Legislator Case Law & Legislation
6be4e1a4-94da-45c7-8bb8-01caecc56027 AI generated

6be4e1a4-94da-45c7-8bb8-01caecc56027 · Kauno apygardos teismas

Case Number 6be4e1a4-94da-45c7-8bb8-01caecc56027
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teismas pažeidė CPK 260 straipsnį, nes sprendimÄ priėmė skubotai, neprijungęs ir neiÅ¡tyręs visų bylai reikÅ¡mingų įrodymų. Nurodo, kad teismas atsisakė prijungti medicininę pažymÄ Nr. 132 apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, iÅ¡ pradžių motyvuodamas, kad jam nesuprantama ligos Å¡ifruotė, o vėliau dėl to, kad pateiktas pavėluotai ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas CK 1.84 ir 1.87 straipsnių pagrindais. Tokie teisėjos veiksmai rodo jos Å¡aliÅ¡kumÄ . Pažymėjo, kad praÅ¡yta prijungti medicininė pažyma atitinka raÅ¡ytinio įrodymo reikalavimus, o ja įrodinėjamos aplinkybės, kad ieÅ¡kovę kaip sergančiÄ pasikartojančia depresija sunkia forma buvo lengva įtikinti, suklaidinti, paveikti jos valiÄ ir supratimÄ . Jei teismui buvo neaiÅ¡ki pažymoje nurodyta ligos Å¡ifruotė, jis turėjo pagrindÄ iÅ¡kviesti ekspertÄ , tačiau to nepadarė. Nurodo, kad pažyma buvo pateikta tik spalio 16 d., nes pažymėjimas Nr. 132 teismo nebuvo priimtas spalio 11 d. Ä®vertinus tai, kad byloje buvo tik vienas parengiamasis teismo posėdis, o Å¡io dokumento pridėjimas prie bylos nesant bÅ«tinybės ir praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti, negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip pateiktas pavėluotai;

Legislator headnote

AI generated

6be4e1a4-94da-45c7-8bb8-01caecc56027 · Kauno apygardos teismas: V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kazlų RÅ«dos savivaldybės notaro biuro notarė R. M..

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

          Civilinė byla Nr. 2A-510-254/2013;

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.7; 49; 114.2; 114.6;

 (S)

114.11; 99.9; 121.14; 121.18.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų

A. V. ir V. V. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2679-399/2012 pagal ieÅ¡kovų A. V. ir

V. V. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui D. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kazlų RÅ«dos savivaldybės notaro biuro notarė R. M..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu (b. l. 30-33) ir prašė žemės sklypo, esančio Kazlų RÅ«dos sav. (duomenys neskelbtini) k., 2012-04-12 dovanojimo sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovų ir atsakovo, pripažinti negaliojančiu ab initio dalyje dėl ½ žemės sklypo dovanojimo, taikyti restitucijÄ ir ½ žemės sklypo dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad dovanojimo sutartyje neteisingai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovų valia, nes atsakovui buvo siekiama padovanoti tik ½ dalį minėto žemės sklypo. Å iame žemės sklype yra gyvenamasis namas su priklausiniais, kuris žodiniu susitarimu buvo padalintas ieÅ¡kovų vaikams – atsakovui ir dukrai D. T. – pagal kiekvieno gyvenamųjų patalpų iÅ¡sidėstymÄ . Nurodė, kad buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi tvarka ir žemės sklypu. Dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymo pas notarę metu ieÅ¡kovai sutarties neanalizavo, nes visiÅ¡kai pasitikėjo atsakovu. Faktas, kad atsakovui padovanotas visas žemės sklypas, iÅ¡aiÅ¡kėjo vėliau.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b. l. 90-92) ieÅ¡kinio netenkino; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti po 750 Lt iÅ¡ kiekvieno ir po 12,40 Lt iÅ¡ kiekvieno valstybei. Teismas konstatavęs, kad ieÅ¡kovai ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė CK 6.470 straipsnio 7 dalies ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindais, ginÄÄ sprendė pagal pareikÅ¡tus reikalavimus (CK 1.91 str. pagrindu) ir nurodė, kad tik dėl jų gali pasisakyti, nes ieÅ¡kovai ieÅ¡kiniu nustato ginčo ribas. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog sandorio sudarymo metu jų valia buvo padovanoti atsakovui ir D. T. po ½ žemės sklypo, nes tokiu bÅ«du visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kodėl nevyko pas notarÄ D. T., kuriai kaip apdovanotajai bÅ«tų reikėję pasiraÅ¡yti sutartyje. Be to, ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu prisiekęs patvirtino, kad vyko pas notarÄ padovanoti atsakovui viso žemės sklypo ir žinojo bei suprato, kad bus dovanojamas visas žemės sklypas, o D. T. prašė palikti dalį žemės sklypo tik dirbti. Teismas konstatavo, kad kiti byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovų valia buvo atsakovui padovanoti visÄ Å¾emės sklypÄ , kadangi sandorio Å¡alių veiksmus iÅ¡ esmės vienodai aiÅ¡kina tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovas, tiek notarė. Nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, kad nežinojo kokiÄ sutartį pasiraÅ¡o, kadangi per 2012 metus sudarė ne pirmÄ nekilnojamojo daikto perleidimo ar įgijimo sandorį, dėl ko teismas sprendė, jog sandorių sudarymo tvarka ieÅ¡kovams buvo žinoma. Teismas rėmėsi aplinkybėmis, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek liudytoja D. T. patvirtino, jog dovanojant D.

T. dalį buto bei kitų statinių 2012-03-16 dovanojimo sutartį ta pati notarė perskaitė ir ieÅ¡kovė jÄ suprato, todėl visiÅ¡kai neįtikima, jog sudarant ginčo žemės sklypo dovanojimo sutartį ji nebuvo perskaityta. Nurodė, kad ieÅ¡kovai neneigė fakto, jog prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis jiems buvo pateikta susipažinti. Teismas konstatavo, jog pagrindo abejoti notare neturi, nes ieÅ¡kovai neįrodė tarp atsakovo ir notarės esant kokius nors ryÅ¡ius ar tarp jų buvus susitarimui. Teismas nurodė, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nepasisakyta, jog ieÅ¡kovė serga liga, dėl kurios jai sunku suvokti savo veiksmus ar iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ , to ieÅ¡kovė neįrodinėjo ir bylos nagrinėjimo metu. Tik baigiant bylos nagrinėjimÄ ieÅ¡kovė pradėjo kalbėti apie savo ligas, tačiau reikalavimų nekeitė ir neprašė pripažinti dovanojimo sutarties dalyje negaliojančia CK 6.470 straipsnio 7 dalies pagrindu. Vertindamas tai, kad tiek ieÅ¡kovas, tiek notarė, tiek atsakovas visÄ laikÄ vienodai aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovų valia buvo atsakovui padovanoti visÄ Å¾emės sklypÄ , o D. T. turėjo tik iÅ¡laikyti galimybę dalį žemės sklypo naudoti savo reikmėms, o ne juo disponuoti, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog sandoris buvo sudarytas toks, kokį ieÅ¡kovai ir turėjo tikslÄ sudaryti. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės suklydimas gali bÅ«ti ne dėl žemės sklypo dovanojimo, o dėl padovanoto žemės sklypo. Nurodė, kad šį spėjimÄ patvirtina aplinkybė, jog ieÅ¡kovė pakartotinai teigė žemės sklype esant statinių, tačiau bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad padovanotame žemės sklype jokių statinių nėra ir jo paskirtis yra ne namų valdos (kita), o žemės Å«kio paskirties žemė. IeÅ¡kovams neįrodžius, kad sandorį sudarė prieÅ¡ savo valiÄ dėl atsakovo apgaulės, teismas ieÅ¡kinio netenkino.

Ieškovai reikalavimo teisiniu pagrindu nurodė ir CK 1.80 straipsnį, tačiau neįrodinėjo kokioms imperatyvioms įstatymo normoms sandoris prieštarauja, tokių aplinkybių teismas taip pat nenustatė, tvirtinant sandorį buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, todėl ieškovų reikalavimas netenkintas ir šiuo pagrindu. Teismas nepasisakė dėl kitų šalių motyvų kaip neturinčių reikšmės šiai bylai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu (b. l. 96-102) praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas pažeidė CPK 260 straipsnį, nes sprendimÄ priėmė skubotai, neprijungęs ir neiÅ¡tyręs visų bylai reikÅ¡mingų įrodymų. Nurodo, kad teismas atsisakė prijungti medicininę pažymÄ Nr. 132 apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, iÅ¡ pradžių motyvuodamas, kad jam nesuprantama ligos Å¡ifruotė, o vėliau dėl to, kad pateiktas pavėluotai ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas CK 1.84 ir 1.87 straipsnių pagrindais. Tokie teisėjos veiksmai rodo jos Å¡aliÅ¡kumÄ . Pažymėjo, kad praÅ¡yta prijungti medicininė pažyma atitinka raÅ¡ytinio įrodymo reikalavimus, o ja įrodinėjamos aplinkybės, kad ieÅ¡kovę kaip sergančiÄ pasikartojančia depresija sunkia forma buvo lengva įtikinti, suklaidinti, paveikti jos valiÄ ir supratimÄ . Jei teismui buvo neaiÅ¡ki pažymoje nurodyta ligos Å¡ifruotė, jis turėjo pagrindÄ iÅ¡kviesti ekspertÄ , tačiau to nepadarė. Nurodo, kad pažyma buvo pateikta tik spalio 16 d., nes pažymėjimas Nr. 132 teismo nebuvo priimtas spalio 11 d. Ä®vertinus tai, kad byloje buvo tik vienas parengiamasis teismo posėdis, o Å¡io dokumento pridėjimas prie bylos nesant bÅ«tinybės ir praÅ¡ymo bylos nagrinėjimÄ atidėti, negalėjo bÅ«ti vertinamas kaip pateiktas pavėluotai;

2. Teismas pažeidė iÅ¡imtinę savo kompetencijÄ kvalifikuoti teisinius santykius. IeÅ¡kinys atmestas motyvuojant, kad jis buvo pareikÅ¡tas tik bendraisiais sandorio negaliojimo pagrindais, tačiau ne CK 6.470 straipsnio 7 dalies ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatomis. IeÅ¡kovai galėjo nenurodyti įstatymo, kuriuo teismas privalo vadovautis sprendžiant ginÄÄ , nes teisiÅ¡kai ginÄÄ teismas kvalifikuoja pagal nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus;

3. Teismas neteisingai vertino ieÅ¡kovo duotus parodymus. Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad ieÅ¡kovas davė nuoseklius parodymus, kad jis sandorio sudarymo metu žinojęs, jog ginčo sandoriu dovanojamas visas žemės sklypas. Å ioje dalyje teismas vadovavosi ne visuma parodymų, o tik tam tikromis atsakovui naudingomis ieÅ¡kovų parodymų dalimis, tuo pažeisdamas logiÅ¡kumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi notarės parodymais. Nors ieÅ¡kovai neįrodė jÄ esant pažįstama su atsakovu, tai nesudaro pagrindo jos parodymus pripažinti teisingais. Notarė yra suinteresuota bylos baigtimi, kad jai vėliau nebÅ«tų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, todėl jos parodymai turėjo bÅ«ti vertinami visumoje su kitais įrodymais. Be to, teismas negalėjo remtis Å¡alių pokalbiais ir derybomis, vykusiomis gerokai ankščiau iki sandorio sudarymo, nes Å¡ioje byloje turėjo bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta tikroji Å¡alių valia bÅ«tent sandorio sudarymo metu. Notarės nuomonė dėl ieÅ¡kovų valios iÅ¡reiÅ¡kimo pagrįsta tik subjektyviu jos vertinimu ir spėliojimu;

4. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieÅ¡kovai ankščiau sudarytus sandorius suprato, todėl turėjo suprasti ir šį sandorį. Teismas neįvertino, kad ankščiau ieÅ¡kovų sudaryti sandoriai atitiko jų ketinimus ir valiÄ , ir vėliau nepaaiÅ¡kėjo analogiÅ¡kų Å¡iai situacijai aplinkybių. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad apgaulė buvo nukreipta ir pasireiÅ¡kė ne dėl visų sandorio sÄ lygų, o siauroje dalyje – ieÅ¡kovų valia teisinga dėl turto perleidimo bÅ«do, dėl apdovanotojo ir dovanojamo turto adreso, ydinga tik dėl padovanoto turto dydžio. Teismas neatsižvelgė į tarp Å¡alių esantį ryšį. Svarbu tai, kad ieÅ¡kovai pasitikėjo sÅ«numi ir jam patikėjo tvarkyti visus su ginčo sklypo įteisinimu ir ginčo sandorio sudarymu susijusius veiksmus. Taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovai yra neiÅ¡prusę ir garbingo amžiaus.

Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 121-123) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad dovanojimo sutartį perskaitė garsiai abiejų Å¡alių akivaizdoje, akcentuodama, jog ieÅ¡kovai parduoda atsakovui žemės sklypÄ bei iÅ¡vardino jį identifikuojančius duomenis, Å¡alys sutartyje pasirašė. Matant ieÅ¡kovę notarei nekilo minčių, jog ieÅ¡kovė yra įbauginta, kaip nors paveikta ar psichiÅ¡kai nesveika, ji nesiskundė, kad blogai jaučiasi. IeÅ¡kovė taip pat nėra įraÅ¡yta neveiksnių asmenų registre, todėl notarei nebuvo pagrindo įtarti, kad ji gali nesuvokti savo veiksmų. Pažymėjo, kad patikslintame ieÅ¡kinyje nėra pateikiama duomenų apie ieÅ¡kovės ligÄ , tokios aplinkybės nurodomos tik vėliau. IeÅ¡kovas patvirtino, kad žinojo, jog atsakovui perleidžia visÄ sklypÄ , o dukrai palieka dalį tik naudotis. Vertinant ikisutartinius Å¡alių santykius, kurie yra reglamentuoti CK, Å¡alys buvo susitarę, kad atsakovas ieÅ¡kovų vardu sumokės 1 000 Lt už iÅ¡ valstybės perkamÄ Å¾emę, kuriÄ vėliau ieÅ¡kovai jam padovanos. Apeliantai ieÅ¡kinyje nenurodė nė vieno iÅ¡ CK 6.472 straipsnyje numatytų dovanojimo sandorio panaikinimo priežasčių.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismÄ besikreipiančio asmens pasirinktas ir ieÅ¡kinyje nurodytas ieÅ¡kinio pagrindas bei dalykas. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Civilinio proceso normos reikalauja, kad ieÅ¡kovas nurodytų faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , kuriuo grindžia savo reikalavimus. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliantai, įstatymų ir faktinių aplinkybių teisinės kvalifikacijos ieÅ¡kovai neprivalo nurodyti, nes tai yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas, spręsdamas ginÄÄ pagal nustatytas faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ir taiko ginčo santykį reguliuojančias tiek ieÅ¡kovo nurodytas, tiek tas, kuriomis ieÅ¡kovas ir kiti proceso dalyviai nesiremia, teisės normas (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kirsnė“ v. UAB „Medicinos bankas“, bylos Nr. 3K-3-317/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje R. K.-N. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-534/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje A. B. V. v. T. M., UAB „Vartų technika“, bylos Nr. 3K-3-137/2009; kt.). Kolegija sprendžia, kad teismas tinkamai taikė materialines teisės normas, kvalifikuodamas faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , kuriuo ieÅ¡kovė grindė savo reikalavimÄ .Â

