6bf183cc-1d6f-47a8-9654-8a2286aeae09 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-197-196/2017 (S)Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00744-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 3.4.4.9; 3.5.19 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Martinavičienės ir Antano Rudzinsko, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-863-513/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Altarnaja“ ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už rangos darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Altarnaja“ (buvusi UAB „Klaipėdos keliai“), atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo administravimo kompanija“, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. vasario 26 d. atsakovės vienaÅ¡aliu praneÅ¡imu atliktÄ Ä¯skaitymÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 94 130,46 Eur skolÄ ; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 14 636,00 Eur kompensuojamas palÅ«kanas; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 8,05 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė jai yra skolinga 94 130,46 Eur už darbus pagal rangos sutartį;

Å¡iÄ sumÄ 2014 m. vasario 26 d. praneÅ¡imu neteisėtai įskaitė vienaÅ¡aliÅ¡kai deklaruojamiems nuostoliams padengti. Ä®skaitymas yra niekinis, nes buvo atliktas, kai ieÅ¡kovė vykdė teismo patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ , kai galiojo teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir draudimai, be to, įskaitymÄ atlikti nebuvo įstatymo nustatytų pagrindų. Teigė, kad darbų trÅ«kumai neįrodyti, atsakovė nesikreipė su atitinkamu reikalavimu į teismÄ ir neteikė ieÅ¡kovei praÅ¡ymo patvirtinti finansinį reikalavimÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 2–9, 166–168).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; pripažino atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2014 m. vasario 26 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (6.59)2-945 atsakovei BUAB „Altarnaja“ pagal 2011 m. kovo 24 d. rangos sutartį Nr. S-94 už dalį atliktų darbų priklausančios 94 130,46 Eur sumos įskaitymÄ niekiniu ir negaliojančiu; priteisė iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos nepagrįstai įskaitytÄ 94 130,46 Eur sumÄ ieÅ¡kovei bankrutavusiai UAB „Altarnaja“ ir 6 proc. metines palÅ«kanas nuo Å¡ios sumos nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2011 m. kovo 15 d. laimėjo atvirÄ konkursÄ (t. 1, b. l. 144), 2011 m. kovo 21 d.

šalys sudarė sutartį Nr. S-94 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, II etapas, Sutartis Nr.

2. II dalis“ (toliau – Sutartis, rangos sutartis), sutarties kaina su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau - PVM) 10 715 731,26 Lt (3 103 490,29 Eur), darbai turėjo bÅ«ti padaryti bei iÅ¡taisyti bet kokie darbų defektai per 238 dienas, darbų pabaiga – 2011 m. lapkričio 14 d. Sutarčiai vykdyti buvo pasitelktos subrangovės UAB „Edrija“ ir AB „Klaipėdos energetika“. IeÅ¡kovė pateikė BTA akcinės draudimo bendrovės iÅ¡duotÄ sutarties sÄ lygų įvykdymo garantijÄ 885 597,62 Lt (256 486,80 Eur) sumai (t. 1, b. l. 21–22, 91–97).

Pagal Å¡ios sutarties 2.6 p. nurodyto priedo „II Dalis – Konkrečiosios sutarties sÄ lygos“ lentelės „PasiÅ«lymo priedas“ sulaikoma gali bÅ«ti 10 proc. nuo priimtų darbų (be PVM) ir iki 10 proc. sutarties kainos (be PVM) (t. 1, b. l. 158). Pagal Å¡ios sutarties 2.6 p. nurodyto priedo „I Dalis – Bendrosios sutarties sÄ lygos“ 15.2 ir 15.3 p., užsakovas gali nutraukti sutartį, jeigu rangovas nevykdo kurių nors sutartinių įsipareigojimų ir raÅ¡ytinių nurodymų juos įvykdyti per pagrįstai tinkamÄ laikÄ ir, įsigaliojus praneÅ¡imui apie sutarties nutraukimÄ (praėjus 14 dienų nuo praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ ), sulaikyti tolesnius mokėjimus rangovui, kol bus apskaičiuotos vykdymo, baigimo ir defektų iÅ¡taisymo iÅ¡laidos, kompensacijos už uždelsimÄ baigti laiku ir kitos iÅ¡laidos (t. 1, b. l. 160). 2011 m. gegužės 6 d. nustatyta, kad rangos darbai pradėti tik viename iÅ¡ Å¡eÅ¡ių objektų (t. 1, b. l. 113). 2011 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė nurodė iki 2011 m. spalio 1 d. likviduoti atsilikimÄ ir įspėjo apie darbų nutraukimÄ pagal Statybos sutarties sÄ lygų 15.1 ir 15.2 p. bei apie grėsmę rangovei netekti užtikrinimo laidavimo (t. 1, b. l. 114). 2011 m. rugsėjo 29 d. ieÅ¡kovė iÅ¡dėstė darbų vėlavimo priežastis: subrangovų paieÅ¡ka, nenumatyti darbai, oro sÄ lygos, medžiagų trÅ«kumas, patikinta, kad atsilikimas bÅ«tų likviduotas iki 2011 m. spalio 1 d. ir papraÅ¡yta pratęsti sutarties įvykdymo terminÄ vienam mėnesiui, tačiau 2011 m. spalio 26 d. atsakovė informavo apie sutarties nutraukimÄ nuo 2011 m. lapkričio 11 d. (t. 1, b. l. 115–116). 2011 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. gruodžio 28 d. atsakovė sudarė rangos sutartis su VÄ® „Tauragės rajono keliai“, VÄ® „TelÅ¡ių regiono keliai“ ir VÄ® „Marijampolės regiono keliai“ nebaigtiems darbams atlikti iki 2012 m. gegužės 2 d., sutarčių kaina su PVM 385 020,01 Lt (111 509,50 Eur) (t. 1, b. l. 120–129; 188–199; t. 2, b. l. 2–35).

Å ie darbai buvo baigti 2013 m. lapkričio 7 d., kai atsakovė pasirašė rangovės UAB „Alkesta“ pagal 2012 m. liepos 31 d. sutartį atliktų darbų baigimo ataskaitÄ , bendra sutarties kaina – 8 097 505,94 Lt (2 345 199,82 Eur) su PVM (t. 1, b. l. 161–162).Teismas taip pat nustatė, kad ieÅ¡kovė 2011 m. gruodžio 27 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės: sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimas, areÅ¡tuotas turtas, 2012 m. sausio 20 d. buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, 2012 m. rugsėjo 24 d. patvirtintas restruktÅ«rizavimo planas, 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi patvirtintas restruktÅ«rizavimo plano pakeitimas, o 2014 m. spalio 31 d. restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta konstatavus, kad mokumas atkurtas, o su kreditore UAB „PJE project“, turinčia 3 440 670,42 Lt (996 487,03 Eur) finansinį reikalavimÄ , bus atsiskaityta iÅ¡reikalavus debetines skolas (t. 1, b. l. 18, 28–35, 44–88, bylos Nr. B2-279-112/2014).

Vykdant teismų procesinius dokumentus areÅ¡tuoti ieÅ¡kovės turtÄ pagal kreditorių reikalavimus į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ iÅ¡ atsakovės 2011 m. gruodžio 27 d.–2011 m. gruodžio 27 d. buvo gauta 824 052,08 Lt (238 661,98 Eur) (t. 1, b. l. 36–38). Teismas nustatė, kad 2012 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie tai, kad jai iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, informavo apie laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi, ir paprašė iki galo atsiskaityti už darbus, atliktus pagal rangos sutartį (t. 1, b. l. 135). 2012 m. rugpjūčio 22 d. ir 2012 m. rugsėjo 21 d. pareikalauta atsiskaityti pakartotinai – sumokėti 325 013,66 Lt (94 130,46 Eur) skolÄ , nes darbų atlikta už 3 250 136,66 Lt (941 304,64 Eur), o sumokėta tik 2 925 123 Lt (847 174,18 Eur). 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 24 d. atsakovė motyvavo, kad darbai nebuvo užbaigti, nepateiktas sulaikytų pinigų garantinis ar laidavimo raÅ¡tas, todėl grÄ Å¾inti sulaikytÄ sumÄ atsisakė, o kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai 2015 m. balandžio 15 d. nurodė, kad įsipareigojimų ieÅ¡kovei neturi (t. 1, b. l. 136–139, 142–143).Teismas taip pat nustatė, kad 2014 m. sausio 15 d.

Å¡alys pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ Nr. SU-72, kuriame nurodyta, kad atsakovė skolinga ieÅ¡kovei 325 013,66 Lt (94 130,46 Eur) (t. 1, b. l. 23). 2014 m. spalio 20 d. į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ buvo įraÅ¡yta 797 473,91 Lt (230 964,41 Eur) debetinių skolų, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuota ir 94 130,46 Eur atsakovės skola (t. 1, b. l. 43). Tokia pat atsakovės skola buvo užfiksuota pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis 2015 m. kovo 26 d. (t. 1, b. l. 27).Teismas nustatė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. susirinkime ieÅ¡kovės kreditoriai nutarė ieÅ¡kovės bankroto procedÅ«ras vykdyti ne teismo tvarka ir 2015 m. rugpjūčio 27 d. pareikalavo, kad atsakovė sumokėtų 94 130,46 Eur skolÄ (t. 1, b. l. 24).

Ieškovės kreditorių reikalavimų suma - 2 012 221,39 Eur (t. 1, b. l. 20). Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 26 d. ir 2015 m. rugsėjo 3 d. atsakovė nurodė, kad rangos sutartis buvo nutraukta 2011 m. lapkričio 11 d., nes ieškovė įvykdė tik 36,7 proc. darbų už 3 932 665,22 Lt (1 138 978,57 Eur) ir už juos buvo sumokėta, išskyrus pagal sutartį sulaikytus 94 130,46 Eur. Raštuose teigiama, kad dėl ieškovės kaltės atsakovė patyrė nuostolius už 1 681 436,70 Lt (486 977,73 Eur): 109 814,17 Eur – nebaigtų rekonstruoti sankryžų priežiūrai ir žiemai paruošti, 7 240,19 Eur – paruošti dokumentus nebaigtų darbų pirkimui atlikti; 369 923,36 Eur – ieškovės nebaigtų darbų, kuriuos atliko UAB „Alkesta“, pabrangimas (t. 1, b. l. 25–26, 89–90, 140–141). Draudimo bendrovė 2011 m. gruodžio 29 d. kompensavo atsakovei 885 597,62 Lt (256 486,80 Eur) pagal 2011 m. lapkričio 8 d. ir 2011 m. gruodžio 20 d. pretenzijas (t. 1, b. l. 98–101, 118, 181), todėl atsakovė mano, kad likusius 230 490,93 Eur nuostolius jai visiškai kompensavo iš ieškovei priklausančių sumų sulaikytos 94 130,46 Eur lėšos ir nereiškė daugiau ieškovei pretenzijų ir finansinių reikalavimų restruktūrizavimo ir bankroto bylose.Teismas iš Turto arešto aktų registro duomenų banko išrašų nustatė, kad nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. galiojo 11 turto arešto aktų, iš jų vienas – nuo 2012 m. sausio 2 d.

– byloje dėl restruktÅ«rizavimo bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo (t. 2, b. l. 48–145).Teismas nustatė, kad Å¡alių ginčas kilo dėl atsakovės 2014 m. vasario 26 d. atlikto įskaitymo: ieÅ¡kovei pagal rangos sutartį priklausančios sulaikytos 94 130,46 Eur lėšos buvo įskaitytos kaip nuostolių atlyginimas dėl nutrauktos rangos sutarties. Teismo vertinimu, Å¡iuo atveju nebuvo visų sÄ lygų taikyti įskaitymo institutÄ : atsakovės reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, nėra vykdytinas, apibrėžtas ir galiojantis, atsakovė nereiÅ¡kė ieÅ¡kovei kreditinio reikalavimo nei restruktÅ«rizavimo, nei bankroto byloje ir neįrodė, kad turėjo (turi) reikalavimo teisę į ieÅ¡kovę.

Be to, atsakovė teismui nurodė, kad patyrė 486 977,73 Eur nuostolius, atėmus 256 486,80 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ir 94 130,46 Eur ieÅ¡kovei priklausančio mokėjimo įskaitymÄ lieka 136 360,47 Eur suma, tačiau byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė nėra atsakovės skolininkė: atsakovė nepateikė įrodymų ir teismas nenustatė, kad ieÅ¡kovės skola bÅ«tų įraÅ¡yta į atsakovės buhalterinę apskaitÄ . Teismas pažymėjo, kad 2014 m. sausio 15 d. skolų suderinimo akte buvo įraÅ¡yta tik 94 130,46 Eur atsakovės skola ieÅ¡kovei (CPK 185 straipsnis).

Teismas sutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (2012 m. vasario 11 d.) iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos (2012 m. rugsėjo 24 d.) be teismo leidimo draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, uzufruktÄ , įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti, o kreditorių reikalavimai tenkinami restruktÅ«rizavimo plano nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 8 straipsnio 1 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Tačiau Å¡iuo atveju įskaitymas padarytas tik 2014 m. vasario 26 d., t. y. tuo metu, kai buvo vykdomas restruktÅ«rizavimo planas. RestruktÅ«rizuojamos įmonės kreditorių reikalavimai, įskaitant ir tų, kuriems iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo įsipareigojimų vykdymo terminai nebuvo suėję, tenkinami Ä®RÄ® 13 straipsnio nustatyta tvarka. Tačiau ir Å¡iuo atveju atsakovė, tinkamai 2012 m. sausio 9 d. informuota apie restruktÅ«rizavimo bylÄ ir apie Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, apie tai, kad ieÅ¡kovė reikalauja iki galo atsiskaityti pagal rangos sutartį, nereiÅ¡kė kreditinio reikalavimo restruktÅ«rizavimo byloje.

Faktas, kad įstatymo nustatytas konkretus terminas finansiniams reikalavimams pateikti, o konkretus nuostolių dydis dar tuo metu nebuvo nustatytas, teismo vertinimu, nekliudo pateikti reikalavimÄ laiku ir vėliau jį tikslinti arba pateikti kreditinį reikalavimÄ kartu su praÅ¡ymu atnaujinti praleistÄ terminÄ , juolab, kad rangos sutartis buvo nutraukta 2011 m. lapkričio 11 d., t. y. iki restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovei (Ä®RÄ® 3 straipsnio 7 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 11 dalis, 23 straipsnio 1, 3 ir 7 dalys, CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Teismo vertinimu, 2014 m. vasario 26 d.

įskaitymÄ atlikti draudė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas restruktÅ«rizavimo byloje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.134 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teismas sutiko ir su atsakovės argumentais, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartis taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones turėtų galioti iki 2012 m. rugsėjo 24 d. (Ä®RÄ® 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas pažymėjo, kad Å¡iuo atveju tiek Å¡i, tiek visos kitos kitų teismų taikytos laikinosios apsaugos priemonės de facto galiojo iki 2014 m. gegužės 6 d., apie tai atsakovė žinojo arba turėjo žinoti.

Teismas nustatė, kad atsakovės reikalavimas ir atitinkamai ieÅ¡kovės įsipareigojimų vykdymas atsakovei nebuvo įraÅ¡ytas į restruktÅ«rizavimo planÄ , nes jis nustatyta tvarka nebuvo pareikÅ¡tas ir atsakovė neteikė ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio dėl nuostolių atlyginimo rangos sutartimi nustatyta tvarka ir terminais (Ä®RÄ® 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CK 6.189 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovė visų byloje deklaruojamų nuostolių neturėjo ir tai netiesiogiai patvirtina faktas, kad atsakovė pripažįsta, jog draudimo iÅ¡moka ir įskaitymas padengė visus atsakovės nuostolius dėl rangos sutarties nutraukimo, nors Å¡ios nurodytos sumos iki galo nepadengia atsakovės procesiniuose dokumentuose deklaruotos 486 977,73 Eur nuostolių sumos, trÅ«ksta dar 136 360,47 Eur.

Jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų bÅ«tų skolinga 486 977,73 Eur nuostolių, tai Å¡ie nuostoliai ar jų dalis neabejotinai bÅ«tų įraÅ¡yti į atsakovės buhalterinę apskaitÄ ir atsakovė, kaip biudžetinė įstaiga, laiku, tinkamai ir iki galo realizuotų savo teises ir pareigas tiek į restruktÅ«rizuojamÄ , tiek į bankrutuojančiÄ Ä¯monę. Tačiau atsakovė nereiÅ¡kė finansinių reikalavimų ir nesinaudojo rangos sutartimi nustatytos ginčų sprendimo tvarkos – perduoti ginÄÄ teismui per 56 dienas nuo nepasitenkinimo raÅ¡to įteikimo. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovė bankrutuojanti įmonė, įskaitymas padarytas likus pusmečiui iki ieÅ¡kovės kreditorių nutarimo pradėti bankroto procesÄ ne teismo tvarka ir kai ieÅ¡kovės įsipareigojimai kreditoriams siekė 829 602,77 Eur (t. 1, b. l. 10–16).

Atsakovės argumentus apie tai, kad prejudicinę reikÅ¡mę dėl nuostolių ir rangos sutarties nutraukimo turi procesiniai sprendimai Klaipėdos apygardos teismo byloje Nr. B2-1224-125/2012, teismas atmetė, nes minėtoje byloje buvo nagrinėjamas draudimo bendrovės kreditinio reikalavimo tvirtinimo ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byloje klausimas, teismas netyrė rangos sutarties vykdymo ir atsakovės nuostolių pagrįstumo ir jų dydžio. Taigi teismo vertinimu, atsakovės padarytas įskaitymas neteisėtas, nes jos reikalavimas nebuvo vykdytinas, apibrėžtas ir galiojantis, be to, atsakovė netinkamai realizavo savo teisę reikalauti nuostolių atlygimo ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo metu be teismo leidimo ir taip pažeidė imperatyvų draudimÄ iÅ¡ieÅ¡koti, kai faktiÅ¡kai galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Remiantis Å¡iais motyvais 2014 m. vasario 26 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (6.59)2-945 atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos padarytas ieÅ¡kovei bankrutavusiai UAB „Altarnaja“ pagal 2011 m. kovo 24 d. rangos sutartį Nr. S-94 už dalį atliktų darbų priklausančios 94 130,46 Eur sumos įskaitymas pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė 2014 m. sausio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu Nr. SU-72 patvirtino, kad jos skola ieÅ¡kovei pagal 2013 m. gruodžio 31 d. bÅ«klę yra 325 013,66 Lt (94 130,46 Eur), byloje nustatyta, kad Å¡i suma priklauso ieÅ¡kovei už darbus pagal 2011 m. kovo 24 d. rangos sutartį Nr. S-94, tačiau buvo sulaikyta. Byloje įrodyta, kad Å¡i suma nepagrįstai buvo panaudota turint tikslÄ padengti nuostolius, susijusius su rangos sutarties vykdymu, nutraukimu ir vėlesniu darbų atlikimu, atsakovė savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo neteikė, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti likusį atsiskaitymÄ pagal rangos sutartį pripažintinas pagrįstu (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 1.136 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 6.237 straipsnio 2 ir 5 dalys).Teismas iÅ¡ atsakovės priteisė 6 proc. metines palÅ«kanas nuo 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1–2 dalys, 6.210 straipsnio 2 dalis), nes prievolė atsirado panaikinus įskaitymÄ .

Remdamasis tuo pačiu motyvu, teismas netaikė Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo, kurio paskirtis nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palÅ«kanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarkÄ ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai, nes mokėjimų tvarka ir terminai buvo nustatyti rangos sutartimi. Bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei nepriteisė, nes atsakovė yra biudžetinė įstaiga, taigi bylinėjimosi iÅ¡laidom lėšos taip pat turėtų bÅ«ti skiriamos iÅ¡ valstybės biudžeto (CK 1.5 straipsnis, CPK 96 straipsnio 5 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti; priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Dėl įskaitymo sÄ lygųTeismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad nėra sÄ lygų taikyti įskaitymo institutÄ .

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys 2011 m. kovo 21 d. sudarė sutartį Nr. S-94 „Eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimas, II etapas, Sutartis Nr.

2. II dalis“. 2011 m. spalio 26 d. raÅ¡tu Nr. (6.59)2-5663 atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie sutarties nutraukimÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės ir apie ketinimÄ kreiptis dėl nuostolių, patirtų nutraukus sutartį, atlyginimo. 2014 m. vasario 26 d. raÅ¡tu Nr. (6.59)2-945 informavo apie atsakovės dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius bei sprendimÄ negrÄ Å¾inti sulaikytų pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį pinigų, kurie buvo panaudoti daliai atsakovės patirtų nuostolių padengti. Dėl Å¡io sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovės neatliktų darbų atsakovė patyrė 1 681 436,70 Lt (486 977,73 Eur) nuostolių.

Atsakovė pasinaudojo ieÅ¡kovės pateiktu sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimu (draudimo suma sudarė 885 597,62 Lt) už nesuteiktas eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo paslaugas, tačiau Å¡i suma nepadengė visų atsakovės patirtų nuostolių. Dėl to vadovaudamasi statybos sutarties sÄ lygų (FIDIC) 15.4 punkto (b) ir (c) papunkčiais, neatlyginta iÅ¡ draudimo atsakovės patirtų nuostolių, atlikus įskaitymÄ , buvo padengta iÅ¡ sulaikytų pinigų sumos.Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad atsakovės atliktas įskaitymas atitiko visas įskaitymo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovė ir atsakovė turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų – ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl apmokėjimo už darbus, o atsakovė – reikalavimÄ atlyginti nuostolius;

2) šalių reikalavimai priešpriešiniai;

3) šie šalių reikalavimai buvo vienarūšiai;

4) abu reikalavimai buvo galiojantys;

5) abu reikalavimai buvo vykdytini; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-127/2013, kurioje buvo patvirtintas ieškovės draudiko „BTA Insurance Company“ SE 885 597,62 Lt finansinis reikalavimas, atsiradęs iš to, kad draudikas atlygino už ieškovę dalį iš sutarties nutraukimo kilusių atsakovės nuostolių;

6) abu reikalavimai buvo apibrėžti – tai, kad abiejų ginčo Å¡alių reikalavimai buvo apibrėžti patvirtina byloje esantys įrodymai (dokumentai), kurie pagrindžia kiekvienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimo atsiradimo pagrindÄ bei jų paskaičiavimus.Ä®skaitymo teisėtumÄ papildomai pagrindžia tai, kad atsakovei praneÅ¡us apie sulaikytų lėšų įskaitymÄ , nei ieÅ¡kovės valdymo organai, nei restruktÅ«rizavimo administratorius Å¡io įskaitymo nei restruktÅ«rizavimo metu, nei baigus restruktÅ«rizavimÄ , neginčijo.

Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės atliktas įskaitymas neatitiko jam keliamų reikalavimų ir šį įskaitymÄ pripažinęs niekiniu ir negaliojančiu priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei tariamai nepagrįstai įskaitytÄ 94 130,46 Eur sumÄ .Dėl ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimoÄ®RÄ® 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nuo teismo nutarties iÅ¡kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimo dienos, įskaitant palÅ«kanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipotekÄ , servitutus, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtÄ , reikalingÄ Ä¯monės veiklai tęsti. Atsakovė pirmosios instancijos teismui iÅ¡samiai pagrindė, jog ieÅ¡kovės ginčijamas 2014 m. vasario 26 d.

įskaitymas atliktas jau po to, kai buvo patvirtintas restruktÅ«rizavimo planas. Be to, atsakovė detaliai paaiÅ¡kino, kad jai nebuvo žinomas restruktÅ«rizavimo plano turinys, nei apie kokius nors apribojimus atlikti įskaitymÄ . Ä®skaitymo atlikimo metu nebuvo jokių įstatymo nustatytų draudimų atlikti įskaitymÄ . IeÅ¡kovė neįrodė, kad toks draudimas buvo numatytas ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo plane ir atsakovė apie tai žinojo. Nei ieÅ¡kovės valdymo organai, nei restruktÅ«rizavimo administratorius Å¡io įskaitymo neginčijo.

Atsakovei atlikus įskaitymÄ , kreditorių teisės ne tik nebuvo pažeistos, bet ir atsakovės atliktas įskaitymas yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingas bankroto bylai. Dėl to pripažintina, kad atsakovės įskaitymas buvo teisėtas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šį įskaitymÄ pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei tariamai nepagrįstai įskaitytÄ 94 130,46 Eur sumÄ yra neteisėtas.Dėl ieÅ¡kovei taikytų laikinųjų apsaugos priemoniųPirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad 2014 m. vasario 26 d.

įskaitymÄ atlikti draudė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas restruktÅ«rizavimo byloje. Su tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimas iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi, kurioje taip pat pasisakyta dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki nutarties iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ ar atsisakyti jÄ kelti. IeÅ¡kovei restruktÅ«rizavimo byla iÅ¡kelta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi, kurioje laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki įsiteisės nutartis iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintas restruktÅ«rizavimo planas, kuriame apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pratęsimÄ nėra pasisakyta.IeÅ¡kovė nepateikė domenų, jog turto areÅ¡to aktas, kuriame bÅ«tų ribojama įskaitymo teisė, buvo įregistruotas Turto areÅ¡tų akto registre. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovės 2016 m. birželio 9 d. pateikti Turto areÅ¡tų akto registro iÅ¡raÅ¡ai patvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės nei atsakovės sulaikytoms lėšoms, nei atsakovės teisei įskaityti jas, nebuvo taikomos.

IÅ¡ byloje esančio 2012 m. sausio 12 d. antstolio A. S. patvirtinimo matyti, kad ieÅ¡kovės 2016 m. birželio 9 d. pateiktų Turto areÅ¡to akto registro iÅ¡rašų 122 puslapyje antstolio apraÅ¡ytÄ 308 408 Lt sumÄ , buvusiÄ atsakovės žinioje, atsakovė pervedė į antstolio nurodytÄ sÄ skaitÄ ir Å¡is pretenzijų atsakovei neturi. Daugiau ieÅ¡kovės pateiktuose Turto areÅ¡to aktų registrų iÅ¡raÅ¡uose apie lėšas, esančias atsakovės žinioje ar kokias nors ieÅ¡kovės reikalavimo teises į jas neužsimenama.Paneigdama ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teismui nurodytÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovei visos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi, atsakovė paaiÅ¡kino, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas Klaipėdos apygardos 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo siejamas su 2014 m. balandžio 28 d. restruktÅ«rizavimo plano pakeitimo projekte, pateiktame teismui, iÅ¡vardintu konkrečiu parduodamu turtu ir aiÅ¡kiai suformuluotu praÅ¡ymu panaikinti apribojimus parduodamam turtui.

Taigi 2014 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi panaikintos laikinosios apsaugos priemonės buvo susijusios iÅ¡imtinai su konkrečiu restruktÅ«rizavimo byloje nurodytu turtu, todėl niekaip nėra susijusios su nagrinėjama byla ir draudimu atlikti ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ .Dėl atsakovės reikalavimo atlyginti nuostolius Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės reikalavimas ir atitinkamai ieÅ¡kovės įsipareigojimų vykdymas atsakovei nebuvo įraÅ¡ytas į restruktÅ«rizavimo planÄ , nes jis nustatyta tvarka nebuvo pareikÅ¡tas ir atsakovė neteikė ieÅ¡kovei ieÅ¡kinio dėl nuostolių atlyginimo rangos sutartimi nustatyta tvarka ir terminais, todėl atsakovė visų byloje deklaruojamų nuostolių neturėjo.

Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, jog Å¡ios teismo nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės patirtus nuostolius.Vadovaujantis Ä®RÄ® nuostatomis, restruktÅ«rizuojamai įmonei nekyla pareiga su restruktÅ«rizavimo plano turiniu supažindinti debitorius. IÅ¡ pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovė iki pat ieÅ¡kinio gavimo dienos (2015 m. gruodžio 30 d.) nebuvo supažindinta su restruktÅ«rizavimo plano turiniu. Dėl to teismo argumentas, kad atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei dėl nuostolių nebuvo įraÅ¡ytas į restruktÅ«rizavimo planÄ nei patvirtina, nei paneigia tokio atsakovės reikalavimo teisėtumÄ .Teismo vertinimu, tai, jog atsakovė nepatyrė savo deklaruojamų nuostolių, įrodo ir tai, kad atsakovė neteikė ieÅ¡kovei nei finansinio reikalavimo, nei ieÅ¡kinio dėl nuostolių atlyginimo rangos sutartimi nustatytais terminais ir tvarka.

Å ios teismo nurodytos aplinkybės taip pat nei patvirtina, nei paneigia atsakovės reikalavimo ieÅ¡kovei dėl nuostolių teisėtumÄ . Pastebėtina, kad kaip pats pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, atsakovė turi teisę vėliau, nei tam nustatytas terminas, pateikti finansinį reikalavimÄ kartu su praÅ¡ymu atnaujinti terminÄ arba nesuėjus ieÅ¡kinio senaties terminui kreiptis į teismÄ ar praÅ¡yti teismÄ atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ .CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybÄ .

Todėl teismo motyvai, kad: nuostolių dėl Sutarties nutraukimo nepadengia atsakovės procesiniuose dokumentuose deklaruota 486 977,73 Eur nuostolių suma, kadangi trÅ«ksta dar 136 360,47 Eur ir jeigu ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų bÅ«tų skolinga 486 977,73 Eur nuostolių, tai Å¡ie nuostoliai ar jų dalis neabejotinai bÅ«tų įraÅ¡yti į atsakovės buhalterinę apskaitÄ ; atsakovė, kaip biudžetinė įstaiga, turėjo laiku, tinkamai ir iki galo realizuoti savo teises ir pareigas tiek į restruktÅ«rizuojamÄ , tiek į bankrutuojančiÄ Ä¯monę; atsakovė nereiÅ¡kė finansinių reikalavimų ir nesinaudojo rangos sutartimi ginčų sprendimo tvarkos, nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi.

Atsakovė turėjo (ir vis dar turi) teisę, o ne pareigÄ reikalauti ieÅ¡kovės nuostolių ir yra laisva pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ tol, kol jai tokiÄ teisę nustato įstatymai. Byloje pateiktais įrodymais pagrįsta, kad atsakovės dėl Sutarties nutraukimo atsiradę nuostoliai sudarė 486 977,73 Eur. Dėl to nenuginčijus Å¡iuose dokumentuose esančių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad atsakovė nuostolių nepatyrė. Atsakovės teisė reikalauti nuostolių atlyginimo kyla iÅ¡ Sutartyje nustatytų sÄ lygų (Sutarties 15.4 punkto), iÅ¡ CK 6.258 straipsnio 5 dalyje ir CK 6.254 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų.Dėl sulaikytos sumos teisėtumoPirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad 325 013,66 Lt (94 130,46 Eur) suma priklauso ieÅ¡kovei už darbus pagal 2011 m. kovo 24 d. rangos sutartį Nr. S-94, tačiau buvo nepagrįstai sulaikyta turinti tikslÄ padengti nuostolius, susijusius su rangos sutarties vykdymu, nutraukimu ir vėlesniu darbų atlikimu.

Byloje surinkti įrodymai paneigia Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ Pagal Sutarties sÄ lygas buvo numatyta, kad atsakovė iÅ¡ kiekvieno Sutartyje numatyto mokėjimo ieÅ¡kovei sulaiko 10 proc. sumÄ , kuri turi bÅ«ti skirta ieÅ¡kovės prisiimtų garantinių įsipareigojimų vykdymui ir iÅ¡mokama tik po to, kai suraÅ¡ius statybos užbaigimo aktÄ ieÅ¡kovė pateikia Sutarties sÄ lygas atitinkantį sulaikytų pinigų garantinį ar laidavimo draudimo raÅ¡tÄ . Byloje nustatyta, kad vykdant Sutartį darbai nebuvo užbaigti, todėl nei vienas užbaigimo aktas nebuvo suraÅ¡ytas ir ieÅ¡kovė nepateikė sulaikytų pinigų garantinio ar laidavimo draudimo raÅ¡to, todėl atsakovė teisėtai ir pagrįstai pagal Sutarties sÄ lygas buvo sulaikiusi 325 013,66 Lt sumÄ .Kasacinio teismo praktika taip pat patvirtina užsakovo teisę neiÅ¡mokėti sulaikytos sumos rangovui, jeigu rangovas nevykdė savo prievolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).Dėl procesinių palÅ«kanųPirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 6 proc., o ne 5 proc., dydžio procesinių palÅ«kanų.

CK 6.210 straipsnio 1-2 dalys numato, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymas ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsakovė nėra verslininkė, jos paskirtis nėra pelno siekimas, todėl turėtų bÅ«ti taikomas ne CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodytas, o Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytas 5 proc. metinių palÅ«kanų dydis.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė BUAB „Altarnaja“ praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir iÅ¡vadomis. IeÅ¡kovė papildomai pažymėjo, kad atsakovė negalėjo įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas atsakovės deklaruojamas vienaÅ¡aliÅ¡kai, jau po skolų suderinimo akto pasiraÅ¡ymo, kai dėl atsakovės reikalavimo pagrįstumo neiÅ¡vengiamai bÅ«tų kilęs teisminis ginčas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribųPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Civilinė byla nagrinėjama atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos apeliacinio skundo ribose.Dėl įskaitomų reikalavimų atitikties įskaitymo sÄ lygomsVienas įstatyme nurodytų prievolės pasibaigimo pagrindų – prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymas.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Ä®skaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo (CK 6.131 straipsnis 1 dalis). Pagal Å¡ias įstatymo nuostatas įskaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai. Ä®skaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tik bÅ«tina, kad kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡tų apie šį teisinį veiksmÄ ir kad bÅ«tų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sÄ lygų.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymas nustato tam tikras sÄ lygas. CK 6.130 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Nors, minėta, įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės Å¡alis su tokiu prievolės pasibaigimo bÅ«du ar ne, kita prievolės Å¡alis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumÄ teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sÄ lygų, bÅ«tinų atliekant įskaitymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012).

Kasacinis teismas yra taip pat iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įskaitymo sÄ lygų visuma turi bÅ«ti vertinama sistemiÅ¡kai ir siejama su CK 6.130 straipsnio 1 dalimi ir tai nulemia iÅ¡vadÄ , jog vienaÅ¡aliÅ¡kai negali bÅ«ti įskaitomi reikalavimai, kurie yra nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012; 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2013). Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad tarp Å¡alių kilus ginčui dėl rangos sutarties vykdymo ir apmokėjimo Å¡alys 2014 m. sausio 15 d. pasirašė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ Nr. SU-72 (t. 1, b. l. 23).

Jame nurodyta, kad atsakovė skolinga ieÅ¡kovei 325 013,66 Lt (94 130,46 Eur). 2014 m. spalio 20 d. į ieÅ¡kovės buhalterinę apskaitÄ buvo įraÅ¡yta 797 473,91 Lt (230 964,41 Eur) debetinių skolų, į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuota ir 94 130,46 Eur atsakovės skola (t. 1, b. l. 43). Tokia pati atsakovės skola buvo užfiksuota pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis 2015 m. kovo 26 d. (t. 1, b. l. 27). Byloje taip pat nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 17 d. ir 2012 m. spalio 24 d. raÅ¡tais atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad sulaikytų pinigų negrÄ Å¾ins, nes darbai nebuvo užbaigti, nepateiktas sulaikytų pinigų garantinis ar laidavimo raÅ¡tas.

Taigi minėtas tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas Å¡alių sudarytas po atsakovės informavimo ieÅ¡kovę apie sulaikytų pinigų negrÄ Å¾inimÄ ieÅ¡kovei ir pareikÅ¡tų pretenzijų dėl darbų neužbaigimo, nepateikto garantinio ar laidavimo raÅ¡to (t. 1, b. l. 137, 139). Tačiau sudarius 2014 m. sausio 15 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , atsakovė 2014 m. vasario 26 d. raÅ¡tu (praneÅ¡imu apie įskaitymÄ ) informavo apie sprendimÄ negrÄ Å¾inti, t. y. nemokėti, 325 013,66 Lt (94 130,46 Eur) sumos ir jÄ panaudoti daliai Kelių direkcijos nuostolių padengti (t. 1, b. l. 89-90).

Atsakovė minėtame raÅ¡te nurodė, kad dėl ieÅ¡kovės kaltės atsakovė patyrė nuostolius už 1 681 436,70 Lt (486 977,73 Eur): 109 814,17 Eur – nebaigtų rekonstruoti sankryžų priežiÅ«rai ir žiemai paruoÅ¡ti, 7 240,19 Eur – paruoÅ¡ti dokumentus nebaigtų darbų pirkimui atlikti; 369 923,36 Eur – ieÅ¡kovės nebaigtų darbų, kuriuos atliko UAB „Alkesta“, pabrangimas. Kadangi nuostolių suma sudaro 1 681 436,70 Lt ir žymiai virÅ¡ija 885 597,62 Lt draudimo iÅ¡mokėtÄ sumÄ , tai apeliantė teigia turėjusi teisę įskaityti 325 013,66 Lt.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės argumentais.Kaip minėta, Å¡alys sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ , jame patvirtino atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei. Pažymėtina, kad Å¡alių ginčas dėl Å¡io akto teisėtumo nekilo. Ä®rodymų, jog Å¡alys buvo susitarusios dėl ieÅ¡kovės skolos atsakovei, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieÅ¡kovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ argumentu, kad atsakovė negalėjo atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai atsakovės skola ieÅ¡kovei akivaizdi, o dėl atsakovės reikalavimo ieÅ¡kovei atlyginti nuostolius gali kilti ginčas.

