6be5c39b-bc20-41e3-a2c4-e067023074b2 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2S-242-425/2020. Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03589-2019-0. Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5.; 3.5.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 25 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas MisiÅ«nas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens E. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinęje byloje Nr. 2VP-8100-488/2019 dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal pareiÅ¡kėjos akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims E. Å ., E. Å . ir antstoliui A.

B. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė PreiÅ¡kėja AB „Lietuvos draudimas“ pirmosios instancijos teismui pateiktė praÅ¡ymÄ dėl skolininko E. Å . turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine E. Å ., nustatymo. Nurodė, kad antstolis A. B. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 424,62 Eur skolos iÅ¡ skolininko E. Å ., o vykdymo metu buvo nustatyta, kad skolininkui ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso Å¡is turtas – E. Å . gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos.

Kadangi skolininko E. Å . dalis bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine nėra nustatyta, praÅ¡oma nustatyti Å¡iÄ dalį. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mai 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino ir nustatė, kad skolininkui E. Å . priklauso ½ sutuoktinės E. Å . pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iÅ¡ darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, paÅ¡alpų bei kitų iÅ¡mokų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, pajamos gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrÄ ja jungtine nuosavybe.

Nagrinėjamoje byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad skolininko prievolė pareiškėjai atsirado santuokos metu, jog skolininkas asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas neturi. Tokiu atveju skola gali būti išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Be to, teismas pažymėjo, kad jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, įskaitant ir pajamas, gaunamas iš darbinės veiklos, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Kadangi byloje nėra duomenų, jog tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybų ar povedybinė sutartys, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Be to, Å¡ioje byloje nėra duomenų, kad yra reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas yra pagrįstas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo E. Å . atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes skolininkas nebuvo informuotas apie Å¡ioje byloje pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , dėl ko nebuvo galimybės pateikti atsiliepimo bei reikÅ¡mingų bylos nagrinėjimui dokumentų. Pabrėžia, jog vykdomasis raÅ¡tas yra iÅ¡duotas 2006 metais, o vykdomoji byla užvesta 2007 metais, tačiau antstolis iki praÅ¡ymo pateikimo dienos nevykdė jokių vykdymo veiksmų, dėl ko Å¡iuo metu bet kokie vykdymo veiksmai yra nepagrįsti ir negalimi, nes yra suėjusi vykdymo senatis.

Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis byla turėjo bÅ«ti nutraukta ir dėl suėjusio iÅ¡ieÅ¡kojimo senaties termino. Apelianto vertinimu, 12 metų trunkantis iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas yra nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ neužtikrino skolininko informavimo, dėl ko liko neiÅ¡tirtos bei nenustatytos aplinkybės, susijusios su skolininko turimu turtu, gaunamomis pajamomis bei darbo užmokestį.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl apelianto turimo turto ir pajamų pakankamumo bei vykdymo senaties Vienas iÅ¡ esminių atskirojo skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino skolininko gaunamo darbo užmokesčio, turimų pajamų bei turto, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Tačiau toks atskirojo skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas įvertino valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko ir VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, jog skolininkas registruoto kilnojamo ir nekilnojamojo turto neturi. Taip pat teismas įvertino Valstybinio socialinio draudimo fondo informacijÄ , kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tai, kad jo gaunamas darbo užmokestis nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) (CPK 668 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, pagal kuriuos bÅ«tų galima konstatuoti, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , galėtų bÅ«ti įvykdytas iÅ¡ skolininkui E. Å . asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto ar jo gaunamo darbo užmokesčio. Kartu pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal byloje esančius duomenis skolininko prievolė pareiÅ¡kėjai atsirado santuokos metu, o sutuoktiniai nėra sudarę vedybų ar povedybinės sutarčių, taip pat nėra įregistravę turto padalijimo faktų, dėl ko turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurioje pagal CK 3.117 straipsnio nuostatas sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei skundžiamoje nutartyje detaliai aptartas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo sÄ lygas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingų aplinkybių, susijusių su skolininko turtu ar pajamomis, juo labiau kad pateiktame atskirajame skunde apeliantas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių vertinti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas jo turto ir pajamų dydis yra netikslus bei yra pagrindas spręsti, kad skolininkas turi kito turto ir jo pakanka kreditorės reikalavimams patenkinti.

Atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, susijusius su vykdymo proceso senaties terminų egzistavimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡i civilinė byla yra nagrinėjama pagal pareiÅ¡kėjos (kreditorės) reikalavimÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, o ne pagal suinteresuoto asmens (skolininko) pareikÅ¡tÄ skundÄ ar praÅ¡ymÄ . Taigi vykdomojoje byloje atliktų vykdymo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręti klausimo, ar vykdymo procese yra suėję senaties terminai.

Dėl tinkamo informavimo apie posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad jis buvo netinkamai informuotas apie pirmosios instancijos teismo posėdžio datÄ ir vietÄ , dėl ko neturėjo galimybės pateikti bylos nagrinėjimui reikÅ¡mingus dokumentus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko nepagrįstais. CPK 593 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Å¡iame straipsnyje nurodyti pareiÅ¡kimai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka nepraneÅ¡us suinteresuotiems asmenims, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

CPK 133 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad kai byla nagrinėjama iÅ¡ esmės raÅ¡ytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieÅ¡ septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims praneÅ¡ama kita tvarka. Å iÄ informacijÄ taip pat teikia teismo raÅ¡tinė. Kai raÅ¡ytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį praneÅ¡ama tik Å¡io Kodekso numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutartį, kurioje be kitų duomenų nurodė skiriamos nagrinėti bylos raÅ¡ytinio proceso tvarka datÄ , laikÄ ir vietÄ , taip pat kad apie posėdį bei teismo sudėtį praneÅ¡ama byloje dalyvaujantiems asmenims, suinteresuotiems asmenims iÅ¡siunčiami pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo ir priedų kopijos bei jie įpareigojami iki nustatyto laiko pateikti atsiliepimus į pareikÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ , o apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka skelbtina specialiame interneto tinklalapyje.

IÅ¡ byloje esančio praneÅ¡imo matyti, jog informacija apie teismo posėdžio laikÄ , datÄ , vietÄ ir kitÄ bylos informacijÄ specialiame interneto tinklalapyje buvo paskelbtas 2019-08-30. Be to, suinteresuotiems asmenims procesiniai dokumentai papildomai buvo siųsti jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurių viena yra nurodoma ir paties apelianto pateiktame atskirajame skunde, tačiau atsiliepimai į bylÄ pateikti nebuvo. Taigi, atsižvelgiant į pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, yra pagrindas spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ dėl skolininko turto dalies nustatymo raÅ¡ytinio proceso tvarka, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio praÅ¡ymo nagrinėjimo tvarkÄ .

Dėl bylos procesinės baigties Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Laimantas MisiÅ«nas