2021-04-21 Nr. AB-8509-3-61-3-00495-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-233-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00495-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2022 m. kovo 1 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos R. M. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies ir 8 dalies nuostatomis, konstatavo, kad prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, nes pareiškėjos teisė kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino yra realizuota Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjai terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti buvo pratęstas iki 2020 m. kovo 1 d. Pareiškėjai pakartotinai pateikus prašymą, teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu šis terminas dar kartą pratęstas iki 2021 m. kovo 1 d., tačiau per tokį ilgą laiką pareiškėja savavališkos statybos padarinių nepašalino.

Teismas nustatė, kad prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

III. Pareiškėja R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėja nurodo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos R. M. 2018 m. birželio 4 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA1-100-180604-00070 ir 2018 m. birželio 6 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-180606-00071, pašalinti savavališkos statybos padarinius, pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatytą pagrindą.

Per Inspekcijos nurodytą terminą nepašalinusi savavališkos statybos padarinių, pareiškėja 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Inspekciją dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo. Inspekcija 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SDPN-100-181217-00060, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 punkto bei STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 143 punkto nuostatomis, pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą iki 2019 m. kovo 4 d.

Pareiškėja ne dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių per Inspekcijos pratęstą laikotarpį nepašalino savavališkos statybos padarinių, todėl kreipėsi į teismą dėl termino pratęsimo, ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. ir 2020 m. gegužės 14 d. sprendimais R. M. du kartus buvo pratęsęs privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą. Pareiškėja pažymi, kad tokiu būdu Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino, kad prašymai dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėja nurodo, kad statybų patikrinimas atliekamas pagal Priežiūros įstatymą ir kitus poįstatyminius teisės aktus, o nustačius pažeidimus yra nurodoma juos pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. Inspekcijos pareigūnai nustato privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies pagrindu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratesimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Pareiškėja akcentuoja, kad Inspekcijos surašyto privalomojo nurodymo ne dėl savavališkų statybos padarinių šalinimo, o dėl kitų teisės aktų pažeidimų ar statinio projekto sprendimų pažeidimo įvykdymo terminas (Priežiūros įstatymo 11 str. 6 d.) gali būti pratęsiamas tik Inspekcijos ir ne daugiau kaip du kartus. Tuo tarpu privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo įvykdymo terminas (Priežiūros įstatymo 14 str. 4 d.), gali būti pratęsiamas teismo.

Pažymi, kad teisės aktuose nenustatyta, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo ir kokiam terminui teismas gali jį pratęsti, tačiau tam, kad būtų pratęstas šis terminas, turi būti nustatytos įstatyme apibrėžtos svarbios priežastys, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti teismui šias priežastis patvirtinančius dokumentus.

Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. eAS-482-602/2020 ir Nr. eAS-789-556/2020, kadangi jose aptariamais atvejais pareiškėjui buvo surašytas privalomasis nurodymas ne dėl savavališkos statybos, o dėl kitų pažeidimų, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018 Inspekcijos surašytas privalomasis nurodymas, kad ir įvardijantis savavališką statybą, bet surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. skundžiamoje teismo nutartyje įvardintose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose faktinės aplinkybės buvo ne tos pačios, o privalomieji nurodymai buvo surašyti ne dėl savavališkos statybos, o kitų pažeidimų.

Pareiškėja nurodo, kad per pastarąjį teismo pratęstą laikotarpį privalomajam nurodymui įvykdyti, savavališkos statybos padariniai nebuvo pašalinti ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių, o dėl valstybės ir savivaldybės institucijose neleistinai ilgai užsitęsusių žemės sklypo formavimo projekto, kadastrinių matavimų ir žemės sklypo privatizavimo dokumentų rengimo procedūrų, kurioms įtaką neabejotinai darė ir dėl Covid-19 pandemijos 2020 metų pavasarį ir 2020 metų rudenį įvestas karantinas (dėl Covid-19 pandemijos žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo sustabdyti). Nurodo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius, tenkindamas jos 2020 m. spalio 5 d. prašymą parduoti žemės sklypo dalį, dėl individualaus sklypo vertinimo ir kitų susijusių procedūrų tik 2021 m. vasario 3 d. pateikė mokėjimo pranešimus. Taigi, vien žemės sklypo dalies pirkimo procedūra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriuje truko 4 mėnesius.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad pareiškėjos 2021 m. vasario 19 d. prašymas nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai, teigė, kad pareiškėja yra realizavusi savo teisę Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Nurodo, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos R. M. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, todėl atsisakė priimti pareiškėjos R. M. skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos trūkumus terminas gali būti pratęsiamas teismo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymą terminui pratęsti.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka yra įtvirtinta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-459 redakcija) 14 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (žr., pvz., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1315-662/2021).

Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl termino įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškėjai R. M. 2018 m. birželio 4 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA1-100-180604-00070 bei 2018 m. birželio 6 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Per Inspekcijos nurodytą terminą nepašalinusi savavališkos statybos padarinių, terminas jiems pašalinti buvo pratęstas Inspekcijos 2018 m. gruodžio 7 d. sprendimu Nr. SDPN-100-181217-00060. Pareiškėjai per Inspekcijos pratęstą laikotarpį nepašalinus savavališkos statybos padarinių ir kreipusis į teismą dėl termino pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2641-809/2019 ir 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2602-1066/2020 R. M. du kartus pratęsė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai konstatavo, kad privalomasis nurodymas pareiškėjai dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo buvo priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, o jos teisė kreiptis dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino yra realizuota Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo tais atvejais, kai nustatyti pažeidimai nesusiję su savavališka statyba, bei vadovavosi neaktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašymo dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, vadovavosi ginčo santykių neatitinkančia teismų praktika, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą (prašymą). Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjos R. M. skundo priėmimo klausimas turi būti grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti, ir pareiškėjos R. M. skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė Virginija Volskienė