2022-09-14 Nr. AB-24209-3-62-3-02426-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-293-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02426-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. pavasario atlieka bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje (toliau – Sektorius). Šioje įkalinimo įstaigoje pareiškėjas buvo sužalotas (sumuštas), ne kartą buvo pažeidinėjamos jo teisės, dėl ko pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjas buvo apklaustas kaip liudytojas kitų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose pataisos namuose, baudžiamosiose bylose, todėl užsitraukė jų pyktį ir neapykantą. Dėl to pareiškėjas, bijodamas kitų nuteistųjų susidorojimo, atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame būryje ir prašė jį izoliuoti nuo kitų nuteistųjų. Pareiškėjas akcentavo, kad Marijampolės PN administracijai ši aplinkybė buvo žinoma, tačiau pareiškėjas vis tiek buvo verčiamas atlikinėti bausmę būryje.

3. Pareiškėjas teigė, kad 2018 m. birželio 11 d. Kybartų PN Kriminalinės žvalgybos skyrius surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.10/23-136, kurioje konstatavo, kad 2018 m. balandžio 26 d. pareiškėjas atvyko atlikti jam paskirtą bausmę į Kybartų PN iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. 2018 m. balandžio 27 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 1–ąjį nuteistųjų būrį. 2018 m. birželio 8 d. 14 val. pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę paskirtame būryje. Pareiškėjas paaiškino, kad atsisako būti paskirtame būryje, nes jam gresia pavojus, tačiau konkrečių asmenų ar kitų priežasčių nenurodė. Pokalbio metu pareiškėjas paaiškino, kad jis yra vartojantis narkotines medžiagas asmuo ir turi skolų, kurių nenori atiduoti. Konkrečių asmenų, kam jis yra skolingas, pareiškėjas nenurodė. Iškviesti 1–ojo būrio nuteistieji paaiškino, jog jiems yra žinoma, kad pareiškėjas turi skolų, nes vartoja narkotikus, tačiau pareiškėjas būryje būti gali. Dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę paskirtame būryje 2018 m. birželio 11 d. Socialinės reabilitacijos skyrius bei Apsaugos ir priežiūros skyrius pateikė pažymas (pažymų Nr. 5/50-616 ir 1/49-3223), kuriose taip pat nurodyta, jog pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę 1–ajame būryje dėl skolų. Išvadoje teigiama, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BV) nuostatas (110 str. 1 d. 2 p.),. pažeidė 2018 m. balandžio 27 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymą Nr. 1/16-160 „Dėl nuteistųjų priskyrimo į grupes ir suskirstymo į būrius bei kambarius“, todėl pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 14 (keturiolikai) parų.

4. Pareiškėjas teikė prašymus, prašydamas jį izoliuoti nuo priešiškai nusiteikusių kitų nuteistųjų, leisti atlikti bausmę ne būryje, bet kamerų tipo patalpose, tačiau į jo prašymus nebuvo atsižvelgta. Sektoriaus 2019 m. gegužės 9 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad dalis radijo įrenginių yra sugadinta, vykdoma pareigūnų iškvietimo sistemų rekonstrukcija, artimiausiu metu planuojama suremontuoti. Nors pareiškėjo prašymų ir skundų esmė buvo ta, kad neužtikrinamas jo saugumas, apie šią aplinkybę nurodytame Sektoriaus rašte nieko neužsimenama. Sektorius 2019 m. gegužės 9 d. raštu Nr.4.19-136 pranešė pareiškėjui, kad jo prašymai ir skundai dėl jo izoliacijos neturi pagrindo.

5. Pareiškėjas Sektoriaus pareigūnų veiksmus, neužtikrinant jo saugumo, apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2019 m. gegužės 7 d. raštu Nr.2S-2340 nusprendė, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmai teisėti, nuobauda už atsisakymą gyventi būryje pareiškėjui paskirta pagrįstai, nėra objektyvių įrodymų, kad pareiškėjo teisės pažeidžiamos. Tokie patys motyvai pakartoti ir Kalėjimų departamento 2019 m. birželio mėnesio rašte.

6. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. skundais reg. Nr. 49/07 KB2-206, Nr. 49/07K B2-207, Nr. 49/07K B2-208, Nr.49/07 KB2-211, prašymu reg. Nr.49/07 KB2-212, skundu reg. Nr.49/07 KB2-235 vėl prašė administraciją užtikrinti jo saugumą, izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų. Sektorius pateikė 2019 m. gegužės 31 d. atsakymą Nr. 4.19-229, kuriame nurodė, kad pareiškėjo ir kitų nuteistųjų saugumas laisvės atėmimo vietoje užtikrinamas visų tarnybų darbu, t. y. Saugumo valdymo skyrius vykdo nuolatinę nuteistųjų priežiūrą. Kriminalinės žvalgybos skyrius renka informaciją apie galimus teisės pažeidimus, vykdo tokių pažeidimų prevenciją, Resocializacijos skyrius suteikia pagalbą, sprendžiant nuteistųjų problemas, taikyti izoliaciją pareiškėjui vėlgi nerasta pagrindo.

7. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr.4D-2019/1-598/3D-1305 pateikė pareiškėjui atsakymą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad teisės aktuose numatyta galimybė nuteistąjį pataisos įstaigoje laikyti atskirai arba izoliuotai. Sektorius 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr.4.198-309 vėl pranešė pareiškėjui, kad atlikus tarnybinį tyrimą (tarnybinio tyrimo išvada Nr. 10/23-95), nenustatyta jokių konkrečių išimtinių aplinkybių, dėl ko pareiškėjui turėtų būti taikyta izoliacija nuo kitų nuteistųjų. Į 2019 m. liepos 30 d. pareiškėjo skundą reg. Nr. 49/07KB2-551 dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygų Sektorius pateikė 2019 m. rugpjūčio 13 d. atsakymą Nr. 4.19-600, kuriame informavo pareiškėją, kad atlikus tarnybinį tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas gali gyventi 2-ajame būryje, todėl taikyti jam izoliaciją nėra pagrindo.

8. Pareiškėjas paaiškino, kad neturi visų savo rašytų pataisos įstaigai skundų kopijų, tačiau klausimą dėl izoliacijos jis kėlė ir toliau, į ką nebuvo reaguojama. 2020 m. kovo 17 d. pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 3 būryje, buvo sumuštas kitų nuteistųjų, dėl ko Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.04-0-00020-20. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. kovo 19 d. nutarimu Nr.85/04-346 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. 2020 m. gegužės 26 d. raštu Nr. 20/07-791 Marijampolės PN informavo pareiškėją, kad jo izoliacijos pratęsimo klausimas bus sprendžiamas pasibaigus paskirtos izoliacijos terminui, apsvarsčius visas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo rezultatus. 2020 m. birželio 18 d. Marijampolės PN direktoriaus nutarimu Nr.85/04-684 pareiškėjui buvo pratęsta izoliacija kamerų tipo patalpose dar vienam mėnesiui. Po to pareiškėjui vėl buvo nurodyta eiti į būrį, o jam atsisakius tai daryti, jis perkeltas į drausmės grupę.

9. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pranešimu pareiškėjas buvo informuotas apie baudžiamosios bylos Nr.04-0-00020-20, kurioje pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju, pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Sektoriuje, dėl šių Marijampolės PN pareigūnų kaltų veiksmų (neveikimo –pareiškėjo saugumo neužtikrinimo), pareiškėjas buvo sužalotas, t. y. laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2020 m. spalio 2 d. patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti kalti dėl jos atsiradimo asmenys – šiuo atveju atsakovas.

10. Pareiškėjas nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. ir nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. spalio 2 d. kalėjo netinkamomis sąlygomis, t. y. jam nebuvo užtikrinta teisė į minimalų gyvenamąjį plotą. Kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, tualeto patalpos buvo įrengtos prieštaraujant tualetų įrengimo ir eksploatacijos taisyklėms, t. y. tualeto skiriamosios sienos pertvaros, skiriančios tualeto patalpą nuo gyvenamosios patalpos, buvo įrengtos ne aklina skiriamąja siena. Dėl šios priežasties pareiškėjas jautė diskomfortą, gėdijosi aplinkinių žvilgsnių, pastabų, buvo pažeistas jo privatumas. Dėl nuolatinės grėsmės pojūčio, esant grėsmei jo saugumui, pareiškėjas jautė aukščiau išvardintus neigiamus pojūčius, patyrė fizines ir dvasines kančias, t. y. patyrė neturtinę žalą.

11. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

12. Marijampolės PN nurodė, kad pareiškėjas sistemingai vykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidžia BVK nuostatas (12 str. 2 d., 110 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas savo pasiaiškinimuose nenurodydavo konkrečių aplinkybių ar nuteistųjų, kurie paskirtame būryje jam galimai galėtų kelti pavojų, todėl pareiškėjo teiginiai būdavo vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas buvo ne kartą išreiškęs prašymą perkelti jį į tam tikrą būrį, tačiau įvykdžius jo prašymą, jis ir toliau vykdydavo tokio paties pobūdžio bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, tai yra atsisakydavo jam paskirto nuteistųjų būrio. Nuteistojo saugumas priklauso ir nuo paties asmens elgesio, tai yra ar jis savo elgesiu nesukelia situacijų, kurios galėtų sukelti konfliktus su kitais asmenimis.

13. Marijampolės PN akcentavo, kad, pareiškėjui nurodžius konkretų asmenį, kuris galimai jam kėlė pavojų ar esant konkrečiai ir realiai situacijai dėl kurios pareiškėjui galėjo kilti pavojus ir paprašius taikyti izoliaciją į situaciją buvo reaguojama. Tuomet pareiškėjui buvo taikoma izoliacija nuo kitų nuteistųjų vadovaujantis BVK 70 straipsnio nuostatomis.

14. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog pataisos įstaigoje buvo sumuštas, nes nuėjo į administracijos paskirtą 3-ąjį nuteistųjų būrį, kuriame jam nebuvo užtikrinamas saugumas. Dėl paskyrimo į 3-ajį nuteistųjų būrį su pareiškėju bendravo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos 6-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai (toliau – ir 6-asis KŽS). Bendraudamas su 6-ojo KŽS pareigūnais pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nenurodė priežasčių ar asmenų, dėl kurių jis negalėtų atlikti bausmės paskirtame būryje, taip pat nenurodė priežasčių dėl ko galėtų kilti pavojus jo sveikatai ar gyvybei, be to, pokalbių asmeniniais klausimais su 6-ojo KŽS pareigūnais metu pareiškėjas buvo išreiškęs norą apie tai, jog jis norėtų būti paskirtas gyventi į 3-ąjj nuteistųjų būrį. Taigi, skiriant pareiškėją į šį būrį, buvo atsižvelgta į jo prašymą.

15. Marijampolės PN akcentavo, kad pareiškėjo teiginys, jog tualeto patalpose nėra sienelių ar pertvarų taip pat yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai neatitinkantis tikrovės. Marijampolės PN yra užtikrinamas tinkamas nuteistųjų privatumas sanitarinio mazgo patalpose, kadangi kamerų tipo patalpose tualeto patalpa yra visiškai atskirta nuo likusios patalpos.

16. Marijampolės PN pabrėžė, kad Marijampolės PN pareigūnai elgėsi tinkamai, todėl nėra visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ir pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

18. Teismas, įvertinęs BVK nustatytą teisinį reglamentavimą (70 str.), pažymėjo, kad šiose teisės normose paminėtų kriterijų imperatyvus pobūdis reiškia, jog pirmiausia jų laikymąsi privalo užtikrinti laisvės atėmimo įstaigos administracija. Už nurodyto kalinimo vykdymo režimo laikymąsi yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityvią pareigą imtis aktyvių veiksmų, kad būtų nustatyta, ar kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi būti laikoma atskirai ir tokius asmenis kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų priklausęs kuriai nors nuteistųjų asmenų grupei, kuri BVK nustatyta tvarka turėtų būti izoliuojama nuo kitų asmenų.

19. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

19.1. Pareiškėjas 2018 m. liepos 11 d. atsakovui teikė prašymą taikyti BVK 70 straipsnio 6 dalį, nurodydamas, jog byloje yra davęs parodymus, dėl kurių jam grasina kiti nuteistieji, pataisos namuose atlieka bausmę pareiškėjo sumuštas asmuo, todėl pareiškėjas negali būti nei viename būryje. Atsakovas 2018 m. liepos 20 d. nutarimu Nr. S/48-540 nutarė pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 6 mėnesiams. 2019 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. S/50-133 atsakovas pareiškėją perkėlė į kamerų tipo patalpas dar 3 mėnesiams.

19.2. 2019 m. balandžio 26 d., 30 d., 2019 m. gegužės 2 d. pareiškėjas su prašymais kreipėsi į atsakovą dėl izoliacijos pratęsimo. 2019 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 4.19-136 atsakovas pareiškėją informavo, jog atlikus tarnybinį tyrimą (tyrimo išvada Nr. 10/23-95), nebuvo nustatyta priežasčių dėl kurių pareiškėjas negalėtų atlikti bausmę 2-ajame nuteistųjų būryje, todėl nuo 2019 m. balandžio 29 d. izoliacija pareiškėjui nebetaikoma. 2019 m. balandžio 30 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10/23-95 nustatyta, kad pokalbio metu pareiškėjas jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių negalėtų atlikti bausmės 2-ame nuteistųjų būryje, nenurodė.

19.3. Pareiškėjas 2019 m. gegužės 13 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu paaiškinti kodėl pareiškėjui netaikoma izoliacija. Atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. raštu Nr. 4.19-229 pareiškėjui paaiškino, jog pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių išimtinių aplinkybių, dėl ko jam turėtų būti taikyta izoliacija nuo kitų nuteistųjų, o apklausti 2-ojo būrio nuteistieji nurodė, kad pareiškėjas gali būti 2-ajame būryje.

19.4. Kalėjimų departamentas 2019 m. birželio 7 d. raštu Nr. 2S-2340, išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. gegužės 2 d. skundą bei 2019 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2S-2547, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, persiųstą iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigos dėl izoliacijos netaikymo ir skiriamų nuobaudų, pripažino pareiškėjo skundus nepagrįstais. Pareiškėjui buvo detaliai paaiškintos izoliacijos netaikymo priežastis bei nuobaudos paskyrimą.

19.5. Pareiškėjas 2019 m. birželio 25 d. atsakovui pateikė skundą dėl izoliavimo bei perkėlimo į kitus pataisos namus. Atsakovas pareiškėjui 2019 m. birželio 28 d. raštu Nr. 4.19-309 paaiškino, kad atsiradus galimybei, pareiškėjas bus perkeltas į kitus pataisos namus.

19.6. Pareiškėjas 2019 m. liepos 30 d. pateikė skundą atsakovui dėl perkėlimo į Pravieniškių pataisos namus bei grėsmės jo sveikatai. Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 4.19-600 pareiškėjui paaiškino nuteistųjų perkėlimo iš vienų pataisos namų į kitus tvarką ir sąlygas, Taip pat pareiškėjui paaiškino, kad apie nuteistąjį, kurio nei vardo, nei pavardės pareiškėjas nenurodė, teigiantį, kad pareiškėjas negali gyventi būryje su kitais nuteistaisiais, nes pareiškėjo sveikatai kils pavojus, Kriminalinės žvalgybos skyrius informacijos neturi.

19.7. Pareiškėjas 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė skundą, kuriame nurodė, jog jau penki mėnesiai yra verčiamas eiti į vieną būrį, o atsisakius, yra baudžiamas. Pareiškė pageidavimą bausmę atlikti kitame būryje. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. 419-736 pareiškėjui atsakė, kad jo skundas 2019 m. rugsėjo 3 d. buvo svarstomas komisijoje, kurioje dalyvavo ir pareiškėjas. Atsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimą, pareiškėjas atlikęs nuobaudą, bus paskirtas tolimesniam laisvės atėmimo bausmės atlikimui į penktą nuteistųjų būrį, tačiau, kaip matyti iš 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. rugsėjo 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. Marijampolės PN Kybartų sektoriaus 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūnų tarnybinių pranešimų, pareiškėjas atsisakė gyventi 5-ame būryje. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas pateikė paaiškinimus 2019 m. rugsėjo 27 d., 2019 m. rugsėjo 28 d., 2019 m. rugsėjo 29 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d., kuriuose nurodė, kad atsisako gyventi paskirtame būryje dėl asmeninių priežasčių, kurių nedetalizavo.

19.8. Pareiškėjas per ginčui aktualų laikotarpį nuolat atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje, o už tai jam buvo skiriamos nuobaudos. Tačiau kiekvienu atveju atsisakius pareiškėjui eiti atlikti bausmę į paskirtą būrį, iš jo buvo pareikalaujamas paaiškinimas. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimus 2018 m. birželio 22 d., 2018 m. birželio 23 d., 2018 m. birželio 24 d., 2018 m. liepos 6 d., 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. liepos 8 d., 2019 m. gegužės 28 d., 2019 m. birželio 12 d., 2019 m. liepos 7 d., 2019 m. liepos 24 d., 2019 m. rugpjūčio 21 d., 2019 m. rugpjūčio 22 d., 2019 m. gruodžio 4 d., 2020 m. kovo 13 d. nurodė, jog atsisako atlikti bausmę paskirtame būryje, tačiau nenurodė jokių konkrečių priežasčių, kodėl jis negalėtų atlikti bausmės paskirtame būryje.

19.9. 2020 m. kovo 18 d. pareiškėjas pateikė skundą atsakovui, kuriame nurodė, jog 2020 m. kovo 17 d., nuėjęs į jam paskirtą būrį, pareiškėjas buvo sumuštas, t. y. nebuvo užtikrintas jo saugumas. Atsakovas 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 20/07-572 pareiškėjui atsakė, jog dėl jo paskyrimo į trečią nuteistųjų būrį su juo bendravo 6-ojo KŽS pareigūnai. Bendraudamas su 6-ojo KŽS pareigūnais pareiškėjas nei žodžiu, nei raštu nenurodė priežasčių ar asmenų, dėl kurių negalėtų atlikti bausmės paskirtame būryje, dėl kurių galėtų kilti pavojus pareiškėjo sveikatai ar gyvybei, taip pat galėtų kilti konfliktai su kitais nuteistaisiais. Be to, nurodoma, jog pareiškėjas bendraudamas su 6-ojo KŽS pareigūnais buvo išreiškęs norą būti paskirtas gyventi į trečią nuteistųjų būrį. Skiriant pareiškėją į trečią nuteistųjų būrį buvo atsižvelgta į jo prašymą. Pareiškėjo skundas pripažintas nepagrįstu. Pareiškėjas šį atsakovo raštą apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamentas 2020 m. gegužės mėnesio (data ir numeris nenurodyti) raštu išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pripažino jį nepagrįstu.

19.10. Atsakovo 2020 m. kovo 17 d. nutarimu Nr. 4/49-1043, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. (nutarime nurodyta 2019 m. kovo 17 d., tačiau teismas tai laikė rašymo apsirikimo klaida) buvo sužalotas, todėl dėl galimo konflikto su kitais nuteistaisiais nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas.

19.11. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 4 d. teikė atsakovui prašymą dėl tolimesnio bausmės atlikimo išaiškinimo. 2020 m. gegužės 26 d. atsakovas pareiškėjui paaiškino, jog 2020 m. kovo 20 d. buvo priimtas sprendimas pareiškėją laikyti 3 mėnesius izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, kol bus išaiškinto visos aplinkybės susijusios su pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Dėl izoliacijos bus sprendžiama pasibaigus paskirtos izoliacijos terminui, apsvarsčius visas aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo rezultatus.

19.12. Atsakovo 2020 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 85/04-346 nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas 3 mėnesiams. 2020 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 85/04-684 nutarta pareiškėją perkelti į kamerų tipo patalpas dar vienam mėnesiui.

19.13. 2020 m. liepos 13 d. pareiškėjas pateikė atsakovui prašymą dėl tolimesnio bausmės atlikimo. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. 20/07-1147 pareiškėją informavo apie tolimesnį bausmės atlikimą 6 būryje kamerų tipo patalpose.

19.14. Iš 2020 m. liepos 19 d. Marijampolės PN 2-ojo saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 19 d., pasibaigus izoliavimo laikui, atsisakė gyventi jam administracijos paskirtame 1-e būryje. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir saugodamas savo sveikatą atsisako eiti į būrį. 2020 m. liepos 21 d. atsakovo nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda.

19.15. 2020 m. spalio 6 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. e1-1074-831/2020 (Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00020-2020-1) ir priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo Artūras Gružinskas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2020 m. kovo 17 d., apie 13.00 val., Marijampolės pataisos namuose, adresu J. Biliūno g. 14, Kybartai, Vilkaviškio r., nuteistųjų bendrabutyje esančiame gyvenamajame kambaryje Nr. 321, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius rankomis nuteistajam G. V. į galvos ir krūtinės sritis, taip padarydamas galvos ir krūtinės dešinės pusės sumušimus, nubrozdinimus veide, muštinę žaizdą pakaušio srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šioje byloje nukentėjusiuoju pripažintas ir pareiškėjas M. Š., tačiau minėtu baudžiamuoju įsakymu nėra konstatuota, jog M. Š. buvo sužalotas, o A. G. nėra pripažintas kaltu ir nuteistas už M. Š. sužalojimą. Iš teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad 2020 m. kovo 26 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 163/2020 (09) konstatuota, kad M. Š. klinikiniais duomenimis sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas.

20. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjo prašymas izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. buvo patenkintas ir pareiškėjas šiuo laikotarpiu buvo laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Kitu laikotarpiu pareiškėjas nors ir daug kartų raštu nurodė atsakovui, kad atsisako atlikti bausmę būryje, tačiau nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas pareiškėją laikyti izoliuotai nuo kitų nuteistųjų. Atsakovas ne kartą pareiškėjui nurodė, jog pareiškėjas nenurodė asmenų, kurie jam keltų grėsmę, nenurodė konkrečių aplinkybių, tačiau pareiškėjas, gavęs iš atsakovo tokią informaciją, ir toliau atsisakydamas atlikti bausmę būryje, nenurodė asmenų, kurie jam grasino, ar yra kitos aplinkybės dėl kurių jis negali atlikti bausmę paskirtame būryje. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas 2020 m. kovo 17 d. buvo paskirtas atlikti bausmę 3-ame būryje, jo paties prašymu, todėl atsakovui nebuvo žinoma, kad trečiame būryje pareiškėjui atlikti bausmę yra nesaugu. Nors pareiškėjas nurodė, jog jis 2020 m. kovo 17 d. buvo sumuštas kito nuteistojo, tačiau nuteistasis A. G. nuteistas tik už G. V. sužalojimą, o M. Š. sužalotas nebuvo. Be to, nei viename rašte pareiškėjas nenurodė, kad jam nesaugu atlikti bausmę viename būryje su A. G. Pareiškėjas atsakovui nenurodė ir jokių kitų konkrečių asmenų, keliančių grėsmę pareiškėjui, bausmės atlikimo metu, taip pat tokių asmenų nenurodė ir teismui bylos nagrinėjimo metu.

21. Teismas pabrėžė, kad nuteistųjų paskyrimas į konkrečią kamerą yra įstatymuose reglamentuotas pataisos įstaigos administracijos nuteistojo atžvilgiu priimamas sprendimas, kurio priėmime dalyvauja įstaigos direktoriaus įsakyme sudarytos komisijos nariai (Komisija). BVK nenustato, kad nuteistųjų paskirstymas pataisos įstaigoje į būrius ar kameras vyktų pagal jų pasirinkimą, tai prieštarautų BVK įtvirtintiems pataisos įstaigų režimo tikslams. BVK 70 straipsnio 6 dalis nenustatė pataisos įstaigai pareigos visais atvejais tenkinti nuteistojo prašymą skirti izoliaciją. Kadangi pareiškėjo prašymai buvo abstraktaus pobūdžio, nepagrįsti realia grėsme sveikatai, gyvybei ar kitais svarbiais motyvais, juose tik buvo išreikšta subjektyvi pareiškėjo nuomonė dėl jam neva gresiančio pavojaus, atsakovui nekilo pareiga pareiškėją laikyti izoliuotą nuo kitų nuteistųjų.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2020 m. sausio 22 d.) 111.2. punktą, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2. punktą, taip pat teismas įvertino duomenis apie kamerų, kuriose pareiškėjas atliko bausmę, plotą. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas. Teismas, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, pažymėjo, kad netgi atsižvelgiant į mažiausią pareiškėjui tekusį plotą išskaičiavus sanitarinio mazgo plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas (pareiškėjui tenkanti sanitarinio mazgo ploto dalis atsižvelgiant į kameroje buvusių asmenų skaičių) taip pat kamerose esantys baldai, akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

23. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN yra užtikrinamas tinkamas nuteistųjų privatumas sanitarinio mazgo patalpose, kadangi kamerų tipo patalpose tualeto patalpa yra visiškai atskirta nuo likusios patalpos, šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas paneigė pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, teismas pareiškėjo argumentus atmetė.

24. Teismas pažymėjo, kad, nesant visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 25. Pareiškėjas M. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo iš esmės identiškus argumentus tiems, kuriais jis grindė skundą pirmosios instancijos teismui.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas pirmosios instancijos teismo išvadas ir su jomis sutikdamas, prašo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, išdėstytus pirmosios instancijos teismui, t. y. pareiškėjas teigia, kad nebuvo užtikrintas jo saugumas, nes jis buvo sužalotas, ir už tai atsakingi pataisos namų pareigūnai; nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. ir nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. spalio 6 d. nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, taip pat buvo pažeista jo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Teisėjų kolegija nurodo, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

33. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).

34. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Salman prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

35. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos bei asmenų, laikomų pusiaukelės namuose, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas; įstatymo nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; priežiūros budinčioji pamaina (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 7 p.).

36. Teisėjų kolegija nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas buvo sužalotas konflikto su kitais nuteistaisiais metu, pareiškėjas neinicijavo šio konflikto, pats atsakovas, perkeldamas pareiškėją į kitas kameras, pripažino šią aplinkybę (II t., b. l. 52–56).

37. Atsižvelgiant į BVK 114 straipsnio 1 dalyje ir Instrukcijos 7 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, Marijampolės PN, užtikrindami laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus. Taigi, Marijampolės PN pareigūnams teko pareiga tinkamai vykdyti jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, bei užtikrinti, kad kitas nuteistasis nebūtų turėjęs galimybės atlikti neteisėtus veiksmus prieš pareiškėją; tokiu atveju pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas Instrukcijos nuostatas, pataisos namuose turėjo būti užtikrinta nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Marijampolės PN pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje vykdymu. Pažymėtina, jog tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir kitose bylose (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamu atveju siejami ne su atsakovo pareiga iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms, o su aplinkybe, jog atsakovo pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos. Tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Marijampolės PN pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis). Akcentuotina, kad pareiškėjas nuolat prašė, kad jis būtų laikomas izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, teigė, kad jam kyla grėsmė. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo padarytas sveikatos sutrikdymas (II t. b. l. 86–120 (pareiškėjo sveikatos istorija)), nepaneigia fakto, kad pareiškėjo saugumas Marijampolės PN nebuvo tinkamai užtikrintas ir dėl to jis buvo sužalotas, t. y. nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) ir priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto.

39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.271 straipsnyje.

40. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad nuo 2018 m. balandžio 26 d. iki 2018 m. gegužės 4 d. ir nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. spalio 6 d. jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, teisėjų kolegija nurodo, kad bylos duomenys (II t. b. l. 126–128) patvirtina, jog pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas viršijo minimalų teisės aktuose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 2.2 p.) nustatyta gyvenamąjį plotą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos pareiškėjo teiginius atmetė.

41. Vertindama pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo į bylą pateiktus duomenis (II t., b. l. 152–154 (sanitarinių mazgų nuotraukos)) sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai jis yra visiškai atskirtas nuo kitos patalpos, yra tinkamas ir užtikrina pareiškėjo privatumą, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo atmestini.

42. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjas buvo sužalotas, taigi, pareiškėjas įgyja teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

43. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolega pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

44. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturtinę žalą šioje byloje kildino būtent iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų neužtikrinus jam saugumo atliekant laisvės atėmimo bausmę CK 6.271 straipsnio pagrindu. Kaip minėta, būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų visuma byloje nustatyta.

45. Atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir jo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1416-968/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021, 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021) suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, taip pat į tai, kad pareiškėjui nebuvo sutrikdyta sveikata, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui iš atsakovo priteisti 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

46. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui M. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė