2013-06-26 Nr. AB-3095-3-61-3-00777-2013-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.AS438-518/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. P. ir T. P., atstovaujamų advokato Pauliaus Čerkos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir T. P., atstovaujamų advokato Pauliaus Čerkos, skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. kovo 12 d. buvo gautas I. P. ir T. P. atstovo advokato Pauliaus Čerkos skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą: atkurti pirminius Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintus Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projektą bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, išbraukiant iš projektų neteisėtais Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais, neįformintais jokiais sprendimais, įbraižytą projektuojamą kelią šalia I. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Raudondvario k.v., esančio Netonių kaime, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, todėl pareiškėjams 2013 m. kovo 19 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2013 m. balandžio 3 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y., atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai skundo reikalavimą kildina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kauno rajono skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 7SS-(14.7.45.)-1 išreikšto atsisakymo patenkinti pareiškėjų 2013 m. sausio 25 d. skundą, todėl minėta nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti teismui skundą su patikslintu skundo reikalavimu, formuluojant reikalavimą ir dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 7SS-(14.7.45.)-1 panaikinimo/pakeitimo. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos reformos įstatymo (toliau – ir Reformos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies nuostatą, kurioje nustatyta, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, buvo išaiškinta, kad pareiškėjai formuluodami reikalavimą dėl Tarnybos Kauno rajono skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 7SS-(14.7.45.)-1 panaikinimo/pakeitimo turėtų pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad buvo pasinaudota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pareiškėjų atstovas 2013 m. balandžio 4 d. pateikė pareiškimą, kuriame papildomai suformulavo reikalavimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus 2013 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. 7SS-(14.7.45.)-1 panaikinimo. Kartu paaiškino, kad vadovaujantis Reformos įstatymo 18 str. 3 d., su 2013 m. sausio 25 d. skundu kreipėsi į administravimo subjektą (į Tarnybą) ne teismo tvarka. Tuo tarpu Tarnyba, apie tai, jog pareiškėjų skundas netenkintinas, pareiškėjus informavo skundžiamu 2013 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 7SS-(14.7.45.)-1. Kartu pabrėžė, jog teikdami 2013 m. sausio 25 d. skundą Tarnybai, pareiškėjai pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė priimti I. P. ir T. P. vardu advokato Pauliaus Čerkos paduotą skundą, o nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teismas konstatavo, jog, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pareiškėjams į 2013 m. sausio 25 d. skundą atsakė Tarnybos Kauno rajono skyrius 2013 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. 7SS-(14.7.45.)-1. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.). Taigi atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas 2013 m. vasario 12 d. sprendimas yra priimtas Tarnybos Kauno skyriaus, t. y. teritorinio padalinio, o kaip numatyta Reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, jog teritorinio padalinio sprendimai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka yra skundžiami Tarnybos vadovui, todėl šis Tarnybos Kauno skyriaus sprendimas turėjo būti apskųstas Tarnybos vadovui ir tik Tarnybos vadovo priimtas sprendimas galėtų būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Reformos įstatymo 18 str. 4 d.).

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog sprendžiant skundo priėmimo klausimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, t. y. nepateikė duomenų, jog Tarnybos Kauno skyriaus sprendimas prieš kreipiantis į teismą buvo apskųstas Tarnybos vadovui, skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjams taip pat išaiškino, kad tais atvejais, kai Tarnybos vadovas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl Tarnybos teritorinio padalinio sprendimo pareiškėjo skundo nepatenkina, skundo teismui dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra Tarnybos teritoriniai padaliniai, kurie atitinka teritorinių valstybinio administravimo subjektų sampratą (ABTĮ 2 str. 8 d.), o skundas pagal ABTĮ 35 straipsnį, turėtų būti paduodamas administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą: atkurti pirminius Nacionalinės žemės tarnybos patvirtintus Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projektą bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, išbraukiant iš projektų neteisėtais Nacionalinės žemės tarnybos veiksmais, neįformintais jokiais sprendimais, įbraižytą projektuojamą kelią šalia I. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Raudondvario k.v., esančio Netonių kaime, (duomenys neskelbtini), Kauno rajone yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2013 m. vasario 12 d. sprendimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atskirai negali priimti šio reikalavimo.

III. Atskiruoju skundu pareiškėjai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pareiškėjų nuomone, jie tinkamai pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir teismui pateikė taip patvirtinančius įrodymus 2013 m. sausio 25 d. skundą Nacionalinei žemės tarnybai bei 2013 m. vasario 12 d. atsakovo atsakymą. Pareiškėjai pabrėžia, jog įgyvendindami Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, 2013 m. sausio 25 d. skundą adresavo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, nedetalizuodami, jog šis skundas skirtas institucijos vadovui, bei išsiuntė skundą teritoriniam institucijos padaliniui, atlikusiam neteisėtus veiksmus, kadangi visa su skundu susijusi medžiaga yra būtent šio padalinio dispozicijoje. Pareiškėjo vertinimu, vien formalus neatitikimas, nenurodant, jog skundas buvo adresuojamas institucijos vadovui (direktoriui), negali būti pagrindu atsisakymui priimti skundą, kadangi viešojo administravimo subjektas – atsakovas – iš skundo turinio galėjo suprasti tikslų jo adresatą ir perduoti skundą įgaliotam asmeniui.

2. Pareiškėjai taip pat nurodo, jog laikosi nuomonės, jog tokio pobūdžio ginčams iš viso netaikytina išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau siekiant operatyviau išspręsti ginčą jis kreipėsi į atsakovą su 2013 m. sausio 25 d. skundu. Pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų, kurie yra specialieji teritorinio planavimo dokumentai, todėl jiems taikytinos Teritorijų planavimo įstatymo nuostatos, pagal kurias ikiteisminė ginčų nagrinėjimo procedūra tokio pobūdžio ginčams nenumatyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus bei veiksmus, susijusius su Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pakeitimų atlikimu (b. l. 1–7).

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. Privalomos ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymas sąlygoja konkrečias įstatyme nustatytas teisines pasekmes. Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nesilaikius konkrečiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teismas atsisako priimti skundą.

Akcentuotina, jog Žemės reformos įstatymo (2010 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XI-914 redakcija) 18 straipsnio 3 dalis numato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Taip pat pažymėtina, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota tiek iki Žemės reformos įstatymo 2010 m. birželio 18 d. redakcijos Nr. XI-914 įsigaliojimo, tiek ir po šios redakcijos įsigaliojimo, administraciniams aktams, susijusiems su žemėtvarkos projektų patvirtinimu, apskųsti paprastai yra taikoma privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-375/2007, 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006 ir 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-807/2010).

Bylos medžiaga patvirtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės šia tvarka pasinaudojo 2013 m. sausio 25 d. pateikdamas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl pažeidimo pašalinimo (b. l. 12–16), o į šį skundą jam buvo atsakyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio – Kauno rajono skyriaus – 2013 m. vasario 12 d. raštu (b. l. 9). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjo 2013 m. sausio 25 d. skunde nebuvo nurodyta, jog jis adresuojamas būtent Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui, nėra esminė, kadangi pats skundas buvo pateiktas laiku (nustatytais terminais), taip pat tinkamai institucijai ir realiai buvo priimtas jos nagrinėti bei išnagrinėtas.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai nepasinaudojo (netinkamai pasinaudojo) privaloma išankstine ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis būtent dėl šios priežasties atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą. Dėl šių priežasčių pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis panaikinama, perduodant pareiškėjų skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų I. P. ir T. P., atstovaujamų advokato Pauliaus Čerkos, atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti, perduodant šiam teismui pareiškėjų I. P. ir T. P. skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas