6bed5684-7b5a-4c6b-9237-4efc9b451a6b · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2-3102-259/2011(Proceso Nr. 2-56-3-01107-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 44.2, 44.2.4.1, 113.1, 114.4, 116.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai MiÅ¡kinienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo bankrutavusios ŽŪB „Agroma“ atstovui advokatui Aivarui Å kėmai, atsakovo R. J. atstovui advokatui ArÅ«nui Virkučiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios ŽŪB „Agroma“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

J. dėl žalos atlyginimo,n u s t a t ė :Ieškovas bankrutavusi ŽŪB „Agroma“ ieškiniu (b.l.4-7) prašo priteisti iš atsakovo R. J. 695 126,31 Lt žalos atlyginimo, 5 % metinių procesinių palūkanų nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodo, jog ieškovui Kauno apygardos teisme 2009-09-04 buvo iškelta bankroto byla (b.l.20-21). Kauno apygardos teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus 695 126,31 Lt sumai (b.l.22-23).

IeÅ¡kovo nuomone, toks įsiskolinimas atsirado dėl netinkamos ir neteisėtos atsakovo, kaip bankrutavusios ŽŪB „Agroma“ vadovo, veiklos, kas lėmė įmonės nemokumÄ ir bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ . Todėl ieÅ¡kovas mano, jog atsakovas turėtų visiÅ¡kai atlyginti žalÄ , lygiÄ visai teismo patvirtintai kreditorinių reikalavimų sumai (CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.). IeÅ¡kinyje nurodoma, jog atsakovas yra ir UAB „Rapslita“ direktorius (b.l.17-19). Veikdamas iÅ¡imtinai UAB „Rapslita“ ir savo interesais, atsakovas ieÅ¡kovo vardu 2009-04-17 sudarė sutartį su UAB „Rapslita“ (b.l.8-13), kuriai atstovauti Å¡iame sandoryje paskyrė J.

A.. Å ia pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas itin nepalankiomis sÄ lygomis pardavė visÄ ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „Rapslita“. Pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad pirkėja UAB „Rapslita“ iki sandorio sudarymo sumokėjo 34 000 Lt, o likusius 300 000 Lt įsipareigoja sumokėti iki 2010-10-31. Taigi, pirkimo-pardavimo sutartimi buvo nustatytas ir neprotingai ilgas terminas UAB „Rapslita“ atsiskaityti už sutarties dalykÄ . Po sandorio praėjus tik penkiems mėnesiams, atsakovas kreipėsi dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo, nurodydamas, kad dėl pablogėjusios finansinės padėties įmonė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams, skolos virÅ¡ija įmonės turimÄ turtÄ , kas sÄ lygoja visiÅ¡kÄ Ä¯monės veiklos nutraukimÄ bei nemokumo bÅ«senÄ .

IeÅ¡kovo nuomone, bÅ«tent pirkimo-pardavimo sandoris lėmė, kad ieÅ¡kovo turimas turtas sumažėjo taip, kad ieÅ¡kovas nebeturėjo galimybių atsiskaityti su kreditoriais. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi žinojo, jog Å¡is sandoris pažeidžia ieÅ¡kovo ir jo kreditorių teises. Atsakovas žinojo, kad yra suėję įsipareigojimų vykdymo terminai, kad ieÅ¡kovas turėjo didelių skolinių įsipareigojimų, atsakovas taip pat žinojo, kad parduodamas visÄ ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ UAB „Rapslita“ ir leisdamas UAB „Rapslia“ sumokėti jau už parduotÄ turtÄ tik 2010-10-31, sumažins ieÅ¡kovo mokumÄ , pablogins ieÅ¡kovo turtinę padėtį ir sumažins galimybę kreditoriams gauti visiÅ¡kÄ jų reikalavimų patenkinimÄ .

Atsakovas tyčia siekė sumažinti ieÅ¡kovo mokumÄ , kadangi ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ pardavė už mažesnę kainÄ , nei tuo metu buvo turto vidutinė rinkos vertė. Parduoto turto - pastato-valgyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kauno r. sav. Lapių mstl. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 193 000 Lt; kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav. Lapių mstl. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 2 300 Lt, bandra abiejų pastatų vidutinė rinkos vertė yra 195 300 Lt.

Tačiau atsakovas šiuos pastatus pardavė tik už 45 000 Lt (2009-04-17 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p). Pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 52 800 Lt, tačiau atsakovas jį pardavė už 44 000 Lt (2009-04-17 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p.). Pastato-garažo-dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 116 000 Lt; pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 74 700 Lt; pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 31 100 Lt; pastato-vasaros fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 26 000 Lt; pastato-fermos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 20 800 Lt; lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 8 170 Lt; kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 5 690 Lt.

Taigi, pastatų, esančių Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė yra 282 460 Lt, tačiau atsakovas Å¡iuos pastatus pardavė už 245 000 Lt (2009-04-17 pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 p.). IÅ¡ viso ieÅ¡kovo parduoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 530 560 Lt, tačiau UAB „Rapslita“ Å¡is turtas buvo parduotas tik už 334 000 Lt, t. y. 37 proc. mažesne kaina negu yra turto vidutinė rinkos vertė. Tokie atsakovo veiksmai rodo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį sumažinti ieÅ¡kovo mokumÄ , tuo pažeidžiant ieÅ¡kovo teises.

IeÅ¡kovo nuomone, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovas neatribojo viešųjų ir privačiųjų interesų, veikė ne abiejų savo vadovaujamų įmonių naudai, o iÅ¡imtinai savo ir UAB „Rapslita“ naudai, tyčia siekė privesti ieÅ¡kovÄ prie bankroto, o ieÅ¡kovo turtÄ perleisti kitai savo valdomai įmonei. Kreipdamasis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos ieÅ¡kovui iÅ¡kėlimo atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo apskaitomo turto vertė pareiÅ¡kimo padavimo dienÄ buvo 755 157 Lt.

Bankroto administratoriui apskaičius turtÄ , ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė siekė tik 262 580 Lt. Bankroto administratorius turto balansÄ sudarė 2009-10-02. Todėl neaiÅ¡ku, kur per tokį trumpÄ laikÄ galėjo dingti turto už 492 577 Lt. Kauno apygardos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra lygi 695 126,31 Lt, kas tris kartus virÅ¡ija ieÅ¡kovo turimÄ ilgalaikį ir trumpalaikį turtÄ . IeÅ¡kovo nuomone, tokio dydžio skolinis įsipareigojimas galėjo atsirasti tik dėl netinkamo atsakovo bendrovės valdymo ir jos veiklos organizavimo.

BÅ«tent neteisėti, juridinio asmens valdymo organo nario pareigas pažeidžiantys atsakovo veiksmai lėmė, kad ieÅ¡kovas tapo nemokus ir nebeturi galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo argumentai apie tai, kad jis stengėsi parduoti ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ kuo brangiau, yra nepagrįsti, kadangi savo teiginiams pagrįsti atsakovas nepateikė jokių įrodymų (kad bÅ«tų kreipęsis į nekilnojamojo turto agentÅ«ras ar talpinęs skelbimus internete). Atsakovo pateiktos laikraščio „Ūkininko patarėjas“ 2008-08-09 ir 2008-08-16 iÅ¡rašų kopijos (b.l.45-46) nepatvirtina, kad atsakovas ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ siekė parduoti rinkos kainomis. 2008-08-16 laikraščio „Ūkininko patarėjas“ pateiktoje iÅ¡raÅ¡o kopijoje apskritai nėra jokio skelbimo ieÅ¡kovo ar atsakovo vardu dėl ieÅ¡kovo nekilnojamojo turto pardavimo, o 2008-08-09 laikraščio „Ūkininko patarėjas“ pateiktoje iÅ¡raÅ¡o kopijoje yra apibrauktas skelbimas, kuriame informuojama apie tam tikro nekilnojamojo turto pardavimÄ , tačiau skelbime nėra jokių užuominų, kad šį turtÄ parduoda ieÅ¡kovas, be to, skelbime nurodytas turtas nei pagal savo pavadinimus, nei pagal plotÄ neatitinka 2009-04-17 sutartyje nurodyto ir parduoto turto (pavyzdžiui, skelbime nėra nurodyta net brangiausiai vertinamo pastato-valgyklos, kurį atsakovas pardavė už 45000 Lt, nors jo vidutinė rinkos vertė 193 000 Lt).

Nepateikęs įrodymų, kad 2009-04-17 sutartyje nurodytÄ turtÄ mėgino parduoti rinkos kainomis, atsakovas tuo pačiu patvirtino, kad 2009-04-17 sutartyje nurodytas turtas realiai niekam nebuvo siÅ«lomas pirkti ir galimybė jį nusipirkti buvo sudaryta tik su atsakovu susijusiai bendrovei UAB „Rapslita“. NesiÅ«lydamas kitiems asmenims rinkos kainomis įsigyti ieÅ¡kovui priklausančio turto ir jį iÅ¡ karto daugiau kaip trečdaliu pigiau parduodamas kitai su atsakovu susijusiai bendrovei UAB „Rapslita“, atsakovas veikė akivaizdžiai prieÅ¡ingai ieÅ¡kovo interesams, t. y. neužtikrino ieÅ¡kovo intereso gauti kuo didesnes pajamas ir be pagrindo sumažino ieÅ¡kovo turtÄ , tuo pačiu pažeisdamas CK 2.87 str. reikalavimus bei ieÅ¡kovo įstatus.

IeÅ¡kovas pažymi, jog atsakovo teiginio, kad nekilnojamas turtas buvo parduotas už realiÄ rinkos kainÄ , nepatvirtina jokie įrodymai. Atsakovas nepateikė nekilnojamojo turto vertintojų iÅ¡vados, kurioje bÅ«tų nustatyta parduoto turto rinkos vertė, o nurodo tik likvidacines turto vertes. Tačiau turto likvidacinė vertė ir turto rinkos vertė yra dvi skirtingos sÄ vokos, todėl atsakovas nepagrįstai, remdamasis tik likvidacinėmis parduoto turto vertėmis, teigia, kad turtas buvo parduotas už realiÄ rinkos kainÄ .

Atsakovas, ginčydamas nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nustatytas parduoto turto vidutines rinkos vertes, nepagrįstai vadovaujasi savo pateiktomis nuotraukomis (b.l.47-52), kadangi nepateikė duomenų, kada jos buvo padarytos. Be to, atsakovas nepateikė nepriklausomų turto vertintojų iÅ¡vados, kurioje bÅ«tų įvertinta nuotraukose matomų pastatų rinkos vertė. Vadinasi, atsakovas leistinais ir objektyviais įrodymais nepaneigė nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡e nustatytų parduoto turto vidutinių rinkos verčių, o savo teiginį, esÄ turtas buvo parduotas rinkos kainomis, grindžia tik subjektyviu savo vertinimu.

Todėl atsakovo argumentÄ esÄ turtas buvo parduotas realia rinkos kaina (334000 Lt) ieÅ¡kovas praÅ¡o atmesti kaip nepagįstÄ bei pripažinti, jog atsakovas nepagrįstai pigiai pardavė ieÅ¡kovo turtÄ ir tuo bendrovei padarė turtinę žalÄ . IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo nurodyto fakto, jog turtas buvo parduotas realia rinkos kaina (334 000 Lt), niekaip nepatvirtina bankroto administratoriaus pozicija neteikti Pauliano ieÅ¡kinio dėl 2009-04-17 sutarties pripažinimo negaliojančia. 2009-04-17 sutartis sudaryta daugiau kaip prieÅ¡ du metus.

Parduoto nekilnojamojo turto vertė dėl užsitęsusios ekonominės krizės nekilnojamojo turto sektoriuje per šį laikotarpį neabejotinai sumažėjo, palyginus su verte, buvusia sutarties sudarymo metu. Tai yra visuotinai žinoma aplinkybė (nekilnojamojo turto vertės sumažėjimas), kurios įrodinėti papildomai nereikia (CPK 182 str. 1 p.). Todėl pateikus Pauliano ieÅ¡kinį, teismui jį tenkinus, grÄ Å¾inus turtÄ ieÅ¡kovui ir turtÄ pardavus, ieÅ¡kovas gautų žymiai mažesnę kainÄ , palyginus su ta, kuriÄ galėjo gauti sutarties sudarymo metu.

Susidaręs skirtumas bÅ«tų laikomas ieÅ¡kovo nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas. Dėl nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovas bÅ«tų priverstas kreiptis į teismÄ . Taigi, pateikus Pauliano ieÅ¡kinį, visiÅ¡kam ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimui tektų inicijuoti dar vienÄ teismo procesÄ . Tuo tarpu pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, tas pats rezultatas, t. y. ieÅ¡kovo turtinių nuostolių visiÅ¡kas atlyginimas, gali bÅ«ti užtikrintas viename teismo procese.

Tokiu bÅ«du yra užtikrinami ne tik proceso ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principai, bet ir sudaromos sÄ lygos greitesniam ieÅ¡kovo nuostolių atlyginimui bei kreditorių interesų patenkinimui. Vadinasi, bankroto administratorius, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, siekė racionalaus ir geriausiai ieÅ¡kovo bei kreditorių interesus atitinkančio žalos atlyginimo klausimo sprendimo. Tuo tarpu atsakovo bandymas tokiÄ bankroto administratoriaus pozicijÄ laikyti kaip 2009-04-17 sutarties teisėtumo pripažinimÄ , yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

IeÅ¡kovo nuomone, atsakovo argumentai apie ieÅ¡kovo turto sumažinimÄ 492 577 Lt suma, t. y. nuo 755 157 Lt (įtraukus pasėlių vertę) iki 262 580 Lt (pasėliams nebeturint vertės), per per vieno mėnesio laikotarpį, yra nepagrįsti jokiais įrodymais - atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad 492 577 Lt vertės pasėliai galėjo iÅ¡nykti fiziÅ¡kai. Pasėliai yra turtas, kuris turi bÅ«ti realizuojamas (parduodamas). Pasėliai gali sunykti, gali bÅ«ti nuraÅ¡omi ir tik tada jie gali bÅ«ti apskaitomi kaip bevertis turtas, kÄ ir padarė atsakovas, tačiau tai turi bÅ«ti pagrįsta buhalteriniais dokumentais.

Tačiau jokių duomenų nei kaip pasėliai iÅ¡nyko, nei kaip jie galėjo tapti beverčiais atsakovas nepateikė. Todėl ieÅ¡kovas mano, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai sumažino ieÅ¡kovo turtÄ nuo 755 157 Lt iki 262 580 Lt, dėl ko privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtÄ Å¾alÄ . Atsakovo teiginį, jog ieÅ¡kovui padaryta žala negali bÅ«ti apskaičiuojama pagal kreditorių reikalavimų sumÄ , ieÅ¡kovas taip pat praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi galimybę atsiskaityti su visais kreditoriais ieÅ¡kovas prarado bÅ«tent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų - neteisėto turto pardavimo ir turto vertės sumažinimo, turtÄ pasisavinant arba iÅ¡Å¡vaistant, ieÅ¡kovui patyrus nuostolių 695126,31 Lt sumai.

Jei nebÅ«tų buvę neteisėtų atsakovo veiksmų, ieÅ¡kovas butų turėjęs turto už 695 126,31 Lt ir daugiau bei bÅ«tų galėjęs atsiskaityti su kreditoriais. Todėl tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovo patirtos žalos 695 126,31 Lt sumai yra faktinis ir teisinis priežastinis ryÅ¡ys, o atsakovo teiginiai, jog nėra jo civilinės atsakomybės sÄ lygų dėl ieÅ¡kovui padarytos žalos, yra nepagrįsti.Atsakovas R. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį (b.l.42-44) su ieÅ¡kiniu nesutiko, praÅ¡o jį atmesti kaip neįrodytÄ ir nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodoma, jog ieÅ¡kovo argumentai, kad parduodant ieÅ¡kovo nekilnojamÄ jį turtÄ , bendrovei buvo padaryta žala, nes turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos vertę, yra nepagrįsti, neįrodyti ir atmestini. IeÅ¡kovas ilgÄ laikÄ ieÅ¡kojo 2009-04-17 parduoto turto pirkėjų. Informacija apie parduodamÄ turtÄ buvo patalpinta interneto svetainėse, iÅ¡platinta per nekilnojamojo turto agentÅ«ras, buvo paskelbta ir specialiame Å«kininkams skirtame laikraÅ¡tyje „Ūkininko patarėjas“.

Tačiau pirkėjų, kurie sumokėtų praÅ¡omÄ kainÄ , neatsirado. PrieÅ¡ sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, nepriklausomų turto vertintojÄ buvo papraÅ¡yta nustatyti, kokia yra tikroji parduodamo turto rinkos vertė. Turto vertintojai nurodė, jog likvidacinė turto vertė yra 289 000 Lt. BÅ«tent atsižvelgiant į turto vertintojų nustatytÄ vertę ir jÄ net padidinus 45 000 Lt (kas sudarė daugiau kaip 15 proc.), 2009-04-17 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas nekilnojamas turtas.

IeÅ¡kovo administratorius iÅ¡analizavo 2009-04-17 pirkimo-pardavimo sutartį ir nustatė, jog nėra pagrindų minėtÄ sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , kadangi turtas buvo parduotas brangiau, nei buvo įvertinta nepriklausomų turto vertintojų, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo pateikta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita (b.l.24-31). Nors 2009-04-17 sutartyje buvo nurodyta, jog už parduodamus pastatus turi bÅ«ti sumokėta iki 2010-10-31, UAB „Rapslita“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. y. per nepilnus penkis mėnesius) sumokėjo ieÅ¡kovui daugiau kaip 290 000 Lt, t. y. kainos dalį, kuri buvo lygi nustatytai nepriklausomų turto vertintojų, kÄ patvirtina ieÅ¡kovo bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje nurodyta UAB „Rapslita“ skola (b.l.24-31).

LikusiÄ kainos dalį, kuri virÅ¡ijo nepriklausomų turto vertintojų nustatytÄ vertę, UAB „Rapslita“ ieÅ¡kovui sumokėjo, todėl dėl 2009-04-17 sudarytos sutarties ieÅ¡kovas jokios žalos nepatyrė. Ä®rodinėdamas 2009-04-17 sutarties neteisėtumÄ , ieÅ¡kovas remiasi sutartyje nurodytomis vidutinėmis nekilnojamojo turto vertėmis. Tačiau Å¡iomis vertėmis vadovautis negalima, kadangi vidutinės rinkos vertės yra nustatomos neatsižvelgiant į konkretaus turto bÅ«klę ir specifikÄ .

Tuo tarpu 2009-04-17 sutartimi parduoto nekilnojamojo turto bÅ«klė buvo gerokai prastesnė už vidutinę, pastatai ilgÄ laikÄ buvo nenaudojami ir ženkliai apgadinti. IÅ¡ atsakovo pateiktų nuotraukų matyti pastatų bÅ«klė jų pardavimo metu: beveik visi pastatai yra avariniai, be ženklių investicijų negali bÅ«ti naudojami pagal paskirtį. Administratorius galėjo reikÅ¡ti Pauliano ieÅ¡kinį ir praÅ¡yti pripažinti 2009-04-17 sutartį negaliojančia bei taikyti restitucijÄ . Tačiau administratorius suprato, jog sutartimi parduotų pastatų neparduos už kainÄ , už kuriÄ jie buvo parduoti.

Nepaisant to, kiti bendrovės didžiausi kreditoriai įpareigojo administratorių paduoti ieÅ¡kinį dėl tariamų neteisėtų atsakovo veiksmų. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas neįrodė nei vienos iÅ¡ privalomų įrodyti civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovas nepagrįstai apskaičiuoja žalÄ , kaip patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumÄ (695 126,31 Lt), kadangi ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, jog bÅ«tų patyręs kokius nors realius nuostolius (CK 6.249 str.).

IeÅ¡kovo nurodytos aplinkybės dėl tariamai per pigiai parduoto turto, yra nepagrįstos, kadangi turtas buvo parduotas aukÅ¡tesnėmis už rinkos kainas. IeÅ¡kovas neįrodė ir neteisėtų atsakovo veiksmų (CK 6.246 str.), kadangi ieÅ¡kovo turėtas nekilnojamas turtas buvo parduotas už aukÅ¡tesnę nei rinkos kainÄ . IeÅ¡kovo argumentai, jog dėl 492 577 Lt vertės turto dingimo taip pat nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovas turi visus bendrovės finansinius dokumentus, todėl pakankamai aiÅ¡kiai gali nurodyti, koks turtas sumažėjo. 2009 m. birželio mėnesį, kada buvo apskaityta turto už 755 157 Lt, į bendrovės apskaitÄ pagal galiojančius įstatymus kaip turtas buvo įtraukta ir pasėlių vertė.

Po bankroto bylos iškėlimo šis turtas buvo apskaitytas nuline verte (kadangi pasėliai nebeturėjo vertės), todėl būtent dėl to turtas ir sumažėjo. Šiuose atsakovo veiksmuose jokio neteisėtumo nėra. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Kadangi ieškovas neįrodė, kad patyrė nors kokius nuostolius, taip pat neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų, negali būti konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp nuostolių ir atsakovo veiksmų.

Tačiau, jei atsakovo veiksmai bus laikomi neteisėtais ir bendrovės skolos laikomos bendrovės žala, Å¡i žala bet kuriuo atveju atsirado ne dėl atsakovo neveikimo, o dėl susiklosčiusios krizinės situacijos valstybėje. Kadangi nėra konstatuota kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų, negali bÅ«ti konstatuota ir atsakovo kaltė.Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, jog jis neįrodė savo atsiliepime nurodytų argumentų ir atkreipia dėmesį, jog ne tik atsakovas, bet ir ieÅ¡kovas turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis įrodinėja ieÅ¡kinį.

Pareiga įrodyti ieÅ¡kinį pirmiausia tenka ieÅ¡kovui, o ieÅ¡kovui ieÅ¡kinio neįrodžius, atsakovas iÅ¡ esmės gali nenurodyti jokių aplinkybių (CPK 12 str. 178 str.). LAT, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo atsakomybės, ne kartÄ nurodė, jog įmonės administracijos vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas - neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str. str.). Tokio pobÅ«džio bylose ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.).

Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė bÅ«tų preziumuojama (CK 248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.) (LAT 2003-11-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1130/2003; LAT 2009-07-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-335/2009).

Vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei (LAT 2006-11-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-604/2006). Kadangi įmonės vadovų veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Ä®rodinėdamas, jog pastatai buvo parduoti nuostolingai, ieÅ¡kovas remiasi tik VÄ® Registrų centro paskaičiuota vidutine rinkos verte. Tačiau vidutinė rinkos vertė nėra tapati rinkos vertei. IeÅ¡kovas nepateikė jokių kitokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kokia tikroji parduotų pastatų rinkos vertė.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas siekia perkelti įrodinėjimo pareigÄ atsakovui, nors žalos dydį pirmiausia turi įrodyti pats ieÅ¡kovas. Žalos dydžiui įrodyti ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡skyrus įrodymus apie statistinę vidutinę rinkos vertę, kuri nustatoma neatsižvelgiant į faktinę nekilnojamojo turto bÅ«klę. Todėl atsakovas mano, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad parduodama nekilnojamÄ jį turtÄ , bendrovė patyrė konkrečiÄ Å¾alÄ . Siekdamas atsikirsti į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, atsakovas pateikė tam tikrus įrodymus, kuriuos jam pavyko surasti (atsakovas nebedisponuoja ieÅ¡kovo buhalteriniais dokumentais), t. y. skelbimus iÅ¡ laikraščio, pastatų nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, jog pastatai yra avariniai.

Papildomais įrodymais disponuoja pats ieÅ¡kovas, kurių jis tyčia neteikia. SkelbimÄ laikraščiui „Ūkininko patarėjas“ padavė bÅ«tent ieÅ¡kovas, skelbime yra aiÅ¡kiai nurodytas telefonas, kuriuo reikia kreiptis dėl parduodamo turto (8-652-80964). Å is telefonas skelbimo padavimo dienÄ priklausė ieÅ¡kovui. Pasitikrinęs savo buhalterinius dokumentus, ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes gali nesunkiai nustatyti. Tačiau reikÅ¡damas nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes nutyli.

IÅ¡ skelbimo turinio ir byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad skelbime nurodyti pastatų plotai ir kiti duomenys iÅ¡ esmės sutampa. IeÅ¡kovas turi dokumentus ir apie nekilnojamojo turto agentÅ«ras, su kuriomis buvo bendrauta, bandant parduoti nekilnojamÄ jį turtÄ (b.l.72). Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo argumentas, jog atsakovas nepateikia turto vertinimo ataskaitos, yra visiÅ¡kai nereikÅ¡mingas, kadangi atsakovas remiasi paties ieÅ¡kovo pateiktais duomenimis, t. y. kreditorių susirinkimo protokolu, kuriame informacijÄ pateikė pats ieÅ¡kovas.

IeÅ¡kovas turi visus bendrovės finansinius dokumentus, todėl pakankamai aiÅ¡kiai gali nurodyti, koks turtas sumažėjo 492 577 Lt suma, tačiau ieÅ¡kinyje to nenurodo. IeÅ¡kovas ginčija su turto sumažėjimu susijusias atsakovo nurodytas aplinkybes, tokiu bÅ«du bandydamas įrodinėjimo pareigÄ perkelti atsakovui, nors bÅ«tent ieÅ¡kovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl kiekvieno jo nurodomo tariamo atsakovo neteisėto veiksmo. Atsakovas pažymi, jog jis jokio ieÅ¡kovo turto nesumažino, o ieÅ¡kovas prieÅ¡ingai neįrodė.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas netinkamai įrodinėja žalos dydį, t. y. praÅ¡o priteisti teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumÄ - 695 126,31 Lt, nors žala (nuostoliai) nepreziumuojami ir jos faktÄ bei dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Atsakovas mano, jog įrodinėdamas, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų prarado 695 126,31 Lt vertės turtÄ , ieÅ¡kovas pirmiausia turi jį įvardinti ir tik tada įrodyti atitinkamo prarasto (netekto) turto rinkos vertę. Å iuo atveju ieÅ¡kovas ne tik neįrodo rinkos vertės, bet net neįvardina prarasto turto, taip apribodamas atsakovui galimybę gintis nuo nepagrįsto ieÅ¡kinio.IeÅ¡kinys atmestinas.Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais keliamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.

Civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti bÅ«tina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltę (CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str. 1 d., 6.246-6.249 str.). Pareiga įrodyti pirmÄ sias tris sÄ lygas teko ieÅ¡kovui, o atsakovas turėjo paneigti savo kaltės prezumpcijÄ (CPK 178 str.). IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo poėdžio metu yra nustatyta, jog ieÅ¡kovui Kauno apygardos teisme 2009-09-04 buvo iÅ¡kelta bankroto byla (b.l.20-21).

Kauno apygardos teismas patvirtino bankroto byloje kreditorinius reikalavimus viso 695 126,31 Lt sumai (b.l.22-23). IeÅ¡kovas bankrutavusi ŽŪB „Agroma“ byloje įrodinėjo, kad buvęs bendrovės vadovas R. J. kaip bendrovės vadovas veikė netinkamai ir neteisėtai, Å¡iuos teiginius grindė ta aplinkybe, kad atsakovas 2009-04-17 sudarė sutartį su UAB „Rapslita“ (b.l.8-13), kuria pardavė bendrovės turtÄ per pigiai, nes pastatų, esančių Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė buvo 530 560 Lt, tačiau UAB „Rapslita“ Å¡is turtas buvo parduotas tik už 334 000 Lt ir nuorodomis, jog 695 126,31 Lt dydžio skolinis bendrovės įsipareigojimas kreditoriams galėjo atsirasti tik dėl netinkamo atsakovo bendrovės valdymo ir jos veiklos organizavimo.

Todėl ieÅ¡kovas mano, jog atsakovas padarė bendrovei žalÄ , lygiÄ visai teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumai bankroto byloje ir jÄ privalo atlyginti, ieÅ¡kinį grindė teisiniu pagrindu, numatytu LR CK 6.249 str. 1 d., 6.251 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju visų pirma reikalinga nustatyti bendrovei padarytos žalos faktÄ ir dydį, tik tai nustačius, bÅ«tų galima spręsti dėl buvusio bendrovės vadovo veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), žalos ir atitinkamų veiksmų priežastinio ryÅ¡io bei kaltės. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ teismo posėdyje konstatuoja, jog 2009-04-17 pirkimo pardavimo sutartimi bendrovei „Agroma“ turtinė žala nebuvo padaryta.

IÅ¡ byloje surinktų raÅ¡ytinų įrodymų, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimų, nustatytos tos faktinės aplinkybės, kad ieÅ¡kovas parduoto turto vertę grindžia 2009 04 17 sutarties apraÅ¡omojoje dalyje (sutarties 1 str. b.l. 8-11) nurodytomis turto kainomis. Tačiau tikrÄ jÄ turto rinkos vertę rodo ta kaina, kuriÄ pardavėjas gavo, o pirkėjas sumokėjo už perkamÄ turtÄ . Atsakovas teismui pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad iki 2009 04 17 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, siekė parduoti 2009 04 17 sutartyje įvardintÄ turtÄ už 300 000 litų (b.l. 45, 46, 72), tačiau pirkėjų neatsirado.

Teismas įvertina tas faktines aplinkybes, jog byloje nagrinėjama pirkimo pardavimo sutartis nėra panaikinta, galiojanti, sutartis pilnai įvykdyta, nes ieÅ¡kovui turto pirkėjas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sumokėjo daugiau kaip 290 000 Lt sumÄ , ieÅ¡kovas 2009 04 17 pirkimo pardavimo sutarties neginčijo ir Actio Pauliana teisiniu pagrindu (LR CK 6.66 str.), o likusiÄ sutartÄ pirkimo pardavimo kainos dalį UAB „Rapslita“ ieÅ¡kovui sumokėjo pagal Å¡alių paaiÅ¡kinimus vėliau, todėl pagal 2009-04-17 pirkimo pardavimo sutartį ieÅ¡kovas jokios turtinės žalos nepatyrė.

IeÅ¡kovas nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad ieÅ¡kovas realiai galejo už 2009 04 17 sutartimi parduotÄ turtÄ gauti didesnę pinigų sumÄ ir tokiu bÅ«du įrodyti negautas pajamas. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str,), tačiau reikalavimui dėl negautų pajamų (nuostolių) pagrįsti, ieÅ¡kovas įrodymų teismui nepateikė. Todėl teismas konstatuoja, kad dėl 2009 04 17 sudarytos pirkimo pardavimo sutarties ieÅ¡kovas jokios turtinės žalos nepatyrė.

Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės buvo grįstas labiau matematiniais skaičiavimas, nei įrodymais apie žalos padarymÄ ir faktiniu atsakovo veiksmų neteisėtumu. Teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų teiginių, jog bankroto byloje teismo patvirtintas 695 126,31 Lt dydžio skolinis bendrovės įsipareigojimas kreditoriams galėjo atsirasti tik dėl netinkamo atsakovo bendrovės valdymo ir jos veiklos organizavimo. IeÅ¡kovas Å¡iam teiginiui pagrįsti neįvardijo nei vieno atsakovo netinkamo veiksmo ar Å«kinės finansinės operacijos, kuriÄ jis kaip bendrovės vadovas atliko ar be pagrindo neatliko.

Teismas pažymi, kad pagal galiojančias teisės normas, nustatančias įmonės vadovo atsakomybę, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Dėl to ieÅ¡kinio teiginiai apie netinkamÄ atsakovo bendrovės valdymÄ ir jos veiklos organizavimÄ atmestini kaip niekuo nepagrįsti (LR CPK 178 str.). Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus byloje įrodymus nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus, bendrovei padarytos žalos fakto ir priežastino ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieÅ¡kinys atmetamas (LR CPK 178 str., 185 str,).Atmestus ieÅ¡kinį panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos ieÅ¡kovo praÅ¡ymu Kauno apygardos teismo 2011 08 22 nutartimi (LR CPK 150 str. 4 dalis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas n u s p r e n d ž i a :ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 08 22 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovo R.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto 695 126,31 (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų devyniasdeÅ¡imt penkių tÅ«kstančių vieno Å¡imto dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių litų ir 31 cento) sumai, areÅ¡tÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                              Arvydas Žibas