6bf2b535-119d-4ee5-8a47-e46e311b16e8 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-81-1123/2021 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. lapkričio 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo V. N., gim. (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Aido Mažeikos skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-174 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo nuteistajam.

Teismas n u s t a t ė : V. N. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir paskirta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat V. N. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 641 straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, V. N. prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridėta dalis šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmę – laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2021 m. sausio 21 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 21 d. 1/3 paskirtos bausmės bus atlikęs 2022 m. vasario 11 d.

Neatliktos bausmės dalis 2021 m. rugsėjo 30 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dienÄ ) – 2 metai 5 mėnesiai 21 diena. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus pataisos namuose (2021 m. rugsėjo 30 d. protokolas Nr. 1-227), metu apsvarsčiusi Komisijai pateiktÄ 2021 m. rugsėjo 6 d. nuteistojo socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ NR. 57-175, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, 2021 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 59-174 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V.

N. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Bausmės atlikimo metu nedirba. Nors nuteistasis 2021 m. liepos 8 d. pateikė pataisos įstaigos administracijai praÅ¡ymÄ dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, tačiau 2021 m. liepos 28 d. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o 2021 m. liepos 8 d. praÅ¡ymo nenagrinėti ir atsakymo raÅ¡tu neteikti. Anot Komisijos, Å¡ios aplinkybės rodo, kad nuteistasis vadovaujasi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis ir subkultÅ«ros apraiÅ¡komis.

Taip pat Nutarime nurodoma, kad nuteistojo elgesys disciplinuotumu nepasižymi, jis yra neskatintas, vienÄ kartÄ baustas. 2021 m. birželio 9 d. atlikto patikslinto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta (iÅ¡liekanti) vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nestebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, sietinas su finansine motyvacija savo ar kitų asmenų naudai, su neteisėtu įmonių, turto, akcijų, dokumentų valdymu. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis nuteistasis turi finansinių prievolių, kurių atsiradimÄ Ä¯takojo nusikalstamų veikų vykdymas, tačiau nėra motyvuotas per kuo trumpesnį laikÄ atlyginti turimus įsiskolinimus ir padarytÄ Å¾alÄ .

Lėšų tvarkymo ir pajamų sritis vertinama kaip vienas iÅ¡ aktualiausių kriminogeninių poreikių, sietinų su nuteistojo nusikalstamumu. Tęstinėse socialinės reabilitacijos priemonėse nuteistasis nedalyvauja, stokoja motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme, nors jis turi daug probleminių sričių, t.y. su nusikalstamumu siejama darbinė veikla, finansiniai įsiskolinimai/teisminiai ieÅ¡kiniai, gyvenimo bÅ«do, ryÅ¡ių palaikymo bei darbinės veiklos sÄ sajos su finansiniais nusikaltimais, objektyvais savivaizdžio stoka, aukÅ¡tas savęs vertinimas, kontroliuojantis elgesys, sunkumai identifikuojant problemines sritis, nepakankami problemų atpažinimo, sprendimo įgÅ«džiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negatyvios nuostatos bendruomenės, visuomenės narių atžvilgiu.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Komisija vienbalsiai nutarė nuteistajam V. N. netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistojo V. N. atstovas advokatas Aidas Mažeika skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ NutarimÄ ir taikyti V. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Skunde nurodė, kad Komisija, atsižvelgdama į tai, kad 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo jo paskelbimo dienos, pasielgė formaliai ir visiÅ¡kai nevertino V. N. pataisos namuose iki tol praleisto beveik vienerių metų laikotarpio, kadangi nuteistasis, vykdant įsiteisėjusį 2017 m. lapkričio 13 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, buvo suimtas 2020 m. vasario 18 d. ir nuo to laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tokiu bÅ«du iÅ¡ Nutarimo susidaro įspÅ«dis, kad jis pataisos namuose iÅ¡buvo tik 8 mėnesius, nors iÅ¡ tikro Å¡is laikotarpis daugiau kaip du kartus ilgesnis. Skunde nurodoma, kad V. N. atvykus į pataisos namus, jo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 78 balais. Dėl naujo apkaltinamojo nuosprendžio jam buvo pridėti dar 5 balai, tačiau per bausmės atlikimo laikÄ ji sumažėjo 2 balais, todėl buvo įvertinta 81 balu.

Å iuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama 76 balais. IÅ¡ to matyti, kad per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 7 balais, tokiu bÅ«du yra apčiuopiama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Dėl V. N. nuobaudos nurodyta, kad jis buvo baustas už tai, kad spintelėje, kuria jis naudojasi, buvo aptikta medicininė adata, tačiau nėra duomenų, jog jis bÅ«tų naudojęsis Å¡ia adata, jis pats kategoriÅ¡kai neigia jÄ ten pasidėjęs ir mano, kad ji galėjo likti nepastebėta iÅ¡ ankstesnių laikų arba jÄ tokiu bÅ«du slėpė kiti nuteistieji.

V. N., tik atvykęs į pataisos namus, pildė anketÄ , kurioje nurodė, kad dirbti sutinka, tačiau darbas jam niekada nebuvo pasiÅ«lytas. PraÅ¡ymo dėl teisės dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų atÅ¡aukimÄ V. N. vertina kaip nesusipratimÄ , nes savo 2021 m. liepos 28 d. praÅ¡ymu norėjo iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ tik toje dalyje, kad jam nereikalingas raÅ¡tinis atsakymas į jo pirminį praÅ¡ymÄ . Be to, jis dirbo neatlygintinai pataisos namų bibliotekoje, tai yra užfiksuota nuteistojo kortelėje.

Jei V. N., kaip nurodyta Nutarime, iÅ¡ tikro vadovautųsi kriminalinį elgesį palaikančiomis nuostatomis ir subkultÅ«ros apraiÅ¡komis, jis tikrai nebÅ«tų rašęs Å¡ių praÅ¡ymų ir dirbęs bibliotekoje. Dėl finansinių prievolių ir vengimo jas vykdyti skunde nurodoma, kad V. N. 2019 m. buvo atliktas (duomenys neskelbtini), taip apribojant jo galimÄ darbinę veiklÄ . Neturėdamas darbo, jis negali visaverčiai atlyginti tretiesiems asmenims padarytos žalos, tačiau jis yra atlikęs 2 pavedimus antstolei iÅ¡ lėšų, kurias sutaupė iÅ¡ artimųjų pervedamų pinigų į pataisos namuose turimÄ sÄ skaitÄ .

Be to, (duomenys neskelbtini) V. N. tapo pensininku, todėl atsirado galimybės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ iÅ¡ gaunamos pensijos. V. N. neturi jokio turto, turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, kas dar labiau riboja jo finansines galimybes, todėl V. N. negali atlyginti turimų įsiskolinimų ne dėl nenoro tai daryti, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių. Skunde pažymima ir tai, kad V. N. padaryti nusikaltimai nėra susiję su smurtu, vagystėmis, disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir pan., t.y. jo padaryti nusikaltimai nebÅ«dingi nusikaltimams, už kuriuos atliekamos bausmės pataisos namuose.

Pataisos namų socialinės reabilitacijos programos pritaikytos daugumai, todėl jos nėra tinkamos V. N.. Jis nuolatos bendrauja su jam priskirtu psichologu ir Å¡is pasiÅ«lė vienintelę jam galimai tinkamÄ elgesio rizikos nustatymo programÄ , kurioje V. N. dalyvavo 2021 m. vasario – gegužės mėnesiais. Duomenys apie tai turi bÅ«ti nuteistojo knygelėje, kaip ir duomenys apie jo dalyvavimÄ â€žProtų mÅ«Å¡io“, stalo teniso, trikovės varžybose. Taip pat jis, nors ir neturi problemos, tačiau siekdamas, kad tokia niekada neatsirastų, dalyvavo 12 žingsnių anoniminių alkoholikų programoje ir turi jos baigimo diplomÄ .

Taip pat, nuteistojo teigimu, jis dalyvavo subkultÅ«ros kvalifikavimo ir saviÅ¡vietos kurse pas bÅ«rio vadÄ . Jokių kitų tęstinių jam, pagal padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, tinkamų socialinės reabilitacijos priemonių nėra, todėl natÅ«ralu, kad jose nuteistasis dalyvauti negali. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , praÅ¡o taikyti nuteistajam V. N. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į skundÄ .

Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį: vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo.

BVK 157 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki Å¡eÅ¡ių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, susipažinęs su nuteistojo V. N. atstovo advokato skundu, įvertinęs skundžiamo Nutarimo turinį ir iÅ¡analizavęs teismui pateiktÄ nuteistojo V. N. asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad V. N. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. N. atitikimÄ BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad V.

N. yra nuteistas subendrinta 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Å¡iÄ bausmę jis atlieka nuo 2021 m. sausio 21 d. ir Å¡iuo metu jis dar nėra atlikęs vieno trečdalio Å¡ios bausmės (1/3 bausmės bus atlikęs 2022 m. vasario 11 d.), tačiau jo praÅ¡ymas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos yra paduotas sutinkant su intensyvios priežiÅ«ros taikymu, tokiu bÅ«du nuteistojo V. N. praÅ¡ymas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje numatytų terminų.

Atkreiptinas dėmesys, kad skunde yra teigiama, jog Komisija, skaičiuodama V. N. bausmės laikÄ , jį skaičiavo nuo 2021 m. sausio 21 d., tačiau neatsižvelgė į tai, kad vykdant įsiteisėjusį 2017 m. lapkričio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį, nuteistasis buvo suimtas 2020 m. vasario 18 d. ir nuo to laiko atlieka laisvės atėmimo bausmę, tokiu bÅ«du iÅ¡ tikro jo pataisos namuose iÅ¡bÅ«tas laikotarpis yra daugiau kaip du kartus ilgesnis, nei matosi iÅ¡ Nutarimo. Tačiau teismas su Å¡iuo skundo argumentu nesutinka.

Å ioje dalyje teismas pažymi, kad V. N. Å¡iuo metu atlieka bausmę pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendį, kuriuo paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant dalį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir paskiriant galutinę subendrintÄ (Å¡iuo metu atliekamÄ ) laisvės atėmimo bausmę 3 metams 2 mėnesiams.

Nuosprendyje nurodyta bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos. Pažymėtina, kad toks metodas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikÄ , kurioje yra iÅ¡aiÅ¡kinta jog tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (LAT 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263-689/2018).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas konstatuoja, kad Komisija Nutarime pagrįstai ir teisingai skaičiavo nuteistojo Å¡iuo metu atliekamos laisvės atėmimo bausmės laikÄ nuo 2021 m. sausio 21 d., o ne nuo skunde nurodytos datos, nuo kurios nuteistasis atlikinėjo kitu teismo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sÄ lyga, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema, arba jis turi bÅ«ti padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-175 (toliau – socialinio tyrimo iÅ¡vada) 7.1 punkte nurodyta, kad V. N. 2020 m. spalio 7 d., jo pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. birželio 9 d. buvo pradėta nuteistojo V. N. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiÅ«ros procedÅ«ra. IÅ¡analizavus laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formuotÄ dokumentacijÄ bei V.

N. asmens byloje esančiÄ informacijÄ , nustatyta, jog V. N. atžvilgiu yra vykdomas naujas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, vertinimo metu nustatyti „informacijos apie teisės pažeidimus“ srities taÅ¡kų pokyčiai. Taip pat, atsižvelgiant į nuteistojo pateiktÄ Ä¯monės (duomenys neskelbtini) direktorės G. N. „PažymÄ dėl įdarbinimo“, fiksuoti pokyčiai „iÅ¡silavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“ srityje, atsižvelgiant į įdarbinimÄ patvirtinantį dokumentÄ .