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pradiniu ieÅ¡kiniu savo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2012-04-12 dovanojimo sutartį ½ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Kazlų RÅ«dos sav. (duomenys neskelbtini) k. grindė tuo, kad sutartis ginčijamoje dalyje neatitiko jos valios. Nurodė, kad ji turi du vaikus, kuriems buvo pažadėjusi, kad žemės sklypas atiteks abiems po lygiai, nes tarp jų jau susiklostė naudojosi žemės sklypu, kuris apėmė dalį jų gyvenamųjų patalpų, tvarka. Laikė, kad atsakovas jÄ Â apgavo, nes parengė sutartį dėl viso žemės sklypo dovanojimo ir ta apgaulė paaiÅ¡kėjo, kai jis pradėjo nesutarti su seserimi D. T., su kuria dabar gyvena ieÅ¡kovė, dėl naudojimosi žeme. Dėl  sandorio, kuris neatitinka jos valios, ji negalinti įvykdyti pažado dukrai, kurios taip pat neiÅ¡sipildė teisėti lÅ«kesčiai. Nurodė, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis, su kuriuo ji jau daugelį metų negyvena, taip pat atvyko pas notarę sudaryti sutartį tik dėl ½ dalies žemės sklypo. Pažymėtina, kad šį ieÅ¡kinį parengė ieÅ¡kovės atstovė, kvalifikuota teisininkė (advokatė), kuri jo teisiniu pagrindu nurodė CK 1.91 straipsnio 1 dalį. Patikslintas ieÅ¡kinys, yra identiÅ¡kas pradiniam, tik pasikeitė trečiojo asmens procesinė padėtis į bendraieÅ¡kio. Taigi, ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė faktines aplinkybes dėl atsakovo apgaulės, sudarant ginčijamÄ sandorį, kas atitinka CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nurodomÄ sandorio negaliojimo pagrindÄ .

Apeliantai laiko, jog teismas teisinius santykius turėjo kvalifikuoti pagal CK 6.470 straipsnio 7 dalį, kuomet dovanojimo sutartis gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia pagal dovanotojo ar jo įpėdinių ieÅ¡kinį, jeigu sutarties sudarymo metu dovanotojas sirgo sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jis negalėjo pareikÅ¡ti savo tikrosios valios. Taip pat nurodo, kad teismas dovanojimÄ turėjo panaikinti pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalį. Pastarojoje normoje nurodoma, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Kai apdovanotasis tyčia nužudo dovanotojÄ , teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl dovanojimo panaikinimo turi dovanotojo įpėdiniai. Teismas neturėjo jokio pagrindo ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes kvalifikuoti pagal teisės normas, reglamentuojančias galėjimÄ dovanoti ir galėjimÄ priimti dovanas ar dovanojimo panaikinimÄ , kuomet ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarė aplinkybės, kurių pagrindu buvo siekiama įrodyti, kad atsakovas apgavo ieÅ¡kovus dėl dovanojamo žemės sklypo apimties. Kolegija pažymi, kad nurodyti faktinį pagrindÄ yra bÅ«tina ieÅ¡kinyje, todėl aplinkybės, jį sudarančios, negali bÅ«ti nurodomos žodžiu (CPK 135 straipsnis).

Bylai buvo pasirengta nagrinėti teisme skiriant parengiamÄ jį teismo posėdį (CPK 228 str.). Parengiamajame teismo posėdyje dalyvavo Å¡alys ir jų atstovai. Buvo nutarta nepradėti žodinio bylos nagrinėjimo ir iÅ¡spręsti bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio todėl, kad nebuvo atvykę liudytojai. IeÅ¡kovai nenurodė aplinkybių dėl papildomų įrodymų bÅ«tinybės ir jų pateikimo galimybės vėliau. 2012-10-11 bylÄ nagrinėjant teisme ieÅ¡kovės atstovė prašė priimti papildomus įrodymus, kurie pagrįstų ieÅ¡kovės psichinės sveikatos bÅ«klę (b.l. 75). Teismas atsisakė juos priimti, kadangi nenustatė ryÅ¡io su nagrinėjama byla. IÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ir paskelbus pertraukÄ pasirengti baigiamosioms kalboms, ieÅ¡kovės atstovė prašė atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡

esmės ir priimti papildomus įrodymus, bet teismas ir šio prašymo netenkino. CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose

įtvirtinta tiek teismo, tiek Å¡alių pareiga veikti taip, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laikÄ . Kartu pažymima, kad nors Å¡alys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo Å¡alių interesų nepriklausomÄ bylinėjimosi eigÄ . CPK 158 straipsnio 3 dalyje nurodyta teismo posėdžio pirmininko pareiga rÅ«pintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos nagrinėjimu. CPK

