2026-01-05 Nr. CB-31-2-69-3-04193-2024-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4466

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04193-2024-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2025 m. gruodžio 22 d. paduotu atsakovo Ž. A. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo ir kredito sutarties nuginčijimo.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 22 d. sprendimą, kuriuo teismas tenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 6850,16 Eur skolą, 616,51 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o priešieškinį atmetė.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai nepagrįstai nepripažino kredito sutarties negaliojančia (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalys) ir netaikė negaliojančios sutarties teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.225 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.227 straipsnio 2 dalis, 1.90 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 ir 2 dalys).

2. Teismai neteisėtai atskyrė tikslinio kredito paskirtį nuo paties kredito, klaidingai aiškino kredito sutarties sudarymo aplinkybes bei skolos refinansavimo sąvoką, ją sutapatino su skolos padengimo sąvoka, ignoravo ir nepaisė, kad kredito sutarties paskirtis – refinansuoti bankrutuojančios įmonės skolą neįmanoma be pačios bankrutuojančios įmonės sutikimo dėl Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio imperatyviai nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir eiliškumo.

3. Teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl nagrinėjamos bylos ribų, neteisėtai modifikavo kredito sutarties tikslą, nesant sutarties šalių prašymo ar reikalavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

4. Teismai pažeidė teisingumo principą, nes sutartį ir įstatymus pažeidusiai šaliai atsiranda palankūs teisiniai padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-916/2018). Teismai nepateikė banko neteisėtų veiksmų, nuskaitant pinigines lėšas nuo bankrutuojančios įmonės sąskaitos, teisinio vertinimo ir nepasisakė dėl banko nesąžiningumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-943/2024).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Be to, paduodant kasacinį skundą sumokėtas 254 Eur žyminis mokestis už kasaciniu skundu ginčijamą teismų procesiniais sprendimais atmestą priešieškinio reikalavimą kredito sutartį pripažinti negaliojančia. Tačiau kasaciniu skundu taip pat ginčijamas ir teismų procesiniais sprendimais patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti 6850,16 Eur skolą ir 616,51 Eur delspinigius (iš viso 7466,67 Eur), už kurį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 4 ir 7 dalis mokėtinas 168 Eur žyminis mokestis. Taigi paduodant kasacinį skundą turėjo būti sumokėtas 422 Eur (254 Eur + 168 Eur) žyminis mokestis. Kasacinį skundą atsisakytina priimti ir dėl to, kad nesumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi. Kadangi žyminį mokestį už kasacinį skundą sumokėjo K. A., tai, atsisakius priimti kasacinį skundą, jam ir grąžintinas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4, 7 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti K. A. (duomenys neskelbtini) 254 (dviejų šimtų penkiasdešimt keturių) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. gruodžio 18 d., kodas ZP02553.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Dalia Vasarienė