PeržiÅ«ros metu atsižvelgta ir į kitus svarbius nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos valdymo duomenis – dalyvavimÄ intervencinėse, į jo kriminogeninių rizikos poreikių valdymÄ orientuotose, priemonėse. 2021 m. birželio 9 d. atlikto patikslinto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta iÅ¡liekanti vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. rugsėjo 3 d., atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo peržiÅ«rÄ , atsižvelgta į tai, kad Lietuvos probacijos Klaipėdos regiono skyriaus raÅ¡tu patvirtintos intensyvios priežiÅ«ros taikymo galimybės paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju nuteistojo nurodytu adresu.

Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė. Taigi, V. N. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, o vidutinė, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nustačius, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, kad jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Taigi, bÅ«tina nustatyti akivaizdžius nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius pataisos namuose, kurie turi bÅ«ti įtikinantys, kad bausmės tikslai Å¡iuo metu jau iÅ¡ esmės yra pasiekti ir bÅ«damas nestruktÅ«rizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å i iÅ¡vada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytus rizikos vertinimo balus, bet ir visapusiÅ¡kai įvertinus nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtakÄ jo kriminogeniniams veiksniams.

Nagrinėjamu atveju teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Socialinio tyrimo iÅ¡vados 5.1 punkte nurodyta, kad nuteistasis, be kita ko, dalyvavo Å¡iose elgesio pataisos programose: nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. gegužės 29 d. dalyvavo „Naujai į įstaigÄ atvykusių nuteistųjų adaptacijos programa“, adaptacija pataisos įstaigoje vertintina kaip sėkminga; nuosekliai dalyvauja individualiose, tiksliniuose pokalbiuose su RS specialistais; iÅ¡klausė „12 žingsnių programÄ â€œ, skirtÄ informuoti apie psichoaktyvių medžiagų vartojimo rizikÄ bei žalÄ ; 2021 m. balandžio 20 d. duomenimis baigė individualiÄ â€žProblemų identifikavimas, sprendimas ir nusikalstamumo rizikos analizė“ psichologinę intervencinę programÄ , kurios metu buvo skatinamas analizuoti savo nusikalstamÄ elgesį, jo dalyvavimas įvertintas teigiamai, nuteistasis iÅ¡laikė aukÅ¡tÄ motyvacijos lygį, iÅ¡samiai atliko užduotis; 2021 m. gegužės 4 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėje „Protų mÅ«Å¡is“; 2021 m. gegužės 17 d.

įstaigos bibliotekoje atliko neatlygintinus darbus; 2021 m. liepos 23 d. dalyvavo paskaitoje/užsiėmime „Apie dėkingumÄ â€œ; nuo 2017 m. liepos 26 d. iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. dalyvavo individualiai vykdomoje „Kriminalinės subkultÅ«ros apraiÅ¡kų laisvės atėmimo vietose prevencijos programoje“. Apibendrinant socialinio tyrimo iÅ¡vadoje teigiama, jog nuteistasis individualiame plane numatytas priemones vykdo, jo motyvacija bei pastangos įsitraukti į resocializacijos procesÄ bei vykdyti jam rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones, yra pakankama.

Nors atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte taip pat nurodyta, kad paskutiniais duomenimis (2021 m. rugsėjo 3 d.) nuteistasis tęstinėse intervencinėse priemonėse nedalyvauja. Visgi, įvertinus šiuos duomenis, teismui akivaizdu, kad nuteistasis deda pastangas dalyvauti elgesio pataisos programose, todėl tokia iniciatyva vertintina teigiamai. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš skundo argumentų yra tai, kad pataisos namų socialinės reabilitacijos programos nėra tinkamos V.

N., tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktų duomenų akivaizdu, kad nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, gali dalyvauti ir dalyvauja jam tinkamose programose, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su skundo argumentu, jog jokių kitų nuteistajam tinkamų socialinės reabilitacijos priemonių nėra ir jis negali jose dalyvauti – tai pagrindžiančių duomenų teismui nėra pateikta. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, Å¡iuo metu vis dar nėra pakankama V.

N. lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Kita vertus, akcentuotina, kad tinkamai atlikti bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi Å¡iuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar bÅ«damas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų, toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali bÅ«ti padaromos jokiu kitu bÅ«du, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibÅ«dinančias aplinkybes.

Šiuo atveju iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad V. N. praeityje, iki pastarosios laisvės atėmimo bausmės paskyrimo, buvo teistas 9 kartus, tame tarpe dėl dokumentų klastojimo, papirkimo, aplaidaus apskaitos tvarkymo, mokesčių nesumokėjimo, turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų realizavimo, sukčiavimo. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad susipažinus su V. N. praeities nusikalstamu patyrimu, nustatytas nusikalstamo elgesio modelis, sietinas su finansine motyvacija savo ar kitų asmenų naudai, su neteisėtu įmonių, turto, akcijų, dokumentų ir kt. valdymu.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistojo teistumai yra iÅ¡sidėstę gana ilgame laikotarpyje (pirmasis teistumas 1987 m. spalio 23 d.), tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad nusikalstamų veikų darymas buvo ne atsitiktinis, o prieÅ¡ingai, buvo sÄ lygotas V. N. susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir tapęs dalimi V. N. gyvenimo bÅ«do – nuteistasis buvo linkęs finansiÅ¡kai pelnytis neteisėtais bÅ«dais. Pažymėtina ir tai, kad nepaisant nuteistojo gana didelio teistumų skaičiaus, didžiÄ jÄ dalį atvejų jam buvo taikomos lengvesnės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – baudos, taip pat vienÄ kartÄ , vadovaujantis LTSR baudžiamojo kodekso 25 straipsniu, jis buvo lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės priverstinai įdarbinant.

Taigi praeityje nuteistajam buvo taikomos tiek lengvesnio pobūdžio bausmės, tiek pasitikėjimu grįstos poveikio priemonės, suteikiant nuteistajam galimybę keisti savo elgesį teigiama linkme, tačiau V. N. akivaizdžiai nepateisino šių lūkesčių ir toliau darė nusikaltimus, ir tik realia laisvės atėmimo bausme pavyko pasiekti, kad nuteistasis nedarytų nusikalstamų veikų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad skunde akcentuojama, jog V. N. padaryti nusikaltimai nėra susiję su smurtu, vagystėmis, disponavimu narkotinėmis medžiagomis ir pan., t.y. jo padaryti nusikaltimai nebūdingi nusikaltimams, už kuriuos atliekamos bausmės pataisos namuose, tačiau teismas su šiuo skundo argumentu nesutinka.

Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, atitinkamų BK straipsnių, pagal kuriuos V. N. yra nuteistas, sankcijose įtvirtindamas laisvės atėmimo bausmes, šias nusikalstamas veikas laikė pakankamai pavojingomis, kad už jas galėtų būti taikoma reali laisvės atėmimo bausmė. Nors sutiktina, kad laisvės atėmimo bausmė turi būti ultima ratio, taikoma tik tuo atveju, kai lengvesnėmis priemonėmis nebegali būti užtikrinti bausmės tikslai, teismo vertinimu, anksčiau aptartos su nuteistojo nusikalstama praeitimi susijusios aplinkybės šiuo atveju suponuoja būtent tokį atvejį.

Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad V. N. Å¡iuo metu nepagrįstai atlieka realiÄ laisvės atėmimo bausmę. Nors Lietuvos teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis negali bÅ«ti veiksniais, lemiančiais lygtinio paleidimo taikymÄ , tačiau pažymėtina, kad į Å¡ias aplinkybes turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek, kiek tai leidžia charakterizuoti nuteistÄ jį, o kartu ir prognozuoti jo elgesį taikius jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju yra ypač aktualus nuteistojo požiÅ«ris į jo padarytas nusikalstamas veikas. Teismas atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ne kartÄ akcentuojamas nuteistojo nepakankamai kritiÅ¡kas požiÅ«ris Å¡iuo klausimu. IÅ¡vados 4.1 punkte nurodyta, kad nors 2021 m. sausio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiÅ¡kai ir dėl savo elgesio gailėjosi, tačiau interviu metu nuteistasis savo nusikalstamumÄ linkęs racionalizuoti, minimizuoja savo elgesio indėlį nusikalstamumui.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados 4.6 punkte nurodyta, kad interviu metu nuteistasis vis dar nelinkęs gilintis į savo nusikalstamÄ elgesį, vengia analizuoti savo nusikalstamumo veiksnius, jų iÅ¡takas ar savo elgesio ar sprendimų indėlį, minimizuoja savo rolę bei racionalizuoja nusikalstamų veikų susiklostymo aplinkybes. Pasisakymų metu minimizuoja savo nusikalstamas veikas, lygindamas savo patyrimÄ su kitokio pobÅ«džio (pvz. smurtinėmis) kitų asmenų vykdomomis veiklomis. 4.8 punkte taip pat nurodoma, kad nuteistajam bÅ«dinga kritinio mÄ stymo savo nusikalstamumo vertinimui stoka.

Aptariant nuteistojo baigtÄ individualiÄ psichologinę intervencinę priemonę „Problemų identifikavimas, sprendimas ir nusikalstamo elgesio rizikos analizė“, nurodyta, kad psichologo įžvalgos leidžia teigti, jog V. N. geba identifikuoti dalį savo problemų bei neigiamų savybių, visgi pastebima tendencija jas formuluoti ir pateikti dviprasmiÅ¡kai, tokiu bÅ«du siekiant jas pateikti vienpusiÅ¡kai ir siekiant pateisinti savo savybių paveiktus sprendimus. 4.10 punkte nurodoma, kad V. N. nusikalstamo elgesio bei patyrimo analizė leidžia teigti, jog asmens pasaulėžiÅ«rai gali bÅ«ti bÅ«dingos nusikalstamumÄ palaikančios nuostatos.

Nusikalstamo elgesio pakartotinumas, atlikti nusikalstami veiksmai, iliustruoja tam tikrų nusikalstamÄ elgesį palaikančių nuostatų sklaidÄ . Nors interviu metu asmuo ir nedeklaruoja aktyvaus pritarimo tam tikroms nusikalstamumo formoms, tačiau yra linkęs racionalizuoti ar minimizuoti savo paties indėlį nusikaltimų įgyvendinimo procesuose. Å ios aptartos aplinkybės teismui kelia pagrįstÄ abejonę lygtinio paleidimo instituto efektyvumu V. N. atžvilgiu, kadangi praeityje nuteistajam taikytos Å¡velnesnės priemonės teigiamų rezultatų nedavė, nesulaikė jo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo, o socialinio tyrimo iÅ¡vadoje ne kartÄ akcentuojama nuteistojo problemų atpažinimo bei savo nusikalstamo elgesio kritikos stoka Å¡iuo metu neleidžia teismui daryti iÅ¡vados, kad nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai jau yra pakankami ir kad bÅ«damas laisvėje jis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Nors, kaip jau minėta, nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo stebimos tam tikros nuteistojo pastangos dalyvauti elgesio pataisos programose, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks nuteistojo teigiamas elgesys yra fiksuojamas pakankamai trumpÄ laiko tarpÄ , todėl dar negalima daryti iÅ¡vados, kad minėti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai yra stabilÅ«s. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesÄ , jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo turi bÅ«ti nubaustas ir atlikti tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. N. Å¡iuo metu yra atlikęs santykinai nedidelę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – mažiau nei trečdalį. Lygtinio paleidimo institutas yra iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad bÅ«tent tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus.

Todėl lygtinis paleidimas turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas. Taigi, anksčiau aptartos bei teismo įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad V.

N. atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį ir mÄ stymÄ , kad išėjęs į laisvę laikytųsi įstatymų ir pakartotinai nenusikalstų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo V. N. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra galimas, net ir su intensyvia priežiÅ«ra. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-174 ir taikyti V.

N. lygtinį paleidimÄ , todėl nuteistojo V. N. atstovo advokato Aido Mažeikos skundas atmestinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. N. atstovo advokato Aido Mažeikos skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2021 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. 59-174 atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Ragelienė