181 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Apeliantų argumentai kaip tik sudaro pagrindÄ spręsti, kad teismas, vadovaudamas procesui, nebuvo Å¡aliÅ¡kas, nepažeidė dispozityvumo, rungimosi, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principų, kontroliavo Å¡alių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiÅ¡kai. Jų argumentai, kad teismo nepriimti įrodymai buvo teikiami savalaikiai yra nepagrįsti, kuomet byloje dalyvaujantys asmenys visus turimus įrodymus turi pateikti pasirengimo nagrinėti bylÄ teisme metu (CPK 226 str.). Apeliantai nenurodė aplinkybių, kurios sutrukdė papildomus įrodymus pateikti parengiamajame teismo posėdyje. Pagal apeliacinio skundo argumentus, jais buvo siekiama įrodinėti faktines aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ieÅ¡kinyje, todėl teismas turėjo pagrindÄ atsisakyti juos priimti (CPK 180 str.). Nekonstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus, jie nepriimtini ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 str.).

Apeliantė nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.). Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimÄ , teismas įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar ieÅ¡kinys yra tenkintinas. Pagal CPK 91 straipsnį, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Å . firma „InSpe“ v. UAB „Folis“, bylos Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. ir kt. v. UAB „Vilvatėja“, bylos Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m.

gruodžio 22 d.nutartis, priimta civilinėje byloje V. Č. v. H. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-609/2008). Ieškovai

teigdami, kad sudarė ne tokios apimties, kurios norėjo dovanojimo sandorį dėl atsakovo apgaulės, privalėjo apgaulę įrodyti pirmiau nurodytų įrodinėtinų aplinkybių pagalba, tačiau byloje pateiktų duomenų turinys neteikia pagrindo iÅ¡vadai apie apgaulės buvimÄ .

IeÅ¡kovė teismo posėdyje nurodė, kad pati buvo žemės sklypo padovanojimo sÅ«nui iniciatorė (b.l. 76). Ji prieÅ¡ sudarant ginčijamÄ sandorį, 2012-03-16 dovanojimo sutartimi (Nr. 852) apdovanojo dukrÄ D. T. nekilnojamuoju turtu (dalis buto, Å«kio pastatas su kiemo statiniais), kuris randasi apdovanotajai ir jos

sutuoktiniui priklausančiame žemės sklype, esančiame Kazlų Rūdos sen. (duomenys neskelbtini) km. (duomenys

neskelbtini) g. 3 (b.l. 135-143). VĮ Registrų centro duomenys patvirtina,

kad ginčo žemės sklype nėra jokių pastatų (b.l. 135-147), kurie priklausytų D. T. ar atsakovui, todėl ieškinio aplinkybės šiuo aspektu

yra neteisingos. PrieÅ¡ sudarant dovanojimo sandorį ieÅ¡kovai 2012-03-22 sudarė žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas savo lėšomis sumokėjo už ieÅ¡kovų vardu iÅ¡ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emės sklypÄ . Po Å¡io sandorio sudarymo toje pačioje notarinėje kontoroje buvo rengiamasi ginčijamos 2012-04-12 dovanojimo

sutarties sudarymui. Kolegija vertindama apeliantų argumentus dėl ieškovo V. V. paaiškinimų teisme išklausė teismo protokolo garso

įraÅ¡Ä . Teisme ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad pas notarÄ vyko ieÅ¡kovės papraÅ¡ytas. Jis norėjo padovanoti visÄ Å¾emės sklypÄ ir suprato, kad sutartis parengta dėl viso žemės sklypo ir, kad dovanoja visÄ Å¾emės sklypÄ . Nurodė, kad sandorį ginčija todėl, kad atsakovas su seserimi D. T. pradėjo tarpusavyje nesutarti dėl naudojimosi žeme (garso įraÅ¡as 01:13:57), kurios nuosavybė turėjo bÅ«ti atsakovo, o Å¡is turėjo leisti dalį (5 a iÅ¡ 62 a.) žemės dirbti seseriai, tačiau dabar kilus nesutarimams jis galės ir užtverti tvorÄ (b.l. 76, 2012-10-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 01:00:59, 01:05:07, 01:09:00, 01:20:48 - 01:21:00). IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui žemės sklypas buvo padovanotas todėl, kad Å¡is jo norėjo (2012-10-11 teismo posėdžio garso įraÅ¡o 56:18). Apibendrinant Å¡io ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus darytina akivaizdi iÅ¡vada, kad jo valia buvo tokia, kuri ir nurodyta sutartyje – visÄ Å¾emės sklypÄ padovanoti atsakovui, kad jis turėtų nuosavybės teisę ir tik maža dalimi žemės sklypo leistų naudotis savo seseriai D. T.. Todėl kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovo V. V. paaiÅ¡kinimus. IeÅ¡kovai ir kita ieÅ¡kovės dukra liudytoja S. K. paliudijo, kad atsakovas sklypÄ prižiÅ«rėjo seniai, iÅ¡kasė tvenkinį, kirto karklus, rÅ«pinosi jos iÅ¡pirkimu iÅ¡ valstybės  ir t.t., todėl teismas įvertindamas įrodymų visumÄ - ieÅ¡kovo, atsakovo, trečiojo asmens, liudytojos S. K.,

I. K. parodymus turėjo pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡alių valia nebuvo paveikta atsakovo apgaulės. Kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovai dovanojo visÄ Å¾emės sklypÄ atsakovui iki sandorio sudarymo reikÅ¡mingų aplinkybių pagrindu - atsakovas žeme rÅ«pinosi, vietoje ieÅ¡kovų sumokėjo savo lėšomis jos iÅ¡pirkimo iÅ¡ valstybės kainÄ , ieÅ¡kovė prieÅ¡ šį dovanojimÄ apdovanojo savo dukrÄ kitu turtu, t.y. pasirÅ«pino abiem vaikais, todėl Å¡ios aplinkybės patvirtina ieÅ¡kovų nuosekliÄ valiÄ dėl sandorio sudarymo ir jo apimties, bet ne atsakovo apgaulę, kuri pagal ieÅ¡kovus pasireiÅ¡kė atsakovo susitarimu su notare nuslėpti aplinkybę, kad dovanojimo sutartis parengta dėl viso žemės sklypo dovanojimo. Tai, kad po sandorio sudarymo tarp atsakovo ir jo sesers D. T. kilo konfliktas, yra reikÅ¡minga tik tiek, kad jis galėjo neigiamai paveikti pačios ieÅ¡kovės, gyvenančios su Å¡ia dukra, gerovę, bet negali patvirtinti atsakovo apgaulę ar sandorio Å¡alių veiksmų neatitikimÄ teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (CPK

1.5 str.), kuomet ieÅ¡kovė yra apdovanojusi abu nesutariančius vaikus, tačiau Å¡iuo metu turto jokio neturi, todėl gali bÅ«ti įtakojama asmens, su kuriuo gyvena. Apeliantų nurodomas sandorio Å¡alių tarpusavio pasitikėjimas taip pat nepreziumuoja atsakovo apgaulės, o pasekmės, kurios atsirado po sandorio sudarymo (artimų asmenų tarpusavio santykių pasikeitimas ir kt.), yra sandorio Å¡alių rizika, kuriÄ jie prisiėmė, nusprendę sudaryti ginčijamÄ sandorį.   Â

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme gautas atsakovo atstovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Atnaujinus bylos nagrinėjimÄ gauta informacija iÅ¡ Marijampolės rajono apylinkės teismo apie tai, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ (b.l. 148-149, 158-160). Jis negautas ir apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų pirmiau nurodytas aplinkybes, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų 500 Lt už atsiliepimo į ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ netenkinamas.

Apeliacinės

instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė

teisės normas, reglamentuojančias sandorio pripažinimÄ negaliojančiu, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų priėmimo ir jų vertinimo, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo ir jis atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                              Žibutė

Budžienė

Dalė Burdulienė

Leonas Jachimavičius