2017-11-21 Nr. BB-6928-1-01-1-68405-2015-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-322-511/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-68405-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.3.1.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Aurelijaus Gutausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalies, kuria S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu S. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį dešimčiai metų, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios šio baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš nuteistojo S. Š. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. B. (P. B.) priteista 1108,17 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas E. V. (E. V.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. S. Š. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 13 d., apie 18.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), konflikto su J. Š. (J. Š.) metu jį nužudė:

S. Š. tyčia sudavė rankomis ir kojomis septyniolika smūgių J. Š. į veidą, krūtinę ir rankas; nuo galvos ir krūtinės sumušimo kilo komplikacijos (susikaupė oras kairėje krūtinplėvės ertmėje, kilo abiejų pusių plaučių uždegimas, progresavo kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimas), dėl to jis 2015 m. gruodžio 17 d. ligoninėje mirė.

2. S. Š. išteisintas dėl nedidelės vertės J. Š. turto vagystės, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka arba jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį.

3.1. Kasatorius nurodo, kad BK 129 straipsnyje nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas tik esant tiesioginei tyčiai. Tuo tarpu jo (kasatoriaus) baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina tyčios nebuvimą ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl netiesioginės tyčios buvimo jo veiksmuose. Kasatoriaus teigimu, teismas turėjo būti aktyvus ir, atmetęs prašymą jo veiką kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį, ją kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį. Kasatoriaus nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatribojo jo veiksmų pagal neatsargių ir tyčinių nusikaltimų žmogaus gyvybei kriterijus.

3.2. Anot kasatoriaus, ši baudžiamoji byla buvo tiriama aplaidžiai, liudytojų parodymai nuolat kito. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas pernelyg daug dėmesio skyrė bylos aplinkybių nustatymui, nors tai neturėjo įtakos jo tiesioginės tyčios nustatymui. Be to, kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas beveik netyrė kitų versijų, taip pat nesiaiškino kitų asmenų, dalyvavusių padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kasatorius pažymi, kad, jei jis būtų turėjęs tikslą nužudyti J. Š., nusikaltimo padarymo metu ir po jo jis būtų elgęsis kitaip (sunaikinęs įkalčius, sukūręs sau alibi, slapstęsis nuo teisėsaugos), o ne toliau girtuokliavęs. Kartu kasatorius atkreipia dėmesį į nukentėjusiojo po įvykio duotus parodymus, kuriuose, pasak jo, nukentėjusysis įvardijo tikruosius užpuolikus. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo paviršutiniškai.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras S. Stulginskis atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo S. Š. kasacinį skundą atmesti.

4.1. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo kasacinio skundo argumentais, teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią baudžiamąją bylą, esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Prokuroras, vertindamas skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad dėl J. Š. nužudymo yra kaltas S. Š., jo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį kaip tyčinis nužudymas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad kasatorius teismo nustatytu laiku ir būdu tyčia sužalojo J. Š., suduodamas jam smūgius rankomis, taip pat spardydamas jį, ir dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis mirė. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad kasatorius, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, siekė jo mirties, motyvuotai konstatavo, kad kasatorius veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalis).

5. Nuteistojo S. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo

6. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas nagrinėja bylą teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-128-788/2016). Pagal tai, kasacinio skundo teiginiai, kaip teismas turėjo vertinti liudytojų parodymus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas ir todėl nenagrinėtini.

6.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo S. Š. kaltė nužudžius J. Š. nustatyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiajam J. Š. padaryti sužalojimai ir mirties priežastis; liudytojų J. L. ir I. B. parodymais, kad pas J. L. į namus atvyko ir kelioms dienoms apsistojo S. Š.; jis liudytojams pasisakė, kad sumušė kaimyną ir bijo, kad po sumušimo šis asmuo gali neišgyventi; S. Š. atsinešė iš J. Š. įvykio metu paimtą telefoną; liudytojos A. M. ir E. V., kuris šioje byloje nuteistas už kitą nusikaltimą, parodymais apie tarp S. Š. ir J. Š. kilusį konfliktą, bute tuo metu buvusius asmenis bei kitais pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje aptartais įrodymais; pats S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu sumušė J. Š., po to paėmė jo telefoną ir pasišalino iš buto.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė nuteistojo keltas versijas, kad J. Š. galėjo nužudyti kiti asmenys, ir šias versijas motyvuotai atmetė; tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino nukentėjusiojo J. Š. tuoj po įvykio duotus paaiškinimus apie tai, kas jį sužalojo, gretindami šiuos paaiškinimus su kitais bylos duomenimis; bylos duomenų visumos kontekste teismai padarė išvadą, kad tikrąjį įvykio kaltininką, t. y. J. Š. sumušusį asmenį, nukentėjusysis bijojo nurodyti. Išvadas, kad J. Š. mirtį sukėlusius sužalojimus jam padarė būtent nuteistasis S. Š., pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė įvertinę įrodymų visumą ir įsitikinę, kad dėl to abejonių nekyla. Abejoti šiomis teismų išvadomis pagrindo nenustatyta.

6.3. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą išnagrinėjo laikydamas BPK 320 straipsnio nuostatų, patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje dėl visų esminių apeliacinio skundo argumentų pasisakė motyvuotai ir išsamiai.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

7. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nuteistojo S. Š. veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (kaip nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas) arba BK 132 straipsnį (kaip neatsargus gyvybės atėmimas).

7.1. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, kokių padarinių šia veika siekė ar jų nesiekė. Kaltės forma, rūšis, jos turinys, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į kaltininko elgesį darant nusikalstamą veiką – atliktus veiksmus, šių veiksmų pobūdį, intensyvumą ir kitas aplinkybes.

7.2. Byloje nustatyta, kad J. Š. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė galvos ir krūtinės sumušimu padaryti sužalojimai. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad mirtį sukėlusius J. Š. kūno sužalojimus jam padarė S. Š., rankomis ir kojomis tyčia suduodamas nukentėjusiajam septyniolika smūgių į galvą ir krūtinę. Nuteistojo panaudoto fizinio smurto intensyvumas ir smūgių lokalizacija – daugybė stiprių smūgių, jais padarant galvos ir krūtinės kaulų lūžius, suduota į gyvybiškai svarbias kūno vietas, – rodo, kad nuteistasis suprato, kad šia savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatydamas, kad kitam žmogui ją gali atimti. Byloje nenustatyta, kad S. Š., smurtaudamas prieš nukentėjusįjį J. Š., siekė jo mirties, bet, pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes, nors nuteistasis tokių padarinių ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

7.3. Pagal BK 132 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla už gyvybės atėmimą dėl neatsargumo, esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo nusikalstamų veiksmų pobūdį, intensyvumą, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį ir lokalizaciją, šios aplinkybės aiškiai atskleidžia nuteistojo psichinį santykį su jo padaryta veika, pagal kurias ši kasatoriaus veika negali būti vertinama kaip padaryta neatsargiai, ji aiškiai padaryta tyčia; todėl veiką perkvalifikuoti pagal BK 132 straipsnį nėra teisinio pagrindo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas (BK 129 straipsnio 1 dalis) nuteistajam S. Š. pritaikytas tinkamai.

7.4. BK 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš kasacinio skundo matyti, kad nuteistojo S. Š. reikalavimas jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnį nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo S. Š. kasacinį skundą.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Aurelijus Gutauskas

Eligijus Gladutis