Be to, kaip minėta pagal kasacinio teismo praktikÄ negali bÅ«ti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiÅ¡kiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiÅ«riu. Nagrinėjamu atveju nėra Å¡alių suderintos valios dėl ieÅ¡kovės skolos atsakovei, atsakovė taip pat nereiÅ¡kė reikalavimų ieÅ¡kovei jos restruktÅ«rizavimo byloje. Atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei nebuvo ieÅ¡kovės pripažintas, neakivaizdus, kai ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei Å¡alių buvo pripažintas ir akivaizdus.

Atsižvelgiant į tai, teisiÅ¡kai tampa nereikÅ¡mingi apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovei praneÅ¡us apie sulaikytų lėšų įskaitymÄ , nei ieÅ¡kovės valdymo organai, nei restruktÅ«rizavimo administratorius Å¡io įskaitymo nei restruktÅ«rizavimo metu, nei baigus restruktÅ«rizavimÄ , neginčijo. Nagrinėjamu atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga yra tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovei, kaip minėta, buvo akivaizdus ir Å¡alių pripažintas, nustatytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte, o atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei nebuvo akivaizdus bei Å¡alių pripažintas ar vykdytinas.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovės įskaitymo teisės į sumÄ , kuri nebuvo apibrėžta, vykdytina ir galiojanti.

Dėl įskaitymo galimybės ribojimo teismui priėmus nutartį dėl pareiÅ¡kimo iÅ¡kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ priėmimoApeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė negalėjo atlikti įskaitymo, nes ieÅ¡kovė vykdė veiklÄ pagal teismo patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ , kuriame nebuvo numatyta galimybė atlikti įskaitymus. Apeliantė nurodo, kad atlikti įskaitymÄ po restruktÅ«rizavimo plano patvirtinimo nedraudžiama. Ä®RÄ® 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad restruktÅ«rizavimo plane turi bÅ«ti nurodytas kreditorių sÄ raÅ¡as, jų reikalavimų sumos ir tenkinimo terminai (laikantis Å¡io įstatymo 13 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos);

į kreditorių sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡omi ir asmenys, kurie yra pareiÅ¡kę įmonei turtinius reikalavimus teisme, tačiau sprendimai civilinėse bylose dar nepriimti arba jie nėra įsiteisėję, taip pat asmenys, dėl kurių kreditinių reikalavimų yra paduoti ir dar neiÅ¡nagrinėti atskirieji skundai; Å¡ių asmenų reikalavimų suma nustatoma atsižvelgiant į jų pareikÅ¡tų reikalavimų sumas; įsiteisėjus kitų teismų, nurodytų Å¡io įstatymo 7 straipsnio 11 dalies 5 punkte, sprendimams arba apeliacinės instancijos teismui priėmus nutartį dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo, atitinkamai patikslinamas restruktÅ«rizavimo planas.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių ir civilinės bylos Nr. B2-279-112/2014 duomenų nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartimi buvo iÅ¡kelta ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byla, o 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartimi buvo patvirtintas restruktÅ«rizuojamos UAB „Klaipėdos keliai“ (dabar – BUAB „Altarnaja“) restruktÅ«rizavimo planas.

Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo patvirtinti 18 848 016,12 Lt (5 458 762,70 Eur) ieÅ¡kovės kreditorių finansiniai reikalavimai. IeÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo byla buvo nutraukta 2014 m. spalio 31 d. Atsakovė įskaitymÄ atliko 2014 m. vasario 26 d., t. y. tuo metu, kai ieÅ¡kovė veiklÄ vykdė pagal teismo patvirtintÄ restruktÅ«rizavimo planÄ . Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės restruktÅ«rizavimo plane nebuvo numatytas įskaitymo draudimas, nesuteikė teisės atsakovei atlikti vienaÅ¡alį įskaitymÄ .

Pažymėtina, kad Ä®RÄ® įtvirtintas draudimas vykdyti neįvykdytas pinigines prievoles itin reikÅ¡mingas kreditorių lygiateisiÅ¡kumo aspektu (Ä®RÄ® 1 straipsnio 5 dalis, 12, 13 straipsniai, 14 straipsnio 10 dalis), o reikalavimų įskaitymas yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo bÅ«dų (CK 6.130 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad esant galiojančiam ir teismo patvirtintam UAB „Klaipėdos keliai“ restruktÅ«rizavimo planui, visi atsiskaitymai su kreditoriais turėjo bÅ«ti vykdomi plane nustatytais terminais ir sÄ lygomis (Ä®RÄ® 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad RUAB „Klaipėdos keliai“ restruktÅ«rizavimo plane nebuvo nustatyta atsakovės teisė atlikti reikalavimų įskaitymÄ , todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2014 m. vasario 26 d. atsakovės vienaÅ¡aliÅ¡kai atliktÄ Ä¯skaitymÄ pripažino negaliojančiu.Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, jog apeliantė nežinojo apie restruktÅ«rizavimo plano turinį, todėl jai netaikytini apribojimai susiję su ieÅ¡kovės teisiniu statusu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. sausio 9 d. ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie tai, kad jai iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla, informavo apie laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi, ir paprašė iki galo atsiskaityti už darbus, atliktus pagal rangos sutartį (t. 1, b. l. 135). Taip pat, kaip minėta, atsakovė nepareiÅ¡kė finansinių reikalavimų restruktÅ«rizavimo byloje. Nors apeliantė nurodė, kad jai nebuvo pagrindo pareikÅ¡ti finansinio reikalavimo restruktÅ«rizavimo byloje dėl atlikto įskaitymo, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, žinodama apie ieÅ¡kovei iÅ¡keltÄ restruktÅ«rizavimo bylÄ , siekdama atlikti vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , turėjo perduoti per teismo nustatytÄ laikotarpį restruktÅ«rizavimo administratoriui savo reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, pateikti jį pagrindžiančius dokumentus (Ä®RÄ® 23 straipsnio 1 dalis) ir jei atsakovės reikalavimas bÅ«tų patvirtintas, teikti pasiÅ«lymus restruktÅ«rizavimo administratoriui ar įmonės valdymo organui dėl restruktÅ«rizavimo plano (Ä®RÄ® 24 straipsnio 5 punktas).Teisėjų kolegija pažymi, kad restruktÅ«rizavimo administratorius imasi priemonių, kad teismo nustatytais terminais bÅ«tų parengtas, pateiktas tvirtinti ir įgyvendintas restruktÅ«rizavimo planas (Ä®RÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o restruktÅ«rizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę pritarti restruktÅ«rizavimo plano projektui ir jo pakeitimams (Ä®RÄ® 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad restruktÅ«rizuojamos įmonės kreditorius turi teisę ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose (Ä®RÄ® 24 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, konstatuotina, kad atsakovė, žinodama apie restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimÄ , nepateikdama restruktÅ«rizavimo administratoriui reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, negindama kreditorių susirinkime savo intereso atlikti įskaitymÄ , o vienaÅ¡aliÅ¡kai jį atlikdama, pažeidė Ä®RÄ® nuostatas, reglamentuojančias atsiskaitymo su restruktÅ«rizuojamos įmonės kreditoriais tvarkÄ .Dėl draudimo atlikti įskaitymÄ dėl ieÅ¡kovės turtui pritaikyto areÅ¡toTurto areÅ¡tas yra įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ , taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymÄ (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto areÅ¡to atsiranda nuo turto areÅ¡to akto įregistravimo Turto areÅ¡to aktų registre; visi turto areÅ¡to duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä jį registrÄ , laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka; Turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i, o su Å¡iais duomenimis Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi, jeigu jis yra įregistruotas Turto areÅ¡to aktų registre (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 4, 5 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi ieÅ¡kovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios turėjo galioti iki 2012 m. rugsėjo 24 d. (Ä®RÄ® 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Taip pat apeliantė nurodė, kad tuo metu, kai ji atliko įskaitymÄ , ieÅ¡kovei nebuvo taikytos jokios kitos laikinosios apsaugos priemonės, kurios apribotų atsakovės teisę atlikti įskaitymÄ . Atsižvelgiant į tai, apeliantė mano, kad atlikdama įskaitymÄ ji nepažeidė teismo nustatytų draudimų.Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, kad nors byloje nepateikta įrodymų, galinčių patvirtinti, jog teismo nutartimis buvo apribota galimybė atsakovei atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , tačiau iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei buvo apribotos nuosavybės teisės į turtÄ .

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2011 m. spalio 26 d. iki 2014 m. gegužės 6 d. galiojo 11 turto areÅ¡to aktų (t. 2, b. l. 48-145). Taigi atsakovės apeliacinio skundo argumentas, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie įskaitymo metu galiojusį turto areÅ¡to aktÄ , laikytinas nepagrįstu ir prieÅ¡taraujančiu byloje esantiems įrodymams (CPK 185 straipsnis).Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad Turto areÅ¡to aktų registre registruojami ne tik teismų, bet ir antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigÅ«nų turto areÅ¡to aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtÄ , jį areÅ¡tuojant (Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, nepaisant apeliantės nurodytos aplinkybės, kad byloje nepateikta duomenų, jog įskaitymo metu ieÅ¡kovei buvo teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turėtina omenyje, kad tretiesiems asmenims teisinės pasekmės dėl turto areÅ¡to atsiranda nuo turto areÅ¡to akto įregistravimo Turto areÅ¡to aktų registre. Nagrinėjamu atveju atsakovė atliko įskaitymÄ esant įregistruotiems ieÅ¡kovės turto areÅ¡tų aktams, o duomenų, jog jie buvo nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, byloje nėra.

Kadangi Turto areÅ¡to akto registro duomenys patvirtina, kad buvo apribotas ieÅ¡kovės piniginių prievolių vykdymas, tai laikytinas nepagrįstu apeliantės teiginys, kad nebuvo apribotas įskaitymo atlikimas (CPK 185 straipsnis). Remdamasi iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo negalimas atsakovės 2014 m. vasario 26 d. atliktas vienaÅ¡alis įskaitymas, kai jau buvo priimta teismo nutartis iÅ¡kelti UAB „Klaipėdos keliai“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , buvo patvirtintas jos restruktÅ«rizavimo planas, o taip pat jau galiojo didelės vertės ieÅ¡kovės turto areÅ¡tai, todėl jis yra neteisėtas (CK 6.134 straipsnis 1 dalies 7 punktas).

Nustatęs, kad yra nepasibaigusi atsakovės prievolė ieÅ¡kovei, teismas pagrįstai tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės 94 130,46 Eur skolÄ .Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimoCK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. CK 6.210 straipsnyje nustatyti palÅ«kanų dydžiai taikytini ir procesinėms palÅ«kanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004).Kadangi CK 6.210 straipsnio 2 dalis taikytina tik tada, kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai arba privatÅ«s juridiniai asmenys, tai tuose teisiniuose santykiuose, kuriuose vieÅ¡ieji juridiniai asmenys vykdo savo kompetencijai priskirtas vieÅ¡ojo administravimo funkcijas tiek su verslininkais, tiek su privačiais juridiniais asmenimis, CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatytos didesnės palÅ«kanos negali bÅ«ti taikomos (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ normÄ , apskaičiuodamas procesines palÅ«kanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, todėl, vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, sprendžia esant pagrindÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės priteistos Å¡eÅ¡ių procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 94 130,46 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2015 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisiant iÅ¡ atsakovės penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymoAtsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliaciniu skundu tenkintų reikalavimų dalis sudaro nežymiÄ dalį, bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra perskirstomos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-954/2013).Nagrinėjamoje byloje Å¡alys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl jos neatlygintinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria priteistos ieÅ¡kovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Altarnaja“ iÅ¡ atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 94 130,46 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisiant 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos 94 130,46 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                         Konstantinas Gurinas                                                                                                                 Danguolė Martinavičienė         Antanas Rudzinskas