6bf4b751-1dc9-4c07-ae79-85f1968c898e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I-2279-189/2017 Proceso Nr. 3-61-3-00271-2017-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui L. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo L. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir dėl žalos atlyginimo.

Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybę atstovaujančios LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui paaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis patyrė kalint LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m. Nurodė, kad buvo kalinamas karantino patalpose ir rÅ«syje, o kalinimo kameros buvo antisanitarinės bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas teigia, kad kalinimo kamerose buvo didelė drėgmė, prasta oro ventiliacija, grybelis ant sienų, taip pat kamerose buvo graužikų.

PareiÅ¡kėjas pateiktame skunde pažymi, kad kamerų plotas neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl mažo kameros ploto, didelio žmonių kiekio jose ir iÅ¡dėstytų baldų, nebuvo galimybės tinkamai judėti, todėl pareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad buvo jaučiamas diskomfortas. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K medikus dėl fizinių skausmų ir psichologinių sutrikimų ir teigia, kad dėl skunde iÅ¡dėstytų atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė moralinę žalÄ , t. y. psichologinį sukrėtimÄ , nepatogumus, diskomfortÄ , depresijÄ , sutriko socialiniai įgÅ«džiai bei pablogėjo sveikata.

PareiÅ¡kėjas, remdamasis skunde iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybę atstovaujančios LukiÅ¡kių TI-K 25 000 Eur neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K su apreiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir teigia, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., nes pareiÅ¡kėjo skundas buvo gautas 2017 m. sausio 10 d., todėl Å¡io laikotarpio atžvilgiu yra praleistas trejų metų senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Pateiktame atsiliepime atsakovas nurodo, kad suimtieji ir nuteistieji privalo palaikyti kamerose tvarkÄ , todėl patys nuteistieji yra atsakingi už kamerų valymÄ bei tvarkÄ . Tuo pagrindu, kalintiems asmenims yra iÅ¡duodamas inventorius Å¡varai palaikyti. Atsakovė taip pat atsiliepime pažymi, kad kamerose atliekamas remontas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , tačiau patys nuteistieji asmenys dažnai niokoja valstybės turtÄ , todėl po atlikto kamerų remonto vėl tenka atlikti pakartotinį remontÄ . Atsakovas taip pat teigia, kad siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“, kurie atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl graužikų nepagrįsti.

Atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai pasisako dėl oro ventiliacijos ir nurodo, kad pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema ir pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai patalpos vėdinimui yra pritaikyti, todėl kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovas nurodo, kad neturtinė žala yra atlyginama tik kai yra nustatomos bÅ«tinos keturios sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, teisės pažeidėjo kaltė, teisės pažeidimu padaryta žala.

Atsakovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ . Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir nekonkretizuojama kuo bÅ«tent pasireiÅ¡kia, jam padaryta neturtinė žala.

Pateiktu atsiliepimu atsakovas taip pat praÅ¡o iÅ¡ pareiÅ¡kėjo priteisti 3,30 Eur dokumentų parengimo iÅ¡laidų, patirtų su bylos nagrinėjimu. Atsakovas, remdamasis atsiliepime iÅ¡dėstytais argumentais, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų, iÅ¡dėstytų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 79 straipsnyje nenustatyta.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė ginčo laikotarpiu jam kalint LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Atsakovė atsilipime, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėjas, mano, kad nėra teisinio pagrindo skaičiuoti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2013 m. balandžio 30 d., nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalį ir 1.127 straipsnio 1 dalį, reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo, numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kuris prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovės argumentais. PareiÅ¡kėjo skundas į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ buvo iÅ¡siųstas 2017 m. sausio 24 d. (b. l. 8), atsižvelgus į trejų metų senaties terminÄ , neturtinė žala skaičiuotina nuo 2014 m. sausio 24 d., todėl atsakovė atsiliepime pagrįstai pateikia aktualų pareiÅ¡kėjo kalinimo LukiÅ¡kių TI-K kamerose laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis).

Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. Pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes šios žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK 6.250 straipsnis).

Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais. Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Atkreiptina, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina dėl neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, kurie pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas perpildytose kamerose, kameros neatitiko teisės aktais nustatytų higienos reikalavimų, taip pat dėl kitų nepatogumų.

Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso 362 paras buvo laikomas kamerose pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ (3,6 kv. m.) tenkantį vienam asmeniui reikalavimus.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes, atsakovę atstovaujančios institucijos argumentus (atsiliepime nurodytas pareiÅ¡kėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafikas), be kita ko patvirtinančius pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas bÅ«tent perpildytose kamerose, darytina iÅ¡vada, kad LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo administracija pareiÅ¡kėjo kalėjimo laikotarpiu pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, t. y.

Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai vertintini kaip pagrįsti. Nagrinėjamu atveju, taip pat pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog sanitarinis mazgas, stalai, gultai ar kiti baldai turėtų bÅ«ti iÅ¡skaičiuojami iÅ¡ bendro kameros ploto. Dėl Å¡io argumento aktualus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams.

Tačiau Å¡is reikalavimas savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimamas baldų užimamas plotas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013, 2016-06-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Å i pozicija atspindi ir EŽTT praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose (EŽTT 2009-07-30 sprendimas byloje P. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 34393/03), 2010-04-08 sprendimas byloje L. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 18364/06).

Baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Dėl ventiliacijos trÅ«kumo pažymėtina, kad, kaip nustatyta iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010, nustačiusios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ , 24 punkte, gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pažymėtina, kad paminėtos Higienos normos 2 punkte, šios higienos normos taikomos tik projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, tuo tarpu jau veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šių higienos normų reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Neatliekant patalpų rekonstravimo, kapitalinio remonto darbų, patalpų vėdinimas per langus neprieštarauja teisės aktų reikalavimams.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kameros neatitiko ir kitų higienos reikalavimų (kamerose tvyranti drėgmė, grybelis ant sienų, graužikai). Vertinant pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kamerų neatitikimo higienos reikalavimams pažymėtina, kad įrodinėjimo naÅ¡ta pagrįsti savo dėstomus argumentus, pagal bendrÄ jÄ taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal ABTÄ® 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia Å¡alys ir kiti proceso dalyviai. Tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiÅ¡kėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, sprendimas priimamas tos Å¡alies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo naÅ¡ta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-15 nutartis Nr. A-17-301/2007).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio byloje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad atsižvelgus į kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , pareigÄ paneigti skundo teiginius, susijusius su teisės aktų pažeidimu, tenka atsakovei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-02 nutartis Nr. A-492-176/2013). Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d.) 62 punkte buvo nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį.

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Atsakovas su atsiliepimu taip pat papildomai pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktÄ ( b. l. 103–105), tačiau pateiktas aktas yra 2013 metų, t. y. neatitinka aktualaus laikotarpio, kurio metu buvo kalinamas pareiÅ¡kėjas.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nebuvo užtikrintos tam tikros higienos sÄ lygos ir tuo buvo pažeistos jo teisės, iÅ¡ esmės vertintini pareiÅ¡kėjo naudai. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad kamerose buvo graužikų. Atsakovas pateiktame atsiliepime teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“, vis dėlto teismui, minimų paslaugų teikimo sutarčių, įrodančių Å¡iÄ aplinkybę, nepateikė.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ne kartÄ kreipėsi į LukiÅ¡kių TI-K medikus dėl fizinių skausmų ir psichologinių problemų. LukiÅ¡kių TI-K kartu su atsiliepimu taip pat pateikė medicinos iÅ¡raÅ¡us (b. l. 79-102), iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjui buvo atliekami medicininiai tyrimai, tačiau pateiktuose iÅ¡raÅ¡uose nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjo sveikata pablogėjo dėl kalinimo sÄ lygų ar kitų LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl atsakovo LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų ar netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjui pablogėjo sveikata, sutriko socialiniai įgÅ«džiai ar atsirado depresija.

IÅ¡nagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ , susijusiÄ su jo kalinimu LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iÅ¡ dalies yra pagrįstas. PareiÅ¡kėjas nepateikė realių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti fiziniai ir emociniai sveikatos sutrikimai atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ar patirtus sutrikimus sÄ lygojo bÅ«tent kalinimo sÄ lygos, tačiau, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjas dalį laiko kalėjo kamerose, kurios galimai neatitiko ploto vienam asmeniui reikalavimų, taip pat buvo pažeisti kiti higienos normų reikalavimai, kas, be kita ko, galėjo pareiÅ¡kėjui sukelti skunde nurodytus negatyvius jausmus, sudaro pagrindÄ pripažinti, kad pareiÅ¡kėjui buvo padaryta žala, o atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuojamas atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis (atsakovės atstovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė).

PareiÅ¡kėjas skundo argumentais praÅ¡o iÅ¡ atsakovės atstovo priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Pažymėtina, kad teismo sprendimu nustačius, kad aptarti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimai buvo padaryti LukiÅ¡kių TI-K neteisėtais veiksmais (pareiÅ¡kėjas kalintas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis), todėl neturtinės žalos atlyginimas priteistinas iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K. PareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti piniginė kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė, todėl mažintina atsižvelgiant į tai, kad: byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomas sÄ moningai ar tyčia, siekiant pažeminti jo orumÄ , į tai, kad kalinimas, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, padarė negrįžtamÄ poveikį pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatos bÅ«klei ir tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu padarytÄ realiÄ Å¾alÄ sveikatai, o skunde teismui, bÅ«tent Å¡iuo aspektu pagrįsdamas neturtinės žalos atlyginimÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais.

Remiantis Lietuvoje egzistuojančiu ekonominiu darbo užmokesčiu bei pragyvenimo sÄ lygomis ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais praÅ¡oma priteisti suma mažintina ir iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, priteistina 3 500 Eur kompensacija pareiÅ¡kėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. LukiÅ¡kių TI-K taip pat prašė priteisti 3,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes patyrė dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidas. LukiÅ¡kių TI-K teigė, kad turėjo parengti medžiagÄ , vykdydamas teismo nutartį, kuriÄ sudaro viso – 55 A4 formato lapai.

Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas nustatytinas 0,06 Eur. Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 33 x 0,06, t. y. 3,30 Eur.

Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais. PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartį, kaip tai yra numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 67 straipsnio 3 dalyje. Å iuo klausimu taip pat yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (2016-01-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).

Atsižvelgus į tai, LukiÅ¡kių TI-K praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas. Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83-87 str., 88 str. 5 p., 132 str., n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo L. L. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti L. L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo 3 500 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška