2018-06-05 Nr. DBT-104-3-64-3-00915-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-51/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00915-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2018 m. birželio 5 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas Tarptautinė žmogaus gerovės asociacija kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. atnaujinti terminą skundui paduoti;

2. panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. A-151 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perėmimo“;

3. pripažinti neteisėtu iškeldinimą iš negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai.

Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-73 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, perdavimo panaudos teise“, Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir pareiškėjas sudarė savivaldybės materialiojo turto panaudos sutartį, pagal kurią pareiškėjui buvo perduota 518,50 kv. m negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2017 m. gruodžio 6 d. rašte atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo informuotas apie minėtos savivaldybės materialiojo turto panaudos sutarties nutraukimą bei įpareigotas iki 2017 m. spalio 1 d. pateikti sutikimą nutraukti sutartį pagal sutarties 14.1 punktą (šalių sutarimu), taip pat iki 2017 m. lapkričio 30 d. atlaisvinti patalpas ir jas perduoti atsakovui. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokio atsakymo, Šiaulių miesto savivaldybė vertino tai kaip sutikimą dėl sutarties nutraukimo. 2018 m. vasario 6 d. į tuo metu dar pareiškėjo valdomas patalpas atvyko Šiaulių miesto savivaldybės atstovas, įteikė ginčijamą savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. A-151 ir su policijos pagalba iškeldino pareiškėjo darbuotojus iš patalpų. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutiko nutraukti panaudos sutarties, o atsakovas nepranešė apie jos nutraukimą bei nepanaikino Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. T-73 „Dėl negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, perdavimo panaudos teise“.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai, spręsdami skundo priėmimo klausimą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija, pareiškėjui nepateikus jokio atsakymo dėl sutikimo nutraukti panaudos sutartį, vertino, jog sutartį pareiškėjas sutiko nutraukti. Todėl ginčijamu 2018 m. vasario 5 d. įsakymu pavedė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriui organizuoti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, perėmimą.

Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis bendra Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kuri numato, kad savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.

Nepaisant skundžiamo akto preambulės, ginčas tarp šalių kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.642 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad jeigu ko kita nenustato sutartis, panaudos gavėjas turi teisę bet kada nutraukti terminuotą panaudos sutartį, įspėjęs kitą šalį apie numatomą sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla tarp panaudos gavėjo ir panaudos davėjo dėl 2013 m. balandžio 9 d. savivaldybės materialiojo turto panaudos sutarties Nr. SŽ-342 nutraukimo, teismo vertinimu, tai yra civilinio teisinio pobūdžio ginčas, kuris kyla iš neatlygintino naudojimosi daiktu (panaudos) santykių.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4747-776/2018 atsisakė priimti Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos ieškinį, nurodęs, kad ieškinyje nėra nė vieno ieškovo reikalavimo, kuris būtų susijęs su Šiaulių miesto savivaldybe ir panaudos sutartimi; ieškovo reikalavimas dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų pripažinimo neteisėtu taip pat laikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, nes ieškovas laiko neteisėtais atsakovo veiksmus vykdant ginčijamą įsakymą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. A-151 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perėmimo“, kuriuo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir ekonomikos departamento Ekonomikos ir investicijų skyriui pavesta organizuoti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, perėmimą. Ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad savivaldybės administracijos direktorius, tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. A-151 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perėmimo“ nėra paremtas civilinės teisės normomis, juo atitinkamam savivaldybės administracijos struktūriniam padaliniui yra nurodoma atlikti minėtą pavedimą, kurio teisėtumo vertinimas yra susijęs viešosios teisės aktų normų aiškinimu ir taikymu. Todėl reikalavimas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. A-151 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų perėmimo“ yra administracinio teisinio pobūdžio.

Pareiškėjas keliamu ginču taip pat prašo pripažinti neteisėtu iškeldinimą iš negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Šis reikalavimas kyla iš civilinių teisinių santykių, nes yra susijęs su civilinės nekilnojamojo turto panaudos sutarties nuostatų aiškinimu. Be to, tiek reikšdamas šį reikalavimą, tiek apskritai keldamas aptariamą ginčą, pareiškėjas siekia apginti savo civilinio teisinio pobūdžio panaudos gavėjo teises. Todėl nors šioje byloje reiškiamas ir minėtas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas, tačiau ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis), dėl ko jis turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo Tarptautinės žmogaus gerovės asociacijos skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo perduoti Šiaulių apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys