6be577b7-bb3f-4700-baee-84c0bbc72ee6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-7292-821/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01879-2016-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 8 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. K. (S. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 3 765 EUR neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-4) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-04-27 buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose Nr. 271, 273, 258, 405.

Nurodytu laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas 3,6 kv. m. gyvenamasis plotas, neįskaitant baldų ir sanitarinių įrenginių, tenkantis vienam asmeniui. Kalint LukiÅ¡kių TI-K buvo kankinamas ne tik laikant perpildytose kamerose, bet taip pat nebuvo sudarytos ir kitos bÅ«tiniausios sÄ lygos, nežeminančios žmogaus orumo. Kamerose trÅ«ko kėdžių prie stalo, todėl nebuvo galimybės valgyti visiems vienu metu, dėl to kildavo stresinės situacijos, konfliktai, teko valgyti atÅ¡alusį maistÄ .

Visi kameros gultai yra dviaukščiai, tačiau nei vienas iÅ¡ jų neturi kopėtėlių. Nuolatinis užsiropÅ¡timas į antrÄ gulto aukÅ¡tÄ ir Å¡okinėjimas žemyn, kelia ne tik nepatogumus, bet ir nuolatinę rizikÄ susižaloti. Tualetas neatskirtas, įrengtas prie pat durų, todėl naudodamasis juo buvo nuolat stebimas. Naudotis skalbykla galėjo tik asmenys turintys pinigų, nes asmeninių drabužių skalbimo paslaugos buvo apmokamos, tokiu bÅ«du diskriminuojant socialiai pažeidžiamus asmenis.

Dėl prasto LukiÅ¡kių TI-K patiekiamo maisto susirgo opalige, nuolat jaučia pilvo skausmus. Teigia, kad dėl nurodytų aplinkybių jo kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kankinančios, žeminančios žmogaus orumÄ . Laikomas netinkamomis sÄ lygomis patyrė psichologinę įtampÄ , diskomfortÄ , sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgÅ«džiai, pasitikėjimas savimi, tapo dirglus. PatirtÄ neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas įvertino 3 765 EUR suma. PaaiÅ¡kino, kad neturtinę žalÄ apskaičiavo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, kuris nustato minimalų neteisėto kalinimo dydį už vienÄ dienÄ , t. y. 2 MGL.

PareiÅ¡kėjo skaičiavimu, jis LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 50 dienų.Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimu (b. l. 8-16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas nuo 2016-02-19 iki 2016-04-27. Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis kokiose ir kokio dydžio kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, kiek asmenų buvo laikoma kartu su pareiÅ¡kėju. Nurodė, kad 2010 m. gegužės 11 d.

Kalėjimų direktoriaus įsakymu V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. Kai kuriais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiÅ¡kai atitiko nustatytus reikalavimus.PaaiÅ¡kino, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

LukiÅ¡kių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimÄ . Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Tačiau skaičius nuolat virÅ¡ijamas ir gali siekti virÅ¡ 1000 asmenų. DidžiausiÄ dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos, nuteistieji, kurie įstaigoje palikti atlikti Å«kio darbus. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Atsakovės atstovas taip pat pateikė duomenis apie kamerų įrengimÄ . PaaiÅ¡kino, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai įrengtos didesnės ar mažesnės lentynos maistui ir higienos reikmenims sudėti.

Kamerų plotas pakankamai mažas, todėl ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Pažymėjo, kad visose kamerose gultai yra vienodi, be kopėtėlių ir teisės aktai nenumato, kad dviejų aukštų gultuose būtų padarytos kopėtėlės. Nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Higienos normų reikalavimus.

PaaiÅ¡kino, kad pareigÅ«nai nuolat stebi laisvės atėmimo vietose esančius asmenis, siekiant užtikrinti jų nuolatinę elgesio kontrolę, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. PaaiÅ¡kina, kad LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų patalynė ir asmeniniai drabužiai skalbiami vienÄ kartÄ nemokamai. VirÅ¡utiniai drabužiai, pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymÄ Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, skalbiami tik apmokėjus už skalbimo paslaugÄ .

Jeigu nuteistasis ar suimtasis neturi asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, tai gali raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio virÅ¡ininkÄ dėl galimybės iÅ¡skalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai.LukiÅ¡kių TI-K suimtiesiems teikimas maistas atitinka fiziologines normas. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Pagal teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo vietoje esančių asmenų maitinimÄ , nedirbančio vyro per parÄ mitybos normos energinė vertė turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 2298 (kcal).

Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos cheminiųtyrimų skyriaus protokolÄ nedirbančių vyrų pietų daviniai atitinka energetinę normÄ . Pažymi, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale ir leidimÄ iÅ¡duoti pagamintÄ maistÄ leidžia įstaigos direktoriaus budintis padėjėjas.Pažymėjo, kad skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo.

Nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas skundo reikalavimams pagrįsti nepateikė įrodymų, o nurodyti neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai susiję su jo paties elgesiu, kadangi tai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė. PareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ yra noras nesÄ Å¾iningai pasipelnyti valstybės sÄ skaita.

Atsakovės atstovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,98 EUR iÅ¡laidų, patirtų teikiant teismui dokumentinę medžiagÄ , susijusiÄ su nagrinėjama byla. Posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K, laikotarpiu nuo 2016-02-19 iki 2016-04-27 (toliau – ir ginčo laikotarpis).IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2016-02-19 ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas - 7,48 kv. m. (1 asmuo kameroje).

Toje pačioje kameroje buvo iki 2016-02-21 (2 asmenys kameroje). 2016-02-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 271, jos plotas - 7,76 kv. m. (2 asmenys kameroje). Toje pačioje kameroje laikytas iki 2016-03-02 (3 asmenys kameroje). 2016-03-03 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.2016-03-10 atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, jos plotas - 7,38 kv. m. (2 asmenys kameroje), vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 273, plotas - 7,79 kv. m. (1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 273 pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2016-03-16 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 2). 2016-03-17 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus.2016-03-31 atvyko iÅ¡ Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 115, kurios plotas - 7,45 kv. m. (4 asmenys kameroje). 2016-04-01 perkeltas į kamerÄ Nr. 258, jos plotas - 34,71 kv. m., kurioje laikytas iki 2016-04-14 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 1 iki 10; daugiausia asmenų (10) laikyta nuo 2016-04-08 iki 2016-04-11). 2016-04-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 405, jos plotas - 17,02 kv. m. (3 asmenys kameroje).

Toje pačioje kameroje pareiÅ¡kėjas laikytas iki 2016-04-26 (laikytų asmenų skaičius kito nuo 2 iki 3). 2016-04-27 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje suformuota doktrinine nuostata, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo ,,žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1222/2013).Nuo 2010 m. gegužės 14 d.

įsigaliojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m. PareiÅ¡kėjas teigia, kad Ä®sakymu nustatytÄ ploto normÄ neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami baldai, sanitarinis mazgas.

Vertinant Å¡io pareiÅ¡kėjo argumento pagrįstumÄ pažymėtina, kad EŽTT yra nurodęs, jog atsisako nustatyti, kiek kv. m turi tekti kaliniui ir kuomet erdvės trÅ«kumas gali bÅ«ti laikomas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimu (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Trepashkin prieÅ¡ RusijÄ ; 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimÄ Logothetis ir kt. prieÅ¡ GraikijÄ ). EŽTT praktikoje ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose taip pat nėra nustatyto reikalavimo eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ , skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ (žr., pvz.

LVAT 2015 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2215-520/2015, 2016 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2227-520/2016 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K kiekvienam kalinamajam privalo tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto, o šis reikalavimas nustatytas Įsakyme, todėl nacionaliniai teismai remiasi būtent šiuo standartu (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-442/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-858/2015).Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2016-02-19 iki 2016-04-26), Lukiškių TI-K buvo laikomas periodiškai ir šioje laisvės atėmimo vietos įstaigoje praleido 47 dienas, iš kurių 13 dienų jam nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas tenkantis vienam asmeniui (pareiškėjui teko 1,89 – 3,47 kv. m. kameros ploto).

Pareiškėjas taip pat skundžiasi tuo, kad kamerose trūksta vietos sėdėti prie stalo, visi kamerose įrengti gultai yra dviaukščiai, tačiau kopėtėlės neįrengtos. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Eksploatavimo taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (redakcija galiojanti nuo 2016-01-28), 14.6-14.8 punktuose nustatyta, kad tardymo izoliatorių kameroje privalo būti prie grindų pritvirtintos metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti, spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti.

Atsakovės atstovo teigimu, visose kamerose yra stalai, taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams, higienos priemonėms susidėti, tačiau dėl nedidelio kamerų ploto įrengti papildomų baldų nėra galimybių. Teismo vertinimu, bÅ«tinųjų baldų trÅ«kumas negali bÅ«ti pateisinamas mažu kameros plotu. Teisinis reguliavimas įpareigoja pataisos įstaigas užtikrinti tinkamas kalinimo (suėmimo vykdymo) sÄ lygas, todėl kameros turi bÅ«ti tokio dydžio, kad jų ploto pakaktų ne tik jose laikomiems asmenims, bet ir bÅ«tiniems baldams.

Pagal nustatytÄ minimalų gyvenamosios kameros plotÄ tenkantį vienam asmeniui, kameroje, kurios plotas ~ 8 kv. m. galėtų bÅ«ti laikomi tik du asmenys. Jeigu Å¡is reikalavimas bÅ«tų užtikrintas, problemų dėl bÅ«tinųjų baldų trÅ«kumo nekiltų, o jose laikomiems asmenims užtektų kietojo inventoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjui ginčui aktuliu laikotarpiu teko gyventi ir perpildytose kamerose, tikėtina, jog tuo metu kamerose galėjo trÅ«kti ir tam tikro inventoriaus.Eksploatavimo taisyklės nenustato, kokio tipo (vieno ar dviejų aukÅ¡tų) lovos turi bÅ«ti įrengtos, taip pat neįpareigoja įrengti laiptukų (kopėtėlių) į antrÄ gulto aukÅ¡tÄ .

Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumento pagrįstumÄ pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų naudojęsis antru gulto aukÅ¡tu ir tai dėl pareiÅ¡kėjo amžiaus, sveikatos bÅ«klės, fizinių ar kitų individualių savybių bÅ«tų kėlęs didesnių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, persirenginėjant. Eksploatavimo taisyklių 14.5. p. nustato, kad kameroje turi bÅ«ti įrengta sanitarinio mazgo patalpa.

Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybėms, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tualetai nuo likusio kameros ploto atskirti sienele, ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Higienos normos HN reikalavimus, o veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taip pat teigia, kad tualeto zonos atskyrimas (izoliavimas nuo kameros ploto) neleistų užtikrinti nuolatinės laisvės atėmimo vietose (tardymo izoliatoriuose) laikomų asmenų elgesio kontrolės (b. l. 12-13). Teismas su atsakovės atstovo nurodytais argumentais nesutinka. Teismo vertinimu, tualetas turi būti įrengtas taip, kad suimtasis (nuteistasis) nebūtų matomas tiek kameroje esančių asmenų, tiek ir pareigūnų, o tardymo izoliatoriuje ar kitoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomų asmenų elgesio kontrolė gali ir turi būti vykdoma su asmens minimaliu privatumu suderintais būdais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad dalinis tualeto atskyrimas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į privatumÄ , žemino orumÄ , neabejotinai kėlė diskomfortÄ ir kitus neigiamus potyrius. Pažymėtina, jog pagal Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ . Tik iÅ¡ dalies uždara tualeto zona, kurioje laikomas daugiau nei vienas kalinys, taip pat gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida, pripažįstami nepriimtinais (2013 m. balandžio 25 d. sprendimas byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09; 2015 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Varga ir kt. prieÅ¡ VengrijÄ 81, 82, 90 punktai, pareiÅ¡kimų Nr. 14097/12, 45135/12, 73712/12, 34001/13, 44055/13 ir 64586/13).

PareiÅ¡kėjas teisės į privatumÄ pažeidimÄ sieja ir su tuo, kad kamerose nėra persirengimo kabinų. Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVÄ®) 10 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , tardymo izoliatoriuose vieni nuo kitų izoliuotai toje pačioje pataisos įstaigoje laikomi vyrai ir moterys, taigi LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas tik su vyrais. Teisės aktai jokių specialių papildomų reikalavimų, susijusių su persirengimo kabinų kamerose įrengimu, nenustato.

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors su tuo susijusius pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimus.  PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad jautėsi diskriminuojamas dėl to, kad LukiÅ¡kių TI-K skalbimo paslaugomis gali naudotis tik tie suimtieji, kurie asmeninėje sÄ skaitoje turi piniginių lėšų.Atsakovo atstovas tiek atsiliepime, tiek 2016 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 24-4570 (b. l. 37-38) nurodė, kad pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2013 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. 1-10 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos apraÅ¡u, suimtieji ir nuteistieji už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sÄ skaitose gali naudotis virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslauga. Suimtiesiems (nuteistiesiems), neturintiems asmeninėje sÄ skaitoje pinigų, sudaryta galimybė raÅ¡tu kreiptis į SRS bÅ«rio vadÄ dėl galimybės skalbti nemokamai. Patalynė, apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartÄ per savaitę ir tÄ pačiÄ dienÄ grÄ Å¾inami sausi.

Kaip matyti iÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų paaiÅ¡kinimų ir ginčui aktualaus teisinio reguliavimo, suimtiesiems tiek turintiems negrynųjų pinigų asmeninėje sÄ skaitoje, tiek jų neturintiems, sudaromos galimybės skalbti drabužius. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas buvo pateikęs praÅ¡ymÄ SRS bÅ«rio vadui dėl nemokamo virÅ¡utinių drabužių skalbimo, o Å¡i paslauga jam nebuvo suteikta. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl diskriminacijos teikiant skalbimo paslaugas atmestini kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo pateikiamas prastos kokybės maistas, dėl to susirgo opalige. Teisinis reguliavimas nustato, kad suimtiesiems turi bÅ«ti užtikrintas nemokamas maitinimas, atitinkantis jų fiziologines normas (SVÄ® 44 straipsnio 5 dalis). Suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (SVÄ® 44 straipsnio 6 dalis). Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui paskirtas nedirbančio vyro maitinimo racionas. Pagal į bylÄ pateiktus Nacionalinio maisto ir veterinarijos tarnybos rizikos vertinimo instituto ir nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos tyrimus, nedirbančių vyrų paros ir pietų daviniai atitinka energetinę vertę (b. l. 34-36).

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad kiekvienÄ dienÄ pagamintų patiekalų kokybė tikrinama LukiÅ¡kių TI-K Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojo, kuris patikrinęs maistÄ patvirtina savo paraÅ¡u pagaminto maisto kokybę. Nagrinėjimu atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė galimai prasta maisto kokybė, koks maistas ir kada buvo nekokybiÅ¡kas. Dėl maisto kokybės skundais (praÅ¡ymais) į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ (b. l. 19), taip pat dėl virÅ¡inimo sistemos organų skausmų į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ (b. l. 20, 21-33), pareiÅ¡kėjas nesikreipė.

DvylikapirÅ¡tės žarnos opaligė pareiÅ¡kėjui diagnozuota dar iki atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K (b. l. 29). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai dėl prastos maisto kokybės atmestini kaip nepagrįsti. Grįsdamas reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjas teigia, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintos ir kitos asmens orumo nežeminančios sÄ lygos, tačiau Å¡ių aplinkybių plačiau nedetalizavo. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimÄ yra saistomas administracinio ginčo ribų ir negali priimti sprendimo dėl reikalavimų, kurių pareiÅ¡kėjas nebuvo pareiÅ¡kęs, t. y. negali vertinti atsakovės atstovo galimai buvusių neteisėtų veiksmų dėl nenurodytų ar nekonkretizuotų, aiÅ¡kiai neapibrėžtų aplinkybių.

Atsižvelgiant į tai, teismas dėl kitų aplinkybių, nei aiÅ¡kiai įvardinta skunde, nevertina ir dėl to nepasisako. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė.

Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Atsižvelgdamas į nurodytÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , konstatuotina, kad vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis, tokiu atveju turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į kitas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui konstatuoti reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. kalinimo netinkamomis sÄ lygomis trukmę, jo fizinį ir psichinį poveikį, nukentėjusiojo lytį, amžių bei jo sveikatos bÅ«klę.

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Nr. A822-1427/2013, Nr. A822-1395/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikytas 47 dienas, iÅ¡ jų 13 dienų jam nebuvo užtikrintinas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, bÅ«nant perpildytose kamerose galimai trÅ«ko tam tikro inventoriaus, neužtikrintas privatumas naudojantis tualetu. Teismo vertinimu, asmeninės erdvės trÅ«kumas ir teisės į privatumÄ pažeidimas naudojantis tualetu yra pakankami, jog sukeltų diskomfortÄ , nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , galinčius žeminti ir sumenkinti žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ .

Atsižvelgęs į tai, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad priimtinų sÄ lygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjui nepatogumus, neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, orumo pažeminimÄ ir sudaro pagrindÄ priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ . Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos.Atsižvelgdamas į visas pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygas, įvertinus pažeidimo trukmę, nustatytų pažeidimų pobÅ«dį ir mastÄ , pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai bÅ«dingus, formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti 3 765 EUR suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų iÅ¡gyvenimų bei nepatogumų.

Netinkamos suėmimo sÄ lygos negali bÅ«ti prilyginamoms neteisėtam asmens suėmimui, todėl pareiÅ¡kėjo nurodyta neturtinės žalos apskaičiavimo metodika ir pagrindai vertinami kritiÅ¡kai. Nustatytų pažeidimų atveju, atsižvelgiant į laikymÄ nepriimtinomis sÄ lygomis trukmę ir su tuo susijusius nepatogumus bei dvasinius iÅ¡gyvenimus, darytina iÅ¡vada, kad protinga ir adekvati patirtų nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų mastui priteistina suma bÅ«tų 100 EUR. Atsakovės atstovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 1,98 EUR dokumentinės medžiagos rengimo iÅ¡laidų.

PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad vykdydamas teismo nutartį LukiÅ¡kių TI-K buvo įpareigotas pateikti su ginču susijusiÄ medžiagÄ dėl pareiÅ¡kėjo skunde nurodytų aplinkybių, kuriÄ sudaro 33 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 (toliau – ir Tvarka), 6 ir 7 p. bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, už vieno raÅ¡ytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimÄ nustatytinas 0,06 EUR (0,22 Lt).

LukiÅ¡kių TI-K realiai patirtos iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, yra 1,98 EUR (33 x 0,06). Teismo vertinimu, atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad Å¡i Tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

PareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Å iuo atveju LukiÅ¡kių TI-K su ginču susijusiÄ medžiagÄ teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 68 straipsnio 3 dalyje (redakcija iki 2016-07-01). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas naujausioje teismo praktikoje laikosi pozicijos, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos už dokumentų kopijų parengimÄ nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ .

Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015). Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, atsakovės atstovo praÅ¡ymas priteisti patirtas iÅ¡laidas netenkinamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjui S. K. (S. K.) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, 100 EUR (Å¡imtÄ eurų) neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                 Iveta Pelienė