį, nes greitis buvo labai mažas ir, saugiai praleidęs jį, nuvažiavo toliau.

Teigė, kad jokios avarinės situacijos vairavimo metu žiedinėje sankryžoje nekilo, nei jis, nei kitas Å¡alia važiavęs gretimoje juostoje automobilis nebuvo priversti keisti važiavimo krypties, staigiai stabdyti ar sustoti, tiek jis, tiek kitas vairuotojas tik saugiai sulėtino greitį, nes kitas vairuotojas matė jo ketinimus dėl manevro, tiek pats spėjo kitÄ vairuotojÄ pastebėti. Liudytoju apklaustas tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas kitas pareigÅ«nas D. V. parodė, kad Å¡io įvykio ir situacijos iÅ¡ viso nepamena, todėl paliudyti nieko negali.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, jog nei liudytojo J. A. parodymai, nei kiti byloje surinkti duomenys, tiek vertinant juos atskirai, tiek sujungus į vienÄ nuosekliÄ grandinę, neleidžia daryti neginčytinos iÅ¡vados dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Remiantis ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto A. B. inkriminuojamo administracinio nusižengimo turiniu, nustatytu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgus į pažeidėjui suformuoto kaltinimo apimtį, analizuojamu atveju institucija, suraÅ¡iusi skundžiamÄ nutarimÄ , privalėjo įrodyti, kad žiedinėje sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , A.

B. akivaizdžiai sukėlė grėsmę eismo saugumui. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nei atliekant administracinio nusižengimo tyrimÄ , nei pažeidėjo skundÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo surinkta pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių tokias aplinkybes. Vertinant liudytoju apklausto pareigÅ«no J. A. ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. paaiÅ¡kinimus tarpusavyje, pasitvirtina aplinkybė, kad dėl A. B. atliekamo persirikiavimo manevro metu kitai transporto priemonei iÅ¡ esmės teko pristabdyti vairuojamÄ automobilį, kas, vertinant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ aplinkybę – pavojingos situacijos sukėlimÄ , yra itin svarbu.

Automobilio pristabdymas dėl kitų eismo dalyvių veiksmų yra dažnas reiškinys ir vien dėl to, kad asmuo pristabdo transporto priemonę, dar nereiškia kad kilo pavojinga situacija pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad tarnybiniame nežymėtame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo registratoriaus nėra, jokių kitų vaizdo įrašų, iš kurių būtų galima spręsti apie įvykyje dalyvavusių automobilių atliktus manevrus, vairuotojų elgesį ir pan., taip patikrinti liudytojo J.

A. ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas automobilis, kuris važiavo gretima eismo juosta ar šio automobilio stabdymo žymės, kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Taip pat matyti, kad dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. vairavimo joks eismo įvykis sukeltas nebuvo, žala nepadaryta, o pareiškimų dėl jo pavojingo vairavimo negauta, kas pagrįstai leidžia abejoti dėl susidariusios situacijos realaus pavojingumo ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kontekste.

Nors byloje yra jau minėtas vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad iškart po įvykio A. B. nurodė, jog jis greta esančio automobilio nepastebėjo ir dėl įvykusios situacijos gailisi, bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas vyriausiasis patrulis J. A. patvirtino šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, tačiau administracinio nusižengimo protokole administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių nėra.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo A. B. neigė bei atsisakė pasiraÅ¡yti administracinio nusižengimo protokolÄ , kuriame buvo nurodyta, jog jis sutinka ir gailisi dėl pažeidimo. Todėl, apygardos teismo vertinimu, vadovautis Å¡iais pareigÅ«no teiginiais ir jais grįsti institucijos nutarime nurodytas nusižengimo padarymo aplinkybes, negalima. SkundÄ nagrinėjančio teismo įsitikinimu, byloje esant vien prieÅ¡taringiems duomenims asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo negali bÅ«ti grindžiama.

Be to, iÅ¡ skundžiamos nutarties motyvų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. B. elgesys pasireiÅ¡kė neatsargia kaltės forma, nors ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas padaromas tik tyčia.

16. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ yra bÅ«tina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančiÄ nekaltumo prezumpcijÄ paneigti turi institucija, suraÅ¡iusi protokolÄ bei inicijavusi bylÄ dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka Å¡iai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007).

17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje neįrodyta, jog A. B., žiedinėje sankryžoje keisdamas važiavimo kryptį (persirikiuodamas į kitÄ eismo juostÄ ) sukėlė pavojingÄ situacijÄ , t. y. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , ir tai sudaro pagrindÄ nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisenÄ pagal minėtÄ straipsnį (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su institucijos nutarimu, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , nepakankamai įsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kiek tai susiję su jo pripažinimu kaltu už pavojingos situacijos sukėlimÄ , pažeidžiant KET reikalavimus. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – institucijos nutarimas, kuriuo A.

B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, naikintina ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutaria: administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundÄ tenkinti. Panaikinti TelÅ¡ių apylinkės teismo Mažeikių rÅ«mų 2022 m. lapkričio 14 d. nutartį ir priimti naujÄ nutartį administracinio nusižengimo byloje: panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimÄ Nr. 40-ANR_N-9237-2022, kuriuo A.

B. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Vidmantas Mylė