6bf00683-ec88-4066-b334-e2d08771d768 · Lazdijų rajono apylinkės teismas

                                                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-219-780/2014Proceso Nr. 2-17-3-00121-2014-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 21.4.1.1; 21.4.1.3;24.2; 34.2; 34.3; 34.4.10; 34.5; 116.4. LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 10 d.

Lazdijai Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas RamÅ«nas Å arka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieÅ¡kovui A. M. ir jo atstovui advokatui Liutaurui Kinderiui, atsakovei I. S. ir jos atstovei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui R. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo panai­kinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuosavybės teisės į paveldėtÄ turtÄ priteisimo pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovams I.

S., R. S., su trečiaisiais asmenimis Lazdi­jų rajono pirmojo notarų biuro notare Stefanija Valukoniene ir Prienų rajono antrojo notarų biuro notare Rasa DereÅ¡kevičiene.              Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. M. savo ieÅ¡kiniu praÅ¡o:

1) pripažinti ieÅ¡kovo pateik­tÄ 2012-11-19 atsisakymÄ nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu niekiniu ir negaliojančiu;

2) pripažinti, kad po J. N. mirties atsi­radusį paliki­mÄ neveiksni V. E. M. faktiÅ¡kai priėmė per ieÅ¡kovÄ ;

3) panai­kinti Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės Stefanijos Valukonienės 2013-01-04 iÅ¡duotÄ paveldė­ji­mo teisės liudijimÄ Nr. 35 iÅ¡ dalies: turto – ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies pini­gi­nio indėlio 27 000 Lt sumai;

4) pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-06-25 dovanojimo sutartį Nr. 3485, sudarytÄ tarp atsakovų I. S. ir R. S., iÅ¡ dalies, o bÅ«tent: – ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

5) priteisti ieÅ¡kovo nuosavybėn: ½ dalį žemės sklypo, uni­ka­lus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, uni­kalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį daržinės, unika­lus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės skly­po, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o nesant turto priteisti jo realiÄ rinkos vertę;

6) priteisti iÅ¡ atsa­ko­vų solidariai ½ dalį neteisėtai paveldėto indėlio 27 000 Lt sumoje;

7) priteisti iÅ¡ atsakovų soli­dariai visas bylos vedimo iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodoma ir ieÅ¡kovas bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2012-04-09 mirė ieÅ¡kovo motinos ir atsakovės I. S. brolis J. N.. Po jo mirties atsirado palikimas, kurį sudarė sodyba ir trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), bei banke buvusios piniginės lėšos – 54 000 Lt. J. N. įpėdinės pagal įstatymÄ buvo atsakovė I. S. ir ieÅ¡kovo motina V. E. M., kurios lygiomis dalimis įgijo teisę paveldėti brolio palikimÄ .

IeÅ¡kovo motina V. E. M. 2008-07-15 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o 2008-10-09 teismo nutartimi jos globėju buvo paskirtas ieÅ¡kovas A. M.. BÅ«damas neveiksni ieÅ¡kovo motina pati negalėjo palikimo nei priimti, nei atsisakyti. IeÅ¡kovas savo motinos vardu jai priklausančios palikimo dalies niekada neketino atsisakyti ir neturėjo tikslo negauti savo motinai jokios palikimo dalies, todėl palikimÄ motinos vardu jis priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti mirusiojo J. N. turtÄ .

Jis iÅ¡ karto po J. N. mirties rÅ«pinosi palikimu ir jį tvarkė: rÅ«pinosi laidotuvėmis, padengė laidotuvių iÅ¡laidas, apmokėjo jo skolas už elektrÄ ir už ryÅ¡io paslaugas, grÄ Å¾ino AB „Teo“ J. N. naudotÄ ryÅ¡io įrangÄ , kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ dėl leidimo priimti palikimÄ motinos vardu, o teismui nurodžius pareiÅ¡kimo trÅ«kumus ir grÄ Å¾inus pareiÅ¡kimÄ , 2012-04-24 kreipėsi į notarę su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį pavedimÄ turto apyraÅ¡o sudarymui.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad praÅ¡ymÄ notarei iÅ¡siuntė elektroniniu paÅ¡tu, kad ji žinotų iÅ¡ anksto, o vėliau ketino nuvykti pas notarę ir pateikti praÅ¡ymÄ betarpiÅ¡kai. Tačiau sužinojusi apie keblumus palikimui priimti atsakovė I. S. pati ieÅ¡kovui pasiÅ«lė dėl akių atsisakyti palikimo motinos vardu, o kai ji palikimÄ priims viena ir sutvarkys visus dokumentus, pati perleis ieÅ¡kovo motinai priklausančiÄ dalį. IeÅ¡kovas nurodė, kad pasitikėdamas savo teta sutiko su Å¡iuo pasiÅ«lymu ir jie 2012-05-06 sudarė susitarimÄ kaip pasidalins J.

N. turtÄ po to, kai atsakovė susitvarkys palikimo priėmimÄ viena. Tuo tikslu ieÅ¡kovas nubraižė lentelę, kurioje nurodė kokia J. N. turto dalis ir kam atiteks ir šį susitarimÄ abu su atsakove pasirašė. Todėl pas notarę dėl vykdomojo pavedimo turto apyraÅ¡o sudarymui jis nenuvyko, o gavęs iÅ¡ notarės praneÅ¡imÄ dėl apsisprendimo priimti savo motinos vardu palikimÄ , jis 2012-11-26 raÅ¡tu, dėl akių, atsisakė palikimo savo motinos vardu ir nusiuntė jį notarei, nes taip vykdė 2012-05-06 susitarimÄ su atsakove.

Po Å¡io susitarimo sudarymo jis nuolat teiravosi pas atsakovę ar ji priėmė palikimÄ ir 2013-07-28 atsakovė jam pasakė, kad visÄ paveldėtÄ turtÄ perleido savo sÅ«nui R. S., o 2012-05-06 jų susitarimo ji nevykdys. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti, kad atlikdamas minėtus aktyvius veiksmus dėl palikimo priėmimo jis J. N. palikimÄ priėmė savo motinos vardu faktiÅ¡kai pradėjęs valdyti palikimÄ , o jo 2012-11-26 atsisakymÄ savo motinos vardu nuo palikimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu, nes tokį sandorį sudarė tik dėl akių, neturėdamas tikslo negauti savo motinai jos palikimo dalies, ir tokiam atsisakymui neturėdamas bÅ«tino teismo leidimo.

Taip pat praÅ¡o panaikinti atsakovei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį J. N. palikimo, nes notarė neteisėtai iÅ¡davė tokį liudijimÄ Ä¯ visÄ palikimÄ . IeÅ¡kovas teigia, kad notarė žinojo, jog viena įpėdinė yra neveiksni ir nepareikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo teismo leidimo atsisakyti palikimo neveiksnaus asmens vardu, žinojo apie susitarimÄ dėl palikimo pasidalinimo, todėl paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ visÄ palikimÄ atsakovei iÅ¡davė neteisėtai. IeÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančia ir atsakovų sudarytÄ 2013-06-25 dovanojimo sutartį dėl ½ dalies iÅ¡ J.

N. paveldėtos sodybos ir žemės sklypų dovanojimo, nes iÅ¡ dalies panaikinus paveldėjimo teisės liudijimÄ dovanojimo sutartis laikytina atsakovės I. S. sudaryta neturint tam įgaliojimų ir nesant dovanojamo daikto savininku. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jo motina mirė 2013-10-30 ir jis vienintelis priėmė jos palikimÄ , todėl iÅ¡ dalies panaikinus minėtus sandorius ir paveldėjimo teisės liudijimÄ jis praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovų jo motinai priklausančiÄ Â½ J. N. palikimo dalį.     Atsakovai I.

S. ir R. S. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Atsakovės I. S. atsiliepime nurodoma, ir ji bei jos atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad savo brolio J. N. palikimÄ ji priėmė paduodama pareiÅ¡kimÄ notarei. PareiÅ¡kime ji nurodė savo seserį V. E. M. kaip kitÄ Ä¯pėdinę, todėl elgėsi sÄ Å¾iningai ir nieko nenuslėpė. Po J. N. mirties ieÅ¡kovas pats pasakė, kad atsisako jo palikimo tik pasakė, kad norėtų gauti dalį J. N. turto. Taip pat sakė, kad dalį turto turėtų gauti ir jo pusbrolis A.

B., nes jie rÅ«pinosi mirusiuoju. Tuo metu ji neprieÅ¡taravo tokiam ieÅ¡kovo norui ir pasirašė jo nubraižytÄ lapelį, nors nesuprato kam jis reikalingas. Ji galvojo, kad ieÅ¡kovas taip dalija jo paveldėtÄ turtÄ ir jai skiria 1/3 jo dalies. Jokių papildomų sÄ lygų prie Å¡io raÅ¡telio nebuvo, ieÅ¡kovas nesakė, kad jis dėl Å¡io raÅ¡telio atsisakys savo motinai priklausančios palikimo dalies, o ji neprašė, kad ieÅ¡kovas tÄ darytų. Po to ji apsigyveno J. N. sodyboje, jÄ tvarkė, prižiÅ«rėjo, užsakė žemės sklypų kadastrinius matavimus ir juos įregistravo.

IeÅ¡kovas tvarkyti J. N. palikimo nepadėjo ir jo turtu nesirÅ«pino, jo netvarkė, todėl palikimo faktiniu jo valdymu jis nepriėmė. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas taip elgėsi sÄ moningai, nes J. N. mirties metu joks nekilnojamasis turtas dar nebuvo įregistruotas, tuo pasirÅ«pino tik atsakovė. IeÅ¡kovui niekas netrukdė pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl palikimo priėmimo motinos vardu, bet jis to nepadarė, todėl palikimo nepriėmė. Kadangi jis nepadėjo rÅ«pintis palikimu ir jo sutvarkymu ji nusprendė nesilaikyti jų pasiraÅ¡yto raÅ¡telio sÄ lygų ir gavusi paveldėjimo teisės liudijimÄ nei ieÅ¡kovo motinai, nei jam J.

N. turto dalies neperleido. PaveldėtÄ Å¾emę ir sodybÄ ji padovanojo savo sÅ«nui R. S., kuriam apie jos ir ieÅ¡kovo raÅ¡telį dėl J. N. turto pasidalinimo nieko nesakė. IeÅ¡kovas pats laisva valia atsisakė palikimo savo motinos vardu ir raÅ¡tiÅ¡kÄ atsisakymÄ pateikė notarei, todėl nėra jokio pagrindo šį vienaÅ¡alį jo sandorį pripažinti negaliojančiu. Notarė paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡davė atsakovei, kuri vienintelė priėmė palikimÄ ir negalėjo jo neiÅ¡duoti, nes ieÅ¡kovas savo motinos vardu palikimo nepriėmė ir jo atsisakė.

Todėl nėra pagrindo naikinti ir paveldėjimo teisės liudijimÄ . Dovanojimo sutartimi atsakovė savo sÅ«nui perleido teisėtai paveldėtÄ turtÄ , todėl nėra pagrindo naikinti ir dovanojimo sutartį. Be to, ieÅ¡kovas nėra J. N. įpėdinis ir neturi teisė ginčyti palikimo priėmimo, o taip pat yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ palikimo priėmimui ginčyti, nes iÅ¡ notarės raÅ¡to jis žinojo kada bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, bet jo neginčijo per 1 metus laiko.

Be to, R. S. yra sÄ Å¾iningas turto įgijėjas, todėl turto iÅ¡ jo iÅ¡reikalauti negalima.Atsakovo R. S. atsiliepime nurodoma ir jis teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jis nėra tinkamas solidarus atsakovas su savo motina I. S., nes jis nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, jis yra sÄ Å¾iningas turto įgijėjas. Gaunant turtÄ pagal dovanojimo sutartį Å¡is turtas vieÅ¡ame registre buvo įregistruotas kaip jo motinos nuosavybė, be to jis žinojo, kad turtÄ motina yra teisėtai paveldėjusi iÅ¡ J.

N.. Jis iÅ¡ motinos žodžių žinojo, kad tarp motinos ir ieÅ¡kovo yra kažkoks susitarimas dėl paveldėto turto ir sakė apie tai dovanojimo sandorį tvirtinusiai notarei, tačiau ji Å¡io raÅ¡telio neprašė ir sakė, kad notariÅ¡kai nepatvirtintas toks susitarimas negalioja. Todėl jis yra sÄ Å¾iningas įgijėjas ir taikant restitucijÄ turtas iÅ¡ jo negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas. J. N. turtÄ po jo mirties tvarkė tik jo motina ir jis, todėl ieÅ¡kovas J. N. palikimo nepriėmė faktiniu jo valdymu.

Be to, palikimo savo motinos vardu ieÅ¡kovas raÅ¡tiÅ¡kai atsisakė, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo atsisakymÄ jo motinos vardu nuo palikimo. Notarė paveldėjimo teisės liudijimÄ iÅ¡davė jo motinai I. S., nes ji priėmė palikimÄ , o jis šį turtÄ gavo pagal dovanojimo sutartį, todėl jo nuosavybės teisė gali bÅ«ti paneigta tik tokio subjekto, kuris turi teisę paveldėti J. N. turtÄ . Tačiau ieÅ¡kovas yra tik penktos eilės įpėdinis, todėl esant ketvirtos eilės įpėdinėms jis negali paveldėti J.

N. turto. Todėl panaikinus paveldėjimo teisės liudijimÄ turtas negali bÅ«ti tiesiogiai priteisiamas ieÅ¡kovui. Be to, ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ palikimo priėmimui ginčyti, nes iÅ¡ notarės raÅ¡to jis žinojo kada bus iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir jo laiku neginčijo. Trečiasis asmuo notarė Stefanija Valukonienė su ieÅ¡kiniu nesutinka. Savo atsiliepime ji nurodė ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2012-04-24 gavo atsakovės I. S. pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ po jos brolio J.

N. mirties. PareiÅ¡kime I. S. nurodė kitÄ Ä¯pėdinę savo seserį V. E. M.. Kadangi pastaroji gyveno Prienų globos namuose, ji iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ Å¡ios įstaigos direktorei apie V. E. M. teises į palikimÄ . Tuomet sužinojo, kad V. E. M. turi globėjÄ â€“ ieÅ¡kovÄ A. M.. Pastarasis telefonu jai sakė, kad neturi laiko vaikščioti po teismus dėl palikimo ir galės patvirtinti tai raÅ¡tu. Ji iÅ¡siuntė raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui A. M., kad jis priimtų sprendimÄ dėl palikimo priėmimo globojamosios vardu arba atsisakymo priimti palikimÄ .

IeÅ¡kovas atsiuntė raÅ¡tÄ , kad palikimo V. E. M. vardu jis atsisako. Notarė paaiÅ¡kino, kad palikimo priėmimui neveiksnaus asmens vardu reikalingas teismo leidimas tiek priimant palikimÄ pareiÅ¡kimu, tiek pagal apyraÅ¡Ä . IeÅ¡kovas teismo leidimo priimti palikimÄ nepateikė, o jo elektroniniu paÅ¡tu siųsto praÅ¡ymo ji nematė. Tokie praÅ¡ymai turi bÅ«ti paduodami atvykus į notaro biurÄ , nes notaras neatlieka notarinių veiksmų už akių, todėl į elektroninius laiÅ¡kus neatsakinėja.

IeÅ¡kovas per tris mėnesius nuo palikėjo mirties palikimo nepriėmė, o į jos raÅ¡tÄ , kad tai gali padaryti vėliau, raÅ¡tu atsakė, kad palikimo atsisako, todėl globotinės interesų atžvilgiu jis pats elgėsi aplaidžiai. Notarė patvirtino, kad atsakovė I. S. jai minėjo apie susitarimÄ su ieÅ¡kovu A. M. dėl paveldėto turto pasidalinimo dar prieÅ¡ tai, kai ji iÅ¡siuntė minėtÄ savo raÅ¡tÄ ieÅ¡kovui su raginimu priimti sprendimÄ dėl palikimo priėmimo globotinės vardu. 2013-01-04 ji iÅ¡davė I.

S. paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes Å¡i patikino, kad ginčų dėl palikimo tarp įpėdinių nebus. Notarė teigia negalinti priversti įpėdinio priimti palikimo, todėl iÅ¡davusi paveldėjimo teisės liudijimÄ tam įpėdiniui, kuris jį priėmė, ji nepažeidė įstatymų, ir prieÅ¡taraujančio įstatymui notarinio veiksmo neatliko.     IeÅ¡kinys atmestinas, nes ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinio reikalavimų neįrodė, praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.8 straipsnyje numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ palikimo priėmimo teisėtumui ginčyti ir iÅ¡ viso nėra asmuo, galintis tokį reikalavimÄ reikÅ¡ti.

Å ios teismo iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais argumentais ir įrodymais. Vertinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti, kad neveiksni jo motina V. E. M. po J. N. mirties atsiradusį palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė per ieÅ¡kovÄ , teismas sutinka su atsakovų argumentais, jog neveiksnus asmuo palikimo iÅ¡ viso negali priimti faktiÅ¡kai valdant paveldimÄ turtÄ per savo globėjÄ , ir kad ieÅ¡kovas Å¡iuo atveju palikimo faktiniu jo valdymu nepriėmė, nes palikimu nesirÅ«pino. Palikimo bÅ«dus apibrėžianti CK 5.50 str. 2 d. numato, kad palikimÄ galima priimti faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas palikimo priėmimÄ reglamentuojančias teisės normas, nekartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti esmė yra aktyvÅ«s palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , todėl asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-600/2009, 3K-3-434/2013).

Tačiau nagrinėjamu atveju Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nutartis patvirtina, kad J. N. įpėdinė V. E. M. palikimo atsiradimo metu buvo neveiksni ir jai buvo nustatyta globa (1 t., b. l. 13-14). Tai reiÅ¡kia, kad tokia įpėdinė, kuri nesuvokia savo veiksmų reikÅ¡mės (CK 2.10 str. 1 d.), negali atlikti ir jokių aktyvių veiksmų, iÅ¡reiÅ¡kiančių jos valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , nes ji iÅ¡ viso negali iÅ¡reikÅ¡ti savo valios. Tuo tarpu neveiksnaus įpėdinio globėjas nėra įpėdinis.

Globėjas veikia neveiksnaus asmens interesais ir jo vardu, tačiau visus veiksmus atlieka iÅ¡reikÅ¡damas savo, o ne globotinio valiÄ . Palikimo priėmimo tikslu neveiksnaus asmens valios iÅ¡ viso neįmanoma nustatyti, todėl pačiam įpėdiniui negalint atlikti aktyvių veiksmų, kuriais jis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ kaip savo, palikimÄ jo vardu globėjas gali priimti tik padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, t. y. oficialia forma, kuri nesiejama su įpėdinio faktinių veiksmų, atliekamų palikimo atžvilgiu, vertinimu.

Kita vertus, ieÅ¡kovo nurodyti jo atlikti veiksmai bet kuriuo atveju nepatvirtina, kad palikimÄ jis pradėjo valdyti savo globotinės vardu ir kaip jos nuosavybę. IeÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad jis yra sumokėjęs už J. N. laidotuvių iÅ¡laidas (2 t., b. l. 34), kad mirus J. N. jis 2012-04-13 sumokėjo J. N. mokesčius už ryÅ¡io paslaugas ir elektrÄ (2 t., b. l. 37), kad 2012-06-14 jis grÄ Å¾ino J. N. naudotÄ ryÅ¡io įrangÄ Ä¯monei TEO LT, AB (2 t., b. l. 36), tačiau iÅ¡ Å¡ių įrodymų negalima spręsti ar tokius veiksmus ieÅ¡kovas atliko savo, kaip mirusiojo J.

N. giminaičio, vardu, ar savo globotinės įpėdinės vardu, iÅ¡ Å¡ių įrodymų negalima spręsti ar Å¡iuos veiksmus atliko tik norėdamas padengti iki mirties buvusias giminaičio skolas, ar siekiant valdyti mirusiojo palikimÄ neveiksnios įpėdinės vardu kaip jos nuosavybę. Tuo tarpu iÅ¡ Kauno miesto apylinkės teismo 2012-04-18 nutarties matyti, kad neveiksnia pripažintos V. E. M. globėjas A. M. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ jo globotinės vardu, tačiau teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ , nes jis nepateikė teismui duomenų apie palikėjo turtinę padėtį (1 t., b. l. 15).

Pats ieÅ¡kovo kreipimasis į Kauno miesto apylinkės teismÄ dėl teismo leidimo palikimui priimti (1 t., b. l.

15) kaip tik įrodo, kad J. N. palikimo V. E. M. negalėjo priimti ir nepriėmė faktiniu paveldimo turto valdymu dėl savo valios trÅ«kumų, todėl ieÅ¡kovas ir pats suvokė bei pripažino, jog palikimÄ neveiksnios įpėdinės vardu jis turi priimti formaliu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡damas savo valiÄ ir turėdamas iÅ¡ankstinį teismo leidimÄ (CK 3.244 str. 3 d.). Å iuo atveju ieÅ¡kovo praÅ¡ymas iÅ¡duoti teismo leidimÄ palikimui neveiksnios motinos vardu priimti kaip tik ir patvirtina, kad faktiniu valdymu palikimo jos vardu jis nebuvo priėmęs. Skirtingai nei teigia ieÅ¡kovas, visi Å¡ioje byloje nustatyti jo atlikti veiksmai patvirtina ne tai, kad palikimÄ jis priėmė savo globotinės vardu, o tai, kad norėdamas iÅ¡vengti sudėtingų teisinių palikimo priėmimo savo motinos vardu procedÅ«rų, po minėtos teismo nutarties jis sÄ moningai ir laisva valia nusprendė nepriimti J.

N. palikimo savo neveiksnios motinos vardu, nes nuosavybės teisę į palikėjo turto dalį savo globotinei jis nusprendė įgyti ne paveldėjimo teisės bÅ«du, o kitu pagrindu – susitaręs, kad atsakovė I. S. ateityje perleis ieÅ¡kovo motinai dalį palikimo, prieÅ¡ tai jį priėmusi viena. IeÅ¡kovas pats pripažino, kad dėl nepateiktų visų reikalingų dokumentų teismui atsisakius priimti jo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ jo globotinės vardu (1 t., b. l. 15), jis sudarė raÅ¡ytinį 2012-05-06 susitarimÄ su kita J.

N. įpėdine - atsakove I. S. (1 t., b. l. 15), kuriuo jie susitarė, kad atsakovė viena priims J. N. palikimÄ ir tik po to sutartÄ palikimo dalį perleis kitai įpėdinei – V. E. M.. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad vykdydamas šį susitarimÄ jis daugiau ir neatliko kitų veiksmų, kurie pagal įstatymÄ buvo reikalingi palikimui jo neveiksnios motinos vardu priimti, kad dėl Å¡io susitarimo į notarės kontorÄ jis sÄ moningai nenuvyko ir pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo savo neveiksnios motinos vardu notarei nepadavė.

Pabrėžtina, kad nepasirašytas ieškovo pareiškimas dėl vykdomojo pavedimo, turto apyrašui sudaryti, išdavimo (1 t., b. l. 16), jo elektroninio pašto dėžutės išsiųstų elektroninių laiškų išrašas (1 t., b. l.

18) ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su priedais (2 t., b. l. 4-15) patvirtina tik tai, kad 2012-04-24, t. y. dar iki minėto 2012-05-06 susitarimo, ieÅ¡kovas elektroniniu laiÅ¡ku kreipėsi į notarę StefanijÄ Valukonienę praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį pavedimÄ turto apyraÅ¡ui sudaryti, tačiau remiantis Å¡iais įrodymais negalima pripažinti, kad tokiu veiksmu jis priėmė palikimÄ neveiksnios savo motinos vardu padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

IeÅ¡kovas pats sutinka, kad toks praÅ¡ymo notarei pateikimas elektroniniu laiÅ¡ku neatitinka Notariato įstatymo reikalavimų ir pats pripažino, kad tokiu bÅ«du jis tik iÅ¡ anksto informavo notarę, jog ketina paduoti tokį praÅ¡ymÄ atvykęs į notarės kontorÄ vėliau. Todėl viena vertus, pirminis ketinimas priimti palikimÄ negali bÅ«ti pripažįstamas pačiu palikimo priėmimu, jeigu Å¡is ketinimas vėliau nebuvo faktiÅ¡kai įgyvendintas, o kita vertus, Notariato įstatymas neleidžia priimti palikimo padavus pareiÅ¡kimÄ elektroniniu ir net nepasiraÅ¡ytu laiÅ¡ku, nes notariniai veiksmai atliekami tik notaro biure (Notariato įstatymo 28 str. 2 d.), notaras juos atlikdamas privalo nustatyti asmens tapatybę ir įsitikinti jo veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str.), pareiÅ¡kimÄ asmuo turi pasiraÅ¡yti arba dalyvaujant notarui arba pats asmeniÅ¡kai patvirtinti, kad jį pasirašė, jeigu tai nebuvo padaryta notaro akivaizdoje (Notariato įstatymo 32 str. 1 d.).

Taigi, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pats pripažįsta faktÄ , kad savo pareiÅ¡kimu dėl vykdomojo pavedimo, turto apyraÅ¡ui sudaryti, palikimo savo motinos vardu jis nepriėmė. IÅ¡ esmės jis taip pat pripažįsta, kad sudaręs 2012-05-06 susitarimÄ su atsakove I. S. jis kaip tik ir tikėjosi, kad J. N. palikimÄ priims tik atsakovė I. S., o nuosavybės teisę į dalį J. N. palikimo savo motinai jis įgys kitu pagrindu, t. y. atsakovei I. S. perleidus sutartÄ dalį paveldėto turto po palikimo priėmimo.

FaktÄ , kad ieÅ¡kovas dėl minėto 2012-05-06 susitarimo nepriėmė palikimo savo motinos vardu patvirtino ir byloje apklaustų liudytojų parodymai, ir ieÅ¡kovo pateiktas jo pokalbio su atsakove I. S. garso įraÅ¡as, ir 2012-05-06 suraÅ¡ytas raÅ¡telis, kuriame nurodyta kokia J. N. palikimo dalis ir kam atiteks, ir raÅ¡tiÅ¡kas ieÅ¡kovo 2012-11-26 atsisakymas nuo palikimo savo globotinės vardu. Tiek A. B., tiek R. M., tiek A. B. apklausti liudytojais patvirtino, kad ieÅ¡kovas jiems sakė, jog su atsakove I. S. yra susitaręs, jog visÄ J.

N. palikimÄ priims I. S., o po to dalį turto ji pati perleis ieÅ¡kovui, todėl visus palikimo priėmimo reikalus tvarkė tik atsakovė I. S.. Tokį susitarimÄ patvirtina ir ieÅ¡kovo bei atsakovės I. S. pokalbio turinys, užfiksuotas ieÅ¡kovo pateiktame garso įraÅ¡e (b. l. 48-53), iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovė pripažįsta sudariusi susitarimÄ su ieÅ¡kovu dėl paveldėto J. N. turto dalies perleidimo ieÅ¡kovo motinai, tačiau priėmusi palikimÄ ji atsisako šį susitarimÄ vykdyti. IeÅ¡kovo pateiktas 2012-05-06 raÅ¡telis (1 t., b. l. 15), jo paaiÅ¡kinimai, atsakovės paaiÅ¡kinimai jų pokalbio garso įraÅ¡as dėl susitarimo vykdymo sutampa su minėtų liudytojų parodymais.

Pabrėžtina, kad nors atsakovė ginčija Å¡io raÅ¡telio reikÅ¡mę ir teisinę galiÄ , tačiau pripažįsta faktÄ , kad apie tokias turto dalis su ieÅ¡kovu kalbėjo ir kad toks raÅ¡telis buvo sudarytas ir jos pasiraÅ¡ytas. Todėl teismas pripažįsta, kad Å¡is raÅ¡tiÅ¡kas ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimas iÅ¡ tiesų nulėmė ieÅ¡kovo apsisprendimÄ nepriimti palikimo savo motinos vardu tam, kad atsakovė galėtų palikimÄ priimti viena, o vėliau dalį palikimo perleisti savo seseriai V.

E. M.. Paveldėjimo byloje esantis 2012-11-26 raÅ¡tiÅ¡kas ieÅ¡kovo A. M. atsisakymas nuo palikimo savo globotinės vardu (paveldėjimo bylos 12 lapas) taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai nepriėmė J. N. palikimo savo motinos vardu, nes jis norėjo vykdyti ir vykdė minėtÄ jo ir atsakovės susitarimÄ .Taigi, tiek paties ieÅ¡kovo nurodomi ir jo pripažįstami faktai, tiek liudytojų nurodytos aplinkybės, tiek minėtas 2012-05-06 raÅ¡tiÅ¡kas ieÅ¡kovo ir atsakovės susitarimas bei ieÅ¡kovo 2012-11-26 raÅ¡tiÅ¡kas atsisakymas priimti palikimÄ savo globotinės vardu patvirtina, kad ieÅ¡kovas visais savo veiksmais sÄ moningai siekė bÅ«tent tokio J.

N. turto paveldėjimo rezultato, kurį dabar pats ir ginčija. Pripažindamas, kad vykdydamas minėtÄ 2012-05-06 raÅ¡tiÅ¡kÄ susitarimÄ su atsakove I. S. jis kaip tik ir siekė, padėti jai vienai priimti visÄ J. N. palikimÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės pats paneigia savo reikalavimÄ pripažinti, kad tÄ patį paveldimÄ turtÄ jis neva taip pat faktiÅ¡kai valdė savo globotinės vardu, turėdamas tikslÄ priimti palikimÄ jos vardu. Jeigu ieÅ¡kovas nurodomus veiksmus, kuriais jis neva priėmė palikimÄ motinos vardu, iÅ¡ tiesų bÅ«tų atlikęs norėdamas priimti motinos vardu plikimÄ , jam nebÅ«tų buvę jokios prasmės nei tartis su atsakove dėl jos įsipareigojimo perleisti dalį palikimo ieÅ¡kovo motinai, nei 2012-11-26 raÅ¡tu atsisakyti palikimo globotinės V.

E. M. vardu (paveldėjimo bylos 11 lapas). Tačiau tokie ieÅ¡kovo veiksmai kaip tik ir patvirtina, kad jis sÄ moningai siekė, jog palikimÄ priimtų tik viena atsakovė I. S., o tik po to ieÅ¡kovo motinai perleistų dalį paveldėto turto. IeÅ¡kovo elgesys nuo palikimo atsiradimo momento – nesikreipimas į teismÄ su iÅ¡taisytais savo praÅ¡ymo trÅ«kumais dėl leidimo priimti palikimÄ savo motinos vardu, ketinimo pateikti pareiÅ¡kimÄ dėl vykdomojo pavedimo turto apyraÅ¡ui sudaryti nerealizavimas, sÄ moningas atsisakymas priimti palikimÄ savo motinos vardu ir notaro informavimas apie tai, įrodo, kad jis sÄ moningai, suvokdamas savo veiksmų padarinius, nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įgyti savo globotinės paveldėjimo teisės į palikimÄ , o norėjo nuosavybės teisę savo motinai įgyti kitokiu bÅ«du, iÅ¡vengiant sudėtingų palikimo priėmimo neveiksnaus asmens vardu procedÅ«rų.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad remiantis ieÅ¡kovo nurodytais argumentais ir pateiktais įrodymais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog po J. N. mirties atsi­radusį paliki­mÄ neveiksni V. E. M. faktiÅ¡kai priėmė per ieÅ¡kovÄ , nes pastarasis sÄ moningai to nepadarė.Remiantis nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ir ieÅ¡kovo 2012-11-26 atsisakymÄ nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu, nes toks atsisakymas neturi nei jokių ieÅ¡kovo valios trÅ«kumų, nei iÅ¡ viso yra sukėlęs kokias nors teisines pasekmes.

Aukščiausiasis teismas analogiÅ¡koje situacijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali Å¡ios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiÅ¡kimÄ notarui (CK 5.60 straipsnis), tačiau atsisakyti palikimo leidžiama tik per tÄ patį terminÄ , kaip ir palikimÄ priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminÄ palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po Å¡io termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiÅ¡kimu atsisako nuo palikimo, ar neiÅ¡reiÅ¡kia jokios valios dėl palikimo, abiem Å¡iais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai.

Todėl pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikÅ¡mės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-273/2014). Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2012-04-09 (1 t., b. l. 12), o ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas apie palikimo nepriėmimÄ notarui pateiktas 2012-11-26 (paveldėjimo bylos 12 lapas), t. y. praleidus įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti. Å is ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas pateiktas į paveldėjimo bylÄ po to, kai ieÅ¡kovas nepriėmė savo motinos vardu palikimo per įstatymo nustatytÄ terminÄ , todėl teismas sutinka su notarės argumentu, kad ieÅ¡kovo 2012-11-26 pareiÅ¡kimas dėl palikimo atsisakymo V.

E. M. vardu nelaikytinas palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme, o pripažintinas tik kaip įpėdinio atstovo pateikta informacija, kad palikimo neketinama priimti. BÅ«tent taip palikimo atsisakymÄ , iÅ¡reikÅ¡tÄ jau po termino palikimui priimti pasibaigimo, kvalifikuoja ir Aukščiausiasis Teismas, kuris pripažįsta, kad tokiu pareiÅ¡kimu yra tik informuojamas paveldėjimo bylÄ vedęs notaras ir patvirtinama, jog pareiÅ¡kėjas palikimo nepriėmė, todėl toks pareiÅ¡kimas neturi įtakos jau pasibaigusiai pareiÅ¡kimÄ padavusio asmens paveldėjimo teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-273/2014).

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir teismų praktikÄ , ieÅ¡kovo ginčijamas 2012-11-26 pareiÅ¡kimas dėl palikimo atsisakymo V. E. M. vardu net nelaikytinas vienaÅ¡aliu sandoriu, nes jis nesukÅ«rė jokių teisių ir pareigų (CK 1.63 str. 1 d.). Å io veiksmo atlikimo metu ieÅ¡kovas savo globotinės vardu palikimo jau buvo nepriėmęs per įstatymo nustatytÄ terminÄ , o atsakovė I. S. tÄ buvo padariusi paduodama pareiÅ¡kimÄ notarei (paveldėjimo bylos 1 lapas). Todėl toks ieÅ¡kovo valios iÅ¡reiÅ¡kimas J.

N. turto paveldėjimo procese nesukÅ«rė ir nepakeitė jokių teisių ir pareigų jokiems asmenims. Tai reiÅ¡kia, kad jis negali bÅ«ti pripažintas niekiniu sandoriu. Be to, Å¡is palikimo atsisakymas nėra ir tariamas, kaip nurodo ieÅ¡kovas. Tariamas yra toks valios iÅ¡reiÅ¡kimas, kuris pareikÅ¡tas tik dėl akių, neketinant sukurti teisnių pasekmių (CK 1.86 str.). Tačiau ieÅ¡kovas pats pripažįsta, kad Å¡iuo pareiÅ¡kimu jis vykdė 2012-05-06 susitarimÄ su atsakove, pagal kurį jis ir turėjo nepriimti palikimo savo motinos vardu, kad tÄ galėtų padaryti atsakovė I.

S.. Tai reiÅ¡kia, kad šį veiksmÄ jis atliko ne dėl akių, o prieÅ¡ingai, norėdamas sukurti bÅ«tent tokius teisnius santykius, kurie ir atsiranda palikimo nepriėmus arba jo atsisakius vienam įpėdiniui, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ kitam įpėdiniui.  Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teismas pripažįsta, kad nėra jokio pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo 2012-11-26 notarei pateiktÄ atsisakymÄ nuo palikimo po J. N. mirties neveiksnios V. E. M. vardu niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, nes tai nėra sandoris ir Å¡iuo pareiÅ¡kimu ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė tikrÄ jÄ savo valiÄ .

Atmetus aukščiau aptartus ieÅ¡kovo reikalavimus ir įvertinus nustatytas aplinkybes nėra pagrindo iÅ¡ dalies panaikinti ir Lazdijų rajono pirmojo notarų biuro notarės Stefanijos Valukonienės 2013-01-04 iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 35 į ½ dalį J. N. palikimÄ sudarančio turto, nes byloje nustatyta, kad per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo J. N. palikimÄ priėmė atsakovė I. S., padavusi notarei pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (paveldėjimo bylos 1 lapas), o ieÅ¡kovas A.

M. per šį terminÄ palikimo sÄ moningai nepriėmė (CK 5.50 str. 1, 2, 3 d., 5.60 str. 2 d.). Atsakovė savo pareikime notarei iÅ¡ karto nurodė kitÄ tos pačios eilės įpėdinę – savo seserį V. E. M., todėl ji elgėsi sÄ Å¾iningai ir jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos iÅ¡duodant paveldėjimo teisės liudijimÄ , ji nenuslėpė. IeÅ¡kovas visÄ laikÄ nuo palikimo atsiradimo žinojo, kad atsakovė I. S. yra įpėdinė, kuri priėmė palikimÄ padavusi pareiÅ¡kimÄ notarei, o pats palikimo kitos įpėdinės – savo neveiksnios motinos, vardu nepriėmė sÄ moningai.

Todėl nuo palikimo atsiradimo praėjus daugiau nei trims mėnesiams (CK 5.67 str. 1 d.) notarė teisėtai iÅ¡davė ginčijamÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ vienintelei palikimÄ priėmusiai įpėdinei – atsakovei I. S., nes ji neturėjo teisės jo neiÅ¡duoti. IeÅ¡kovo argumentas, kad prieÅ¡ iÅ¡duodama paveldėjimo teisės liudijimÄ notarė nepareikalavo iÅ¡ jo pateikti teismo leidimÄ atsisakyti priimti palikimÄ neveiksnaus asmens vardu, todėl neva pažeidė imperatyviÄ CK 3.244 straipsnio 3 dalyje numatytÄ normÄ , yra nepagrįstas ir neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ .

Kaip minėta, ieÅ¡kovas palikimo savo globotinės vardu nebuvo priėmęs per įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , todėl po to pareikÅ¡tas jo atsisakymas palikimo savo globotinės vardu neturėjo jokios teisinės reikÅ¡mės, nes įpėdinės V. E. M. neįgyvendinta paveldėjimo teisė jau buvo pasibaigusi. Nors notarė patvirtino, kad iÅ¡ atsakovės I. S. žinojo apie kažkokį įpėdinių susitarimÄ dėl palikimo pasidalinimo, tačiau tai taip pat nebuvo pagrindas neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, nes įstatymai nedraudžia įpėdiniams sudarinėti susitarimų dėl palikimo pasidalinimo ir, palikimÄ priėmus tik vienam iÅ¡ jų, pasidalinti jį vėliau.

Todėl tokio susitarimo egzistavimas negali bÅ«ti pagrindas notarui atsisakyti iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ palikimÄ priėmusiam įpėdiniui, jeigu kiti įpėdiniai palikimo nepriima. Teismas sutinka su notarės argumentu, kad ji negali priversti įpėdinį priimti palikimÄ ir negali neapibrėžtÄ laikÄ neiÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo tam įpėdiniui, kuris palikimÄ yra priėmęs. Todėl Å¡iuo atveju, kai įstatyminis įpėdinės V. E. M. atstovas A. M. neapdairiai ir nerÅ«pestingai elgdamasis nepriėmė palikimo globotinės vardu per įstatymo nustatytÄ terminÄ ir taip neįgyvendino neveiksnios globotinės teisės į palikimÄ saugiausiu ir patikimiausiu bÅ«du, jis negali atsakomybės už rizikingesnį neveiksnaus asmens teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ perkelti notarei, nes jis pats dėl to yra atsakingas.

Pripažinus, kad nei notarė, nei kita įpėdinė I. S. nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių normų, bei nenustačius, kad notarė pažeidė paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo tvarkÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡ dalies panaikinti notarės iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ atsakovei I. S. atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad analogiÅ¡koje pagal faktines aplinkybes byloje Aukščiausiais Teismas yra pripažinęs, jog nėra pagrindo naikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir pripažinti atsisakymÄ nuo palikimo niekiniu jeigu įpėdinis sÄ moningai, suvokdamas savo veiksmų padarinius, nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įgyti paveldėjimo teisės į palikimÄ , o nuosavybės teisę į palikimÄ pagal įpėdinių susitarimÄ norėjo įgyti tik po to, kai palikimÄ priims kitas įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-273/2014).Ä®vertinus visus ieÅ¡kovo argumentus ir jo atliktus veiksmus akivaizdu, kad jo motinos V.

E. M. teisių į J. N. palikimÄ pažeidimas kilo ne iÅ¡ kokių nors paveldėjimo teisiniuose santykiuose padarytų atsakovų ar notarės neteisėtų veiksmų, o iÅ¡ po paveldėjimo procedÅ«rų užbaigimo turėjusių susiklostyti teisinių santykių. IeÅ¡kovas iÅ¡ esmės pats pripažino, kad palikimo savo motinos vardu jis nepriėmė, todėl, kad siekė, jog J. N. palikimÄ priimtų viena atsakovė, kuri po to turėjo dalį palikimo perleisti kitai įpėdinei V. E. M.. Vadinasi norint tokį susitarimÄ Ä¯gyvendinti ir nuosavybės teisę į dalį J.

N. palikimo dalį V. E. M. įgyti ieÅ¡kovo ir atsakovės sutartu bÅ«du, ieÅ¡kovas turėjo elgtis bÅ«tent taip, kad palikimÄ priimtų viena I. S.. Jų sudarytÄ susitarimÄ atsakovė taip pat turėjo pradėti vykdyti tik pasibaigus paveldėjimo teisiniams santykiams. Todėl norėdamas ginti savo motinos teises į negautÄ palikimo dalį ieÅ¡kovas turėjo ginčyti ne atsakovės I. S. palikimo priėmimo teisėtumÄ , kuriam savo veiksmais jis visiÅ¡kai pritarė pats, o rinktis kitus teisinius gynybos bÅ«dus dėl atsakovės I.

S. neįvykdyto susitarimo. Tačiau tai reikÅ¡tų visai kitÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ ir kitÄ dalykÄ , nes pagal minėtÄ neįvykdytÄ susitarimÄ V. E. M. buvo numatyta dar ir kitokia turto dalis nei priklausytų pagal paveldėjimo teisę. Nustačius, kad atsakovė I. S. teisėtai paveldėjo J. N. palikimÄ , o V. E. M. palikimo nepriėmė, konstatuotina ir tai, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ viso nėra tas asmuo, kuris turi teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ ir įpėdiniui iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal CK 5.8 straipsnį.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas reikalavimus dėl CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino ieÅ¡kiniui dėl paveldėjimo teisės ginčijimo pareikÅ¡ti, kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl subjekto, turinčio teisę reikÅ¡ti tokį reikalavimÄ . Jis konstatavo, kad Å¡ioje įstatymo normoje nustatytas ne tik terminas paveldėjimo teisės liudijimui ginčyti, bet ir nurodytas subjektas, turintis tokiÄ teisę. Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad pagal CK 5.8 straipsnį teisę ginčyti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ turi teisę tik įpėdinis (tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ ) ir Å¡i įstatymo nuostata negali bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog pagal CK 5.8 straipsnį kitas asmuo (ne įpėdinis) turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ pripažinti iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-286/2009).

Å iuo atveju ieÅ¡kovas A. M. yra J. N. penktos eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 5 p.), kuris galėtų pretenduoti į J. N. palikimÄ tik jeigu nebÅ«tų pirmesnės eilės įpėdinių (CK 5.11 str. 2 d.). Tačiau atsakovė I. S. yra ketvirtos eilės įpėdinė, kuri palikimÄ priėmė, o tos pačios eilės įpėdinė V. E. M. palikimo nepriėmė. Todėl CK 5.8 ir 5.11 straipsnių prasme ieÅ¡kovas nei pats asmeniÅ¡kai nėra J. N. įpėdinis, nei asmuo, galintis ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ kaip V.

E. M. įpėdinis, jeigu ji bÅ«tų priėmusi J. N. palikimÄ . IeÅ¡kinys taip pat atmestinas ir dėl atsakovų praÅ¡omo taikyti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino paveldėjimo teisei ginčyti, nes pagal CK 5.8 straipsnį asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumÄ bei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo, o ieÅ¡kovas bet kuriuo iÅ¡ Å¡ių atveju yra praleidęs tokį terminÄ .

Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2012-04-09 mirus J. N. (1 t., b. l. 12), todėl ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti skaičiuojamas vienerių metų terminas nuo palikimo atsiradimo pasibaigė 2013-04-09. IeÅ¡kinys teisme gautas 2014-02-21 (1 t., b. l. 2), todėl akivaizdu, kad jis pareikÅ¡tas žymiai vėliau nei vieneri metai nuo palikimo atsiradimo. Nors ieÅ¡kovas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ skaičiuoja nuo 2013-07-28 kuomet atsakovė jam pati tiesiogiai pasakė, kad paveldėtÄ turtÄ padovanojo savo sÅ«nui R.

S., nes tik tuomet, pasak ieÅ¡kovo, jis sužinojo apie pažeistÄ savo motinos teisę, tačiau Å¡i aplinkybė neturi jokios reikÅ¡mės ieÅ¡kinio senaties termino pradžiai nustatyti. Kaip minėta, CK 5.8 straipsnyje numatytos tik dvi aplinkybės, kurioms esant prasideda ieÅ¡kinio senaties termino eiga:

1) palikimo atsiradimo diena, t. y. palikėjo mirties diena, arba 2) diena, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimÄ priėmė kitas asmuo. Å iuo atveju ieÅ¡kovas palikimo atsiradimo dienÄ Å¾inojo, nes pats rÅ«pinosi J. N. laidotuvėmis, todėl vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra akivaizdžiai praleistas. Apie tai, kad atsakovė I. S. palikimÄ priėmė paduodama pareiÅ¡kimÄ notarei ieÅ¡kovas žinojo nuo pat tokio pareiÅ¡kimo padavimo dienos, nes jo pateiktame 2013-12-12 I.

S. liudytojos apklausos protokole užfiksuoti I. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, patvirtina, kad pats ieÅ¡kovas A. M. atvežė I. S. J. N. mirties liudijimÄ , reikalingÄ atsakovei kreiptis į notarÄ dėl palikimo priėmimo, ir pats jÄ nuvežė pas notarÄ (2 t., b. l. 19-21). Paveldėjimo byloje esantis I. S. pareikÅ¡imas dėl J. N. palikimo priėmimo patvirtina, kad atsakovė palikimÄ priėmė 2012-04-24 (paveldėjimo bylos 1 lapas). Vadinasi apie tai, kad I. S. priėmė palikimÄ ieÅ¡kovas žinojo nuo 2012-04-24.

Tokiu atveju ieÅ¡kinį palikimÄ priėmusiai I. S. jis turėjo pareikÅ¡ti ne vėliau kaip iki 2013-04-24. Pagaliau ieÅ¡kovas pripažįsta, kad palikimo savo motinos vardu jis atsisakė iÅ¡siųsdamas savo 2012-11-26 raÅ¡tÄ notarei po to, kai iÅ¡ jos gavo 2012-11-19 raÅ¡tÄ , kuriuo notarė jį ragino priimti sprendimÄ dėl palikimo, o Å¡iame notarės raÅ¡te yra aiÅ¡kiai paraÅ¡yta, jog palikimÄ po J. N. mirties yra priėmusi jo sesuo I. S. (paveldėjimo bylos 11 lapas). Tai reiÅ¡kia, kad net ir skaičiuojant ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ nuo Å¡io, ieÅ¡kovui pačio palankiausio, momento, kai apie I.

S. palikimo priėmimÄ jis neabejotinai žinojo nuo 2012-11-26, jis yra praleidęs vienerių metų terminÄ ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nes tokiu atveju Å¡is terminas baigėsi 2013-11-26. Praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinti ieÅ¡kovas nepraÅ¡o ir jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis buvo praleistas nenurodo. IeÅ¡kovas pripažįsta, jog turi aukÅ¡tÄ jį teisinį iÅ¡silavinimÄ , pripažįsta, kad iÅ¡mano paveldėjimo teisę reglamentuojančias normas, todėl ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ dėl bandymo apeiti paveldėjimo teisės normas ir palikimÄ savo globotinės vardu įgyti kitokiu bÅ«du, negalima pripažinti svarbiomis priežastimis, dėl kurių praleistÄ terminÄ bÅ«tų galima atnaujinti. Nepanaikinus ginčijamo paveldėjimo teisės liudijimo, kurio pagrindu atsakovė I.

S. teisėtai tapo J. N. turto savininke, nėra pagrindo pripažinti, kad 2013-06-25 dovanojimo sutartį Nr. 3485 (2 t., b. l. 62-82), kuria ji atsakovui R. S. padovanojo paveldėtÄ J. N. nekilnojamÄ jį turtÄ , atsakovė I. S. sudarė nebÅ«dama dovanojamo daikto savininke (CK 6.470 str. 3 d.), kaip teigia ieÅ¡kovas. Kadangi Å¡i imperatyvi norma nebuvo pažeista ir atsakovė dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo dovanojamo turto teisėta savininkė, tai ieÅ¡kovo nurodomu pagrindu (CK 1.80 str. 1 d.) Å¡is sandoris negali bÅ«ti pripažintas iÅ¡ dalies negaliojančiu.

Be to, Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas yra tik iÅ¡vestinis ir neatsiejamai susijęs su anksčiau atmestais Å¡io ieÅ¡kinio reikalavimais nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ ir atsakovės I. S. palikimo priėmimo teisėtumÄ bei nustatyti faktÄ , kad palikimÄ yra priėmusi V. E. M., nes tik tokiu atveju dovanojimo sutarties nuginčijimas turėtų įtakÄ ieÅ¡kovo teisei paveldėti jo motinai V. E. M. priklausiusiÄ J. N. palikimo dalį. Todėl nustačius, kad dovanojimo sutarties dalykÄ sudarančio turto V.

E. M. nepaveldėjo, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti pripažinti Å¡iÄ dovanojimo sutartį iÅ¡ dalies negaliojančia, nes Å¡i sutartis nepažeidžia jo teisių, o taikant restitucijÄ padovanoto turto dalis gali bÅ«ti grÄ Å¾intina tik atsakovei I. S., bet ne ieÅ¡kovui, su kuriuo atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieÅ¡kovas galėtų šį turÄ iÅ¡sireikalauti iÅ¡ atsakovės. Todėl saugant civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir sÄ Å¾iningo turto įgijėjo R.

S. teises, ieÅ¡kovo reikalavimas iÅ¡ dalies pripažinti niekine ir negaliojančia 2013-06-25 dovanojimo sutartį Nr. 3485, sudarytÄ tarp atsakovų I. S. ir R. S., taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.Vertinant ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti ½ dalį J. N. palikimo pažymėtina, kad Å¡ioje byloje jis yra nepagrįstas net tik todėl, kad atmetus visus kitus reikalavimus, kaip bÅ«tinÄ sÄ lygÄ jam patenkinti, jis savaime negali bÅ«ti tenkinamas, bet ir todėl, kad susitardamas su atsakove dėl paprastesnio bÅ«do savo motinai įgyti nuosavybės teisę į dalį J.

N. palikimo, ieÅ¡kovas susitarė, kad jo motina iÅ¡ atsakovės I. S. gaus mažesnę palikimo dalį nei Å¡iuo ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas reikalauja sau. Todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti ½ J. N. palikimo dalį yra nepagrįstas, nes tokia dalis praÅ¡omo priteisti turto pagal ieÅ¡kovo sudarytÄ susitarimÄ jo motinai nepriklausė. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai ½ dalį, neteisėtai paveldėto J. N. indėlio, yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas neįrodė, kad J. N. turtÄ atsakovė I.

S. paveldėjo neteisėtai. Tuo tarpu atsakovas R. S. J. N. pinigų iš viso nei paveldėjo, nei gavo dovanų iš paveldėtojos I. S., todėl iš viso neaišku kokiu pagrindu toks reikalavimas jam reiškiamas kaip solidariam atsakovui.   Ieškinį atmetus atsakovams iš ieškovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai savo atsiliepimuose prašo priteisti jų bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 82-88, 107-116) ir pateikė jų dydį pagrindžiančius įrodymus, kurie patvirtina, kad I.

S. turėjo 2 000 Lt išlaidų (1 t., b. l. 91-92, ) advokato pagalbai apmokėti, o R. S. turėjo 500 Lt išlaidų (1 t., b. l. 118-119) advokato pagalbai apmokėti. Todėl šios išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovo (CPK 98 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios sudaro 38,40 Lt, išieškotinos iš ieškovo (CPK 96 str. 2 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 269, 270 straipsniais, teisėjas n u s p r e n d ž i a :

IeÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 2 000 Lt (du tÅ«kstančius litų (579,24 EUR)) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei I. S.. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 500 Lt (penkis Å¡imtus litų (144,81 EUR)) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui R. S..IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. 38,40 Lt (trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 40 centų (11,12 EUR)) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sÄ skaitÄ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

LaikinÄ jÄ apsaugos priemonę - atsakovui R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies kiemo įrenginių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ , panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

LaikinÄ jÄ apsaugos priemonę - atsakovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio turto areÅ¡tÄ 27 000 Lt (dvideÅ¡imt septynių tÅ«kstančių litų) sumai, panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                RamÅ«nas Å arka