2020-03-18 Nr. AB-5712-3-61-3-01559-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-708-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01559-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. L. (V. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) tarnybinių ginčų komisijos (toliau – ir Tarnybinių ginčų komisija) 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 47TG-1 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Tarnybos vado 2018 m. vasario 15 d. įsakymą Nr. 47TE-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui V. L.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Tarnybos Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio jaunesnysis specialistas. Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad jis nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. be Tarnybos vado leidimo dirbo mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „Forestvita“, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nesutikdamas su paskirta tarnybine nuobauda, pareiškėjas kreipėsi į Tarnybinių ginčų komisiją, kuri Sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą.

3. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybinių ginčų komisija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti jo skundą tuo pagrindu, kad tarnybiniai ginčai, kurių viena iš šalių yra pareigūnas (pareiškėjas), nėra priskirtini nagrinėti Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Pareiškėjas teigė, kad ginčai vidaus tarnybos sistemoje, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 61 straipsniu, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje.

4. Dėl ginčijamo Įsakymo pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas neobjektyviai, o atsakomybė yra pritaikyta nenustačius visų privalomų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pareiškėjas teigė, kad jis nuo 2014 m. spalio 6 d. tapo MB „Forestvita“ nariu, tačiau joje nedirbo, todėl jam Tarnybos vado leidimas nebuvo reikalingas. Pareiškėjas nurodė, kad teisės aktai nedraudžia turėti piniginį įnašą įmonėje ir tokiu būdu būti jos savininku, todėl Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 2 dalies nuostatų jis nepažeidė.

5. Pareiškėjas taip pat nesutiko dėl nustatytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies pažeidimų, su kuriais sutiko Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK). Pareiškėjo teigimu, VTEK negali spręsti dėl valstybės tarnautojo elgesio atitikties kitų teisės aktų reikalavimams, kiek tai nesusiję su Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, ir negali vertinti, ar pareiškėją siejo darbo teisiniai santykiai su MB „Forestvita“.

6. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas taip pat prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti skundo padavimo senaties terminą (toks prašymas suformuluotas atsiliepime į skundą).

8. Atsakovas nurodė, kad Tarnybinių ginčų komisija pareiškėjo prašymą gavo 2018 m. kovo 26 d., taigi buvo praleistas terminas Įsakymui apskųsti. Be to, Tarnybinių ginčų komisija neturėjo įgaliojimų nagrinėti pareiškėjo prašyme suformuoto reikalavimo. Tarnybai vadovauja ir už jos veiklą atsako Tarnybos vadas, o Tarnybinių ginčų komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą, kvestionuotų VTEK teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, ir tokiu būdu pažeistų Tarnybos vado diskrecijos ribas dėl nuobaudų skyrimo. Atsakovas teigė, kad skundo dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjimas neteismingas administraciniam teismui. Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir nėra svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti.

9. Dėl skundžiamo Įsakymo atsakovas paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas pažeidė tiek Valstybės tarnybos įstatymo, tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga sutiko dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui. Buvo nustatyta, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas tęstinis. Kadangi VTEK priėmė sprendimą dėl interesų derinimo pažeidimo, atsakovas pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, turėjo žinoti bei suvokti savo pareigą patikslinti privačių interesų deklaraciją.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Įsakymą ir pareiškėjui skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 5 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (b. l.

64) pareiškėjas buvo informuotas, kad galbūt padarė tarnybinį nusižengimą, nes nuo 2014 m. spalio 9 d. galbūt laiku nepateikė (nepatikslino) privačių interesų deklaracijos duomenų, taip pat dirbo kitą darbą MB „Forestvita“ be Tarnybos vado leidimo. 2018 m. sausio 10 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, nurodydamas, jog MB „Forestvita“ nedirba ir atlyginimo iš šios įmonės negauna; privačių interesų deklaracija yra užpildyta teisingai, joje nurodyta, kad pareiškėjas yra MB „Forestvita“ savininkas. Tarnyba 2018 m. sausio 25 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-180 (b. l. 52–58).

Minėta tarnybinio patikrinimo išvada buvo pateikta VTEK, kuri 2018 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-507-(1.5) Tarnybą informavo, kad pareiškėjas nesilaikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų nustatyta tvarka ir terminais patikslinti privačių interesų deklaraciją, taip pat pasiūlė koreguoti išvados konstatuojamąją dalį (b. l. 50–51). Tarnyba, atsižvelgdama į VTEK siūlymus, 2018 m. vasario 12 d. surašė patikslintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 47D-250 (toliau – ir Išvada), kurioje konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbdamas MB „Forestvita“ ir per 30 kalendorinių dienų nepatikslinęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, o nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. be Tarnybos vado leidimo dirbdamas MB „Forestvita“ pažeidė ir Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio nuostatas, todėl jam pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (b. l. 43–49). 2018 m. vasario 23 d. pareiškėjui buvo pateikta Išvada susipažinti.

VTEK 2018 m. vasario 22 d. raštu Nr. S-770-(1.5) nurodė, kad Išvadoje pateiktas teisinis pareiškėjo veikos įvertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, todėl savarankiškas tyrimas nebus atliekamas (b. l. 61). Skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, už tai, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 7 straipsnio 1 dalies ir Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 2 dalies nuostatas (b. l. 42).

12. Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo MB „Forestvita“, jam buvo mokamas atlygis už faktiškai dirbtą laiką, patvirtina byloje esantys duomenys: darbo sutartis (b. l. 24–25), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (11.4) KA-PZ1-7332 (b. l. 26), 2017 m. liepos 14 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 1449ANH-108772835-17, kuriame pareiškėjo darbovietė nurodyta MB „Forestvita“; pareiškėjo 2017 m. liepos 14 d. paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo; duomenys, kad MB „Forestvita“ darbuotojui V. L. buvo išduotas leidimas dirbti valstybės sienos apsaugos zonoje (b. l. 112, 113, 114),

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo išduotas Tarnybos vado leidimas dirbti kitą darbą – Tarnybos vado 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 47TE-338 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą“ (b. l. 118) pareiškėjui buvo išduotas leidimas dirbti MB „Forestvita“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Byloje nesant duomenų, kad šis įsakymas būtų panaikintas, teismas sprendė, kad šis įsakymas yra galiojantis. Atsižvelgęs į tai, teismas atmetė atsakovo teiginius, kad pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 2 dalies nuostatas.

14. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jis yra tik MB „Forestvita“ narys, kas nedraudžiama, teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalies, 12 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, nurodė, kad pareiškėjas, būdamas MB „Forestvita“ nariu, veikė ir kaip jos valdymo organas – narių susirinkimas, ir atstovavo mažajai bendrijai.

15. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas iki 2014 m. spalio 9 d. būtų deklaravęs savo privačių interesų deklaracijoje, kad jis nuo 2013 m. gruodžio 11 d. iki 2014 m. rugsėjo 24 d. dirbo MB „Forestvita“ direktoriaus pavaduotoju. Todėl teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimų.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad VTEK negalėjo spręsti, ar pareiškėją siejo darbo teisiniai santykiai su MB „Forestvita“, pažymėjo, kad VTEK nagrinėjamu atveju pasisakė būtent dėl to, ar Išvadoje pateiktas pareiškėjo veiksmų vertinimas atitinka Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, o ne dėl Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų.

17. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 2 dalies nuostatų, tačiau neįvykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, teismas konstatavo, kad pareiškėjui paskirta tarnybinės nuobaudos rūšis (papeikimas) yra neproporcinga tarnybiniam nusižengimui. Todėl teismas pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą sušvelnino, paskirdamas jam tarnybinę nuobaudą – pastabą.

18. Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą ir jo skundo teiginio, kad Tarnybinių ginčų komisija neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą, teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnybinių ginčų komisija nėra privaloma išankstinė tarnybinius ginčus nagrinėjanti institucija. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko galimybę savo pažeistas teises ginti kreipiantis neteismine tvarka, nors skundžiamame Įsakyme buvo aiškiai nurodyta, kad jis skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Taigi nėra jokio pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimą.

III. 19. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, ir priimti naują sprendimą – atmesti skundą, arba grąžinti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Pareiškėjas teismo prašė tik naikinti Įsakymą, motyvuodamas tuo, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo. Atsakovas prašė skundą atmesti. Pirmos instancijos teismas šiurkščiai peržengdamas teisminio nagrinėjimo dalyko ribas priėmė sprendimą dėl nepareikšto reikalavimo.

20.2. Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog Tarnybos vado 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymas Nr. 47TE-338 yra galiojantis.

20.3. Teismas nepasisakė ir nesprendė klausimo dėl pareiškėjo praleisto termino skundui paduoti. Taip pat teismas ignoravo ir išsamiai neišnagrinėjo klausimo dėl nepagrįsto pareiškėjo skundo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, pareiškėjui pasirinkus nekompetentingą organą spręsti ginčą. Atsiliepime į skundą atsakovas išsamiai ir argumentuotai pasisakė dėl minėto reikalavimo ir praleisto termino skundui paduoti. Pažymėtina, kad analogišką pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo administracinėje byloje Nr. I-2777-426/2018 (proc. Nr. 3-61-3-01371-2018-6) teismas atsisakė priimti nagrinėti dėl praleisto termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

22. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos tarnybinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 47TG-1 ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2018 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 47TE-164 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos vyresniajam puskarininkiui V. L.“ skundą teismui išsiuntė paštu 2018 m. gegužės 3 d. (b. l. 30). ABTĮ 65 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) įteiktas paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu.

23. Taigi pareiškėjas nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą.

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. dirbo MB „Forestvita“, jam buvo mokamas atlygis už faktiškai dirbtą laiką. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai: darbo sutartis (b. l. 24–25), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2018 m. kovo 20 d. pažyma Nr. (11.4) KA-PZ1-7332 (b. l. 26), 2017 m. liepos 14 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. 1449ANH-108772835-17, kuriame pareiškėjo darbovietė nurodyta MB „Forestvita“; pareiškėjo 2017 m. liepos 14 d. paaiškinimas dėl padaryto pažeidimo; duomenys, kad MB „Forestvita“ darbuotojui V. L. buvo išduotas leidimas dirbti valstybės sienos apsaugos zonoje (b. l. 112, 113, 114).

25. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui buvo išduotas Tarnybos vado leidimas dirbti kitą darbą – Tarnybos vado 2014 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 47TE-338 „Dėl leidimo dirbti kitą darbą“ (b. l. 118) pareiškėjui buvo leista dirbti MB „Forestvita“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. Byloje nėra įrodymų, kad šis įsakymas būtų panaikintas, todėl pagrįstai spręsta, kad įsakymas yra galiojantis, o tai suponuoja, kad pareiškėjas Valstybės tarnybos įstatymo 161 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.

26. Tai, kad pareiškėjas teismo prašė tik naikinti Įsakymą, motyvuodamas tuo, kad jis nepadarė tarnybinio nusižengimo, o teismas pakeitė Įsakymą ir pareiškėjui sušvelnino skirtą tarnybinę nuobaudą iš papeikimo į pastabą, nėra skundo ribų peržengimas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad skundas patenkinamas tik iš dalies. Konstatavus, kad tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai tik dėl vieno pažeidimo – nuo 2014 m. spalio 9 d. pareiškėjas laiku nepateikė (nepatikslino) privačių interesų deklaracijos duomenų – ir padarius išvadą, kad kito tarnybinio nusižengimo pareiškėjas nepadarė, šis faktas per se (lot. pats savaime) turi būti įvertintas parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, taigi papeikimas pagrįstai pakeistas į pastabą.

27. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys