6be74ca0-40df-45cf-a8e2-a5e1e8e4cf54 · Mažeikių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-68-636/2011Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02228-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos (S) 11.9.10.8.; 15.3.2.; 15.4.; 18.2.2. MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. birželio 2 d.Mažeikiai Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Silva Gerybienė, sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Daivai JuÅ¡kuvienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui L. R. ir jo atstovui advokatui Petrui Labanauskui,dalyvaujant atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“ atstovui advokatui Viliui Jonaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo L.

R. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Baltic Industrial Services“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas L. R. 2010-08-18 teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad nuo 2009-05-04 dirbo pas atsakovę UAB „Baltic Industrial Services“ komercijos direktoriumi. Pagrindinės ieÅ¡kovo darbo funkcijos buvo susijusios su klientų paieÅ¡ka bendrovės teikiamų paslaugų pardavimui, tiekėjų paieÅ¡ka, atitinkamų pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygų aptarimu ir derybomis, bendrovės aprÅ«pinimu įvairiomis darbui reikalingomis medžiagomis.

IeÅ¡kovas taip pat buvo atsakovės akcininkas, kartu su atsakovės direktoriumi M. C. valdantis po 50 procentų akcijų, 2010-06-28 ieÅ¡kovui pateikus atsakovės direktoriui pasiÅ«lymÄ nupirkti ieÅ¡kovo turimas įmonės akcijas, atsakovės direktorius pradėjo visiÅ¡kai ignoruoti ieÅ¡kovÄ , asmeniÅ¡kai iÅ¡ ieÅ¡kovo nebepriimdavo dokumentų, taip pat pradėjo trukdyti ieÅ¡kovui atlikti darbo funkcijas – užblokavo banko ir degalų korteles, apribojo skambinimo galimybes, taip pažeisdamas LR DK 229 straipsnyje nustatytÄ pareigÄ tinkamai organizuoti darbuotojų darbÄ , laikytis darbo įstatymų bei kitų teisės aktų, rÅ«pintis darbuotojų poreikiais. 2010-07-15 ieÅ¡kovui buvo perduotas atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymas Nr. P-10 dėl atleidimo iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo pažeidimo ir Priedas Nr. 1 dėl 2009-05-04 darbo sutarties nutraukimo.

IeÅ¡kovas dėl darbo pobÅ«džio dažnai važinėdavo į susitikimus ir derybas su klientais bei tiekėjais, todėl negalėjo tuo pačiu metu bÅ«ti įmonės patalpose, nebuvimas įmonės patalpose dar nereiÅ¡kė, kad ieÅ¡kovas nevykdo darbo pareigų. IeÅ¡kovas nuo pat darbo pas atsakovę pradžios taip dirbdavo ir dėl to pastabų ar skundų nesulaukdavo, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti LR DK 235 str. 2 d. 9 p. numatyto darbo drausmės pažeidimo. Nurodo, kad nebuvo laikytasi ir drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, nes ieÅ¡kovo nebuvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimo, todėl buvo pažeistas LR DK 240 straipsnis, kuris numato drausminių nuobaudų skyrimo taisykles, atsakovei elgiantis nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiaujant savo kaip darbdavio padėtimi, tyčia trukdant ieÅ¡kovui atlikti darbo funkcijas, buvo pažeistos LR DK 35 straipsnio nuostatos.

Dėl neteisėto atleidimo ir kitų atsakovės veiksmų ieÅ¡kovas patyrė didelių dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų ir emocinę įtampÄ , tuo ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti neteisėtÄ atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymÄ Nr. P-10 „Dėl L. R. atleidimo iÅ¡ darbo“ bei PriedÄ Nr. 1 „Dėl 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 nutraukimo“, pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymo Nr. P-10 „Dėl L.

R. atleidimo iÅ¡ darbo“ pagrindu ir laikyti, jog 2009-05-04 darbo sutartis tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės yra nutraukta nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. nuo 2010-07-14, iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir priteisti iÅ¡ atsakovės 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės Å¡eÅ¡ių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio neturtinę žalÄ .Atsakovė UAB „Baltic Industrial Services“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovui darbo vieta buvo skirta atsakovės nuomojamose patalpose, kur ieÅ¡kovas susitikdavo su klientais ir atlikdavo kitas darbines funkcijas.

Nurodo, kad nuo 2010-06-29 iki 2010-07-10 ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ , apie neatvykimÄ Ä¯ darbÄ neinformavo nei darbdavio, nei atsakingų administracijos darbuotojų, todėl 2010-07-01 buvo suraÅ¡ytas tarnybinis praneÅ¡imas. IeÅ¡kovas visÄ neatvykimo į darbÄ laikotarpį nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų. Telefonas, banko ir degalų kortelės buvo užblokuotos, nes yra skirtos darbinių funkcijų atlikimui, o ieÅ¡kovas tuo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių į darbÄ neatvyko. IeÅ¡kovui paÅ¡tu buvo siųstas 2010-07-09 reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , tačiau atsakymo iÅ¡ ieÅ¡kovo nebuvo gauta. 2010-07-14 ieÅ¡kovas atvykęs į darbÄ , atsisakė priimti reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ .

Todėl ieÅ¡kovui teisėtai 2010-07-14 buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. PraÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.IeÅ¡kovas L. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinyje pateiktus reikalavimus ir paaiÅ¡kino, kad kartu su atsakovės direktoriumi M. C. valdo po 50 procentų atsakovės akcijų, jo darbas buvo klientų paieÅ¡ka, susitikimai su partneriais, tiekėjais, derybos, sutartys, todėl tekdavo daug važinėti, bendrauti. Pablogėjus santykiams su atsakovės direktoriumi, 2010-06-28 padavė praÅ¡ymÄ nupirkti jo turimas akcijas, tačiau po to 2010-07-14 buvo atleistas už pravaikÅ¡tas, su įsakymu buvo supažindintas 2010-07-15, niekas jokio pasiaiÅ¡kinimo nei raÅ¡tu, nei žodžiu neprašė, dar prieÅ¡ tai buvo užblokuotos banko ir degalų kortelės, ribojamas naudojimasis telefonu, apie tai iÅ¡ atsakovės nebuvo galima gauti jokių paaiÅ¡kinimų. 2010-07-14 negalėjo bÅ«ti savo darbo vietoje ir nepriimti reikalavimo pasiaiÅ¡kinti, nes tÄ dienÄ buvo iÅ¡vykęs į Vilnių darbo reikalais.

Nurodė, kad techniniai darbuotojai jį matydavo vos ne kasdien, nes jeigu ko nors trÅ«kdavo, visada buvo kreipiamasi į jį, mažiausiai kas antrÄ dienÄ važiuodavo pas darbininkus, jeigu nebÅ«tų buvęs darbe tas dienas, kai užfiksuotos pravaikÅ¡tos, tai bÅ«tų sustojęs darbas. PraÅ¡o tenkinti jo ieÅ¡kinį.IeÅ¡kovo atstovas advokatas Petras Labanauskas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir nurodė, kad pasitvirtino ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės dėl nepalankių ieÅ¡kovui darbo sÄ lygų sudarymo, ieÅ¡kovo ignoravimo ir noro juo atsikratyti.

Ä®sakymas dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo neatitinka jam nustatytų reikalavimų, kritiÅ¡kai vertintinas ir reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , kuris galimai buvo suraÅ¡ytas jau po visko tam, kad sutvirtintų atsakovės pozicijÄ . IeÅ¡kovas vykdė savo darbo pareigas ir tÄ dienÄ , kai jo galimai buvo papraÅ¡yta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , buvo Vilniuje darbo susitikime. IeÅ¡kovui turi bÅ«ti atlyginta ir neturtinė žala, kuriÄ jis kaip silpnesnioji darbo sutarties Å¡alis neabejotinai patyrė, kai jam buvo užblokuotos kortelės, nesudaromos sÄ lygos tinkamai atlikti savo darbo funkcijas, o galiausiai neteisėtai atleistas.

PraÅ¡o tenkinti ieÅ¡kinį.Atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“ atstovė A. M. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad bendrovėje dirba nuo 2009-06-15, ieÅ¡kovas dirbo komercijos direktoriumi, pagrindinės bendrovės patalpos buvo Žemaitijos g. 46, ieÅ¡kovas ten turėjo kabinetÄ , ieÅ¡kovui kabinetas buvo nuomojamas ir AB „Orlen Lietuva“ gamyklos patalpose. Po to kai 2010-06-28 įteikė pasiÅ«lymÄ pirkti įmonės akcijas, ieÅ¡kovas visÄ savaitę nesirodė darbe, su juo nebuvo galima susisiekti nei telefonu, nei elektroniniu paÅ¡tu.

IÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo paÅ¡tu, tačiau atsakymo nebuvo gauta jokio, todėl buvo suraÅ¡ytas įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo už pravaikÅ¡tas. IeÅ¡kovas 2010-06-28 pasirodė ryte ir dingo. IÅ¡siųstas laiÅ¡kas su reikalavimu pasiaiÅ¡kinti grįžo neįteiktas.Atsakovės atstovas advokatas Vilius Jonaitis teismo posėdyje prašė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti ir nurodė, kad ieÅ¡kovas suplaka du skirtingus teisinius santykius – akcininkų tarpusavio teisinius santykius ir darbuotojo ir darbdavio teisinius santykius.

DK 235 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį galima atleisti darbuotojÄ be įspėjimo pagal DK 136 str., laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ . Kadangi atsakovė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovo nebuvo darbe ir iÅ¡ jo buvo pareikalauta pasiaiÅ¡kinimo, ieÅ¡kovo pareiga buvo pateikti prieÅ¡ingų įrodymų arba įrodymų, kad darbe jo nebuvo dėl svarbių priežasčių. Tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė.

Liudytojai patvirtina, kad buvo laiko tarpas, kai ieÅ¡kovo darbo vietoje Gamyklos g. 34 nebuvo. KritiÅ¡kai vertintina pažyma, jog ieÅ¡kovas 2010-07-14 buvo darbo susitikime Vilniuje, ieÅ¡kovas į tokį susitikimÄ nebuvo komandiruotas, nebuvo gauta leidimo vykti į tokį susitikimÄ , gali bÅ«ti, kad ieÅ¡kovas Å¡iame susitikime veikė kaip akcininkas, tačiau tai nepaÅ¡alina ieÅ¡kovo pareigos bÅ«ti darbe ir atlikti darbines pareigas. Tai kad reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ ieÅ¡kovui buvo siųstas registruotu laiÅ¡ku ir dar papildomai buvo bandoma jį įteikti ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai, rodo, jog atsakovė dėjo visas pastangas, kad gautų ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimÄ , todėl per nustatytÄ laikotarpį pasiaiÅ¡kinimo negavus, atsakovė turėjo teisę ieÅ¡kovÄ atleisti ir be pasiaiÅ¡kinimo.Liudytojas S. I. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. birželio-liepos mėnesiais dirbo UAB „Baltic Industrial Services“ Å¡altkalviu, darbo vieta buvo AB „Mažeikių nafta“ gamykloje, ieÅ¡kovas į Å¡altkalvinę atvykdavo bent jau kas antrÄ dienÄ , nes jie, kai virindavo ir ko nors pritrÅ«kdavo, iÅ¡ karto skambindavo ieÅ¡kovui, jeigu ieÅ¡kovo dvi savaites nebÅ«tų buvę darbe, nebÅ«tų buvę galima dirbti.

Gali patvirtinti, kad ieÅ¡kovas iki atleidimo dienos buvo darbe.Liudytojas A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2010 m. birželio-liepos mėnesiais dirbo UAB „Baltic Industrial Services“ Å¡altkalviu, jo darbo vieta buvo AB „Mažeikių nafta“ gamykloje. Taip pat kaip su ieÅ¡kovu buvo susidorota ir su kitais darbuotojais, įmonėje buvo praktika, kad, nesant svarbių darbų, prasineÅ¡us, buvo galima į darbÄ neatvykti, tačiau tuo ir buvo pasinaudota norint atleisti darbuotojus. IeÅ¡kovas rečiausiai du kartus per savaitę atvažiuodavo tam, kad iÅ¡siaiÅ¡kintų ko trÅ«ksta darbui.

IeÅ¡kovo darbas buvo viskuo rÅ«pintis, tiekti, be ieÅ¡kovo ilgiau trijų dienų nebÅ«tų buvę galima iÅ¡siversti.Liudytojas Å . M. teismo posėdyje parodė, kad 2010-07-15 ieÅ¡kovui paskambinus, atvyko paliudyti, kad ieÅ¡kovas teikė raÅ¡tÄ Ä¯monės darbuotojams, kurie to raÅ¡to nepriėmė, nes atsakovės direktorius jiems neleidęs.Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad dirbo pas atsakovę darbų vadovu, su ieÅ¡kovu dažnai susidurdavo, iÅ¡ pradžių administracijos patalpos buvo Žemaitijos g. 46, vėliau persikėlė į Gamyklos g. 34, tose patalpose ieÅ¡kovas turėjo savo kabinetÄ .

Viskas prasidėjo tada, kai į komandiruotę turėjo skristi abu direktoriai – M. C. ir ieÅ¡kovas, bet iÅ¡skrido tik M. C.. Patvirtina, kad tuo metu įmonėje buvo įtempta atmosfera, visi bijojo dėl savo darbo. Tuo metu direktorius M. C. su ieÅ¡kovu konfliktavo, t.y. nepriiminėjo vienas iÅ¡ kito dokumentų, vienas kitam siuntinėjo laiÅ¡kus. Tikslios datos neatsimena, bet prisimena, kad pasirašė kažkokį dokumentÄ , tada lyg ir matė R. koridoriuje, bet į jo kabinetÄ R. nebuvo užėjęs. Žino, kad ieÅ¡kovui buvo siųsta daug laiÅ¡kų, nes pats kai kuriuos laiÅ¡kus veždavo į paÅ¡tÄ .

Kadangi buvo tik paprastas darbininkas, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo dokumentų nepriėmė.Liudytojas V. M. teismo posėdyje parodė, kad dirbo pas atsakovę vadybininku, iki ieÅ¡kovo atleidimo buvo dirbęs tik 1 mėnesį, todėl daug negali paaiÅ¡kinti apie situacijÄ Ä¯monėje. Tuo metu administracijos patalpos buvo Gamyklos g. 34, kur ieÅ¡kovas turėjo bendrÄ kabinetÄ su direktoriumi M. C.. IeÅ¡kovas dažnai užeidavo į jo kabinetÄ , pasisveikindavo. Patvirtina, kad buvo toks laikotarpis, kai ieÅ¡kovo ilgÄ laikÄ nebuvo darbe.IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieÅ¡kovas L.

R. ir atsakovė UAB „Baltic Industrial Services“ (tuomet UAB „Terwal LT“) 2009-04-30 sudarė darbo sutartį Nr. 2, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas neterminuotai buvo priimtas dirbti pas atsakovę komercijos direktoriumi, ieÅ¡kovui buvo nustatytas 6550,00 Lt mėnesinis atlyginimas, 40 valandų per savaitę, 5 dienų darbo savaitė, ieÅ¡kovas pas atsakovę pradėjo dirbti 2009-05-04 (t. 1 b.l. 35-36), darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta 2010-07-14 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (t. 1 b.l. 24, 39).IÅ¡ esmės byloje tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl to, ar atsakovė teisėtai ir pagrįstai nutraukė darbo sutartį su ieÅ¡kovu pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas – neatvykus į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (LR DK 235 str. 2 d. 9 p.).

Dėl neteisėto atleidimo LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. LR DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ yra drausminė nuobauda. Tokiu bÅ«du atleidimas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. gali bÅ«ti taikomas tik esant drausminės atsakomybės pagrindui, Å¡iuo atveju Å¡iurkščiam darbo pareigų pažeidimui, bei laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso XVI skyriuje numatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos.LR DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , turi raÅ¡tu pareikalauti, jog darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Taigi, darbdavys spręsdamas klausimÄ , ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aplinkybes ir priežastis dėl galimai padaryto darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys, vykdydamas LR DK 240 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ , savo raÅ¡te darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, bei protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti, taip pat turėtų pasiÅ«lyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymui.

Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti visais atvejais, nes aptariamoji teisės norma jokių iÅ¡imčių nenumato. Drausminę nuobaudÄ galima skirti be darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo tik tada, jeigu darbuotojas be svarbių priežasčių per nustatytÄ terminÄ nepateikia pasiaiÅ¡kinimo. Aptariamos teisės normos tikslas ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminės atsakomybės taikymui ir drausminės nuobaudos parinkimui.

Ä®statyme įtvirtinta, kad darbdavio reikalavimas darbuotojui pasiaiÅ¡kinti turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas raÅ¡ytine forma, todėl, esant ginčui teisme, aplinkybė, kad darbdavys iÅ¡reiÅ¡kė tokį reikalavimÄ gali bÅ«ti patvirtinta tik raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias daro sutarties nutraukimÄ pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45).

Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė 2010-07-09 reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ (t. 1 b.l. 72), kuriuo ieÅ¡kovas iki 2010-07-14 yra kviečiamas atvykti į atsakovės buveinę ir pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl neatvykimo į darbÄ , ir paÅ¡to vokÄ (t. 1 b.l. 73), kuris turėtų patvirtinti, jog ieÅ¡kovui buvo iÅ¡siųstas reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ . Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė A. M. patvirtino, kad paÅ¡tu ieÅ¡kovui siųstas reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ grįžo ieÅ¡kovui neįteiktas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei buvo žinoma, jog paÅ¡tu siųstas reikalavimas pasiaiÅ¡kinimui pateikti buvo neįteiktas, negalima pripažinti, kad vien tik iÅ¡siuntus registruotÄ laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovo buvo tinkamai pareikalauta pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , prieÅ¡ingai, atsakovės veiksmai, žinant, kad reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ buvo neįteiktas, vertintini kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis. Papildomai atsakovė pateikė 2010-07-14 paaiÅ¡kinimÄ (t. 1 b.l. 74), kuriame nurodyta, jog 2010-07-14 ryte ieÅ¡kovui buvo įteiktas reikalavimas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , tačiau ieÅ¡kovas Å¡io reikalavimo nepriėmęs ir iÅ¡vykęs, šį faktÄ patvirtina ir dviejų darbuotojų paraÅ¡ai, Å¡ie darbuotojai teismo posėdžio metu apklausti kaip liudytojai iÅ¡ esmės patvirtino faktÄ , kad ieÅ¡kovui atsakovės administracijos vadovė A.

M. bandė įteikti dokumentus, kurių ieÅ¡kovas nepriėmęs, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas su reikalavimu pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ buvo supažindintas 2010-07-14. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta tokių aplinkybių, kurios leistų teigti, kad ieÅ¡kovas su reikalavimu pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ buvo tinkamai supažindintas anksčiau. KritiÅ¡kai vertintina ieÅ¡kovo pateikta UAB „SBA naftos kompanija“ pažyma (t. 1 b.l. 119) apie tai, jog ieÅ¡kovas 2010-07-14 nuo 11 val. iki 12 val. dalyvavo susitikime Vilniuje, nes, teismo įsitikinimu, Å¡i pažyma nepaneigia galimybės, jog ieÅ¡kovas tÄ pačiÄ dienÄ galėjo iÅ¡ ryto atvykti į atsakovės administracines patalpas, kur jam buvo bandyta įteikti reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , ir po to iÅ¡vykti į susitikimÄ Vilniuje.

Tačiau bÅ«tina atsižvelgti į suformuotÄ teismų praktikÄ , jog reikalavime pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ turi bÅ«ti nustatytas protingas terminas pasiaiÅ¡kinimui pateikti, tuo tarpu iÅ¡ bylos aplinkybių matyti, kad 2010-07-14 ieÅ¡kovÄ tinkamai supažindinus apie reikalavimÄ pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ , jau tÄ pačiÄ dienÄ atsakovės direktorius priėmė įsakymÄ dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo, todėl konstatuotina, jog atsakovė, nesuteikusi protingo termino pasiaiÅ¡kinimui pateikti, pažeidė LR DK 240 straipsnio 1 dalį.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs, kad formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2003;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1298/2002). Todėl bÅ«tina įvertinti, ar buvo padarytas darbo drausmės pažeidimas. LR DK 235 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas pavyzdinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kurio 9 punkte nurodyta, kad Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu yra laikomas neatvykimas į darbÄ be svarbių priežasčių visÄ darbo dienÄ (pamainÄ ).Atsakovė pateikė 2010-07-01 tarnybinį praneÅ¡imÄ (t. 1 b.l. 71), kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovas 2010-06-29 neatvyko į darbÄ ir nepateikė jokios paaiÅ¡kinamos priežasties.

Iš atsakovės pateikto 2010 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio (t. 1 b.l.

76) matyti, kad ieÅ¡kovui 2010 m. liepos 1, 2, 7, 8, 9 ir 10 dienomis yra sužymėtos pravaikÅ¡tos. IeÅ¡kovas nurodo, kad visas nurodytas dienas dirbo, kartu ieÅ¡kovas pripažįsta, kad visÄ darbo dienos laikÄ nebuvo ir niekados nebÅ«davo atsakovės administracinėse patalpose, nes jo darbo specifika buvo tokia, kad pastoviai reikėdavo važinėtis, dalyvauti susitikimuose, taip buvo sutarta su bendrovės vadovu ir taip jis dirbo visÄ laikÄ . Atsakovė pateikė teismui pareiginius nuostatus komercijos direktoriui (t. 1 b.l. 40-43).

IÅ¡ tokių komercijos direktoriui priskiriamų funkcijų kaip pakrovimo ir iÅ¡krovimo darbų organizavimas (nuostatų 3.2. p.), medžiagų ir technikos tiekimo įmonei, žaliavų ruoÅ¡imui ir saugojimui pagal tiekimo sutartis vadovavimas (nuostatų 4.1. p.), užtikrinimas, kad Å«kinės bei finansinės sutartys su tiekėjais ir žaliavos bei produkcijos vartotojais bÅ«tų sudarytos laiku, nuolat plistų tiesioginiai ir ilgalaikiai Å«kiniai ryÅ¡iai (nuostatų 5 p.), medžiagų bei technikos tiekimo kontrolė (nuostatų 6.1. p.) ir tokių teisių kaip veikimas įmonės vardu, atstovavimas įmonei palaikant santykius su kitais įmonės struktÅ«riniais padaliniais, komercinėmis organizacijomis ir valdžios institucijomis, atsakingomis už komercinę veiklÄ (nuostatų 15.1. p.), tiekimo, realizavimo ir kitų pavaldžių padalinių veiklos tikrinimas (nuostatų 15.3. p.) darytina pagrįsta iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neiÅ¡vengiamai turėdavo dalį savo darbo funkcijų vykdyti ne atsakovės administracinėse patalpose, o bÅ«damas iÅ¡vykęs iÅ¡ jų.

Tai patvirtina ir liudytojų S. I. ir A. G. parodymai, kurie patvirtino, kad ieÅ¡kovas ne rečiau kaip kas antrÄ dienÄ atvykdavo ir aprÅ«pindavo Å¡altkalvius trÅ«kstamomis medžiagomis, taip pat ir liudytojų A. K. ir V. M. parodymai, iÅ¡ kurių galima suprasti, kad ieÅ¡kovas nuolatos nebÅ«davo savo darbo kabinete. Tai, kad ieÅ¡kovo darbo pobÅ«dis reikalavo dalį laiko praleisti ne atsakovės administracinėse patalpose, patvirtina AB „ORLEN Lietuva“ pateikta automatizuotos patekimo kontrolės sistemos ataskaita (t. 1 b.l. 94-98), iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas AB „ORLEN Lietuva“ gamyklos teritorijoje esančias atsakovės iÅ¡sinuomotas administracines patalpas užsukdavo retai ir jose praleisdavo nedaug laiko.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovui už buvimÄ savo darbo vietoje ne visÄ darbo dienos laikÄ iki atleidimo iÅ¡ darbo nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, pripažintina, jog buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad ieÅ¡kovas savo darbo funkcijas gali vykdyti ir ne atsakovės administracinėse patalpose. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovė A. M. paaiÅ¡kino, jog įsakymai dėl komandiruočių bÅ«davo raÅ¡omi tik tada, kai reikėdavo vykti į užsienį, o dėl susitikimų Lietuvoje jokių įsakymų nebÅ«davo raÅ¡oma.

Tokiu bÅ«du, drausminei atsakomybei kilti nepakanka vien to, kad ieÅ¡kovo darbo metu nebuvo atsakovės administracinėse patalpose, bÅ«tina nustatyti faktÄ , kad ieÅ¡kovas tuo metu nevykdė savo darbo funkcijų. Liudytojai S. I. ir A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad jų kaip Å¡altkalvių darbas bÅ«tų sustojęs, jeigu ieÅ¡kovo nebÅ«tų buvę darbe daugiau kaip savaitę, nes ieÅ¡kovas pas Å¡altkalvius atvykdavo ne rečiau kaip kas antrÄ dienÄ ir aprÅ«pindavo juos trÅ«kstamomis darbo medžiagomis.

Kadangi viena iÅ¡ ieÅ¡kovo darbo funkcijų buvo medžiagų ir technikos tiekimo organizavimas, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovas savo darbo funkcijas vykdė. FaktÄ , kad drausminė atsakomybė buvo pritaikyta pagrįstai turi įrodinėti darbdavys, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas nuo 2010-06-29 iki 2010-07-10 nevykdė savo darbo funkcijų, todėl darytina iÅ¡vada, kad nebuvo pagrindo pripažinti ieÅ¡kovÄ padarius LR DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , todėl, nesant pagrindo drausminei atsakomybei taikyti, pripažintina, kad ieÅ¡kovas neteisėtai buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ , ko pasėkoje naikintinas atsakovės direktoriaus 2010-07-14 įsakymas Nr. P-10 „Dėl L.

R. atleidimo iš darbo“ ir Priedas Nr. 1 „Dėl 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 nutraukimo“. Taipogi įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas L. R. , kol nebuvo kilęs ginčas tarp akcininkų dėl akcijų pardavimo, nebuvo baustas už darbo drausmės pažeidimus ,kas įrodo, kad jis atlikinėjo savo darbines funkcijas nusistovėjusia įmonėje tvarka.LR DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinti du alternatyvūs darbuotojo, kuris buvo neteisėtai atleistas iš darbo, teisių gynimo būdai.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o taikyti LR DK 297 straipsnio 4 dalį ir negrÄ Å¾inti jo į darbÄ , nes grįžus į darbÄ gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti. Ä®vertinus tokias aplinkybes kaip mobiliojo telefono pokalbių, banko ir degalų kortelių blokavimÄ , atsisakymÄ priimti pateikiamus ar praÅ¡omus pateikti dokumentus, manytina, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės bei kitų atsakovės darbuotojų buvo susidariusi įtempta situacija, kuri gali pasikartoti ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inus į darbÄ , todėl negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo į ankstesnį darbÄ , jam priteistina LR DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, taip pat laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pagal LR DK 297 str. 4 d.

Dėl piniginių reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma, nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas darbuotojo vidutinį darbo dienos užmokestį dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus.

Minėto apraÅ¡o 6.2 punkte nurodyta, kad vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus, o pagal apraÅ¡o 6.1 punktÄ , apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieÅ¡ tÄ mėnesį, kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis. Atsakovė teismui pateikė pažymÄ apie ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (t. 1 b.l. 34), iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovui atsakovė 2010 m. vasario-gegužės mėnesiais apskaičiavo 5000,50 Lt darbo užmokesčio atskaičius mokesčius, 2010 m. birželio ir liepos mėnesius atitinkamai 4526,40 Lt (už 19 darbo dienų) ir 733,64 Lt (už 3 darbo dienas) darbo užmokesčio.

Pagal atsakovės pateiktÄ pažymÄ ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis yra 238,15 Lt. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-12-24 įsakymo Nr. A1-694 2.1.1. punkte nurodyta, kad esant 5 darbo dienų savaitei, metinis vidutinis mėnesio darbo dienų skaičius yra 21,2. Todėl ieÅ¡kovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ tvarkÄ , yra 5048,78 Lt atskaičius mokesčius.Kadangi ieÅ¡kovas pas atsakovę iki atleidimo dienos iÅ¡dirbo daugiau nei 12, bet mažiau nei 36 mėnesius, todėl ieÅ¡kovui priklauso dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka (LR DK 140 str. 1 d. 1 p.), kuri atsižvelgiant į apskaičiuotÄ ieÅ¡kovo vidutinį darbo užmokestį yra 10097,56 Lt atskaičius mokesčius.

Å i iÅ¡eitinė iÅ¡moka yra priteistina iÅ¡ atsakovės.Vadovaujantis LR DK 297 straipsnio 4 dalimi, ieÅ¡kovui priteistinas 238,15 Lt vidutinis darbo dienos užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-07-14) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2011-06-02), t.y. už 227 darbo dienas, kuris iÅ¡ viso sudaro 54060,05 Lt. Taip pat ieÅ¡kovui priteistina 238,15 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio atskaičius mokesčius už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.LR DK 297 straipsnio 4 dalyje numatytos iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti neteisėtai atleistam iÅ¡ darbo darbuotojui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas, Å¡i kompensacija atlieka socialinę funkcijÄ â€“ saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo ir kartu prevenciÅ¡kai veikia darbdavius, kad jie neteisėtai neatleidinėtų darbuotojų.

Tačiau minėta LR DK norma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į LR DK sistemÄ ir struktÅ«rÄ , taip pat aiÅ¡kinant teisės normas bÅ«tina užtikrinti, kad normų turinys neprieÅ¡tarautų teisės principams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartyje D. L. v. UAB ,,Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008 konstatuota, kad darbdaviui už darbo teisėje nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ skiriama sankcija gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama; proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis bÅ«tų adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams; proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principų aspektas;

šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik išvardytus teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis D.

L. v. UAB , Fleming baldai“ byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis P. M. v. UAB , Swiss logistic“ byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis F. B., G. R. v. UAB , Neo ranga“ byloje Nr. 3K-3-365/2010). BÅ«tina įvertinti, ar ieÅ¡kovui priteistinas vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį nėra per didelis. IÅ¡ byloje turimos medžiagos matyti, kad atsakovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir, nors vėliau nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvo panaikinta, manytina, jog atsakovės finansinė bÅ«klė nėra gera, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir proporcingumo principais, ieÅ¡kovui priteistina vidutinio darbo užmokesčio suma už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo priėmimo dienos yra mažintina vienu trečdaliu iki 36040,03 Lt.LR DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties Å¡alys privalo atlyginti viena kitai padarytÄ neturtinę žalÄ .

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Darbdavys yra laikytinas stipresniÄ ja darbo teisinių santykių Å¡alimi, todėl darbdavio neteisėti veiksmai, ypač tokie, kuriais sukeliamos sunkiausios teisinės pasekmės, kaip atleidimas iÅ¡ darbo, neabejotinai paveikia darbuotojÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovė neteisėtai atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, todėl ieÅ¡kovui neabejotinai kilo neigiamų pasekmių, dėl kurių buvo padaryta neturtinė žala, kuri turėtų bÅ«ti atlyginama. Atsižvelgtina į tai, kad dar iki atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡kovui buvo sudarytos netinkamos darbo sÄ lygos, t.y. buvo užblokuotos banko ir degalų kortelės, buvo apribotas naudojimasis mobiliuoju telefonu, kas įmonės komercijos direktoriui neabejotinai sudarė netinkamas sÄ lygas tinkamai atlikti darbo funkcijas.

Vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, ieÅ¡kovo reikalavimas Å¡ioje dalyje tenkintinas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ atsakovės priteistina vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio, t.y. 5048,78 Lt, neturtinės žalos atlyginimo, kas teismo manymu visiÅ¡kai atlygina ieÅ¡kovo patirtus iÅ¡gyvenimus.Byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau tiesiogiai yra susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (LR CPK 417 str.).

LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. TerminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas (LR CK 6.210 str. 1 d.). Todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-08-20 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visos su darbo santykiais susijusios sumos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės yra priteistos jau atskaičius mokesčius.

Kadangi darbdavio, o ne teismo pareiga yra apskaičiuoti ir sumokėti mokesčius valstybei, todėl atsakovė yra įpareigojama nuo ieÅ¡kovui iÅ¡mokėtinų sumų apskaičiuoti visus privalomus sumokėti mokesčius ir juos sumokėti į valstybės biudžetÄ ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai įstatymų nustatyta tvarka. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų LR CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintai ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.IÅ¡ atsakovės į valstybės pajamas priteistina 133,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir 1535,59 Lt žyminio mokesčio už visas ieÅ¡kovui priteistas pinigines sumas.

IÅ¡ viso iÅ¡ atsakovės priteistina 1668,59 Lt žyminio mokesčio į valstybės pajamas.IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai(LR CPK 93 str. 2 d.). IeÅ¡kovas byloje patyrė 1210,00 Lt iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (t. 2 b.l. 36), atsižvelgus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus maksimalius dydžius ,ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra pripažintinos pagrįstomis.

IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 1210 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nagrinėjant bylÄ , susidarė 67,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. IÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 67,30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų .Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 282 str., teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atleidimÄ iÅ¡ darbo UAB „Baltic Industrial Services“ pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir panaikinti UAB „Baltic Industrial Services“ direktoriaus M.

C. 2010-07-14 įsakymÄ â€žDėl L. R. atleidimo iÅ¡ darbo“ Nr. P-10 bei panaikinti 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 PriedÄ Nr. 1 „Dėl 2009-05-04 darbo sutarties Nr. 02 nutraukimo“.NegrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), į darbÄ UAB „Baltic Industrial Services“. Nustatyti, kad darbo teisiniai santykiai tarp ieÅ¡kovo L. R. ir UAB „Baltic Industrial Services“ yra nutraukti Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.Priteisti ieÅ¡kovui L.

R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“, į.k. 302330409, buv. Žemaitijos g. 46, Mažeikiai, korespondencijos adresas: Gamyklos g. 34, Mažeikiai:- 10097,56 Lt (deÅ¡imt tÅ«kstančių devyniasdeÅ¡imt septynis litus 56 ct) iÅ¡eitinės iÅ¡mokos;- 36040,03 lt (trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt litų 03 ct) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2010-07-14 iki teismo sprendimo priėmimo 2011-06-02 ir po 238,15 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo 2011-06-02 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;- 5048,78 Lt (penkis tÅ«kstančius keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 78 ct) neturtinės žalos atlyginimo;- 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010-08-20 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;- 1210 Lt (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt litų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“, į.k. 302330409, buv.

Žemaitijos g. 46, Mažeikiai, korespondencijos adresas: Gamyklos g. 34, Mažeikiai, 1668,59 Lt (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 59 ct) žyminio mokesčio ir 67,30 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus trisdeÅ¡imt ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybės naudai.SprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (5048,78 Lt) priteisimo ieÅ¡kovui L. R. iÅ¡ atsakovės UAB „Baltic Industrial Services“ vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Mažeikių rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                             Silva Gerybienė